Verslas

Kitąmet daugiau nei du mėnesius dėl remonto neveiksianti elektros jungtis su Švedija „NordBalt“ įneš chaoso į elektros rinką ir į Lietuvą gali grąžinti buvusias kainų aukštumas. Nuo 2015-ųjų pabaigos veikiančia jungtimi pirmą kartą taip ilgai nebus importuojama pigi švediška elektra, tad rinkos dalyviai ruošiasi naujiems iššūkiams, kurie greičiausiai atsispindės ir elektros vartotojų sąskaitose.

Trečiadienio rytas kai kuriems prasidėjo netikėtai. Apsilankę spaudos kioske ir tikėdamiesi įsigyti kavos su SEB banko kortele gyventojai liko it musę kandę, nes ši neveikė. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė 4 vilniečių pasakojimai, kad įvairiose vietose bandant atsiskaityti SEB banko kortele buvo užfiksuojama klaida. Pasak vieno iš jų, spaudos kioskuose dirbančios pardavėjos jau iš anksto perspėdavo klientus, kad SEB kortelės neveiks.

Į Europoje kilusį fipronilu užterštų vištų kiaušinių skandalą pateko jau 45 šalys, įskaitant 26 Europos Sąjungos (ES) valstybes nares ir 19 ES nepriklausančių šalių, pareiškė už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Vytenis Andriukaitis. „Neteisėto šio produkto naudojimo poveikis pasiekė ES mastą.

Lietuva ekonominio išsivystymo lygiu Estiją pasivys 2031 metais, jei šalių ekonomikos augs dabartiniais tempais, pareiškė Estijos SEB analitikas Mihkelis Nestoras. Anot jo, Latvijai tam prireiks dar daugiau metų - ji Estiją pasivys 2038 metais. Tokias prognozes M.Nestoras argumentavo dabar sukuriamo bendrojo vidaus produkto verte viena šalies gyventojui, taip pat ekonomikos augimo sparta. Anot jo, Estijoje ši dalis - 22 proc. didesnė negu Lietuvoje ir 27 proc. solidesnė negu Latvijoje.

Per pirmąjį pusmetį automobilio privalomas draudimas vidutiniškai pabrango ketvirtadaliu. Kol paprasti gyventojai skundžiasi, draudikai ginasi augančiomis paslaugų kainomis ir prastėjančia eismo įvykių statistika. Verslininkai aiškina, kad drausti automobilius jiems apskritai neapsimoka. Esą nuostoliai viršija pajamas, dėl to kenčia visi kiti turtą draudžiantys lietuviai. Kainos neguodžia Nors auga ir išmokos, polisų kainos gyventojų neguodžia.

Lietuva turi galimybių į mažmeninės prekybos rinką pritraukti vieną iš Lenkijos prekybos tinklų, tačiau tam reikia ir valdžios institucijų pastangų, o pats procesas tikriausiai užtruktų ne mažiau kaip dvejus metus, teigia rinkos dalyviai ir analitikai.

Trišalė taryba antradienį nesutarė dėl Vyriausybės siūlymo nuo kitų metų pradžios minimalią algą padidinti 20 eurų - iki 400 eurų. Premjero patarėjas Lukas Savickas sako, kad profsąjungos ir darbdaviai paprašė Vyriausybės po dviejų savaičių pateikti daugiau informacijos ir argumentų, kodėl MMA reikėtų didinti iki 400 eurų. „Vyriausybė pateikė pasiūlymą nuo kitų metų sausio 1 dienos minimalią mėnesio algą padidinti iki 400 eurų.

Lietuvaičiai jau senokai Lenkiją vadina pigių kainų rojumi, tačiau ar įmanoma, kad tas rojus būtų ir Lietuvoje? Prekybininkai įsitikinę, situacijos Lenkijos prekybos tinklų atėjimas į Lietuvą nepakeistų, tačiau ekspertai galimybes siūlyti mažesnes kainas mato. Šiandien paaiškėjo, kad Lenkijoje viešintis Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis mato galimybes, jog į Lietuvą ateitų Lenkijos prekybos tinklas.

Vilniaus gatvėse per metus palaipsniui turėtų išriedėti 95 privatiems vežėjams priklausantys nauji „Isuzu“ autobusai, pirmieji septyni keleivius sostinėje pradės vežioti nuo trečiadienio. „Konkurso būdu atrinktų vežėjų atėjimas neturės įtakos bilietų kainoms – jos išliks tokios pat. Keleiviams savo įpročių keisti taip pat nereikės: galios tos pačios bilietų rūšys bei atsiskaitymo būdai už keliones vilniečio kortele ir mobiliąja programėle m.Ticket.

Savaitgalį Berlyne vykusioje vienoje didžiausių technologijų ir elektronikos parodų Europoje „IFA 2017“ „Huawei“ atvertė naują išmaniųjų telefonų inovacijų puslapį. Pristatydamas naują procesorių „Kirin 970“, „Huawei“ vykdantysis direktorius Richard Yu atskleidė bendrovės ateities dirbtinio intelekto viziją. Sujungdama „debesų“ galimybes su integruoto dirbtinio intelekto greičiu, bendrovė radikaliai keičia tai, kaip ateityje naudosimės išmaniuoju telefonu.

Dažnai mūsų šalyje ekonominės, socialinės ar politinės problemos yra laikomos išskirtinėmis. Manoma, kad svetur gyvenimas užtikrintai gerėja, o situacija Lietuvoje išlieka nepavydėtina. Tačiau užtenka pabendrauti su kolegomis, dirbančiais kitose Baltijos šalyse, ar atsiversti jų vietinę spaudą kad suprastum, jog daugelis aktualių probleminių klausimų yra tokie pat visose trijose valstybėse.

Šiemet drastiškai pakilus alaus akcizui, alaus rinka traukėsi 9,2 proc. Tačiau tikrąją akcizo įtaką rinkai buvo galima fiksuoti nuo antro šių metų ketvirčio, kai dėl jo alaus kainos gerokai ūgtelėjo. Pirmą vasaros mėnesį – birželį – jau fiksuotas 15,9 proc. alaus rinkos kritimas. „Kalnapilio-Tauro“ grupė praneša, kad pirmą šių metų pusmetį dar pavyko išlaikyti panašius rezultatus kaip pernai.

Lietuvos politikai labai mėgsta kalbėti apie šalies pasiekimus įvairiuose sąlygas verslui atspindinčiuose reitinguose. Tačiau į Seimo rudens sesiją keliaujantys planai ir vėl keisti žaidimo taisykles, įvedant naują mokestį valstybinėje žemėje veikiančiam verslui, gali ne tik sutrukdyti palypėti konkurencingumo laipteliais į viršų, bet ir priversti verslo įmones stabdyti stambius investicinius projektus visoje Lietuvoje.

Lenkijoje viešintis Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis sako matantis galimybių, kad į Lietuvą ateitų Lenkijos prekybos tinklas. „Yra pasiūlymas ieškoti galimybių galbūt vienam iš lenkų prekybos tinklų pasižiūrėti, ar būtų perspektyvu investuoti Lietuvoje“, - BNS antradienį sakė S.Skvernelis. Lenkijos investicijas į Lietuvos ekonomiką S.Skvernelis pirmadienio vakarą aptarė su Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos pirmininku Jaroslawu Kaczynskiu.

Saugos įmonė „G4S Lietuva“ privalo sumokėti 2,773 mln. eurų baudą dėl draudžiamų susitarimų su bankais „Swedbank“, DNB, SEB pinigų inkasavimo rinkoje. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (LVAT) pirmadienį nusprendė, jog „G4S Lietuva“ padarė pažeidimų, atmetė jos skundą ir įpareigojo bendrovę sumokėti baudą. Sprendimas yra galutinis. Galutinis ir neskundžiamas LVAT sprendimas padėjo tašką ilgame bylinėjimosi procese – apsaugos bendrovei teks sumokėti 2,7 mln.

Suomijos kapitalo gelžbetonio jungčių ir statybinių kompozitinių konstrukcijų gamintoja „Peikko Lietuva“ į naują sijų gamyklą Kaune investavo daugiau kaip 9 mln. eurų. Petrašiūnuose pastatytos 6 tūkst. kvadratinių metrų ploto gamybinės patalpos, tikimasi, kad po plėtros įmonės kompozitinių sijų gamyba išaugs 30 proc., pranešė „Peikko Lietuva“. Įmonėje bus sukurta daugiau nei 50 naujų darbo vietų, nauja gamykla bus oficialiai atidaryta ketvirtadienį.

Didelėms investicijos pritraukti skirtas pramonės parkas šalia Vilniaus galėtų pradėti veikti 2019 metais, sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. „Ankstyvą rudenį pradėsime daryti namų darbus, kad toks parkas atsirastų. (...) Deja, bet „Investuok Lietuvoje“ paskaičiavo, kad anksčiausiai tokią teritoriją galėtume pradėti įveiklinti 2019 metais“, - pirmadienį žurnalistams sakė M. Sinkevičius.

Jau po kelių mėnesių pensijos bus skaičiuojamos visai kitokiu principu nei dabar. Išdirbti metai virs taškais, o pastarieji bus dauginami iš nustatytos sumos. Taip neva visiems pasidarys aiškiau, kokią pensiją gaus, jei dirbs ne šešėlyje. Tokia sistema palies ir į pensiją jau išėjusius senjorus. Tačiau valdininkai ramina – dabartinės pensijos dėl to nesumažės. Ekspertai kritikuoja ir tokią pertvarką. Sako, kad tai toks skaičiavimas saugumo žmonėms nesuteiks.

Lietuvai siekiant, kad Astravo atominė elektrinė (AE) netoli Vilniaus būtų statoma saugiai, laikantis tarptautinių standartų, valdžia ketina riboti elektros pralaidumus su Baltarusija bei apmokestinti elektrą iš kaimyninės šalies. Taip pat siūloma uždrausti Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei teikti paslaugas Baltarusijai. Tokios ir kitos priemonės numatomos Energetikos ministerijos parengtame plano projekte, skirtame apsisaugoti nuo Astravo AE grėsmių.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas skirti per 1 mln. krepšinio bei futbolo klubams „Lietuvos rytas“ ir „Žalgiris“ gali būti neteisėtas, nes nederintas su Europos Komisija (EK), teigia Konkurencijos taryba.

Turizmo departamentas išplatino pranešimą, kuriame įspėja dėl UAB „Atostogos ir informacija“ vykdomos neteisėtos veiklos. Įmonės valdytojas jau anksčiau yra patekęs į akiratį kaip nepatikimas kelionių organizatorius.    Jie informuoja, kad UAB „Atostogos ir informacija” siūlo organizuotas turistines keliones socialiniame tinkle „Facebook“ ir interneto svetainėse www.atostogos.info, www.manoatostogos.com, www.yoursvacations.com, www.mivacaciones.

Lietuvos statistikos departamentas paskelbė, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo visose apskrityse. Tačiau žvelgiant į savivaldybes, didesniais atlyginimais džiaugėsi ne visi.  Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad daugiausia vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo Telšių (4 proc.) apskrities įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

Siekiant sėkmingiau kovoti su afrikiniu kiaulių maru, siūloma imtis radikalių priemonių - visoje Lietuvoje skelbti ekstremalią padėtį. Taip pat žadama įpareigoti medžiotojus iššaudyti daugiau šernų patelių - taip sumažėtų marą platinančių gyvūnų populiacija. Laikinasis Žemės ūkio rūmų pirmininkas Sigitas Dimaitis įsitikinęs, kad ekstremalios padėties reikia.

Sekmadienio vakaras kai kam buvo itin nusisekęs. Viena šeima laimėjo butą, o kito laimėtojo vis dar ieškoma. Jam priklauso Aukso puodas, kuriame - 295 477 Eur. Laimingasis žaidėjas beveik 300 000 Eur vertės bilietą pirko Panevėžyje, Ukmergės g. 23. Visi, ten pirkę „Teleloto“ bilietus, raginami juos pasitikrinti. Centrinis loterijos biuras nekantriai laukia laimėtojo. Tuo tarpu šeima iš Anykščių raj. laimėjo butą sostinėje.

Nuo šių metų liepos 1 d. norintiems areštuoti skolininko turtą tenka už tai sumokėti. Tačiau, kaip rodo, areštų statistika, savo pinigus pasiryžusios atgauti įmonės naujų piniginių išlaidų neišsigando, o gal dar nepastebėjo? „Visiems, turintiems reikalų su verslo skolomis, liepos 1-ąją teko peržiūrėti jau nuo anksčiau susidėliotas skolininkų „judinimo“ procedūras, - sako UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, - pabrango anksčiau plačiai taikytas būdas kelti skolininkui bankr...

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 6,058 mln. eurų konsoliduotų grynųjų nuostolių - 93,7 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį, kai įmonių grupės grynieji nuostoliai buvo 3,128 mln. eurų. Įmonės teigimu, didesnius nei planuota (1,5 mln. eurų) nuostolius lėmė išaugusios išlaidos kurui, išeitinės išmokos bei didžiausiai įmonės klientei „Orlen Lietuvai“ perskaičiuoti krovinių vežimo tarifai, lėmę ir mažesnes pajamas.

Užsienio šalių imigracijos duomenys rodo, kad emigrantų iš Lietuvos veikiausiai daugėjo mažiau, nei skelbiama. Tačiau net ir tokiu atveju emigracijos problema yra didelė ir kelia rimtų iššūkių darbo rinkai, mokesčių ir pensijų sistemoms. Įvairios emigracijos priežastys Pagal oficialią statistiką, emigracija iš Lietuvos porą pastarųjų metų vėl didėja, nors po 2009–2010 m. ekonomikos krizės ketverius metus iš eilės oficialių emigrantų kasmet mažėdavo.

Ieškant mažų algų priežasties premjeras paminėjo ne tik šešėlinę ekonomiką ar didelį darbo apmokestinimą, bet socialinio solidarumo nebuvimą. Pasak jo, kitose šalyse verslininkai nustato daug mažesnę pelno maržą nei Lietuvos. Tačiau verslininkų atstovas ir ekonomistas su tuo nesutinka. „Žinių radijoje“ premjeras Saulius Skvernelis atsakė, kodėl lietuvių tokios mažos algos. Pasak jo, viena priežasčių – šešėlinė ekonomika. Tačiau tai tik viena iš priežasčių.

Į didžiuosius miestus plūstant naujakuriams - mokesčių inspektoriai įspėja nuomininkų ieškančius butų šeimininkus. Valstybinė mokesčių inspekcija sako stebinti būsto nuomos skelbimus ir tikrinanti, ar jų nuomotojai moka mokesčius. Tam, kad šešėlio būsto nuomos rinkoje būtų mažiau, ekonomistai siūlo tikrinti ne tik būstų savininkus. Ketvirtus metus universiteto bendrabutyje gyvenanti Diana grįžta, kaip pati vadina, į jau tikrus namus. Čia ji praleido net vasarą.

Lietuvos pramonės įmonių vadovai kas ketvirtį pasipasakoja, kokios naujausios tendencijos pramonėje ir ko gali tikėtis darbuotojai. Panašu, kad nors verslininkai mąsto optimistiškai – įmonių pajamos didės, nemaža dalis galvoja, kad darbuotojų reiks mažiau. Juos keis technologijos. Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) atlikta didžiausių pramonės įmonių vadovų apklausa atskleidė, kokios tendencijos bus jaučiamos 2017 m. III ketvirtį.

Užsienyje keliavę Lietuvos mobiliojo ryšio vartotojai liepą nevaržydami savęs naudojo mobilųjį internetą. Išaugęs mobiliųjų duomenų vartojimas sietinas ne tik su atostogomis, kai keliaujama po užsienio šalis, bet ir su birželio viduryje visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojusiu nauju tarptinkliniu reguliavimu.

Padvigubėjus prašymų išduoti nacionalines Lietuvos vizas skaičiui, Migracijos departamente užsitęsė šių vizų išdavimas: jų gali tekti laukti apie mėnesį. „Didėjant emigracijai, ekonomikai atsigaunant, reikia vis daugiau darbuotojų: lietuviai išvažiuoja, reikia užsieniečių. Poreikis nuolat auga, o etatų skaičius nei pas mus, nei kitose tarnybose, užsiimančiose šiuo klausimu – neauga.

Lietuviai gyvūnais rūpinasi ne mažiau nei savo vaikais, tai rodo atsirandantys nauji verslai. Įprastai auklės ar darželio paslaugos būdavo skirtos visai ne augintiniams, tačiau situacija keičiasi. Vis daugiau lietuvių atranda šią verslumo gyslelę, tiesa pajamos iš tokios veiklos gali ir nedžiuginti. Vien įvedus į „Google“ paiešką galima rasti 28 gyvūnų viešbučius Lietuvoje. Tačiau kalbintieji gyvūnų mylėtojai – verslininkai, didžiulės konkurencijos kol kas dar nejaučia.

Turbūt kiekvienas iš mūsų yra matęs smagių komedijų, kuriose pasakojamos apgavystes planuojančių ir jas nesėkmingai įgyvendinti mėginančių sukčių istorijos. Tačiau panašių situacijų pasitaiko ir realybėje – su jomis kone kasdien susiduriantys draudimo bendrovių specialistai gali papasakoti pačių netikėčiausių scenarijų. Pasipelnyti norinčių piktavalių mėginimai apgauti draudimo bendroves išlieka vienu didžiausių galvos skausmų jose dirbantiems specialistams.

Vokietijos mažų kainų parduotuvių tinklas „Lidl“ planuoja per ateinančius kelerius metus įkurti naują padalinį Baltijos rinkai ir atidaryti parduotuvių Latvijoje ir Estijoje. „Ketiname iki 2020 metų plėstis į Latviją ir Estiją. Dėl tikslesnių investicijų planų dar nesutarta“, – Suomijos laikraščiui sakė „Lidl“ padalinio Suomijoje vadovas Lauri Sipponenas.

Seimo narys, valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis gali investuoti į grūdų elevatorius Rokiškyje ir Kretingoje. Konkurencijos taryba rugpjūčio 30 dieną leido R.Karbauskio valdomai grūdų prekybos bendrovei „Agrokoncerno grūdai“ iš įmonių „Rokiškio grūdai“ ir „Kretingos grūdai“ įsigyti du didelius grūdų elevatorius.

Jau dešimti metai kaip parduotuvių alkoholio skyriai užtverti „Stop“ juostomis, pilni didžiulių ženklų: „Alkoholis rugsėjo 1–ąją neparduodamas”. Tačiau tikrai ne vienas pabando įstatymą apeiti. Prekybininkai tikina, kad įvedus įstatymą kasmet matyti tendencija – alkoholinių gėrimų pardavimai paskutinėmis vasaromis dienomis išauga. Štai šiemet „Norfoje“, vakar alkoholinių gėrimų parduota dvigubai daugiau nei įprastai, sako „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.

Viena didžiausių Lietuvoje vandens tiekimo įmonių „Vilniaus vandenys“ nuo spalio pradžios sumažins vandens kainą vartotojams. „Vilniaus vandenų“ vadovas Aidas Ignatavičius sako, kad įmonė veikia efektyviau, jos viešieji pirkimai leidžia sutaupyti, be to, šiemet parduota pagrindinė būstinė. Visi šie veiksniai, anot jo, sudaro galimybes atpiginti paslaugas. Nuo spalio 1 dienos daugiabučių gyventojams kaina mažės 20,5 proc. iki 1,36 euro už kubą, individualių namų - 21,1 proc. iki 1,28 euro.

Sunkvežimių vairuotojas iš Ukrainos Jurijus Kurčenka yra dirbęs įvairiose šalyse, pradedant Vokietija ir baigiant Airija. Dabar jis pasirinko Lietuvą, net jeigu uždirbtų kiek mažiau nei Vakarų Europoje. „Žinote, man nebe 20 metų ir išmokti naują kalbą jau kur kas sunkiau, o Lietuvoje rusiškai kalba daugelis“, – teigia 55-erių vyras iš Nikolajevo miesto, įsikūrusio pietų Ukrainoje. Jurijus prisidėtų prie maždaug 9 tūkst. šiemet į Lietuvą atvykusių dirbti ukrainiečių.

Finansų ministerija parengė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas - siūlo brangų nekomercinį nekilnojamąjį turtą apmokestinti skirtingais tarifais, atsižvelgiant į jo vertę, rašo „Lietuvos žinios“. Pakeitimai būtų aktualūs nedidelei visuomenės daliai, tačiau tikėtina, kad su jais į Seimą atkeliaus daugiau turto apmokestinimo idėjų. Pagal projektą, kaip ir anksčiau nebūtų apmokestinamas fizinių asmenų turimas nekilnojamasis turtas, kurio vertė iki 220 tūkst. eurų. 0,5 proc.

Nuo penktadienio daliai ugniagesių nuo 15 iki 25 eurų didinama alga. „Keliami atlyginimai apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų komandų ugniagesiams, kurie dirba pagal darbo sutartį. Vidutinė nustatyta alga pakils iki 420 eurų“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos departamento atstovė Laura Valauskienė.

Lojalumo kortelių turėtojai mėgaujasi ne tik didesne nuolaidų gausa, bet ir asmeniniais pasiūlymais. Tačiau neretai šiais pasiūlymais pasinaudoti gali būti sunku, nes tikslios informacijos negaunama nei pačioje parduotuvėje. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojo, prisistačiusio Andriumi, laiškas. Jame jis teigia, gavęs žinutę iš prekybos tinklo „Maxima“, kad gimtadieniniam pirkinių krepšeliui bus taikoma 10 proc. nuolaida, tačiau nuėjęs į parduotuvę nusivylė – jokios nuolaidos negavo.

Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų liepą buvo 7,6 proc. ir buvo artimas Europos Sąjungos (ES) vidurkiui, kuris siekė 7,7 proc., skelbia Eurostatas. Per metus - liepą, palyginti su 2016-ųjų liepa - šis rodiklis Lietuvoje sumažėjo 0,4 punkto, o palyginti su šių metų birželiu - ūgtelėjo 0,6 punkto, rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Liepos pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 111 tūkst. gyventojų.

Prieš rugsėjo pirmąją naujienų ir pramogų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios gėlių kainos vyrauja skirtinguose šalies miestuose. Paaiškėjo, kad mažesniuose miestuose gėlių kainos – didesnės. Gėlių prekiautojai apsiginklavo kardeliais. Įvairių spalvų bei dydžių jie rikiuojami vitrinų priekyje, mat tai populiariausia rugsėjo pirmosios dovana mokytojams. Tiesa, skirtinguose Lietuvos miestuose, skirtingos ir kardelių kainos.

Minimali mėnesio alga (MMA) nuo 2018 metų bus didinama daugiau negu 10 eurų, sako premjeras Saulius Skvernelis. Šiuo metu minimali alga yra 380 eurų. „Tikrai bus daugiau negu 10 eurų“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams pareiškė premjeras, paklaustas, kiek Vyriausybė siūlys didinti MMA. S.Skvernelis negalėjo pasakyti, kiek konkrečiai svarstoma didinti MMA.

Vienos didžiausių Lietuvos statybų bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ (PST) grupė pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 1,681 mln. eurų neaudituotų konsoliduotų grynųjų nuostolių, tuo metu pernai sausį-birželį grupė buvo uždirbusi 557,6 tūkst. eurų grynojo pelno. Grupės pardavimo pajamos šiemet buvo 33,548 mln. eurų - 19,1 proc. mažiau nei pirmąjį 2016-ųjų pusmetį (41,492 mln. eurų), teigiama PST šešių mėnesių veiklos ataskaitoje.

Privalomąjį pradinį įnašą - 15-a procentų visos paskolos valdžia siūlo jums dovanoti, tačiau su svarbia sąlyga. Tokius pinigus jums dovanotų, jei namą ir butą pirktumėte mažame miestelyje. Valdžia taip tikisi ne tik padėti jaunoms šeimoms, bet ir apsaugoti mažesnius Lietuvos regionus nuo išnykimo. Tačiau tiek jaunimas, tiek nekilnojamojo turto ekspertai aiškina, kad gyventojų didesnė bėda - ne būsto paskolos, o menki atlyginimai.

Susisiekimo ministerijos ir Automobilių kelių direkcijos pradėtas tyrimas iki kitų metų vasaros parodys, kas kaltas dėl prastos kai kurių naujai nutiestų ar rekonstruotų kelių kokybės, sako susisiekimo ministras. Pasak Roko Masiulio, nustačius piktybinių pažeidimų, bus siekiama, kad rangovai juos ištaisytų, o už klaidas ar piktnaudžiavimą turės atsakyti ir už techninę priežiūrą atsakingi specialistai. „Bus išaiškinta, ar nėra piktybinių pažeidimų.

Lietuva Bazelio valdymo instituto sudaromame reitinge patenka tarp trijų šalių su mažiausia pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizika, nurodoma instituto pranešime spaudai. Pirmoje šių metų reitingo vietoje yra Suomija, po kurios seka Lietuva ir Estija. Suomija pirmauja jau ketvirtus metus iš eilės, o Lietuva ir Estija atitinkamai antrą ir trečią vietas užima jau antrus metus iš eilės. Lietuvoje rizika buvo įvertina 3,67 punkto, Suomijoje – 3,04 punkto, o Estijoje – 3,83 punkto.