Verslas

Kovo mėnesį trukęs Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) organizuotas konkursas „Metų renovacijos projektas 2020“ supažindino su 2018-2019 m. renovuotų daugiabučių istorijomis bei, įvertinus visuomenės balsus, pristatė laimėtojus.

Koronaviruso pandemija kelia milžiniškų iššūkių šalies sveikatos apsaugos sistemai, ūkiui bei visuomenei. Deja, kai kurie asmenys kylančiu gyventojų nerimu dėl ateities naudojasi piktavališkiems kėslams: dar aktyvesni tampa sukčiai. Pastebime, kad sukčiaujant vis dažniau pasitelkiama vadinamųjų pinigų mulų pagalba, kurią suteikiantys gyventojai, susivilioję tariamu lengvu uždarbiu, neretai vėliau nukenčia patys.

Vieną iš paštomatų tinklų Lietuvoje valdanti bendrovė „Omniva LT“ praneša apie paštomatinės paslaugos pokyčius – kaina didėja ketvirtadaliu, taip skatinant šiuo ekstremaliu laikotarpiu pereiti į bendrovės e. savitarnos platformą, rašoma bendrovės pranešime. Siuntinio siuntimo prie paštomato paslaugos kaina nuo šiol bus prieinama nuo 2,69 euro už siuntinį (anksčiau – nuo 2,15 euro). Taigi kaina didėja daugiau kaip 25 proc.

Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos parengtą 110 mln. eurų vertės pagalbos schemą, skirtą verslui remti per koronaviruso krizę.  Paramos schema patvirtinta pagal Komisijos priimtą laikinąją valstybės pagalbos sistemą, trečiadienį pranešė EK. „Patvirtinome Lietuvos parengtą 110 mln. eurų vertės schemą. Pagal ją bus galima teikti valstybės garantijas paskoloms, skirtoms Lietuvos ekonomikai paremti per koronaviruso protrūkį.

Po ankstesnių krizių daug tautiečių, netekę darbo ir pajamų emigravo užsienį: Jungtinę Karalystę (JK), Airiją, kitas Europos Sąjungos (ES) šalis ir JAV. Tačiau dabar visame pasaulyje matomas ekonomikos nuosmukis ir didėjantis bedarbių skaičius. Ekonomistai prognozuoja, kad dėl sumažėjusio vartojimo, Lietuvos verslas gali patirti didelių sunkumų, o nedarbas Lietuvoje greitai nesumažės, nes emigruoti bus sunkiau.

Baltarusija, Ukraina, Moldova, Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas iš Europos Komisijos sulauks apie 1 mlrd. eurų kovai su naujojo koronaviruso sukelta COVID-19 liga bei jos ekonominiais padariniais, pranešė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. Dešimtadalį šios sumos bus skirta neatidėliotiniems poreikiams, likusi dalis – vidutinės trukmės ir ilgalaikiams poreikiams remti socialinį bei ekonominį regiono atsigavimą. „Taip pat planuojame apie 300 mln.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui sudaryti palankesnes sąlygas likvidumo ir mokumo problemų turinčioms įmonėms išvengti nemokumo proceso inicijavimo bei išsaugoti verslą.  Įstatymo projektą parengusi Finansų ministerija nurodo, kad numatomos priemonės suteiks papildomo laiko ir galimybių sąžiningam verslui įveikti finansinius sunkumus ir išsaugoti įmonės mokumą. „Tikrai labai svarbus klausimas. Verslas susiduria ir susidurs ne tik su likvidumo, bet ir su mokumo problemomis.

Vilniaus miesto savivaldybė rekomenduoja direktoriams susitarti su darbuotojais, kad šie dabar pasiimtų dalį kasmetinių atostogų, nes ir taip jų trukmė yra 40 dienų. Taip būtų sutaupyta darbo užmokesčio. Darbuotojai tai laiko spaudimu ir jų teisių pažeidimu. Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi vieno sostinės darželio pedagogė Ieva (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma), kuri tapatybės nenorėjo viešinti, nes bijo netekti darbo.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad priklausomai nuo karantino sąlygų paisymo per Velykas, kitą savaitę galėtų būti sušvelninti ribojimai prekybos sektoriuje, tačiau nekalbama apie didžiuosius pramogų centrus. Vyriausybės nutarimu trečiadienį leista augalų, sėklų, trąšų prekyba lauko sąlygomis specializuotose vietose. Iki šiol per karantiną bet kokia prekyba, išskyrus maisto ar kitas būtinas prekes, kaip degalai, nebuvo leidžiama.

Sudėtingoje situacijoje karantino metu atsidūrusios šeimos dar šią savaitę sulauks papildomos paramos, kad jų Velykų stalas būtų gausesnis, o emocijos prie jo – džiugesnės. Prekybos tinklas „Lidl“ vaikų dienos centrus valdančioms ir šiuo metu namuose likusiais vaikais ir jų šeimomis besirūpinančioms paramos organizacijoms „Caritas“, Maltos ordino pagalbos tarnyba ir „Gelbėkit vaikus“ perdavė maisto produktų už 7 500 eurų.

Higieninio popieriaus gamintojos „Grigeo“ prašymu, Vyriausybė trečiadienį leido per Lietuvoje galiojantį karantiną atvykti keturiems Vokietijos specialistams taisyti bendrovės popieriaus mašinos.  Ministrų kabinetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui suteikti tokį leidimą, kylant rizikai, kad šalies rinkoje gali sumažėti higieninio popieriaus kiekiai.

Lošimų priežiūros tarnybai pastebėjus, kad karantino metu padaugėjo azartinių lošimų reklamos, šios rinkos dalyviai tikina, kad nei reklamos srautų, nei  apimčių nepadidino, bet žada, kad nuotolinių lošimų reklamos, kol tęsis karantinas, netrukus iš viso nebeliks.  Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija BNS informavo, kad su žiniasklaida jau susitarta nuo balandžio vidurio nutraukti bendrovių prekės ženklo ar pavadinimų skelbimą.

Penki pagrindiniai Vokietijos ekonomikos institutai prognozuoja, kad 2020 metais šalies ekonomika susitrauks 4,2 procento. Antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) gali smukti 9,8 procento. Visgi kitais metais tikimasi ekonomikos atsigavimo ir 5,8 proc. augimo.

Ministrų kabinetas trečiadienį skyrė papildomus 5 mln. eurų kultūros sektoriui švelninti koronaviruso pandemijos sukeltas pasekmes. Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko teikimu, pritarta 3 mln. eurų skirti kultūros produktų ir paslaugų perkėlimo į skaitmeninę erdvę programai. „Priemonė būtų skiriama skaitmeninių kultūros produktų ir paslaugų kūrimui, atliepiant pasikeitusius poreikius karantino metu ir po jo“, – tvirtino ministras.

Vyriausybei laikinai uždraudus į šalį atvykti užsieniečiams, ministrų kabinetas trečiadienį leido įvažiuoti šešiems Vokietijoms ir Lenkijos specialistams – jie dirbs „Ignitis grupės“ statomose Kauno ir Vilniaus kogeneracinėse jėgainėse. Teigiama, kad laiku šie specialistai būtini, nes kitu atveju Kaune į aplinką gali pasklisti puvimo kvapas, o Vilniuje – kilti technologinės avarijos.

Lietuva skyrė labiausiai nuo koronaviruso pandemijos pasaulyje nukentėjusioms Italijai ir Ispanijai medicinos priemonių už 100 tūkst. eurų. Sprendimą paimti šią sumą iš rezervo ir panaudoti medicinos priemonių įsigijimui trečiadienį patvirtino Vyriausybė.

Siekiant švelnininti koronaviruso krizės ekonomines pasekmes, Vyriausybė trečiadienį skyrė 56,5 mln. eurų subsidijų darbo vietas išlaikančioms įmonėms.  Pinigai bus skirti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, kad įmonės išsaugotų darbo vietas, padengiant dalinės ar visos prastovos išmokos dalį darbuotojams, Vyriausybės posėdyje kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.  Dar 1,04 mln.

AB Lietuvos paštas informuoja, kad per abi Šv. Velykų dienas nedirbs nei vienas klientų aptarnavimo skyrius. Siuntos taip pat nebus pristatomos nei per kurjerius, nei LP EXPRESS terminalais. Šeštadienį paslaugos bus teikiamos įprastai, iš terminalų surinktos siuntos gavėjus turėtų pasiekti antradienį, rašoma pranešime spaudai. „Per didžiąsias metų šventes paprastai antrą dieną dirbdavo prekybos centruose esantys pašto skyriai.

Dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų šventiniu laikotarpiu galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje per kelias sekundes. Įprastinius pavedimus vykdantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi ne tik savaitgalį, bet ir balandžio 10 d. (Didįjį penktadienį) bei balandžio 13 d. (antrąją šv. Velykų dieną), rašoma pranešime žiniasklaidai.

Karantino metu vis dar draudžiama ne maisto, vaistų, veterinarijos ar optikos prekių parduotuvių veikla, tačiau Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė išlygai leisti prekiauti su sodininkyste susijusiomis prekėmis lauke. „Draudimas netaikomas augalų, skirtų sodinti, sėklų, trąšų prekybai lauko sąlygomis specializuotose vietose“, – numatoma Vyriausybės nutarime. Karantinas Lietuvoje pratęstas iki balandžio 27 dienos 24 val.

Baltijos šalių prezidentai trečiadienį tarėsi dėl koronaviruso sukeltos krizės padarinių mažinimo ir strategijos, kaip grįžti į tvarų augimą. „Sieksime, jog Baltijos regionas būtų grįžimo į tvarų ekonomikos augimą sėkmės pavyzdžiu po krizės pasikeitusioje aplinkoje. Sutarėme tam išnaudoti tiek nacionalinius, tiek Europos Sąjungos finansinius instrumentus bei turimas politikos priemones, kad po krizės taptume dar stipresni“, – pranešime spaudai cituojamas prezidentas Gitanas Nausėda.

Tekstilės pramonė – viena taršiausių pramonės šakų, į aplinką išmetanti net 8 proc. bendro šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Tekstilės gaminiams kasmet sunaudojama 79 mlrd. kubinių metrų vandens, o jiems dažyti – milijonai tonų cheminių dažų. Lietuvos įmonė „Utenos trikotažas“ pasiekė svarbių laimėjimų kuriant aplinkai draugiškos gamybos modelį – tapo pirma ir kol kas vienintele pasaulyje „Greenpeace“ standartą pasiekusia tekstilės gamintoja.

Per didelis žmonių vartojimas – nuo maisto ir drabužių, kuriuos perkame, iki pasirinktų transportavimo būdų – yra pagrindinis veiksnys, lemiantis klimato pokyčius. Todėl vis svarbiau yra suprasti vartotojų pasirinkimus ir tai, kaip šie sprendimai daro įtaką planetos sveikatai. Tačiau į kovą su klimato kaita turi stoti ne tik vartotojai, bet ir verslai tam, kad diegtų žaliąsias inovacijas, prisitaikytų prie besikeičiančių vartotojų įpročių bei skatintų tvarų vartojimą.

Europos Sąjungos (ES) Tarybai antradienį patvirtinus prieštaringai vertinamą krovinių vežėjų veiklą reglamentuojantį Mobilumo paketą, Lietuvos užsienio reikalų ministras sako, kad krizės metu nereikėtų priimti šio dokumento. „Krizės paveiktai Europai reikia atnaujinto ir solidaraus sprendimo transporto srityje“, – pranešime sakė Linas Linkevičius.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupė „Grigeo“ dėl koronaviruso paskelbto karantino metu kol kas dirba beveik pilnu pajėgumu, sako įmonės vadovas ir pagrindinis akcininkas Gintautas Pangonis. „Kol kas dirbame panašiu pajėgumu. Yra visokiausių niuansų, bet tikrai dabar nenorėčiau komentuoti“, – BNS sakė G. Pangonis. Pasak jo, komentuoti plačiau jis atsisako, kadangi „Grigeo“ apie koronaviruso veiklos poveikį dar nėra informavusi biržos.

Metinis būsto kainų augimas Lietuvoje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį buvo mažiausias Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Spalį-gruodį, palyginti su tuo pačiu laiku 2018 metais, būstas Lietuvoje pabrango 6,5 proc., rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 9,4 proc., Estijoje – 8,2 procento. Per ketvirtį – ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, būsto kainos Lietuvoje išaugo 1,1 proc., Latvijoje – 0,5 proc.

SEB bankas nuo kovo 16 dienos, kai Lietuvoje siekiant pažaboti koronaviruso plitimą buvo paskelbtas karantinas, jau priėmė sprendimus dėl beveik 800 klientų paskolų restruktūrizavimo – daugiau kaip pusę šio skaičiaus sudaro būsto paskolos privatiems klientams. „Bankas atlieka svarbų vaidmenį ir ekonomikos augimo, ir neapibrėžtumo ar recesijos laikais.

Klaipėdos autobusų parkas įsigijo su pirmuosius Lietuvoje pagamintus elektrinius autobusus ir trečiadienį juos pristatė visuomenei. Po Velykų naujieji elektrobusai pradės vežti keleivius uostamiestyje, pranešė bendrovė. Klaipėdos autobusų parko vadovas Vaidas Ramanauskas sako, kad į miesto gatves išleidžiami elektriniai autobusai – švariausia transporto priemonė pasaulyje. „Šiandien verčiame naują istorijos lapą ir vėl tampame pradininkais.

Dalis prekybos tinklo „Iki“ parduotuvių prieš Velykas dirbs ilgiau. Balandžio 9 ir 10 d. bus pratęstas kai kurių „Iki“ parduotuvių darbo laikas, kuris yra laikinai sutrumpintas šalyje įvedus karantiną. 68 parduotuvių, kurios prieš šventes dirbs ilgiau, darbo laikas bus pratęstas iki 21.00 val. „Iki“ parduotuvė Minsko g. Vilniuje, sulaukiaunti didžiulių pirkėjų srautų, balandžio 9 ir 10 d. dirbs iki 22.00 val.

Sprendimas taikyti griežtą karantiną Lietuvoje ir sustabdyti didelės dalies įmonių veiklą tam, kad sustotų viruso plitimas, keičia ir tai, kaip gyventojai leidžia pinigus, ir jų elgseną. Išanalizavus klientų mokėjimų kortelių duomenis pastebėta, kad po dviejų savaičių nuo karantino paskelbimo pradžios mokėjimų apimtys Lietuvoje krito beveik trečdaliu. Didžiausias pokytis − labiausiai karantino paveiktuose sektoriuose.

Dalis Lietuvos verslo dėl karantino metu įvestų veiklos apribojimų persikėlė į internetinę erdvę, trečiadienį Vyriausybėje sakė agentūros „Versli Lietuva“ vadovė Daina Kleponė. Daugiausiai elektroninėse parduotuvėse prekiaujama apranga ir aksesuarais, taip pat – maistu, baldais ir kitomis prekėmis.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija viliasi, kad prezidentas Gitanas Nausėda vetuos antradienį priimtą kainų reguliavimo įstatymą, leidžiantį Vyriausybei karantino metu reguliuoti kainas, riboti prekių arba paslaugų prieinamumą, rašo „Verslo žinios“. Asociacijos vadovė Rūta Vainienė sako besitikinti, kad G. Nausėda vetuos pataisas. „O jeigu vis dėlto įstatymas būtų pasirašytas, mūsų didžiausias lūkestis – kad to reguliavimo neprireiktų“, – sakė R. Vainienė.

Socialinio tinklo „Twitter“ vienas iš įkūrėjų Jackas Dorsey antradienį pranešė skirsiantis 1 mlrd. JAV dolerių (919 mln. eurų) iš savo asmeninio turto kovos su naujojo koronaviruso pandemija priemonėms per savo filantropijos fondą. J. Dorsey paskelbė keletą tviterio žinučių, kad perduos savo valdomą elektroninių mokėjimų grupės „Square“ kapitalo dalį ribotos atsakomybės bendrovei „Start Small“. Šio turto vertė sudaro apie 28 proc. jo viso kapitalo.

Klaipėdos jūrų uosto vadovo konkursą laimėjo buvęs koncerno „Achemos grupė“ valdomos Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) gamybos direktorius Algis Latakas, uoste išdirbęs beveik du dešimtmečius. Tai BNS patvirtino pats A. Latakas, apie tai pranešė ir Susisiekimo ministerija. Verslo konsultavimo bendrovėje „Averditum“ šiuo metu dirbantis A. Latakas nurungė 12 kitų pretendentų, įskaitant ir laikiną uosto vadovą, jo infrastruktūros direktorių Vidmantą Paukštę.

Seimui antradienį pristatytos pataisos, kuriomis nuo pelno mokesčio siūloma atleisti įmones, kurios investuos ne mažiau 30 mln. eurų ir sukurs bent 200 darbo vietų.   Pelno mokesčio įstatymo pataisos numato, kad lengvata 20 metų būtų taikoma įmonėms, su valstybe pasirašiusioms stambaus projekto investicijų sutartį, ne mažiau kaip 75 proc.

Seimas įteisino specialius kuponus – jų gaus keliautojai, negalėję išvykti į apmokėtas keliones dėl paskelbto karantino. Žmonės su kuponais galės atostogauti vėliau. Tokių kuponų vertė bus ne mažesnė nei už kelionę sumokėta suma, jie galės būti perleidžiami kitiems žmonėms, nekeičiant kelionės sąlygų, jais bus galima atsiskaityti už vieną ar kelias to paties organizatoriaus keliones, jei jų vertė atitiks kupono vertę.

Lietuva, iš tarptautinių bankų pastarosiomis dienomis gavusi 1,5 mlrd. eurų paskolų, jas ketina panaudoti balandžio ir gegužės mėnesiais, priklausomai nuo poreikio. Finansų ministerijos duomenimis, antradienį paimta 50 mln. eurų iš  Europos Tarybos vystymo banko (ETVB) suteiktos 400 mln. eurų paskolos, o kitą savaitę ketinama išimti dar 200 mln. eurų iš Šiaurės investicijų banko (ŠIB) suteiktos 400 mln. eurų paskolos. „Šiuo metu valstybės iždo likvidumas yra užtikrintas.

Antradienį Seimas galutinai pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms, pagal kurias darbdaviai ir dirbantys savarankiškai jau teikia prašymus subsidijoms ir išmokoms sustojus darbui dėl karantino. Už galutinį įstatymo priėmimą balsavo 106 parlamentarai, balsavusių prieš nebuvo, o 2 susilaikė. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupė „Grigeo“ paskelbė, kad dėl koronaviruso krizės nebaigtas bendrovės 2019 metų veiklos auditas, dėl to balandį turėjęs įvykti metinis akcininkų susirinkimas atidedamas vėlesniam laikui. „Grigeo“ sieks, kad akcininkų susirinkimas dėl 2019-ųjų finansinių ataskaitų ir pelno paskirstymo projekto tvirtinimo būtų sušauktas vėliausiai iki liepos 1 dienos, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.

Seimas antradienį pritarė leisti Vyriausybei karantino metu reguliuoti prekių ir paslaugų kainas, riboti prekių arba paslaugų prieinamumą. 79 Seimo nariai balsavo už, 4 – prieš, 6 susilaikė. Seime prieš savaitę pritrūko balsų įteisinti tokį reguliavimą – balsavime nedalyvavo opozicija.  Ir nors praėjusią savaitę parlamentarai aršiai ginčijosi dėl pataisų reikalingumo, šį antradienį visi Seimo nariai nuo komentarų susilaikė.

Darbo vietas išlaikantiems darbdaviams, dėl koronaviruso paskelbusiems prastovas, subsidijų mokėjimas gali prasidėti pora dienų anksčiau nei buvo anksčiau žadėta, sako ekonomikos ir inovacijų vieceministrė.  Pasak Jakaterinos Rojakos, lėšos subsidijoms gali būti pradėtos skirstyti jau balandžio 14-ąją.   „Stengiamės, dirbame (...) kad paleistume tą priemonę šiek tiek anksčiau, tikimės gal 14 dieną“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė J. Rojaka.

Siekiant švelninti koronaviruso krizės padarinius, Žemės ūkio paskolų garantijų fondui leista teikti garantijas ir už paskolas, skirtas darbo užmokesčiui sumokėti.  Tokius pakeitimus patvirtino Žemės ūkio ministerija, pranešė fondas.  Savo ruožtu palūkanų bei lizingo garantinės įmokos kompensavimas padidintas iki 100 proc.

Vis dar tiksliai nežinant, kiek laiko Lietuvoje truks karantino laikotarpis, Susisiekimo ministerija paskelbė keičianti privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarką. Automobiliams, kuriems TA galiojimo terminas baigiasi kaip tik šiuo metu, tačiau jų savininkai ar valdytojai priklauso vadinamosioms rizikos grupėms, yra priversti izoliuotis ar tiesiog būgštauja dėl savo sveikatos, vizitą į techninės apžiūros stotį gali atidėti iki karantino pabaigos.

Be vartotojų sutikimo reklamą siuntusioms įmonėms – Vilniaus kapitalo grupė, „Vikvaldos prekyba“, „Bitei Lietuva“ ir „Invest group“ – skirtos baudos. Nepageidaujamą reklamą įmonės skleidė telefonu ir elektroniniu paštu, pranešė Vartotojų teisių apsaugos tarnyba.  Telekomunikacijų bendrovei „Bitė Lietuva“, siekusiai išspręsti ginčą, skirta 300 eurų, iInternetinę parduotuvę svajoniuspinta.

Per karantiną 80 proc. sumažėjus traukinių keleivių, „Lietuvos geležinkelių“ grupės keleivių vežimo bendrovė „LG Keleiviams“ nuo trečiadienio laikinai stabdo dar 30 traukinių reisų, tačiau susisiekimas tarp miestų ir toliau bus užtikrintas, pranešė bendrovė.  „Kovo pabaigoje laikinai sustabdėme trečdalį – 76 iš 226 – traukinių reisų. Toliau mažėjant keleivių skaičiui, nuo balandžio 8 dienos stabdome dar 30 reisų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad šiais metais pajamų deklaravimas vyks dviem etapais, rašoma pranešime žiniasklaidai. – nuo balandžio 15 d., gyventojų pajamų deklaraciją Elektorinio deklaravimo sistemoje (EDS) jau galės pateikti gyventojai vykdantys individualią veiklą su verslo liudijimu ir pagal pažymą (apie 205 tūkst. gyventojų); – po savaitės, balandžio 22 d., deklaravimas pagal VMI pateikiamus duomenis EDS prasidės visiems gyventojams.

Gyventojų pajamų deklaravimas individualią veiklą vykdantiems asmenims šiemet prasidės balandžio 15 dieną, kitiems – balandžio 22 dieną, antradienį Vyriausybėje pranešė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovė Edita Janušienė. „Gyventojų pajamų deklaravimas prasidės balandžio 15 dieną. Jis prasidės skirtingai šiais metais, nes šiemet daug kas yra skirtingai nei pernai.

Karantino metu Užimtumo taryba teikia paramą savarankišką veiklą vykdžiusiems gyventojams, kurie jos vykdyti nebegali, bei įmonėms, kurios priverstos išleisti savo darbuotojus į prastovas, antradienį Vyriausybėje sakė Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė. „Kviečiame visus savarankišką veiklą vykdančius ir vykdžiusius žmones, nepriklausomai nuo verslo ir veiklos formos, kreiptis į Užimtumo tarnybą ir teikti prašymus išmokai gauti. Esame gavę jau daugiau nei 12 tūkst. prašymų.

Lietuvoje prasidėjus karantinui buvo sustabdyta švietimo įstaigų veikla, o tarp jų ir įvairūs būreliai, kiti papildomi užsiėmimai vaikams. Dabar vaikai namuose mokosi nuotoliniu būdu, visgi į virtualią erdvę perkelti ir būrelius dažnu atveju gali būti sudėtinga – jie lieka sustabdyti, tačiau tėvai neretai sulaukia laiškų su prašymais sumokėti už nesuteiktas paslaugas. „Gerbiami Tėveliai, kreipiamės į Jus šiuo nelengvu momentu.