Verslas

Vienas iš didžiausių kiekvieno vairuotojo rūpesčių yra automobilio gedimas. Lyg tyčia transporto priemonė pradeda spyriotis ne laiku ir ne vietoje. Tad tenka skubiai ieškoti automobilių serviso, kuris kuo greičiau ir kuo pigiau išspręstų atsiradusią problemą. Bet idealų variantą – „greitai ir pigiai“ – surasti nėra taip jau paprasta.

Stringant antrą kartą paskelbtam Vilniaus komunalinių atliekų surinkimo konkursui, savivaldybei tenka pusmečiu vėlinti šios rinkos pertvarką - nauja rinkliava turėtų įsigalioti nuo 2018-ųjų. Konkurso dalyviai sako esantys nepatenkinti jo sąlygomis, tačiau savivaldybės atstovai mano, kad jos parengtos gerai, o atliekų surinkėjai stabdo sektoriaus pertvarką.

Valstybinius kelius prižiūrinčias įmones planuojant sujungti į vieną valstybės įmonę, Seimas antradienį išbraukė bendrovę „Automagistralė“ ir dar 10 regioninių įmonių iš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašo.

Seimas antradienį priėmė naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymą. Įstatymas apibrėžia, kad lobistu bus laikomas tik fizinis asmuo, kuris turės atitikti nustatytus reikalavimus ir vykdys lobistinę veiklą. Lobistinę veiklą vykdys samdomi lobistai-profesionalai bei asociacijų ir juridinių asmenų vadovai arba darbuotojai, kuriems bus pavesta vykdyti lobistinę veiklą, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Lietuvos statistikos departamentas įvertino ir suskaičiavo, kaip dažnai ir ilgai lietuviai keliavo bei kokias pinigų sumas jie paliko turistaudami užsienyje bei Lietuvoje.  Šalies gyventojų kelionių su viena ir daugiau nakvynių skaičius 2017 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. ketvirčiu, sumažėjo 3,1 proc., iki 491,7 tūkst. kelionių, o vienadienių kelionių skaičius padidėjo 6,6 proc., iki 1,99 mln. kelionių.

Valstybės sektoriaus atlyginimų augimas jau 6 metus atsilieka nuo privataus sektoriaus atlyginimų augimo tempo. Dėl tokių tendencijų darbas valstybės sektoriuje tampa mažiau patrauklus, kyla grėsmė valstybės institucijų darbo kokybei ir skaidrumui. Akivaizdu, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus būtina didinti, tačiau solidūs atlyginimai galimi tik reformavus viešąjį sektorių.

Ekonomistai tvirtinta, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja. Nedarbas mažėja, atlyginimai auga, o kainos esą kyla ne taip greitai. Tačiau tai tik vidurkiai. Realybėje yra dvi Lietuvos – Vilnius ir likusi Lietuva. Ir ši praraja kuo toliau, tuo darosi vis gilesnė. „Darbo užmokestis kyla ne tik didmiesčiuose, bet taip pat ir regionuose. Skirtumai didesni yra lygyje. Darbo užmokestis vis dėlto didmiesčiuose didesnis, regionuose yra mažesnis, bet čia yra lygio klausimas, o ne augimo.

Valdiškas turtas yra valdomas neefektyviai. Tai daug kas pabrėžė ir prieš rinkimus, ir po jų. Ar ši valdžia pradėjo tvarkytis? Iš dalies – taip. Pertvarkomi „Lietuvos geležinkeliai“, valstybės įmonėms uždrausti vidaus sandoriai, t. y. praktika, kuomet valdiška įmonė prekes ar paslaugas be konkurso perka iš sau pačiai priklausančios įmonės.

Visame Šakių rajone stūkso 230 daugiabučių, kurių amžiaus vidurkis yra per 40 m. Per visą renovacijos programos gyvavimo dešimtmetį iki šiol čia renovuoti tik septyni namai. Tiesa, investicinių planų jau paruošiama daugiau negu yra kvotų, o daugiabučių modernizacijos administratoriai tikina, kad nors ažiotažo gyventojai ir nekelia, bet matydami teigiamus pavyzdžius kaimynystėje, renovacijai ryžtasi vis drąsiau.

  Estijos parlamentas pirmadienį ratifikavo Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ tarpvyriausybinę sutartį.   Jai pritarė 63 iš 101 parlamento nario. Prieš ją 20 deputatų, o susilaikiusiųjų nebuvo. Sutarties ratifikavimui reikėjo paprastos balsų daugumos. Sausį trijų Baltijos valstybių vyriausybių vadovų pasirašytos „Rail Baltica“ tiesimo sutarties įsigaliojimui būtinas Estijos parlamento ratifikavimas.

Vilniaus oro uostas įveda naują tvarką, kad taksi išsikvietusiems atvykusiems keleiviams nebereikėtų keltis į antrą aukštą prie išvykimo zonos laukti automobilio - taksi ar kitos pavežėjimo paslaugų įmonės galės sustoti aikštelėje prie atvykimo terminalo.

  Pertvarkius valstybės nekilnojamojo turto (NT) valdymą, per pirmuosius metus būtų sutaupyta 20 mln. eurų, o vėliau ši suma didėtų, sako premjeras Saulius Skvernelis.   „Visas valstybės turtas - 28 tūkst. objektų - mokesčių mokėtojams jų išlaikymas per metus kainuoja apie 180 mln. eurų.

 Turto bankas aukcione siūlys įsigyti vienus vertingiausių jo portfelio objektų - pastatų kompleksą Vilniaus senamiestyje, buvusią karinę teritoriją Pavilnyje bei sklypą šalia Gariūnų. Turto bankas pasitelkė nepriklausomus turto vertintojus, kurie nustatys parduodamų objektų rinkos kainą.

Estijos parlamentas priėmė vyriausybės parengtą įstatymą dėl papildomo saldžiųjų nealkoholinių gėrimų apmokestinimo, kuris įsigalios nuo 2018 metų. Mokestis už litrą saldžiųjų nealkoholinių gėrimų, kuriuose cukraus koncentracija yra nuo 5 iki 8 gramų šimte mililitrų, sudarys 10 centų, o didesnės cukraus koncentracijos – 30 centų.

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas šalies BVP metinį augimą, pavasarį prognozuotą kaip 2,6 proc., dabar prognozuoja didesnį – sudarantį 3,3 proc. Be greitai augančio eksporto, ekonomiką skatina ir vidaus vartojimas, kurį didina kylantis darbo užmokestis. „Šiuo metu stebime situaciją, kai kyla visų darbuotojų grupių darbo užmokestis, kad ir kokio dydžio atlyginimą darbuotojai gautų.

Pardavėjus, kurie alkoholį parduos jaunesniems nei 20 metų asmenims, siūloma bausti griežčiau. Be to, didesnės baudos siūlomos už alkoholio vartojimą automobilyje bei už baruose įsigytų gėrimų išsinešimą tuo metu, kai jo nebus galima įsigyti parduotuvėse. Už pakartotinį pažeidimą žmogus būtų siunčiamas į alkoholizmo prevencijos kursus. Siekiant efektyviai įgyvendinti griežtesnes alkoholio prieinamumo ribojimo priemones, siūloma numatyti ir baudas už kai kuriuos pažeidimus.

Dideli, pinigingi ir įtakingi. Taip galima pavadinti pastaruoju metu viešoje erdvėje dažnai linksniuojamus kelininkus. Kilus skandalui dėl ploninamų kelių, naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kas yra stambiausi Lietuvos kelininkai, į kieno kišenes keliauja šimtai milijonų eurų ir kokių jų sėkmės paslaptis. Dažniausiai dėl prastų kelių keiksnojame vietines savivaldybes ir apie kelininkų darbą nepagalvojame. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau kritikos taikiklis atsisuka ir į juos.

Lietuvos bankas akylai stebintis Lietuvos nekilnojamojo turto rinką neslepia – situacija kaista, tačiau kiti analitikai pastebi, kad būstą nusipirkti dabar kaip niekad palankus metas. Vieni analitikai tikina, kad būsto įperkamumo indeksas pirmąjį šių metų ketvirtį sostinėje pakilo į istorines aukštumas, kiti pastebi ir prastėjančią tendenciją. Įperkamumas rekordinėse aukštumose? „Swedbank“ ekonomistai pranešė, kad buto įperkamumas sostinėje pakilo į istorines aukštumas.

Galbūt perskaičius sakinį, kad Lietuvoje – itin pigu, suims juokas. Tačiau būtent taip atrodome Europos Sąjungos (ES) šalių kontekste. Matant, kaip lietuviai plūsta apsipirkti į Lenkiją, akivaizdu, ten kainos – dar mažesnės. Tačiau ne tik kainos ten mažesnės, bet ir atlyginimai didesni. Eurostatas įvertino 2016 metų kainas Europos Sąjungos šalyse pagal įvairius sektorius. Dažniausiai kainos Lietuvoje nurodomos mažesnės nei ES vidurkis.

Europoje uždirbame kone mažiausiai, o per atostogas išleidžiame daugiausiai. Štai toks paradoksas apie lietuvius paaiškėjo po tarptautinės apklausos. Pasirodo, šią vasarą tautiečiai savo poilsiui yra pasiruošę paaukoti beveik visus savo pinigus. Kelionių organizatoriai trina rankomis, o ekonomistai įžvelgia liūdnesnes tendencijas.

Savivaldybėms siūloma suteikiama daugiau galių ribojant alkoholio prekybą daugiabučiuose. Tokią Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimą Seime įregistravo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Agnė Bilotaitė, siūlanti griežtinti prekybos alkoholiu licencijų išdavimo tvarką.

Minske vykusiame Espo konvencijos šalių aukšto lygio susitikime nepriimti papildomi sprendimai dėl Astravo atominės elektrinės (AE), jų tikimasi neeiliniame susitikime, kurį sutarta surengti kitąmet. Lietuvos aplinkos apsaugos ir užsienio reikalų ministrai kiek skirtingai vertina Minsko susitikimo rezultatus. „Deja, Minskas netapo ta vieta, kurioje Espo konvencijos šalys galėjo pasiekti susitarimų.

Neseniai „Sodra“ pradėjo siuntinėti „vyšninius vokelius“, kurie gyventojus informuoja apie jų sukauptą stažą. Šie pradžiugina tikrai ne kiekvieną. Štai skaitytojas Edgaras (pavardė redakcijai žinoma) pasidalino savo mamos istorija. Moteris dirba vienoje Telšių siuvykloje technologe. Uždirba minimalią mėnesio algą, per metus nė karto neėmė biuletenio. Tačiau vieną mėnesį moteriai vietoj numatytos minimalios algos (380 Eur) buvo pervesta 3 centais mažiau.

Lietuvos miškuose pagaliau pasirodė pirmosios miško gėrybės – žemuogės. Kas pritingi ar neturi noro miške kovoti su uodais, turguje prekiautojai jau siūlo šių kvapių ir labai sveikatai naudingų uogų. Tiesa, už tai teks ploninti piniginę – maža stiklinaitė žemuogių kainuoja apie du eurus. Druskininkų turguje kvepia tikra vasara – čia tarp daugybės daržovių ir uogų iš daržo - bene kvapiausios miško gėrybės - žemuogės.  Dzūkė Ramunė į turgų atsinešė pora pilnų kibirėlių žemuogių.

 Vaiko priežiūros išmoką, kurią skiria „Sodra“, siūloma mokėti nepriklausomai nuo tuo metu gaunamų tėvų pajamų ne tik antraisiais vaiko priežiūros metais, bet ir pirmaisiais. Atitinkamą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisą Seime registravo „valstiečiai“ Valerijus Simulikas ir Justas Džiugelis bei liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Ukraina svarsto galimybę ateityje prisijungti prie Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“, penktadienį pareiškė Vilniuje viešintis Ukrainos infrastruktūros ministras Volodymyras Omelyanas. „Taip pat diskutavome, kad šis ambicingas projektas „Rail Baltica“ galėtų būti prijungtas prie Ukrainos“, - žurnalistams sakė V.Omelyanas po susitikimo su Lietuvos ūkio ministru Mindaugu Sinkevičiumi.

Darbo jėgos kainos augimas Lietuvoje šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku pernai, buvo vienas didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Lietuvoje valandos darbo sąnaudos per metus padidėjo 9,9 proc., rodo naujausi ES statistikos tarnybos duomenys. Sparčiau darbo sąnaudos augo Bulgarijoje - 10,1 proc., Vengrijoje - 11,7 proc. ir Rumunijoje 17,2 proc. Latvijoje darbo jėga per metus pabrango 9,1 proc., Estijoje - 5,2 procento.

Rinkos ekspertai teigiamai vertina pirmąją Turto banko parengtą valstybės valdomo nekilnojamojo turto (NT) ataskaitą. Anot jų, jei valstybė sugebėtų suvaldyti dabartinę situaciją, Turto bankas galėtų tapti rimtu nekilnojamojo turto rinkos dalyviu.

Finansų ministerija iki liepos pradžios laukia viešbučių atstovų argumentų, kodėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata jų veiklai neturėtų būti naikinama. Finansų ministras Vilius Šapoka mano, kad PVM tarifo padidinimas viešbučių veiklai nekenks. „Tiek viešbučių atstovams, tiek visoms visuomenės grupėms, pristatydami mokesčių ir socialinių įmokų pasiūlymus, kvietėme aktyviai įsijungti į tą diskusiją. Visus argumentus, pasiūlymus ir patobulinimus pateikti iki liepos 1 dienos.

Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016-ųjų laikotarpiu, iš visų bendrovėms ir įstaigoms teikiamų paslaugų labiausiai pabrango krovinių tvarkymo paslaugos. Krovinių tvarkymo paslaugos per metus pabrango 24,1 proc., per ketvirtį (pirmąjį ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju praėjusių metų ketvirčiu) šių paslaugų kaina šoktelėjo 13,8 proc., pranešė Statistikos departamentas. Per metus transportavimo vamzdynais paslaugų kainos padidėjo 12,6 proc.

Šventosios jūrų uosto gaivinimas gali kainuoti maždaug 35-40 mln. eurų, tikėtina, kad paramą šiam projektui suteiks Europos Sąjunga (ES), teigia žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. „Kitą savaitę turėtų įvykti pirmasis šiam klausimui suburtos darbo grupės posėdis. Šventosios uosto klausimą koordinuos Žemės ūkio ministerija.

Birželio pradžioje įspėję apie galimą šalies nekilnojamojo turto rinkos perkaitimą, Lietuvos banko atstovai įvardija, kad pagrindines grėsmes rinkai kelia augančios turto kainos, aktyvus investavimas į būstą nuomai, demografinės tendencijos, didelis bankų finansavimas, nukreiptas į statybų ir nekilnojamojo turto sektorius bei galimas palūkanų šokas.

Lietuvos gyventojai nepritaria naujajam Darbo kodeksui ir vis mažiau pasitiki „valstiečiais“ bei premjeru Sauliumi Skverneliu, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa. Reprezentatyvaus tyrimo metu gegužę Darbo kodeksui sakė pritariantys 10 proc. respondentų, 45 proc. teigė nepritariantys, likusieji neturėjo tvirtos nuomonės.

 Dėl šalto birželio spjaudosi ir pajūrio verslininkai. Esą orai prie Baltijos geriausiu atveju primena pavasarį ar rudenį. Tiesa, iš to blogo yra ir gera žinia - nakvynė  kurorte dabar - pigiausia.  Aikštelėje vos įvažiavus į Palangą nuomojamų būstų pasiūlymų – daugiau nei poilsiautojų, tiesa, ne visi nuomotojai laukia interesantų – dažnas tiesiog palieka automobilį su telefono numeriu.

Pritarus vienoms alkoholio ribojimo pataisoms, ieškoma papildomų būdų, kaip kovoti su alkoholio vartotojais Lietuvoje. Viena iš idėjų – „Svaigalų teismas“. Seime redakcinėje komisijoje vis šlifuojama konservatoriaus Andriaus Kubiliaus pateikta rezoliucija „Dėl naujų kovos su alkoholizmu priemonių“. Jau kitą savaitę rezoliuciją turėtų svarstyti ir Seimas.

Geidžiamiausiu šių metu didžiuoju darbadviu tapo telekomunikacijų bendrovė „Telia“, o mažųjų – IT bendrovė „Ruptela“. Taip pat išrinkti ir atskirų sektorių geidžiamiausi darbdaviai. Rinkimų „Geidžiamiausias darbdavys 2017“ nugalėtojus lėmė skaitytojų balsai. Rinkimai šiemet buvo rekordiškai aktyvūs. Vien pirmajame ture balsavo virš 3.000 asmenų, o antrajame ture kai kurios bendrovės surinko po daugiau nei 10.000 balsų.

Iš 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių brangiausia gyventi Danijoje, o pigiausia – Bulgarijoje, parodė Eurostato duomenys. Į ES vidurkį panašiausios kainos yra Italijoje ir Vokietijoje. Apibendrinęs tyrimus, kurie buvo atliekami per visus 2016 metus, Eurostatas ir vėl patvirtino, kad kainų skirtumai tarp atskirų ES šalių ir regionų tebėra dideli. Jeigu ES vidurkį vertinti 100 proc., Danijoje kainų lygis siekia 139 proc., Airijoje – 125 proc., o Švedijoje – 124 procentus.

Lietuvos gyventojai labiausiai nerimauja dėl ekonominių ir socialinių grėsmių, nors žiniasklaida daugiausiai atspindi karines grėsmes, teigia dvejus metus tyrimą vykdę Kauno technologijos universiteto mokslininkai. 2015 metais žiniasklaidos monitoringą atlikę ekspertai nustatė, jog medijose dažniausiai buvo minimos karinės grėsmės - Rusijos invazija į Lietuvą, kitos Rusijos grėsmės, terorizmas ir suintensyvėję konfliktai pasaulyje.

Maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje praėjusiais metais buvo vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Maisto kainų lygis pernai šalyje sudarė 80 proc. ES vidurkio (2015 metais - 78 proc.), rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Mažesnės kainos pernai fiksuotos tik Lenkijoje ir Rumunijoje (po 62 proc. ES vidurkio) bei Bulgarijoje (71 proc.). Alkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje pernai sudarė 73 proc.

Šių metų pradžioje atlyginimų šuolis Vilniuje butų įperkamumą kilstelėjo iki istorinių aukštumų, o nuomos pajamingumas visuose didžiuosiuose miestuose ir toliau laikosi aukštame lygyje. Tai reiškia, kad nepaisant spartaus kainų ir sandorių skaičiaus augimo, būsto rinka šalyje išlieka tvari. „Pernai kainų augimui ir vėl viršijus atlyginimų augimą, buvo galima girdėti nuogąstavimų dėl galimo kainų burbulo formavimosi.

Verslininkai kalbėdami apie pastarųjų metų patirtį pastebi, kad verslo bendruomenei vis sunkiau kalbėtis su politikais apie valstybės ateities viziją, jos vystymo kelią ir kasdienes problemas. Birželio 14 d. vykusioje konferencijoje „Verslo ir valdžios dialogas.

 Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Darbo kodekso pataisas. „Prezidentė pataisas pasirašė trečiadienį“, - BNS ketvirtadienį sakė prezidentės patarėja Skaistė Plaušinytė. Motyvų prezidentės atstovai plačiau nekomentavo.   Nuo liepos 1 dienos įsigaliojančio naujojo Darbo kodekso pataisas Seimas priėmė praėjusią savaitę. Darbo kodekso rėmėjai sako, kad lankstesni darbo santykiai paskatins investicijas ir darbo vietų kūrimą.

Premjeras Saulius Skvernelis mano, kad 3 tūkst. eurų atsiskaitymų grynaisiais riba, kuriai trečiadienį pritarė Vyriausybė, yra per didelė. „Mano nuomone, ta suma yra per didelė, bet tai yra kompromisas“, - ketvirtadienį Žinių radijui sakė S. Skvernelis. Jo nuomone, tai neapsunkins smulkiųjų verslininkų veiklos ir yra įsitikinęs, kad riboti atsiskaitymus grynaisiais reikia tam, kad būtų pažabota šešėlinė ekonomika.

Transporto ir logistikos paslaugų bendrovė „Finėjas“ praėjusiais metais uždirbo 4,417 mln. eurų grynojo pelno - 6,4 proc. mažiau nei 2015 metais, kai jis buvo 4,717 mln. eurų. Bendrovės apyvarta per metus padidėjo 7,1 proc. iki 59,383 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje „Finėjo“ 2016 metų ataskaitoje. Dokumente nurodoma, kad įmonė pernai vienintelei savo akcininkei bendrovei „Liustra“ išmokėjo 1,8 mln. eurų dividendų (2015 metais - 1,38 mln.

Kiaušinius esame įpratę marginti įvairiausiomis spalvomis per „Velykas“. Tačiau turbūt retas, kuris tikisi, vasarą iš parduotuvės nusipirkęs kiaušinius rudu lukštu, juos nuplovęs pamatyti baltus. Specialistas tikina, toks atvejis tikra retas. Neįprasta situacija socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino vilnietis Raimundas Darafėjus. Nors ant dėžutės nurodytas galiojimo laikas dar nebuvo pasibaigęs, nusipirkti kiaušiniai sukėlė įtarimą, kai pradėjo keisti spalvą.

Dauguma lietuvių nori kurti savo verslą, tačiau vyrai ir moterys tai įsivaizduoja skirtingai, rodo DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas. Vyrai svajoja apie didesnes įmones, bet jų nekuria, nes bijo nesėkmės. Moterims priimtiniausios šeimos įmonės, bet gąsdina finansinis nestabilumas. „Vyrai į verslą žiūri ne tik kaip į pajamų šaltinį, jiems labai svarbus ir socialinio statuso aspektas.

Užsienio investuotojai iš anksto bus tikrinami tik tuo atveju, jei šalies saugumo struktūros pateiks duomenų, jog investuotojai gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. ES, NATO, EBPO šalių investuotojų speciali Vyriausybės komisija iš anksto netikrins. Vyriausybė trečiadienį pritarė Ūkio ministerijos parengtiems pasiūlymams dėl užsienio investuotojų patikros.

Lietuvoje bus pradėtas kaupti valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) rezervo fondas. Jis turės užtikrinti, kad jei ištiks ekonominis sunkmetis ir „Sodros“ biudžete pritrūks pinigų, pažeidžiamos visuomenės grupės būtų apsaugotos – gautų pensijas bei išmokos. „Ankstesnių metų įvykiai rodo, kad finansiniai sunkumai gali užgriūti greitai ir netikėtai. Todėl turime būti pasirengę užtikrinti šalies ekonominį saugumą bei stabilumą.

Visi sandoriai, viršijantys 3000 eurų sumą, turės būti atliekami tik negrynaisiais pinigais. Taip pat ir periodiniai mokėjimai, atliekami pagal tą patį sandorį, bendrai jų sumai pasiekus 3000 eurų. Siekdama užtikrinti sandorių skaidrumą, efektyvesnę jų kontrolę bei sumažinti galimybes piktnaudžiauti, tokiems Finansų ministerijos siūlymams pritarė Vyriausybė.