Verslas

Pasaulį sukausčius koronaviruso pandemijai ir dėl to sutrikus daugeliui logistikos grandinių, Lietuva tampa logistikos centru iš Tolimųjų Rytų į Europą. Šventinį Velykų savaitgalį pirmą kartą istorijoje į Europą atvyko traukinys iš Kinijos, kurio krovinį sudaro tik pašto siuntos, ir jis sustojo ne kur kitur, o būtent Lietuvoje, Vilniaus intermodaliniame terminale. 42-uose traukinį sudarančiuose pašto konteineriuose atgabentos siuntos skirtos ne tik Lietuvai, bet visai Europai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovavusi šaliai sunkiu 2008 – 2010 krizės laikotarpiu, sako, kad naujoji krizė tikrai nebus lengvesnė, tiesa, bus kiek kitokia. Buvusi šalies vadovė įsitikinusi, kad iš krizės, kuri užgriuvo staigiai ir netikėtai, galime išbristi tik kartu ir nebadydami pirštais vieni į kitus. Tai, ir buvusių krizių pamokos, pasak D. Grybauskaitės, gali būti mūsų bilietas greitesniam atsigavimui.

Paskelbus karantiną, daugelis verslų turėjo sustabdyti veiklą arba bandyti ją perkelti į virtualią erdvę. Ne išimtis ir automobilių rinka. Europoje uždarinėjamos gamyklos, automobilių pardavimai krito daugiau nei 80 procentų. Lietuvoje jų pardavimas irgi sumažėjo, bet pardavėjai didesnių nuolaidų bent kol kas nežada. Jungtinės Karalystės automobilių gamintojų ir prekybininkų asociacijos duomenimis, šiemet, palyginti tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pardavimai smuko 44 procentais.

Karantino pradžioje rinkoje pritrūkus dezinfekuojančių skysčių ir higienos specialistams patarus nuo koronaviruso saugotis rankas plaunant ūkišku muilu, jo paklausa išaugo kelis kartus.   Gamintojai sako nespėjantys įvykdyti visų užsakymų, nes trūksta žaliavų, o prekybos centrai teigia dar prieš paskelbiant karantiną bei jo pradžioje matę augantį higienos prekių poreikį.  „Norfoje“ ūkiško muilo pardavimai, paskelbus karantiną, padidėjo maždaug keturis kartus.

Nežinomybė ir baimė stabdo potencialius pirkėjus, jie nesiryžta pirkti dar prieš karantiną išsirinkto būsto. Bankai taip pat pastebi kur kas mažesnį susidomėjimą būsto paskolomis. Nekilnojamo turto vystytojai vis dar stengiasi klientų neprarasti, konsultuoja juos internetu ir tikisi, kad karantinas ilgai netruks. Nekilnojamo turto (NT) ekspertas ir įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius teigia, kad dvi pirmosios karantino savaitės NT rinkai buvo išties liūdnos.

Viena didžiausių keleivių pervežimo bendrovių „Kautra“ skelbia nuo antradienio atnaujinanti susisiekimą tarpmiestiniais autobusais.  Planuojama, kad jie iš pradžių kursuos tarp didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus. Anot bendrovės atstovų, atnaujinant darbą didžiausias dėmesys skiriamas saugumui. „Norėjome atnaujinti darbą po švenčių, įsivažiuoti po truputį tarp didžiųjų miestų. Planuojame pradžioje dirbti su dešimčia autobusų.

Kiekvienas turintis finansinių įsipareigojimų ir svarstantis apie būsto ar vartojamąją paskolą, automobilio lizingą ar kitas skolinimosi priemones jau žino, kad finansinės įstaigos vertins ne tik asmens gaunamas pajamas, bet ir kredito istorija. TV3 laidoje „Mano pinigai“ kreditingumo vertinimą ir atsakingą skolinimasį prižiūrinčios „Creditinfo Lietuva“ teisininkas Anatolijus Kisielis patars, kaip žmonėms gauti norimą paskolą ir nenusivilti nuvykus į banką ar kitą kredito įstaigą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, pastarąsias dvi savaites tikrinusi interneto prekeivius, kurie be verslo liudijimų pardavinėjo apsaugos nuo koronaviruso priemones, pradėjo tikrinti, kaip tradiciniai verslininkai laikosi karantino sąlygų ir Vyriausybės nustatyto įpareigojimo pandemijos metu nevykdyti prekybos. Paaiškėjo, kad ir čia pažeidėjų – ne vienas.

Karantino metu į Lietuvą sugrįžo nemažai emigrantų, kurie dirbo ir mokesčius mokėjo užsienyje. Daliai gyventojų užteks pateikti papildomus dokumentus, tačiau kai kuriems reikės ir sumokėti. Valstybinės ligonių kasos Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė aiškina, kad į Lietuvą grįžtantiems asmenims pirmiausiai reikėtų žinoti, kad privalomuoju sveikatos draudimu jie gali būti apdrausti tik vienoje ES šalyje.

Koronavirusas neaplenkė nė vieno žemyno. Nors Afrikoje susirgimų koronavirusu nedaug, tačiau ten gyvenanti lietuvė Aušra Alšauskaitė pasakoja, kad čia taip pat reikia laikytis karantino ir visų Pasaulinės sveikatos organizacijos higienos rekomendacijų. Tačiau vietiniai į virusą žiūri nerimtai, mano, kad juo susirgti gali tik baltieji. Aušra portalui tv3.lt papasakojo kaip atsidūrė Tanzanijoje, kas labiausiai stebina ten gyvenant ir kaip vietiniai ir ji pati gyvena karantino sąlygomis.

Prekybos centrų dovanų korteles turintys tautiečiai ėmė nerimauti. Nežinia, kiek tęsis karantinas, daugelis parduotuvių nedirba o dovanų kortelių galiojimas vieniems jau pasibaigė, o kitiems – baigsis netrukus. Tad portalas tv3.lt pasidomėjo, ką tokiu atveju siūlo daryti prekybos centrai.

Dėl koronaviruso paskelbto karantino uždraudus dirbti viešojo maitinimo sektoriui, svaigiųjų gėrimų gamyba nesumažėjo, tačiau tiek stipriųjų gėrimų, tiek alaus gamintojai prognozuoja pardavimų smukimą. Stipriųjų gėrimų gamintojai prognozuoja iki 40 proc. rinkos susitraukimą bei akcentuoja viešbučių ir viešojo maitinimo sektorių įsiskolinimus. Stambieji alaus gamintojai skaičiuoja, kad karantinas atsiriekė apie 15 proc. jų pardavimų, jie išpylė apie 2 mln. litrų šio gėrimo.

Estijoje per pastarąją parą buvo nustatyti 46 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai ir bendras užsikrėtusiųjų skaičius padidėjo iki 1,304 tūkst., bet nė vienas iš pacientų nemirė, pranešė Sveikatos apsaugos departamentas. Per pastarąją parą šalyje buvo atlikta 1,574 tūkst. testų dėl COVID-19, iš jų 46, arba 3 proc., buvo teigiami, sakoma departamento pranešime. Iki šiol Estijoje buvo atlikta iš viso 29, 456 tūkst. testų, iš jų 1,304 tūkst., arba 4 proc., buvo teigiami.

Lietuvoje įvedus karantiną, daugelis pradėjo naudotis alternatyvomis ėjimui į parduotuvę, pavyzdžiui, internetinėmis maisto ir kasdienių prekių elektroninėmis parduotuvėmis. Tačiau užuot ilgai laukę kurjerio kai kurie ėmė kreiptis ir į taksi ar pavėžėjus – gyventojai jų prašo nupirkti prekes ir pristatyti į namus.

Paskelbus apie galimybę atidėti bankų paskolas, gyventojai jau bando ja naudotis. Bankai ragina nedelsti ir susidūrus su problemomis, kuo skubiau teikti prašymus atidėti paskolai, nes kol jų nėra ar jie nepatvirtinti klientas privalo vykdyti įsipareigojimus bankui ir mokėti įmokas. Kai bankų skyriai veikia tik nuotoliniu būdu, o internetu nesinaudoji, gali kilti keblumų. Į portalą tv3.lt kreipėsi klaipėdiškis Antanas. Vyresnio amžiaus vyras nori atidėti paskolos mokėjimą.

Dėl šalyje paskelbto karantino mažėja atsiskaitymas grynaisiais –  išgryninimo operacijų skaičius bankomatuose Lietuvoje kovą, palyginus su vasariu, nukrito 15 proc., rodo komercinio banko „Luminor“ duomenys. „Paskelbus karantiną pinigų išgryninimas iš bankomatų buvo išaugęs, tačiau vėliau žmonės pradėjo rinktis kitas atsiskaitymo priemones. Priešinga situacija su elektroniniais atsiskaitymais – operacijų skaičius internetinėse parduotuvėse per metus šoktelėjo 30 proc.

Nuo šios savaitės sostinės vairuotojai 8-iose sankryžose mato ryškiai geltonus informacinius skydus, kurie primena taisykles sukantiems į dešinę.  Šie skydai įrengti tik tose sankryžose, kuriose jau anksčiau pakeitus KET į dešinę leidžiama sukti įsijungus pagrindiniam šviesoforo žaliam apskritimo formos signalui ir nelaukiant, kol užsidegs papildoma sekcija į dešinę, rašoma pranešime spaudai. Informaciniai skydai yra dviejų tipų.

Paklausiausiomis profesijomis Lietuvoje buvo statybininkai bei pardavėjai – jiems darbo pasiūlymų kovą buvo daugiausiai, skelbia Užimtumo tarnyba.  Į paklausiausias profesijas patenka ir paštininkai, reklamos bei rinkodaros specialistai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, socialiniai darbuotojai ir konsultantai, buhalteriai, administratoriai, statybininkai, vairuotojai, virėjai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai.

Skatinant gaminančių vartotojų plėtrą, šiemet bus paskelbta naujų kvietimų kreiptis dėl paramos saulės elektrinėms įsirengti, taip pat spartinama ir kompensacijų išmokėjimo tvarka, pranešė Energetikos ministerija. Kvietimas kreiptis dėl paramos saulės elektrinėms iš saulės parkų įsigyti bus paankstintas ir skelbiamas šių metų liepos 1 dieną, o paramos saulės elektrinės įsirengimui ant savo stogo kvietimas – spalio 1 dieną.

Lietuvos bankas nurodė užblokuoti interneto svetaines bitcoins-era.net ir marketssoft.net, nelegaliai siūlančias ir reklamuojančias investicines paslaugas. Sprendimas priimtas, gavus teismo leidimą, o nurodymas pateiktas tinklo paslaugų teikėjams – jie turės kuo skubiau panaikinti galimybę pasiekti svetaines, pranešė LB.

 „Visa“ ir „Mastercard“ šiais metais planuoja padidinti komisinius už daugelį mokėjimo kortelių operacijų, o tai gali ypač smarkiai paveikti smulkiąsias įmones, rašo verslo leidinys „The Wall Street Journal“ (WSJ), cituodamas informuotus šaltinius. Kalbama apie tarpbankinius komisinius, kuriuos mažmenininkai moka bankams, kai jų klientai atsiskaito už pirkinius banko kortelėmis.  Tarpbankinio mokesčio dydis gali siekti nuo 1 iki 3 procentų.

Tik prasidėjus karantinui Valstybinė darbo inspekcija ne kartą įspėjo darbdavius, kad dabartinė situacija nėra priežastis atleisti darbuotojus. Visgi praėjus beveik mėnesiui nuo karantino pradžios vis dar sulaukiama darbuotojų skundų, kad jie yra verčiami palikti darbą. Įmonė teigia patirianti sunkumų ir atsiskaityti beveik nevėluoja.

JAV programinės įrangos milžinė „Microsoft“ paskelbė skirsianti dar 20 mln. JAV dolerių kovai su COVID-19 pagal programą „Dirbtinis intelektas sveikatos apsaugai“ („AI for Health“). Šios penkerių metų trukmės programos, kurią „Microsoft“ paskelbė sausio pabaigoje, tikslas yra suteikti įmonėms, ne pelno siekiančioms organizacijoms ir sveikatos priežiūros srities mokslininkams galimybę naudotis dirbtinio intelekto įrankiais, debesų kompiuterija ir kitais būtiniausiais ištekliais.

Dėl koronaviruso paskelbto karantino Lietuvoje kas dieną darbo netenka apie 2 tūkst. žmonių, nors jų poreikis taip pat mažėja, skelbia neformalus ekspertų forumas Pandemijos ekonomikos grupė. Pasak jos, su krize kovojanti Lietuva galėtų pasitelkti daugiau ekonomikos skatinimo priemonių, jos turėtų būti pasiekiamos greičiau.  Anot buvusio „Oxford Business Group“ vyriausiojo analitiko Pauliaus Kunčino, darbo vietų netekimai artimiausiu metu gali augti mažiausiai du kartus.

Vilniuje planuojama įrengti dar 11 susisiekimą su centro prieigomis gerinančių viešojo transporto eismo juostų. Tai – sostinės darnaus judumo mieste plano dalis: patogesnis ir greitesnis viešojo transporto eismas išskiriamas kaip vienas prioritetų. A juostos Vilniuje šiuo metu sudaro 36 kilometrus, o įrengus visas numatytąsias papildomas atkarpas jų tinklas mieste viršys 42 kilometrus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Sodra“ pradėjo mokėti ligos išmokas gyventojams, kuriems nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino. Iki Velykų išmokėjo ligos išmokas maždaug 30 tūkst. gavėjų (beveik pusei) ir toliau jas nuosekliai mokės nevėluodama, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Didelio materialinio nepritekliaus lygis Lietuvoje pernai buvo 9,4 proc. – 1,7 procentinio punkto mažiau nei 2018 metais. Didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 260 tūkst. gyventojų, jie dėl lėšų stokos susidūrė su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementais, remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis pranešė Statistikos departamentas. Gyventojų, susiduriančių su dideliu materialiniu nepritekliumi, mieste pernai buvo 9,7 proc.

Penktadienį dalį savarankiškai dirbančių asmenų turėtų pasiekti fiksuoto dydžio išmokos, skiriamos karantino laikotarpiu. Į savo sąskaitas išmoką penktadienį turėtų gauti banko „Luminor DNB“ klientai, kitų Lietuvoje veikiančių bankų, taip pat „Luminor Nordea“ klientai išmokų sulauks po šv. Velykų, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Bankai pranešė, kad pervedimai tarp bankų nebus vykdomi balandžio 10-13 dienomis, išskyrus tarp sąskaitų tame pačiame banke.

Euro grupei ketvirtadienį sutarus dėl papildomų finansinių priemonių kovoje su koronoviruso krizės pasekmėmis, Lietuva pirmiausiai ketina pasinaudoti Europos investicijų banko (EIB) iniciatyva kuriamu 25 mlrd. eurų vertės Europos garantijų fondu, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. „Didžiausią dėmesį šiuo metu skirstime EIB iniciatyvai. Tam, kad būtų aiškios visos sąlygos, jau esame pradėję technines konsultacijas.

Jau aštuntus metus iš eilės Jungtinės Tautos (JT), minint tarptautinės laimės dieną, skelbia „Pasaulio laimės ataskaitą“, kurioje šalys yra rikiuojamos pagal nacionalinį laimės lygį šalyje. Šiemet Lietuva vėl pademonstravo progresą ir pakilo į 41-ą vietą, vis dar gerokai lenkdama Baltijos kaimynes. Nuo 2013 metų Lietuva į viršų pašoko net per trisdešimt pozicijų, teigia „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė. Laimės ataskaita šiemet buvo išleista, atrodo, pačiu netinkamiausiu laiku.

Siekiant kuo greičiau priimti sprendimus dėl likvidumo paskolų  finansų rinkos dalyviams, Lietuvos banko (LB) valdyba įsteigė Likvidumo paskolų komitetą, penktadienį pranešė LB.

Klaipėdos miesto valdžia 5,171 mln. eurų didina 2020 metų savivaldybės biudžeto pajamas ir asignavimus, penktadienį rašo „Vakarų ekspresas“.   Taip ketvirtadienį nutarta neeiliniame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje.  Be to, nuspręsta skirti daugiau lėšų koronaviruso sukeltai ekstremaliajai situacijai valdyti ir jos padariniams likviduoti – surastos lėšos, beveik 1,22  mln.

Sveikatos apsaugos ministerijai suteikus leidimus 14-ai įmonių gaminti dezinfekcinį skystį, po poros savaičių poreikis buvo patenkintas, o dar po poros rinkoje susidarė perteklius, rašo portalas vz.lt. Kai kurios bendrovės, investavusios apyvartines lėšas, nebeturi jo kam parduoti ir nori leidimų eksportui. BNS anksčiau rašė,kad dėl plintančio koronaviruso smarkiai išaugus rankų dezinfekcinio skysčio poreikiui, kovo mėnesį 50 leidimus turinčių įmonių pagamino apie 2 mln. litrų šio produkto.

Penktadienį pradeda veikti valstybės paramos verslui priemonė, pagal kurią smulkios ir vidutinės įmonės gali kreiptis dėl paskolų – jų lėšomis bus galima apmokėti tiekėjams, su kuriais jos negalėjo atsiskaityti dėl sustabdytos veiklos. Nauja priemonė yra dalis Vyriausybės patvirtinto ekonomikos skatinimo paketo, skirto padėti  įmonėms sumažinti dėl karantino patirtus nuostolius.

Lietuvoje plintant koronavirusui, visuomenė su nerimu laukia Velykų. Neabejojant, kad šventinį savaitgalį tautiečiai važiuos lankyti giminių ir tokiu būdu galimai platins virusą. Būtent dėl to Vyriausybė Velykų savaitgalį apribojo atvykimą į Lietuvos miestus ir miestelius, o nuo penktadienio visi viešose vietose privalo dėvėti apsaugines kaukes. Neabejojama, kad šventinį savaitgalį didelio klientų antplūdžio sulauks ir didieji prekybos centrai.

Europos Sąjungos finansų ministrai ketvirtadienį susitarė dėl 500 mlrd. eurų vertės plano, turinčio pagelbėti koronaviruso pandemijos smarkiai paveiktų Europos valstybių ekonomikoms, bet nepalaikė Italijos ir Prancūzijos reikalavimų sukurti bendro skolinimosi priemonę.

Tarptautinė viešojo apgyvendinimo įstaigų užsakymo paslaugas internetu teikianti booking.com skelbia apie 85 proc. kritusias rezervavimo apimtis. „Apsigyvendinimo rezervavimo apimtys dabar – 85 proc. nykesnės už prieš metus buvusias“, – teigiama Amsterdame pagrindinę būstinę turinčios bendrovės „Booking Holdings“ pranešime. Ekspertai prognozuoja, jog „Booking Holdings“ bankrotas kol kas menkai tikėtinas – likvidumo šiai bendrovei turėtų užtekti iki 2021 metų vidurio.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė Užimtumo įstatymo pataisas, pagal kurias darbdaviai galės gauti 90 proc. arba 70 proc. darbuotojų atlyginimų dydžio valstybės subsidijas, kai dėl karantino skelbiamos jų prastovos.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo antradienį priimtas pataisas, kuriomis 60–100 proc. padidinti atlyginimai per karantiną koronaviruso židiniuose dirbantiems sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, įskaitant gydytojus rezidentus.

Paskelbus karantiną susidūrę su finansiniais sunkumais tiek privatūs asmenys, tiek verslai suskubo prašyti bankų atidėti jų paskolų mokėjimus. Prasidėjus ketvirtajai karantino savaitei bankai skelbia, kiek prašymų jie jau patvirtino. Kol kas daugiausia jų patvirtinta privatiems asmenims. „Swedbank“ bankas informuoja, kad nuo nuo pandemijos pradžios jau patvirtintino apie 1900 sprendimų dėl paskolų ar lizingo įmokų atidėjimo verslo įmonėms ir gyventojams.

Lietuvoje nuo penktadienio žmonėms privalant viešose vietose dėvėti veido apsaugos priemones, Lietuvos vaistinių asociacija sako, kad viso kaukių poreikio patenkinti neįmanoma. Tuo metu prekybos įmonių asociacijos vadovė primena, kad dėvėti galima ne tik kaukes, bet ir kitas priemones.  Pasak Vaistinių asociacijos vadovės Dangutės Mikutienės, visos įsigyjamos kaukės iškart atsiduria ant prekystalių, sandėlyje laikomos tik atsargos vaistinių darbuotojams.

Vokietijoje beveik 650 tūkst. įmonių pateikė paraiškas pagal sutrumpinto darbo laiko schemą, parodė ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys, o vyriausybė prognozuoja, kad bendras skaičius viršys 2008–2009 metų finansinės krizės lygį. Naujausi duomenys, kuriuos paskelbė Vokietijos federalinė darbo agentūra (BA), rodo, kad paraiškų padaugėjo 40 proc., palyginti su 470 tūkst. skaičiumi prieš dvi savaites.

Lietuvos bankas (LB) įpareigojo Jungtinę centrinę kredito uniją (JCKU) iki vasaros pabaigos pašalinti pažeidimus ir veiklos trūkumus, pranešė centrinis bankas.  Lietuvos banko valdyba apsvarstė pirmą kartą atlikto unijos bei JCKU grupės inspektavimo rezultatus.

Kauno miesto savivaldybė po kritikos atšaukė sprendimus dėl prastovų kultūros darbuotojams ir iš naujo vertins jų galimybes dirbti nuotoliniu būdu, sako kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Seimo Kultūros komiteto posėdyje ketvirtadienį jis pabrėžė, kad po ministerijos perspėjimo tokius pat sprendimus atšaukė ir kitos savivaldybės, pavyzdžiui, Jurbarko rajono.

Baltarusija paprašė papildomų lėšų iš Europos Sąjungos skubiems medicinos priemonių pirkimams, taip pat pastangoms apriboti koronaviruso pandemijos ekonominius padarinius, pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolijus Glazas. „Europos Sąjunga dėl koronaviruso pandemijos dabar nusprendė skirti tikslinę finansinę paramą Rytų partnerystės šalims, kurioms, kaip žinoma, priklauso ir Baltarusija.

Tik prieš kelerius metus atidarant Vokietijos prekybos tinklo „Lidl“ pirmųjų parduotuvių Lietuvoje, prie jų driekėsi gyventojų eilės. Prieš karantinines Velykas, panašu, kartojasi kiek kitokie vaizdai. Vilniaus Žirmūnų mikrorajone šalia „Lidl“ parduotuvės gyvenanti vilnietė pro langą neįprastus vaizdus prie pačios parduotuvės pastebėjo ketvirtadienį prieš pietus. Kaip galima spręsti iš jos atsiųstų nuotraukų, ne visi pirkėjai laikėsi rekomenduojamo saugaus atstumo.

Maisto švaistymas – viena aktualiausių šiuolaikinio pasaulio problemų. Skaičiuojama, kad kasmet pasaulyje išmetama net trečdalis – 1,6 milijardo tonų – pagaminamo maisto. Reikšminga dalis šio kiekio prarandama prekybos tinkluose, nes pardavėjams sudėtinga prognozuoti pardavimų apimtis.

Didžiausia Baltijos šalyse prekybos internetu bendrovė „Pigu“ pradeda prekybą maisto produktais. Į prekybos centrą internete sutelkusi žinomas parduotuves ir prekės ženklus, „Pigu“ ir toliau plečia asortimentą. Jau šiandien pirkėjai gali užsisakyti būtiniausių maisto produktų, kuriuos „Pigu.lt“ pristatys visoje Lietuvoje.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad papildė įmonių, kurioms be prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą, dabar jame daugiau kaip 50 tūkst. įmonių. Sąraše esančios įmonės automatiškai, be prašymo, atleidžiamos nuo delspinigių, joms nebus pradėti mokesčių išieškojimo veiksmai. Analogiškos pagalbos priemonės galioja ir socialinio draudimo įmokoms.