Verslas

Šiuo metu karantinas yra paskelbtas visose Europos Sąjungoje. Šalys uždarė sienas, tad grįžti namo iš užsienio itin sunku ne tik atostogavusiems, bet ir dirbusiems tautiečiams. Prancūzijoje užstrigę lietuviai tikėjosi karantino laikotarpį praleisti šalyje, kurioje dirba, tačiau darbdaviai ėmė juos varyti lauk.

Dėl šalyje paskelbto karantino veiklą nutraukus restoranams, barams bei kitoms maitinimo įmonėms, o viešbučiams netekus svečių, gerokai sumažėjo darbo juose pasiūlymų, pranešė Užimtumo tarnyba. Tačiau išaugo kelininkų poreikis, paklausūs liko ir parduotuvių pardavėjai bei vairuotojai, trūko pagalbinių darbininkų, valytojų.

Įgyvendinant Vyriausybės priimtą ekonomikos skatinimo ir koronaviruso COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, supaprastintas Europos Sąjungos fondų administravimas ir spartinamas investicijų pagal 2014-2020 metų ES investicijų veiksmų programą tempas. Finansų ministras Vilius Šapoka patvirtino laikinąją tvarką, skirtą ES investicijų projektų administravimo supaprastinimams. Laikinoji tvarka galios tol, kol šalyje bus paskelbta ekstremali situacija, pranešė Finansų ministerija.

Grįžtantys iš užsienio tautiečiai vos išlipa iš autobuso nori gyventi po vieną, valgyti ne bet kokį maistą ir piktinasi kad izoliuojami per prievartą.  Tokiais įspūdžiais dalijasi „Darnu Group“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, nuo grupei priklausančiame sostinės viešbutyje „Urbihop“ neatlygintinai apgyvendinami karantino tvarka izoliuojami iš užsienio šalių grįžę žmonės.

Kinija, kurioje prasidėjo koronaviruso protrūkis, jį, panašu, jau suvaldė, nes čia pamažu lengvinami buvę ribojimai. Naujausi statistiniai duomenys apie pasikeitusį kinų vartojimą, leidžia prognozuoti, artimiausiu metu keisis Lietuvos ir kitų šalių gyventojų įpročiai. Įrašu apie tai asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalijo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ iki balandžio 30 dienos pratęsė skrydžių stabdymą į ir iš Vilniaus, taip siekiama užkirsti kelią koronaviruso plitimui, pranešė bendrovė.  „Sprendimas priimtas kaip atsakas užkirsti kelią COVID-19 pandemijos plitimui“, – rašoma pranešime. Visi šio pokyčio paveikti keleiviai bus informuoti. Tuo atveju, jeigu keleiviai bilietus įsigijo tiesiogiai bendrovės svetainėje arba per aviakompanijos mobiliąją programėlę, 120 proc.

Per karantiną Lietuvoje drastišką keleivių skaičiaus mažėjimą patiriantys tarpmiestinio susisiekimo vežėjai laikinai imasi atsisakyti šių maršrutų. Su nemenkais iššūkiais susiduria ir miestų transportas.  Kelius palieka tarpmiestiniai autobusai  Viena didžiausių keleivių pervežimo tarpmiestiniais maršrutais įmonių bendrovės „Kautra“ antradienį paskelbė, kad laikinai stabdo tarpmiestinius maršrutus nuo ketvirtadienio.

Kauno miesto savivaldybė pagrįstai nutraukė sutartį su  S. Dariaus ir S. Girėno  stadioną stačiusia turkų įmone „Kayi Insaat“, paskelbė teismas.  Kauno apygardos teismas antradienį atmetė bendrovės skundą, kuriuo ji prašė sutarties nutraukimą pripažinti neteisėta.  „Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, konstatavo, kad atsakovė sutartį nutraukė teisėtai ir pagrįstai, ieškovui pažeidus esmines sutarties sąlygas“, – pranešė teismas.

Dėl koronaviruso Lietuvoje paskelbus karantiną bei drastiškai sumažėjus judėjimui šalyje nuo kovo 26 dienos laikinai stabdomas vykimas UAB „Kautra“ vykdomais tarpmiestiniais maršrutais, rašoma pranešime spaudai. „Pastarąsias savaites dirbome ekstremaliomis karantino sąlygomis, deja matome, kad nėra išeities ir turime laikinai stabdyti pervežimus. Dėl karantino žmonės tiesiog nebekeliauja, o jo sąlygos tik griežtės.

Su medicinai ir mokslui skirtos įrangos gamintoja „Thermo Fisher Scientific Baltics“ dėl reagentų gamybos ir tiekimo sudarytos sutarties vertė siekia apie 2 mln. eurų, teigia Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos direktorius Vytautas Zimnickas. „Kažkur apie 2 mln. eurų“, – BNS antradienį sakė laboratorijos vadovas. Jis taip pat teigė, kad su pasaulyje žinomos įmonės Lietuvos padaliniu sutarta dėl 100 tūkst. koronaviruso nustatymo testų, juos tikimasi gauti kitą savaitę.

Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų kovo 23 d. buvo registruota 163,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų arba 9,5 proc. šalies darbingo mažiaus gyventojų. Darbo neturinčių asmenų skaičius padidėjo 1704, o registruotas nedarbas 0,1 proc. punkto, palyginti su kovo 1 d., rašoma pranešime žiniasklaidai.  Šalies klientų aptarnavimo skyriuose kovo 1–20 d. užregistruota 16,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų, kovo 16–20 d. – 5,9 tūkst. Per tris kovo savaites įregistruota 7,1 proc. (1,0 tūkst.

LSMUL Kauno klinikos patalpas, kuriose susiduriama su sterilumo problemomis, pradėjo dezinfekuoti moderniais aplinkos dezinfekavimo įrenginiais, kurie ozono pagalba išvalo patalpų orą ir paviršius nuo virusų ir bakterijų. Tai tik viena medicinos įstaigų, kurią modernia dezinfekcijos įranga aprūpino Kauno verslininkai.  „Tai labai reikšminga privataus verslo pagalba, kurios dėka galėsime sukurti saugesnę aplinką tuose skyriuose, kur sterilumas yra ypatingai svarbus.

Lietuvoje paskelbus karantiną iškart keitėsi ir verslo sąlygos, įmonės susidūrė su daugybe teisinių iššūkių – kaip spręsti darbo teisės klausimus, kaip suvaldyti tiekimą ir santykius su tiekėjais, kaip elgtis su įsipareigojimais klientams. Nemokamas atostogas arba prastovas renkasi ne visi.

Lietuvoje dėl plintančio koronaviruso paskelbus karantiną ir uždraudus kai kurių įmonių veiklą bei uždarius darželius bei mokyklas, smarkiai išaugo nedarbingumo pažymėjimų skaičius, skelbia „Sodra“. Karantino pradžioje smarkiai augo ir nemokamų atostogų išleidžiamų darbuotojų skaičius, tačiau valdžiai paskelbus apie paramą įmonėms, išsaugojusioms darbo vietas, darbdaviai suskubo juos atšaukti. Kol kas nedaugėja ir atleidimų iš darbo.

Rusijos centrinis bankas nurodė komerciniams bankams griežtai laikytis koronavirusinės infekcijos plitimo prevencijos priemonių, o viena tokių – iš klientų surinktus grynuosius pinigus palaikyti 3-4 paras. „Banknotai iš esmės yra popierius, galintis išsaugoti virusą iki 3-4 parų. Rusijos centrinis bankas, laikydamasis įprastų procedūrų, banknotus iki grąžinimo į apyvartą gali pas save išlaikyti iki 14 parų.

Pasaulio ekonomikai dėl koronaviruso pandemijos gresia „didžiulė“ ekonominė žala, kuri gali būti net didesnė už patirtąją per 2009 metų krizę ir kuri pareikalaus precedento neturinčio atsako, pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva. Ji paragino išsivysčiusias šalis suteikti didesnę paramą mažų pajamų šalims, kurios susiduria su milžinišku kapitalo nutekėjimu, ir pažymėjo, jog TVF yra „pasirengęs panaudoti visą mūsų 1 trln.

Koronaviruso pandemija pasaulyje sukels recesiją, sutinka BNS kalbinti ekonomistai. „Luminor“ analitikas mano, kad precedento neturinčios ekonomikos gelbėjimo priemonės galėtų būti veiksmingos, jeigu bus išvengta panikos ir neapgalvotų veiksmų, tuo metu „SME Finance“ ekonomistas sako, kad siūlomas naujasis Maršalo planas gali būti rizikingas, nes smarkiai padidins įmonių ir valstybių skolas.

Pirmadienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė sprendimus, kuriuose išdėstyti nauji reikalavimai, kaip privalo elgtis į parduotuvę susiruošę gyventojai ir joje dirbantys darbuotojai. Pirma rekomendacija išeinant iš namų – viešose vietose dėvėti medicinines kaukes (nesant galimybės dėvėti medicininę kaukę – medžiaginę kaukę, dengiančią nosį ir burną), išskyrus vairuojant motorines transporto priemones. Ten, kur liečiami daiktai – dėvėti vienkartines pirštines.

Karantinas skaudžiai atsiliepė privačių ugdymo įstaigų savininkams. Norėdami išgyventi vieni darželiai, tokie, kaip Austėjos Landsbergienės „Vaikystės sodas“, tiesiog išplatina naujienlaiškį apie 15 proc. nuolaidą, kiti seka jų pavyzdžiu, o treti – prašo pusės darželio mokesčio sumos.

Bandydama gelbėti labiausiai dėl koronaviruso krizės pažeidžiamą verslą, Vyriausybė suformavo daugiau kaip 2 mlrd. eurų finansinių priemonių paketą, antradienį sakė finansų ministras Vilius Šapoka. „Turime padaryti viską, kad pandemijai pasibaigus, o pandemija pasibaigs, ekonomika staigiai atšoktų į viršų. Suformavome daugiau nei 2 mlrd. eurų finansinių priemonių paketą. Jis apima tiek dotacijas, tiek garantijas, tiek kitas finansines priemones.

Paskelbus karantiną ugdymo įstaigose daugiau nei 40 tūkst. tėvų kreipėsi į gydytojus ir gavo nedarbingumo pažymėjimus, kad galėtų prižiūrėti namuose savo mažamečius vaikus.

Stebėdami garbingo amžiaus žmonių elgesį vaistininkai prašo visuomenės pagalbos – kas antras iš jų galėtų likti namuose. „Eurovaistinės“ sveikatos specialistai garbingo amžiaus žmones ragina į viešas vietas eiti kuo rečiau, tačiau, statistikos duomenimis, senjorų apsilankymų vaistinėje dažnumas sumažėjo tik nežymiai, rašoma pranešime spaudai.

Maisto prekių parduotuvės, vaistinės privalo riboti pirkėjų srautus, apsipirkti uždrausta didesnėms nei dviejų žmonių grupėms, tarp pardavėjų privalu išlaikyti ne mažesnį kaip dviejų metrų atstumą. Tai nurodoma pirmadienį pasirašytame valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendime. Dokumente nepasakyta, kaip pirkėjų srautai turėtų būti reguliuojami.

Turkija, siekdama pažaboti koronavirusinės infekcijos plitimą, artimiausiu metu pradės plataus masto respiratorių gamybą, naujienų agentūrai „Anadolu“, pranešė sveikatos apsaugos ministras. „Mes pradedame masinę kvėpavimo takų apsauginių priemonių – respiratorių – gamybą“, – žurnalistams pirmadienio vakarą sakė Fahrettinas Koja. Ministras pridūrė, kad Turkijoje į kovą su naujojo koronaviruso sukelta ūmine kvėpavimo takų liga papildomai įtraukiama 32 tūkst. medicinos darbuotojų.

Greito maisto restoranų tinklas „McDonald's“ pranešė, kad nuo pirmadienio uždaro visas užkandines Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje. Paslaugos nebus teikiamos ne tik restoranų viduje (jų atsisakyta jau kiek anksčiau). Taip pat nebus tiekiamas ir maistas išsinešti. Kaip praneša BBC, restoranų tinklas vien Jungtinėje Karalystėje yra įdarbinęs apie 135 tūkst. darbuotojų. Su daugeliu iš jų sudarytos vadinamos nulinės darbo sutartys, kurios negarantuoja apibrėžto skaičiaus valandų darbo.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gavo pranešimą iš Lenkijos atsakingos institucijos apie nustatytą pirmąjį šiais metais afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkį kiaulių ūkyje. AKM diagnozė patvirtinta kovo 20 d. stambioje komercinėje kiaulių fermoje Nowosolski regione, kurioje buvo laikoma beveik 24 tūkst. kiaulių.

Lietuvoje prasidėjo antroji karantino savaitė. Prekybininkų teigia, kad pirkėjų srautai, palyginti su pirmąją karantino savaite, normalizavosi, visgi kai kurie pastebi – dabar klientų srautai kur kas didesni nei prasidedant karantinui. Siekiant sumažinti koronaviruso plitimą, prekybos centruose bus siekiama reguliuoti pirkėjų srautus, pirmadienį spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

Nedarbingumo pažymėjimai ekstremalios situacijos ar karantino metu vaikų, neįgaliųjų ar senjorų priežiūrai jau gali būti išduodami ilgesniam laikotarpiui. Be to, jeigu žmogus negalėjo prisiskambinti gydytojui, nedarbingumą galima gauti atgaline tvarka, tačiau atgalinis nedarbingumas gali būti išduodamas ne daugiau nei už 5 darbo dienas skaičiuojant nuo kreipimosi dienos.

Koronaviruso krizės įtaka bei šalyje paskelbtas karantinas turi įtakos visam verslui, tačiau jos mastai atskiriems sektoriams yra skirtingi, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. Anot Roberto Dargio, dabar Lietuvos verslui labai svarbu turėti stiprią Ekonomikos ministeriją. „Įtaka yra jaučiama visuose sektoriuose, ji bus skirtinga kiekvienam sektoriui (...) Mums reikia labai efektyviai veikiančios Ekonomikos ministerijos, kuri dabar neturi ministro.

Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį perėmė valstybės žinion geležinkelius, kad per koronaviruso protrūkį užtikrintų keleivių vežimo paslaugų teikimą svarbių sektorių darbuotojams.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame trejų metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 725 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 45 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,014 procento. Ši emisija pradėta platinti pernai kovo 18 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione sausio 27 dieną obligacijų parduota už 31 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,077 procento.

Švedijos finansų grupė „Swedbank“, turinti padalinius visose trijose Baltijos valstybėse, pranešė sumokėsianti už nepakankamą pinigų plovimo kontrolę jai skirtą 4 mlrd. Švedijos kronų (358,7 mln. eurų) baudą. Toks „Swedbank“ valdybos sprendimas reiškia, kad grupė neginčys Švedijos finansų priežiūros tarnybos (FSA) sprendimo.

„Agrokoncerno“ grupės įmonės informuoja, jog nesikreips ir neprašys valstybės pagalbos dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos sukeltų ekonominių padarinių verslui. Apie tai raštu pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Apie tai skelbiama pirmadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai. „Mes manome, jog stambus verslas turėtų padėti valstybei. Vienas iš tokios pagalbos būdų yra visus galimus nuostolius prisiimti pačioms įmonėms, nesinaudojant valstybės pagalba.

Kovo mėnesį pigiausiai apsipirkti buvo galima  „Lidl“, „Maximos“ ir „Norfos“ prekybos tinkluose, o brangiausiai – „Rimi“, rodo slaptas pirkėjų tyrimas. Tai paaiškėjo palyginus populiariausių maisto prekių krepšelio kainų vidurkius prekybos tinkluose „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, „Iki“ bei „Norfa“. Tyrimų agentūra „SeeNext“ prekių kainas lygino Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.

Siekiant sumažinti koronaviruso plitimą, prekybos centruose bus siekiama reguliuoti pirkėjų srautus, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.  „Praėjęs savaitgalis parodė, kad dalis visuomenės, panašu, neišgirdo nei prašymų, nei rekomendacijų ir yra būriuojamasi pardavimo vietose, prekybos centruose. Tai bus parengti operacijų vadovo nurodymai, išaiškinimai, kaip reikėtų organizuoti pardavimą“, – spaudos konferencijoje sakė ministras.

Išsiruošus įsigyti reikiamų produktų, dažniausiai keliaujama į tą prekybos centrą, kuriame siūlomos ne tik kokybiškos, bet ir pigesnės prekės. Atliktas slaptas pirkėjų tyrimas parodė, kad kovo mėnesį apsipirkti pigiausiai galima „Lidl“, „Maximos“ ir „Norfos“ prekybos tinkluose, o brangiausiai – „Rimi“. Slapto pirkėjo tyrimų agentūra SeeNext kovo 10 d. atliko tyrimą, kurio metu buvo lyginamos prekių kainos penkiuose skirtinguose prekybos centruose: „Maxima“ (3-jų X, o Panevėžyje – 2-jų X), „Lidl...

Bendrovė „Mano Būstas“ kyla į kovą su koronavirusu. Bendradarbiaudama su Sveikatos apsaugos ministerija atliks pilną antivirusinę dezinfekciją daugiabučių namų laiptinėse, kurių gyventojams nustatyta koronaviruso infekcija, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pirmuoju etapu bendrovė neatlygintinai dezinfekuos kelis šimtus sveikatai pavojingų laiptinių. Tam įmonė skirs 50 tūkst. eurų.

JAV verslo dienraščio „The Wall Street Journal“ apklausti pirmaujančių investicinių bankų ekonomistai iš esmės pakeitė savo makroekonomines prognozes ir dabar numato, kad Jungtinėse Valstijose artimiausiais mėnesiais bus prarasti milijonai darbo vietų, o bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ir galbūt trečiąjį ketvirtį smarkiai kris. Pagal pesimistinį scenarijų, BVP antrąjį ketvirtį smuks vidutiniškai 10 proc., o pagal optimistinį – vidutiniškai 4 procentais.

Prekybininkai pastebi, kad gyventojai mokosi gyventi karantino sąlygomis ir nepasiduoti panikai. Buvo du prekybos šuoliai, tačiau dabar pirkėjų srautai jau sumažėjo, todėl jų reguliuoti nebėra būtinybės, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovės Rūtos Vainienės, gyventojai apsipirkimą pradeda planuoti racionaliau – perka daugiau, tačiau rečiau. Kartu prekybininkai ragina nepamiršti saugoti didžiausios rizikos grupėje esančių gyventojų.

Pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis šiemet bus nulinis, prognozuoja JAV banko „Bank of America“ analitikai. „Kai įmonių uždarymas pasieks piką, BVP smarkiai kris; vien Kinijos ekonomika pirmąjį ketvirtį sumažės 30 proc. ar dar daugiau, – pažymima banko parengtoje apžvalgoje. – Kai ekonomika vėl pradės veikti, augimas paspartės, tačiau BVP lygis 2021 metais bus gerokai mažesnis už senąją tendenciją.

Finansų rinkoms fiksuojant vis žemesnius lygius ir baiminantis dėl galimos skolų krizės Europos sąjungoje, kurios tikėtinas epicentras yra Italijoje, pasijautė Europos centrinio banko (ECB) stipri ranka. Praėjusią savaitę Italijos 10 metų obligacijų pajamingumas šovė nuo 1 iki kone 3 proc., o ECB paskelbus apie papildomą „pinigų spausdinimo“ programą – krito ir pirmadienį tesiekė 1,61 proc.

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje per du šių metų mėnesius, palyginti su praėjusių metų sausiu–vasariu, palyginamosiomis kainomis sumenko 2,5 proc. iki 3,6 mlrd. eurų. Nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, metinis pramonės smukimas siekė 1 procentą. Vien vasario mėnesį, palyginti su sausiu, pramonės gamyba ir pardavimai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, smuktelėjo 0,4 proc. iki 1,8 mlrd. eurų (nepašalinus – sumažėjo 1,1 proc.

Kartu mes galime daug ir su kiekviena diena Lietuvos žmonės vis labiau tuo įsitikina. Medikams skambinant pavojaus varpais dėl greitai senkančių ir trūkstamų apsaugos priemonių nuo koronaviruso, į pagalbą stojo Lietuvos meikeriai. Pasitelkdami 3D spausdintuvus ir lazerius, jie pradėjo gaminti apsauginius skydelius, rašoma pranešime spaudai.

Kelių tiesimo bendrovei „Panevėžio keliai“ vėl nepavyko užginčyti sprendimų 31 mln. eurų vertės Vilniaus Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento sankryžos rekonstrukcijos konkurse. Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį atmetė dar vieną įmonės skundą ir nutarė, jog ji nebegali grįžti į konkursą. „Šiuo atveju „Panevėžio keliai“ nebegali pagrįstai tikėtis nei pirkimo sutarties, nei finansinio atlygio.

Lietuvoje įvestas karantinas be daugybės kitų paslaugų atidėjo ir odontologų paslaugų teikimą, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą. Ir nors danties skausmas nesirenka, kada užklupti, odontologai priversti atsirinkti, kam gali suteikti pagalbą. Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika praneša, kad karantino laikotarpiu jau sukomplektavo komandas būtinajai odontologinei ir burnos, veido ir žandikaulių chirurginei pagalbai teikti.

Karantino metu daugelio Lietuvos įmonių veikla sustojo arba persikėlė į elektroninę erdvę. Daugelis jų, bet kokiais būdais stengiasi padėti gyventojams šiuo sunkiu laikotarpiu. Tačiau kitos įmonės, anot tautiečių, elgiasi priešingai – karantino akivaizdoje bando pasipelnyti.

Koronaviruso COVID-19 pandemija Prancūzijoje išprovokuos didelių finansinių ir ekonominių problemų, sekmadienį pareiškė šalies prezidentas Emmanuelis Macronas. „Tai – karas [prieš koronavirusą] ir jis dar kurį laiką tęsis“, – pažymėjo valstybės vadovas, kurį cituoja laikraštis „Le Figaro“ ir kiti Paryžiaus leidiniai. Jis paragino saugoti gyventojus, kuriems koronavirusas kelia didžiausią grėsmę, taip pat paremti prancūziškąją sveikatos apsaugos sistemą.

Jungtinėje Karalystėje ir Ispanijoje užstrigusiems lietuviams organizuojami papildomi specialūs skrydžiai į Lietuvą, sekmadienį informavo Susisiekimo ministerija. Skrydžiai vyks iš Londono ir Alikantės. Vienas užsakomasis skrydis iš Londono į Vilnių planuojamas trečiadienį, kitas – penktadienį. Abu lėktuvai išskirs iš Stanstedo oro uosto, jų išvykimo laikas – 12 val. vietos laiku. Bilieto kaina – 275 eurai asmeniui.

Prezidentui pasirašius Seimo priimtą įstatymo pataisą, kuri leidžia paskolas ir vartojimo kreditus atidėti 3 mėnesiams, gyventojai suskubo pasinaudoti šia galimybe. Greitųjų vartojimo kreditų bendrovės šią lengvatą vertina skirtingai. Vienos jų dar iki pasirašyto įstatymo atidėjo klientams mokėjimus, o kitos tikina, kad vartotojai bando pasinaudoti susiklosčiusia situacija.