Verslas

Vilkaviškiečiai sujudo – savivaldybės pažadas, kad naujos autobusų stoties statybos miestiečiams nekainuos, pasirodo, nuėjo niekais. Savivaldybė statyboms skirs 450 tūkst. eurų. Maža to, stoties statybas vykdys bendrovė, kurios akcininku yra Vilkaviškio vicemeras. Šiai įmonei vicemeras ilgus metus vadovavo pats, o šiuo metu jo sūnus ten vadovauja statyboms.

Dalis Didžiosios Britanijos lietuvių ne juokais įsiutę. Jie kaltina „Lietuvos paštą“ vertingų į gimtinę siunčiamų prekių vagystėmis. Anot jų, tai, kad siunčiant į Lietuvą dingsta mobilieji telefonai, prabangios rankinės, o vokai adresatus pasiekia praplėšti, jau mažai ką stebina. Paties „Lietuvos pašto“ atstovai primena, kad atsakomybė už siuntos pristatymą gula ant užsienio pašto paslaugų operatorių pečių.

 Tyrimų agentūra „SeeNext“ prekių kainas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose lygino penkiuose prekybos tinkluose – „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, „Iki“ bei „Norfa“. Sausio pradžioje atliktas tyrimas rodo, kad tų pačių prekių krepšelio kaina, priklausomai nuo miesto ir prekybos tinklo, svyruoja nuo 29,55 iki 33,68 euro.

Be kelionių savo atostogų neįsivaizduojantys gyventojais šiais metais tam turės atsidėti daugiau pinigų. Priežasčių, auginsiančių kelionių kainas šiais metais, ne viena – pradedant mažėjančia skrydžių pasiūla iš Lietuvos, baigiant didėjančiais atlyginimais visoje Europoje bei infliacija.

Du kandidatai į Vilniaus miesto merus, Artūras Zuokas ir Viktoras Uspaskich, vis garsiau šneka apie idėją sostinės gyventojams siūlyti nemokamą viešąjį transportą. Tačiau pažvelgus į dabartines Vilniaus autobusų ir troleibusų bilietų kainas matyti, kad jomis miestiečiai skųstis negali. Kaimyninių sostinių gyventojai už pasivažinėjimą viešuoju transportu turi atseikėti daugiau. Rygoje – 2,5 karto brangiau  0,65 euro už 30 minučių, ir 0,90 euro už 60 minučių kelionę.

Lietuvos paštas yra pasirengęs perimti pensijų išnešiojimą Vilniuje ir Kaune iš bendrovės „Bastaras“, kuri šiuose miestuose nesugebėjo laiku – iki sausio 26 dienos – išnešioti pensijų. Pasak Lietuvos pašto atstovės Vaidos Budrienės, bendrovė pensijų išnešiojimą yra pasiryžusi perimti bet kada. „Kai bus paskelbta, kas oficialiai nešios pensijas, jei tai bus Lietuvos paštas, tai esame bet kada pasirengę perimti“, – BNS sakė V. Budrienė.

Nuo šių metų sausio 1 d. įsigalioję mokestiniai pakeitimai džiugina tikrai ne visus. Štai viena pagal autorinę sutartį dirbanti tv3.lt skaitytoja teigia už sausį gavusi beveik 100 eurų mažiau nei įprastai. Mokesčių mokėtojų asociacija įsitikinusi, kad dėl tokių nemalonių situacijų kalta bloga valstybinių institucijų komunikacija. „Dirbu pagal autorinę sutartį. Gavusi algą už sausį pamačiau, kad ji man pamažėjo visai nemažai, šiek tiek mažiau nei šimtu eurų.

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ketina kurti maisto parduotuvėlių tinklą geležinkelio stotyse ir ieško jam prekės ženklo kūrėjų. Įgyvendinant projektą, 12-oje geležinkelio stočių bus įrengtos atskiros greito, šviežio maisto bei gėrimų zonos. „Šiandien traukiniuose teikiamą maitinimo paslaugą reikia tobulinti, todėl šiemet bus kuriamas naujas šviežio maisto meniu, kuris bus specialiai pritaikytas keliaujančiųjų poreikiams bei tempui.

Lietuviams neretai įsigyjant nekilnojamąjį turtą tokiose saulėtose šalyse kaip Ispanija ar Italija, mūsų šalyje butus, namus ar žemės sklypus vis dažniau perka rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai. Tačiau teigti, kad mūsų šalis domina tik kaimynus iš rytų, nederėtų. Penketuke šalių, kurių piliečiai Lietuvoje valdo daugiausiai nekilnojamojo turto pagal jo vertę, jau įsitvirtino ir JAV bei Izraelio piliečiai.

Kandidatai į Vilniaus mero postą rinkėjų balsus bando pavilioti kartodami žodį „nemokamas“, šįkart siūlydami nemokamą viešąjį transportą. Tačiau liaudies išmintis byloja, kad nemokamas sūris – tik pelėkautuose, todėl skubėti aklai tikėti politikų pažadais neverta. Portalas tv3.lt kviečia pažvelgti, kiek Vilniui kainuotų nemokamas viešasis transportas ir kaip tai pasiteisino ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vienkartinis iš vairuotojo pirktas bilietas šiuo metu Vilniuje kainuoja 1 eurą.

Skrydžių krypčių nutraukimo iš Vilniaus oro uosto, apie kurį paskelbė „Wizz Air“, artėjančios krizės ženklu laikyti negalima. Tačiau ir tikėtis didesnio pigių skrydžių pasirinkimo iš sostinės oro vartų nederėtų. Anot aviacijos eksperto Simono Bartkaus, Lietuvoje jau kurį laiką tiesiog buvo per daug pigių skrydžių.

Lietuvoje didelį ažiotažą sukėlusio startuolio „Revolut“ vadovai teigia, kad šalyje siekia ambicingų verslo tikslų ir neketina veltis į politiką. Jie pripažįsta, jog abejonės dėl bendrovės veiklos skaidrumo gali turėti poveikį bendradarbiavimui su partneriais, tačiau klientų atveju netgi stebi priešingą reakciją – jų daugėja.

Vilniuje gana gausus snygis beveik sustabdė eismą keliuose, mieste automobiliai juda gatvėmis, tačiau labai pamažu. Vairuotojai neskuba važiuoti ir dėl to tinklalapio sviesoforai.lt duomenimis, didelė dalis automobilių sostinės gatvėmis juda ne greičiau nei 25 km/h. Šį vakarą laukia ne itin geri orai vairuoti: snigs tikriausiai visur iš karto, vietomis net ir gana gausiai. Pūs vidutinio stiprumo pietryčių vėjas, dėl to atvirose vietose lengvą sniegą gali pustyti.

Pernai spalį į Nacionalinio stadiono statybos koncesijos konkursą Aukščiausiojo Teismo vėl gražinta įmonė Vilniaus nacionalinis stadionas negalės jame dalyvauti. Taip ketvirtadienį nusprendė konkurso komisija. Vilniaus savivaldybė BNS patvirtino, jog įmonė iš konkurso pašalinta dėl nepakankamos kvalifikacijos ir galbūt melagingai teiktų duomenų.

Lietuvos banko valdyba išdavė UAB „iyzi Payments“ mokėjimo įstaigos licenciją, suteikiančią teisę teikti Mokėjimų įstatyme nustatytas mokėjimo paslaugas: debeto operacijas, operacijas naudojantis mokėjimo kortele, kredito pervedimus, mokėjimo priemonių išleidimą ir (arba) gaunamų mokėjimų apdorojimą. Įstaigos 100 proc.

Integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ stebi partnerės, Kinijos telekomunikacijų milžinės „Huawei“ krizę, kai Lenkijoje buvo sulaikytas šnipinėjęs bendrovės darbuotojas, o Kanadoje – finansų direktorė. Vis dėlto „Telia Lietuvos“ vadovas sako pasitikintis partnere. „Mes stebime situaciją, bet mes turime keletą partnerių. „Huawei“, be abejo, yra vienas iš mūsų tiekėjų.

Nuo sausio 26 dienos Lietuvos bankas, kaip ir kiti euro zonos centriniai bankai, į apyvartą nebeleis 500 eurų banknotų, tačiau tokių pinigų turintys gyventojai ir toliau galės jais atsiskaityti. „500 eurų banknotais santaupas laikantys gyventojai gali būti visiškai ramūs – bet kuriuo metu šio nominalo banknotais jie galės sumokėti už pirkinius ar išsikeisti į kito nominalo pinigus.

Kainų komisija ketvirtadienį galutinai panaikino leidimą bendrovei „Geros dujos“ tiekti gamtines dujas. Nebuitiniams vartotojams dujas tiekusiai Vilniaus įmonei pernai lapkritį leidimas tiekti dujas buvo sustabdytas, nes ji neatsiskaitė su dujų perdavimo bendrove „Amber Grid“. „Geroms dujoms“ už reguliuojamos veiklos pažeidimą sausį skirta beveik 23 tūkst. eurų bauda. Komisija pernai nustatė, kad bendrovė 2016 metų sausio – 2017 metų liepos mėnesiais nepagrįstai surinko beveik 100 tūkst.

Estijos ekonomikos ir komunikacijų ministerija rengia pavežėjimo paslaugų teikėjų, tokių kaip „Taxify“, „Uber“ ir „Yandex“, atsakomybę griežtinantį įstatymą, rašo dienraštis „Postimees“. Pasak jo iniciatorių, pavežėjimo paslaugų organizatoriai nenori su valstybe dalintis duomenimis vairuotojų, kurie gali vengti mokesčių. Be to, įsitikinta, kad netikrinama, ar vairuotojai nėra nusikalsti linkę asmenys, ar jų naudojami automobiliai yra techniškai tvarkingi.

Estijos verslininko Marguso Linnamae valdomas vaistų didmeninės ir mažmeninės prekybos koncernas „Magnum“, Lietuvoje jau prekiaujantis vaistais gyvūnams, steigia naują vaistinių tinklą „Apotheka Pharma“. „Magnum“ valdybos narė ir naujos Panevėžyje įregistruotos įmonės vadovė Kadri Ulla sako, jog žengti į Lietuvą yra logiškas „Apotheka Pharma“ plėtros žingsnis. „Kadangi jau turime vaistines Estijoje ir Latvijoje, yra logiška galvoti apie tolesnę plėtrą Lietuvoje.

Vienas iš tikslų, kurių siekiama nuo šių metų pradžios Lietuvoje prasidėjusia II pensijų pakopos pertvarka – paskatinti gyventojus aktyviau įsitraukti į papildomų lėšų savo ateičiai kaupimą. Tačiau sprendimą – kaip ir kokiu būdu kaups lėšas senatvei – kiekvienas turi priimti pats.

Vokietijos bendrovė „Homanit“ – viena iš stambiausių vidutinio (MDF) ir didelio (HDF) tankio medžio plaušų plokščių gamintojų – paskelbė planuojanti statyti gamyklą Vilniaus rajone. Per pirmuosius trejus veiklos metus bendrovė ketina investuoti 100 mln. eurų ir pasamdyti 440 darbuotojų. Bendrovės sprendimą statyti gamyklą Lietuvoje lėmė auganti paklausa iš vietos baldų gamintojų, kuriems savo produkciją „Homanit“ šiuo metu tiekia iš dviejų gamyklų Lenkijoje.

Elektros ir dujų tiekimo bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) klientus ragina pasitikrinti, kiek jie galėtų sutaupyti už elektros energiją, jeigu pasirinktų tinkamą tarifo planą. Įmonės atlikta analizė parodė, kad daugiau nei dešimtadalis elektros energijos vartotojų galėtų mokėti mažiau.

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios tarptautinės finansinių technologijų („fintech") bendrovės toliau domisi Lietuva kaip galima licencijavimosi vieta, o svarbią vietą šioje srityje užima ir nerimas dėl „Brexit“ proceso baigties, rašo dienraštis „Verslo žinios“. Pasak Jungtinės Karalystės elektroninių pinigų įstaigų asociacijos atstovo Lietuvoje Tomo Kybarto, kad britų įmonių, besidominčių lietuviška elektroninių pinigų įstaigos licencija, tikrai yra. „Daugiau besidominčių tikrai yra.

Moterims darbo patirtis nėra būtina, nes kiekviena jų moka plauti indus vien dėl to, kad yra moteris. Toks pareiškimas pasirodė virtuvės darbuotojo ieškančio vieno Vilniaus restorano skelbime. Jis jau spėjo pakliūti ir į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos akiratį. Tik draugaujantiems su morkomis „Pobūdis: Suktis ant šluotos salėje ir virtuvėje, draugauti su bulvėmis, morkomis ir svogūnais. Reikalavimai: Plauti indus nedaužant jų.

Baltijos šalyse ekonomikos plėtra per artimiausius dvejus metus lėtės, SEB bankas pablogino ateities prognozes. Tačiau didelių permainų toks augimas dar nesukels, teigia Skandinavijos finansų grupės SEB ekonomistai. Jų vertinimu, 2019–2020 metais sparčiausiai augs Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP), tuo metu Lietuvos ir Estijos ūkio augimas bus nuosaikesnis.

Pažiūrėjus į pokyčius Lietuvoje dešimtmečio mastu, vaizdas atrodo daug gražesnis, negu galima būtų pagalvoti. Taip tikina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, kuris neatsiliko nuo feisbuke plintančios mados – dešimties metų iššūkio. Tiesa, jis nusprendė pateikti ne savo išvaizdos pokyčius, o tai, kaip per dešimtmetį pasikeitė gyvenimas Lietuvoje.

Europos Komisija (EK) leido didžiausiai privataus kapitalo fondų valdymo bendrovei „Blackstone Group“ įsigyti vieną didžiausių trijose Baltijos šalyse veikiantį „Luminor“ banką. „Europos Komisija priėjo prie išvados, kad dėl savo riboto poveikio rinkos struktūrai siūlomas sandoris nesukeltų konkurencijos problemų“, – teigiama EK išplatintame pranešime.

Darbdavius norima įpareigoti darbo skelbimuose nurodyti konkretų atlyginimą, siūlomą būsimam darbuotojui. Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nario „valstiečio“ Tomo Tomilino, toks įpareigojimas sustiprintų darbuotojų derybines galias su darbdaviais ir paskatintų kolektyvinių sutarčių sudarymą.

Žiniasklaidai pranešus, kad Lietuvoje specializuoto banko licenciją gavusio Jungtinės Karalystės finansų startuolio „Revolut“ vadovo tėvas užima aukštas pareigas Rusijos dujų koncerne „Gazprom“, Lietuvos bankas (LB) teigia neturintis jokios naujos informacijos apie šią bendrovę ir nematantis pagrindo papildomam vertinimui. LB valdybos narys Marius Jurgilas kartu perspėja dėl viešojoje erdvėje formuojamo nepasitikėjimo šalies finansų sistema.

Valanda pokalbio ir 1300 eurų aptirpusi sąskaita banke. Tokioje situacijoje atsidūrė išradingų telefoninių sukčių ataką patyrusi tv3.lt skaitytoja. Ji teigia, kad suprasti apgavystę jai po pokalbio padėjusi tik draugė. Apie susidūrimą su apgavikais papasakojusi mergina tikina, kad pastarųjų taktika tikrai paveiki – savo užduodamais klausimais gali užmigdyti daugelio budrumą. Paskyrė susitikimą komisariate Kaip pasakoja vilnietė Agnė (red. past.

Lietuva darbuotojams iš Baltarusijos ir Ukrainos jau yra patrauklesnė už Lenkiją. Tačiau nepaisant to, ne visi daugiau uždirbti norintys kaimynai sutinka plušėti mūsų šalies gamyklose. Darbuotojus iš trečiųjų šalių įdarbinantys verslininkai tikina, kad štai siuvėjų poreikį mūsų šalyje tenka malšinti įsivežant uzbekus bei kirgizus. Tenka laukti ir pusmetį Virėjai, kambarinės, tolimųjų reisų vairuotojai, statybininkai.

Telšių rajone lietuviško kapitalo bendrovė „L-Vėjas“ planuoja plėtoti maždaug 60 megavatų (MW) bendros galios vėjo jėgainių parką. Investicijos į jį neatskleidžiamos. „L-Vėjas“ vadovas Saulius Velička teigė, kad šiuo metu vyksta derybos su investuotojais, reikiamus dokumentus planuojama parengti iki metų pabaigos. „Ne visi baigti teritorijų planavimo dokumentai, gali užtrukti iki metų galo. Investicijos dar derinamos su investuotojais.

Ką daryti, jeigu tave parduotuvės kasoje įžeidžia kasininkė ir neatidaro dar vienos kasos? Pasirodo, vienai vilnietei atsakymu tapo skambutis policijai. Šią savaitę feisbuke paplito netikėtas „Iki“ parduotuvės darbuotojais pasipiktinusios moters pasakojimas. Gausybe gramatinių klaidų primarginta moters istorija pasirodė Vilniaus Fabijoniškių mikrorajono gyventojams skirtoje socialinio tinklo grupėje. Pateikiame suredaguotas ir pataisytas moters pasakojimo ištraukas: „Laba diena.

Kiek gaučiau eurų už sovietinius rublius? Kokia yra laikinųjų talonų, plačiau vadintų „vagnorkėmis“ vertė dabartine valiuta? Pasirodo, atsakyti į tokius ir panašius klausimus vis dar tenka Lietuvos banko specialistams. Ir nors pasakyti tikslią jau nebegaliojančių rublių ar talonų vertę eurais ir galima, bet jų netyčia radę lietuviai turėtų nuliūsti: gauti už jų realiai egzistuojančių pinigų nepavyks.

Lietuviai pasitaikiusia galimybe už elektrą ir dujas susimokėti mažesnėmis kainomis, gruodį skubėjo miniomis. Bent jau taip galima spręsti žiūrint į praėjusių metų paskutinio mėnesio atsiskaitymų duomenis. Už minėtas paslaugas senuoju, pigesniu tarifu susimokėjo kone trečdaliu daugiau žmonių nei įprasta. Kaip jau anksčiau skelbė tv3.lt, apsukresni gyventojai nuo sausio 1 d. įsigaliojusių brangesnių dujų ir elektros kainų kurį laiką galėjo išvengti.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija aiškintis, ar miestui reikalingas tramvajus. Šią savaitę savivaldybė pasirašė 461 tūkst. eurų vertės naujos rūšies transporto galimybių studijos sutartį su viena didžiausių Lietuvoje konsultacijų bendrovių „Civitta“. Pasak Klaipėdos investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco, bus svarstoma ne tik apie tramvajaus, bet ir elektra varomų autobusų integravimą į miesto viešojo transporto sistemą.

Tam tikrame gyvenimo etape daugeliui žmonių tenka įsikurti nuomojamame bute. Tokiu atveju kiekvienas renkasi būstą pagal kišenę ir kitus asmeniškai svarbius kriterijus. Bet yra žmonių, kurių pajamos nėra didelės, todėl jie ieško ekonomiškiausių būsto nuomos variantų. Jeigu atmestume pasiūlymus, kur yra nuomojamas kambarys kelių kambarių bute, tai pats ekonomiškiausias variantas būtų nedidelio ploto butai.

Vokietija nelaiko Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto „Nord Stream 2“ politiniu projektu ir reikalauja išlaikyti rusiškų dujų tranzitą į Europą per Ukrainą, pareiškė vokiečių užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.

Viešojoje erdvėje vis dažniau girdisi šnekos, kad kai kurie maisto produktai turtingesnėse Europos Sąjungos šalyse neretai atsieina pigiau arba panašiai kaip ir Lietuvoje. Kainų palyginimo portalo pricer.lt atlikto tyrimo duomenimis, mūsų šalies parduotuvėse neretai galima apsipirkti ne tik brangiau nei Lenkijoje, bet ir Vokietijoje ar Prancūzijoje. Skirtis gali ir keturis kartus  2018 m. Teisingumo ministerijos užsakymu atliktas pricer.

Nors daugelis pasmaližiavimą linkęs vadinti nuodėme, tačiau bent retomis progomis save apdovanoti tikrai verta. Tiesa, palengva į parduotuvių vitrinas bei mūsų meniu braunasi vis sveikesni ir originalesni saldumynai. Konditerijos tendencijos pretenzingos – gausiai cukruotus gardumynus palengva išstumia sveikatai ir figūrai draugiški skanėstai.

Vieningos Europos valiuta tituluojamas euras Lietuvoje buvo įvestas jau daugiau nei prieš ketverius metus, 2015 m. sausio 1 d. Ir nors mintyse kainas į litus verčia vis mažiau žmonių, bet nostalgija senajai valiutai su girdimais pareiškimais, kad „prie lito buvo pigiau“, tebegirdimi. Taigi, kiek už pagrindines maisto prekes mokėjome pirmomis euro įvedimo dienomis, ir kiek mokame šiandien? Kaip rodo specialiame valdžios tinklalapyje produktukainos.

Savaitės viduryje ištrimituota žinia apie teismo sprendimą, įgaliojusį blokuoti „Linkomaniją“, šios svetainės vartotojų, panašu, nepaveikė. Prieštaringai vertinamos platformos gerbėjai, praėjus parai po teisėjų žinios, džiaugėsi tuo, kad tinklalapis vėl veikia. „Trečiadienis baigėsi. Vėl veikiame!“, – trečiadienio vakarą buvo paskelbta „Linkomanijos“ paskyroje feisbuke. Po šiuo įrašu buvo įdėta vieno naujienų portalo antraštė, kurioje rašoma, kad „Linkomanija“ nuo trečiadienio nebeveiks.

Keleivinio traukinio Kijevas-Minskas-Vilnius-Ryga reisai nuo sausio 30 dienos bus sutankinti nuo vieno karto per savaitę iki vieno karto per keturias dienas, pranešė jį inicijavusi Ukrainos valstybinė geležinkelių įmonė „Ukrzaliznycia“. „Iš Kijevo į Rygą vykstančio traukinio užimtumo vidurkis sudaro 49 proc., priešinga kryptimi – 40 procentų. Tai – geri rodikliai, atspindintys šio maršruto populiarumą ir rentabilumą“, – pareiškė „Ukrzaliznycia“ vadovas Evgenas Kravcovas.

Sutartys su bendrovėmis, kurios iki sausio 26 dienos nepristatys pensijų, bus nutraukiamos ir ieškoma naujų pensijų išnešiotojų, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, susitikęs su pensijas išnešiojančios įmonės „Bastaras“ ir „Sodros“ atstovais. „Yra labai aiškiai įvardinta, kad jeigu iki sausio 26 dienos nebus išnešiotos pensijos, visos sutartys tuose regionuose bus nutrauktos.

2018 metais šalyje būstui įsigyti buvo išleista beveik 1,9 mlrd. eurų, arba 11,8 proc. daugiau nei 2017-aisiais, skelbia Registrų centras. Istoriškai daugiau buvo išleista tik 2007 metais, kai būsto įsigyta už 1,94 mlrd. eurų. Praėjusiais metais daugiau kaip pusė pernai būstui išleistos sumos atiteko senos statybos butams. Preliminariais Registrų centro duomenimis, per metus brango tiek senos, tiek naujos statybos butai ir gyvenamieji namai.

 Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį išsakė paramą Lietuvos prašymui, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymui būtų skirta 780 mln. eurų iš naujojo Europos Sąjungos (ES) biudžeto. Parlamento nuomonė šiuo klausimu yra konsultacinė, galutinį sprendimą priims ES Taryba. Europos Komisija 2021-2027 metų biudžete projektui siūlo skirti 552 mln. eurų. Valstybės narės sprendimą dėl biudžeto turbūt priims tik kitąmet. Strasbūre pasiūlymą skirti 780 mln.

Šiandien startuoja IKEA ir TV3 bendras projektas „Namų idėja su IKEA“, kurio metu IKEA interjero dizaineriai septynioms šeimoms nemokamai atnaujins pasirinktas namų erdves. Patalpų pokyčių procesas taps 7 TV laidų ciklu, kurio metu interjero dizaineriai dalinsis realiais namų atnaujinimo pavyzdžiais bei praktiškais patarimais. Šalies gyventojai, norintys dalyvauti projekto atrankoje, kviečiami užpildyti anketas adresu: https://www.

  Bankrutavusio banko „Snoras“ turto pasisavinimo byloje ikiteisminį tyrimą ketvirtadienį baigę prokurorai praneša, kad dėl galimų buvusių banko vadovų ir akcininkų Raimondo Baranausko bei Vladimiro Antonovo nusikalstamų veikų padaryta apie 0,5 mlrd. eurų žala.   Pasak pareigūnų, ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo.