Užsienio verslas

Lietuvai siekiant spartesnio elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa, Estijos tinklo operatorės „Elering“ vadovas sako, jog atsižvelgiant į galimas technines bei ekonomines rizikas, Baltijos šalims atsijungti nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos reikėtų „ne dabar, o 2025 metų pabaigoje“.  „Mes šiuo metu neturime jokios ekonominės logikos, nes praėjusią vasarą nustojome pirkti elektros tinklų balansavimo paslaugą.

Ukrainos oficialiosios tarptautinės atsargos per praėjusį mėnesį išaugo dar 1,684 mlrd. JAV dolerių, arba 4,5 proc., iki 38,996 mlrd. dolerių. „Tarptautinės atsargos pasiekė aukščiausią lygį per visą nepriklausomos Ukrainos istoriją“, – pažymima Ukrainos nacionalinio banko pranešime. Ankstesnis rekordas buvo užfiksuotas 2011-ųjų gegužę – 38,352 mlrd. dolerių.

Penktadienį popiet sutriko „Facebook“ ir „Instagram“ veikla. Kaip rodo interneto svetainės „Downdetector“ duomenys, penktadienį apie 12:25 stipriai padaugėjo interneto vartotojų pranešimų apie sutrikusią „Facebook“ veiklą. Pranešimų apie sutrikimus pikas pasiektas apie 16 val. Kaip rašo „The Sun“, socialinio tinklo vartotojai skundžiasi negalintys nusiųsti žinučių, nuotraukų ar vaizdo įrašų. Sutrikimai fiksuojami ir programėlėje, ir interneto svetainėje.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) praėjusį mėnesį atliktų tyrimų duomenimis, šiemet pasaulyje gali būti nuimtas rekordinis grūdų derlius – 2,819 mlrd. tonų, 1,1 proc. didesnis nei pernai. Prognozė, palyginti su skelbta prieš mėnesį, pagerinta 5,9 mln. tonų. „Korekciją beveik visiškai lėmė pagerėjusios pasaulinės kviečių derliaus perspektyvos. Nors kviečių derliaus prognozė  padidinta 0,9 proc. iki 783,3 mln. tonų, tai būtų vis dar 18,4 mln.

Socialinis tinklas „Twitter“ pagrasino imtis teisinių veiksmų prieš bendrovę „Meta“ dėl jos naujos tekstinės programėlės „Threads“, teigiama naujienų svetainės „Semafor“ gautame laiške. Trečiadienį „Meta“ vadovui Markui Zuckerbergui adresuotame laiške „Twitter“ atstovaujantis advokatas Alexas Spiro apkaltino „Meta“ neteisėtai naudojantis „Twitter“ komercinėmis paslaptimis ir kita intelektine nuosavybe.

Kaimyninėje šalyje įsibėgėjo didžiulio susisiekimo projekto – Lenkijos centrinio oro uosto arba Solidarumo transporto mazgo statybos. Netoli Varšuvos iškils naujutėlis didžiulis oro uostas, taip pat geležinkelio ir automobilių kelių transporto mazgas. Lenkijos Vyriausybė planuoja investuoti į amžiaus statybas beveik 7,2 mlrd. JAV dolerių arba 6,6 mlrd. eurų. Iki 2028 m. iškilsiančiame oro uoste bus du kilimo ir tūpimo takai, tačiau ilgainiui bus galia įrengti dar du.

„Facebook“ patronuojančios bendrovės „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas ketvirtadienį pranešė, kad per pirmąsias kelias valandas nuo programėlės „Threads“, socialinio tinklo „Twitter“ konkurentės, paleidimo užsiregistravo daugiau nei 10 mln. žmonių.

Pagal sezoniškumą suderintas nedarbas Airijoje praėjusį mėnesį nepakito, išlikdamas rekordiškai žemame lygyje – 3,9 proc., trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Bedarbių gretos šalyje per mėnesį pasipildė 2,6 tūkst. iki 105,4 tūkst. žmonių. Vien tik jaunimo nedarbo lygis išaugo nuo 6,9 proc. gegužę iki 7,4 proc. birželį.

Europos Sąjunga trečiadienį pateikė planą, kuriuo siekiama 27 valstybėms narėms nustatyti privalomus tikslus – per šį dešimtmetį 30 proc. sumažinti namų ūkių, mažmenininkų ir restoranų išmetamo maisto kiekį. Briuselio skaičiavimais, per metus bloke susidaro beveik 59 mln. tonų maisto atliekų arba 131 kilogramas žmogui per metus. Tai sudaro apie 132 mlrd. eurų nuostolį. „Tokio masto maisto švaistymas, kai daugiau kaip 30 mln.

Rusijos rublio kursas Maskvos biržoje trečiadienį nukrito žemiausiai nuo Kremliaus pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios – iki beveik 100 rublių už eurą.

Latvijoje per pirmąjį pusmetį įregistruota 4,78 tūkst. naujų įmonų – 11,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, rodo šalies įmonių registrą valdančios „Lursoft“ paskelbti duomenys. Užsienio kapitalo registruota mažiau nei 12 proc. visų naujų įmonių, o daugumoje jų – iš Lietuvos, Estijos, Rusijos, Ukrainos. Per pirmus šešis metų mėnesius likviduotų įmonių sumažėjo 34,2 proc. iki 3,82 tūkstančio.

Euro zonos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas gegužę, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu, nukrito 1,5 procento. Šio kainų indekso metinis nuosmukis užfiksuotas pirmąkart nuo 2020-ųjų gruodžio, o jį nulėmė energijos kainų sumažėjimas 13,3 proc., tarpinės produkcijos – 1,5 proc., rodo Eurostato paskelbti duomenys. Balandį kainos per metus buvo paaugę 0,9 procento. Neskaičiuojant energijos kainų, gamintojų kainų metinis prieaugis sumenko nuo 5,1 proc. balandį iki 3,4 proc.

Latvijos pramonė gamybą gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, palyginamosiomis kainomis, anuliavus darbo dienų skaičių skirtumus, sumažino 8,8 procentais. Metinis gamybos nuosmukis fiksuojamas šeštą mėnesį iš eilės, rodo nacionalinės statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys. Vien tik apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys sumenko 7,7 proc., gavybos – 7,9 proc., elektros ir dujų tiekimo – 15,3 procento.

Ukrainos valstybės biudžeto deficitas pirmąjį pusmetį siekė 476,3 mlrd. grivinų (12 mlrd. eurų pagal dabartinį nacionalinės valiutos kursą) ir atitiko 26,7 proc. išlaidų, rodo Finansų ministerijos paskelbti duomenys. Iždo išlaidos per šešis šių metų mėnesius siekė 1,784 trln. grivinų, pajamos – 1,302 trln. grivinų, iš jų 269,4 mlrd. grivinų sudarė tarptautinės paramos dotacijos.

Gamtinių dujų megavatvalandės (MWh) kaina Europos rinkoje pastarosiomis dienomis įsitvirtino žemiau 35 eurų, tai yra gerokai mažesnė už birželio viduryje pasiektą dviejų mėnesių aukščiausią lygį (42 eurų), tačiau išliko tvirtai aukščiau prieš mėnesį pasiektų dvejų metų žemumų (23 eurų). Nyderlandų ateities sandorių biržoje TTF (Europos lyginamoji kaina) gamtinės dujos kitam mėnesiui antradienį kainuoja 33,6 euro už MWh.

Lietuvoje veikiančios Estijos kapitalo skaitmeninės transformacijos ir technologijų bendrovės „Nortal“ konsoliduotos pajamos 2022 metais augo 45 proc. iki 189,8 mln. eurų, jos pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) išaugo 31 proc. iki 36 mln. eurų, antradienį pranešė „Nortal“. „Nortal“ įkūrėjas ir vadovas Priitas Alamae  sako, kad dviženklį augimą bendrovė pasiekia pastaruosius penkerius metus.

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupės „Linas Agro Group“ naujai įkurta sėklų gamybos įmonė „Dotnuva Seeds“ statys naują sėklų ruošimo fabriką Latvijoje – į jį numatoma investuoti 7,4 mln. eurų, pranešė „Linas Agro Group“. „Dotnuva Seeds“ vadovas Jonas Bakšys teigė, jog pastaraisiais metais sėklų poreikis smarkiai išaugo, didžiausios įtakos tam turėjo didėjantys pardavimai Latvijos, Estijos rinkose, taip pat augantis eksportas į kitas Europos šalis.

„Facebook“ savininkė „Meta“ rengiasi paleisti savo naująją platformą „Threads“, konkuruosiančią su „Twitter“. Pirmadienį ją buvo galima iš anksto užsisakyti „iPhone“ ir „Android“ operacinių sistemų mobiliųjų programėlių parduotuvėse.

Ukrainos nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra įtraukė Jungtinės Karalystės  korporaciją „Unilever“ į tarptautinių Rusijos karo prieš Ukrainą rėmėjų sąrašą.  Agentūros interneto svetainėje nurodoma, kad tai buvo padaryta todėl, kad Rusijoje veikdama „Unilever“ perveda į šios valstybės iždą solidžias mokesčių sumas, taip remdama agresorės ekonomiką bei prisidėdama prie karo.

Atsakingas už klimato kaitą Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmermansas pirmadienį pareiškė, kad ambicingi Kinijos kovos su visuotiniu atšilimu tikslai ir toliau statomos anglimi kūrenamos elektrinės prieštarauja vieni kitiems. Pekine viešintis F. Timmermansas pareiškė esąs įsitikinęs, kad Kinija nori eiti teisinga kryptimi. „Tačiau kartu tiesa ir tai, kad.

  JAV technologijų milžinė „Apple Inc.“ priversta gerokai apkarpyti mišriosios realybės akinių „Vision Pro“ gamybos planus dėl jų dizaino bei pagaminimo sudėtingumo, skelbia „Financial Times“, remdamasis informuotais šaltiniais, artimais „Apple“ ir Kinijos bendrovei „Luxshare“, kuri vykdys akinių surinkimo pirmąjį etapą. Išskirtinį dėmesį pritraukusius „Vision Pro“ beveik prieš mėnesį pristatydama „Apple“ teigė, jog tokie akiniai kainuos 3,5 tūkst.

Rusijos pagrindinio naftos eksporto mišinio „Urals“ barelio vidutinė kaina pirmąjį pusmetį buvo 38 proc. mažesnė nei per tą patį laikotarpį pernai – 52,17 JAV dolerio, skelbia Rusijos žiniasklaida, remdamasi Finansų ministerijos pranešimu. Praėjusį mėnesį „Urals“ kainavo vidutiniškai 55,28 dolerio už barelį – 36,6 proc. mažiau nei praėjusių metų birželį. Etaloninės Europos rinkoje Šiaurės jūros „Brent“ naftos barelio vidutinė kaina praėjusį mėnesį buvo 74,71 dolerio.

Didžiausia pasaulyje naftos eksportuotoja Saudo Arabija pirmadienį pranešė, kad pratęsia savanoriško gavybos sumažinimo 1 mln. barelių per parą laikotarpį. Rusijai pareiškus apie naftos pasiūlos tarptautinei rinkai apkarpymą rugpjūtį 0,5 mln. barelių per parą, tai - naujausi didžiųjų gamintojų bandymai stabilizuoti rinkas, kurias sukrėtė tokie veiksniai kaip besitęsiantys Rusijos invazijos į Ukrainą padariniai bei silpnėjantis Kinijos ekonomikos atsigavimas.

Albanijos ekonomikos metinis augimas pirmąjį metų ketvirtį sulėtėjo iki 2,7 proc. nuo 4,4 proc. ankstesnį laikotarpį, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Kita vertus duomenys rodo, kad tai buvo dešimtasis iš eilės ekonomikos augimo metų ketvirtis. Namų ūkių vartojimo metinis prieaugis sausį-kovą siekė 3,1 proc., viešojo sektoriaus išlaidų – 4,3 proc., investicijų į ilgalaikį turtą – 6,7 procento. Šalies eksportas didėjo 8,3 proc., importas – 7,2 procento.

JAV elektromobilių gamintoja „Tesla“ pranešė per antrąjį šių metų ketvirtį užsakovams pasaulyje pristačiusi 466,1 tūkst. elektromobilių – 83 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Bendrovės pranešime pažymima, jog pardavimai balandžio-birželio mėnesiais pasiekė rekordines apimtis, o jas lėmė kainų sumažinimas bei JAV vyriausybės subsidijų elektromobilių pirkimui programa. Volstrito analitikai pranašavo vidutiniškai 4,5 proc. kuklesnį už faktinį tiekimą.

Mažmeninės benzino kainos per savaitę iki birželio 30-osios sumažėjo Lietuvoje ir Latvijoje, dyzelino – tik Lietuvoje. Degalai Baltijos valstybėse nebrango, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausi – Estijoje. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje sumenko 2,9 proc. iki 1,504 euro, Rygoje – 1,2 proc.

„Swedbank“ 10,5 mln. eurų papildomai didina finansavimą Švedijos kapitalo investicijų bendrovei „Eastnine Lithuania“, valdančiai „3 burės“ biurų kompleksą Vilniaus centriniame verslo rajone. Trijų metų laikotarpiui pratęstas finansavimas padidintas iki 67 mln. eurų, pirmadienį pranešė bankas.  „Swedbank“ Lietuvoje valdybos narys, Verslo klientų tarnybos vadovas Ignas Mačeika sako, kad padidintas finansavimas skirtas „Eastnine“ plėtros planams įgyvendinti.

„Twitter“ pritaikė laikiną apribojimą, kiek tviterio vartotojai gali perskaityti per dieną, paskelbė savininkas Elonas Muskas. Tviteryje E. Muskas teigė, kad nepatikrintos paskyros gali perskaityti iki 600 pranešimų per dieną. Tuo tarpu patvirtintos paskyros laikinai apribotos iki 6 000 pranešimų per dieną. E. Muskas yra sakęs, kad naujai nepatikrintose paskyrose galima perskaityti 300 pranešimų per dieną.

Nesunku atspėti, kad sumokėti už maistą, prekes ar paslaugas keliaujant patogiau savo valiuta – eurais, nes būna aišku, kiek pinigų išleidžiame. Vis tik reikėtų neapsigauti – vietose, kuriose siūloma galimybė mokėti savo arba vietine valiuta, reikėtų rinktis vietinę. Mat už konvertavimą į eurus sumokėsite ženkliai daugiau, patys to nežinodami.

Lenkijos mėsos perdirbėja „SuperDrob“ Jungtinės Karalystės prekybos tinklams tiekė šaldytus paukštienos produktus, kuriuose užfiksuoti itin stiprių antibiotikų pėdsakai, praneša „The Guardian“. Atliktas tyrimas rodo, kad šie vaistiniai preparatai yra siejami su mirtinų superbakterijų plitimu, galinčiu lemti žmonių gyvybėms pavojingų ligų protrūkius. Į Lietuvą vien šimet uždrausta tiekti daugiau nei 2,5 tonų lenkiškos vištienos produktų.

Didžiausios pasaulyje sporto prekių gamintojos „Nike“ įplaukos per praėjusius jos finansinius metus, pasibaigusius gegužės pabaigoje, išaugo 10 proc. iki 51,2 mlrd. JAV dolerių, tačiau grynasis pelnas sunyko 16 proc. iki 5,1 mlrd. dolerių. Bendrovės pranešime nurodoma, jog paskutinio finansinių metų ketvirčio grynasis pelnas krito 28,5 proc. iki 1,03 mlrd. dolerių, arba 0,66 dolerio akcijai. Pardavimų pajamos kovo-gegužės mėnesiais buvo 5 proc. solidesnė nei prieš metus – 12,83 mlrd. dolerių.

Svarbus JAV infliacijos rodiklis, kuriam pirmenybę teikia JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) – asmeninio vartojimo kainų indeksas (Personal consumption expenditure, PCE) – gegužę metų išraiška sumažėjo iki kukliausio nuo 2021-ųjų balandžio. Prekybos departamentas penktadienį paskelbė, kad PCE indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, pakilo 3,8 procento. Mėnesiu anksčiau šis rodiklis buvo 4,3 procento. Bazinis PCE praėjusį mėnesį sudarė 4,6 proc.

Jungtinėje Karalystėje būsto kainos šį mėnesį, palyginti su pernai birželiu, nukrito vidutiniškai 3,5 proc. – labiausiai nuo 2009-ųjų liepos, skelbia hipotekos kompanija „Nationwide Building Society“, remdamasi reguliariai atliekamų rinkos tyrimų duomenimis. Analitikai pranašavo solidesnį šio kainų indekso metinį kritimą – iki 4 proc. nuo 3,4 proc. gegužę, skelbia „Trading Economics“. Būstas per metus atpigo visuose Jungtinės Karalystės regionuose, išskyrus Šiaurės Airiją.

Čekijos aludarė „Budvar“, įsivėlusi į ilgalaikį teisinį ginčą su JAV alaus milžine „Anheuser-Busch“ dėl „Budweiser“ prekės ženklo, pranešė apie staigų pelno kritimą 2022-aisiais, tokį rezultatą tiesiogiai susiedama su Rusijos invazijos į Ukrainą padariniais. 127 metų veiklos istoriją skaičiuojanti valstybinė alaus gamintoja „Budejovicky Budvar NP“ paskelbė pernai uždirbusi beveik 201 mln. Čekijos kronų (8,5 mln. eurų) grynojo pelno – 40 proc.

JAV valdžios institucijos rengia naujus mikroschemų dirbtinio intelekto (DI) sistemoms eksporto į Kiniją apribojimus, taip tikėdamosi apsunkinti karinio pobūdžio technologijų patekimą į šią valstybę, rašo „Financial Times“. Prekybos departamentas ketina atnaujinti pernai spalį įvestos atitinkamos eksporto kontrolės priemones, o atnaujinimai gali būti įvesti jau per artimiausią mėnesį, teigė leidinio šaltiniai.

Suomijoje būsto kainų nuosmukis gegužę tęsėsi, ir ypač ryškus jis tapo sostinėje bei jos apylinkėse, skelbia visuomeninė transliuotoja „Yle“, remdamasi nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, būstas šalyje atpigo vidutiniškai 7,4 proc., o vien tik šešiuose  didžiausiuose miestuose – 8,6 proc., kitur šalyje – 5 procentais. Būstas sostinės regiono antrinėje rinkoje per metus nuvertėjo 9,5 procento.

Latvijos statybų kainų indekso metinis prieaugis gegužę sumenko iki 5,3 proc. nuo 7,4 proc. balandį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos trečiadienį paskelbti duomenys. Darbo jėga praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 8 proc. brangesnė pernai gegužę, statybinės medžiagos per metus pabrango 3,4 proc., o išlaidos mašinoms ir mechanizmams didėjo 6,8 procento. Per mėnesį (gegužę, palyginti su balandžiu) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo 0,1 proc., statybininkų atlyginimams augus 0,5 proc.

Estijos kreditavimo įstaigų aktyvai per metus iki praėjusio mėnesio pabaigos paaugo 0,4 proc., vien tik gegužę – 0,5 proc. iki apytikriai 38,5 mlrd. eurų, pranešė šalies centrinis bankas. Lizingo bendrovių aktyvai per metus augo 0,8 proc. iki 3,1 mlrd. eurų. Indėlių bankuose per metus sumažėjo 21 mln. eurų iki 28 mlrd. eurų. 13 proc. šios sumos sudarė užsienio klientų depozitai, jų per metus sumažėjo 101 mln. eurų.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni trečiadienį sukritikavo Europos Centrinio Banko vykdomą agresyvų bazinių palūkanų didinimą infliacijai nusmukdyti ir perspėjo, kad „kyla pavojus, jog vaistas gali būti žalingesnis už ligą“. „ECB supaprastintas palūkanų normų didinimo receptas daugeliui neatrodo teisingas kelias“, – sakė ji kalboje parlamente prieš vėliau šią savaitę vyksiantį Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą.

Rinka neturėtų puoselėti vilčių, kad bazinės palūkanos euro zonoje artimiausius dvejus metus bus sparčiai mažinamos, pareiškė Europos Centrinio Banko vyriausias ekonomistas. „Manau, kad rinka turėtų susimąstyti apie ribojamosios politikos keitimo laiką ir spartą. 2 proc. infliacijos tikslo nepasieksime dar porą metų“, – Philipą R. Lane'ą cituoja CNBC. Anksčiau šį mėnesį ECB padidino bazinę palūkanų normą ketvirčiu procentinio punkto iki 3,5 proc. – iki aukščiausio per 22 metus lygio.

Latvijoje per penkis šių metų ketvirtį sudeginta 3,992 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 14,2 proc. mažiau nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Jų poreikis vien tik praėjusį mėnesį siekė 415,4 gigavatvalandės, buvo 44,8 proc. menkesnis nei balandį ir 31,1 proc. mažesnis nei praėjusių metų gegužę. 2022-aisiais Latvijoje sudeginta 8,887 TWh gamtinių dujų – 30,3 proc. mažiau nei 2021 metais.

Ukraina turi didžiausius Europoje dujų saugojimo pajėgumus. Europos Sąjungai (ES) reikia daugiau saugyklų, kad būtų galima sumažinti kainų svyravimus, tačiau jai teks atsižvelgti į riziką, kurią kelia Rusijos atakos prieš Ukrainos infrastruktūrą, rašo „Deutsche Welle“.  Po didelių infliacinių energijos kainų šuolių, kai 2022 metų vasarį prasidėjo karas Ukrainoje, Europai dabar gresia galimas dujų pasiūlos perteklius ir paskesnis staigus kainų kritimas.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde antradienį pareiškė, kad pinigų politikos formuotojai, kovojantys su nuolat didele infliacija, vargu ar galės artimiausiu metu pasakyti, kad palūkanų normos jau pasiekė aukščiausią lygį, ir pridūrė, kad liepos mėnesį palūkanų normos bus dar padidintos.

Buvęs automobilių gamybos bendrovės „Audi“ vadovas Rupertas Stadleris, antradienį Vokietijoje pasibaigus jo „dyzelgeito“ bylos nagrinėjimui, sulaukė lygtinio nuosprendžio ir baudos, tapęs pirmuoju aukšto rango vadovu, nuteistu dėl 2015 metais automobilių pramonę sukrėtusio sukčiavimo dėl išmetamųjų teršalų skandalo. Pagal praėjusį mėnesį sudarytą susitarimą dėl kaltės pripažinimo, R. Stadleris išvengė kalėjimo, nes prisipažino sukčiavęs dėl neatsargumo.

Minimalus darbo užmokestis Vokietijoje dviem etapais bus padidintas nuo dabartinių 12 iki 12,82 euro per valandą. Pirmasis padidinimas – iki 12,41 euro – įvyks kitais metais, o antrasis – 2025-aisiais, rašo „Deutsche Welle“. Remiantis naujomis šalies Minimalaus darbo užmokesčio komisijos rekomendacijomis, nuo 2024 metų sausio 1 dienos minimalus darbo užmokestis Vokietijoje bus padidintas iki 12,41 euro per valandą. Šiuo metu minimalus darbo užmokestis yra 12 eurų per valandą.

Kinijos premjeras Li Qiangas antradienį šalies šiaurėje pradėdamas „vasaros Davosu“ vadinamą susitikimą pasmerkė pastangas Vakaruose mažinti riziką pasaulio ekonomikai ir pavadino jas neteisingu pasiūlymu. „Vakaruose kai kurie žmonės triukšmingai reklamuoja tai, kas vadinama „priklausomybės ir rizikos mažinimu“, – delegatams sakė Li Qiangas. „Šios dvi sąvokos.

Investuotojai pranašauja, kad bazinių palūkanų norma Jungtinėje Karalystėje ateinančių metų pradžioje gali būti pasiekti 6,25 proc. – aukščiausią per pastaruosius 25 metus lygį, rašo „Financial Times“. Praėjusią savaitę Anglijos bankas 13-ą kartą iš eilės griežtino monetarinę politiką, šįkart bazines palūkanas kilstelėdamas iškart puse procentinio punkto iki 5,0 proc., taip skolinimosi išlaidas padidindamas iki aukščiausio lygio nuo 2008 metų tarptautinės finansų krizės laikų.

Turkijos liros kursas JAV dolerio atžvilgiu pirmadienį pasiekė naują visų laikų antirekordą – 25,9 liros už dolerių, požiūrį koreguojančiam šalies centriniam bankui nustojus naudoti savo atsargas nacionalinei valiutai paremti. Praėjusią savaitę Turkijos bankas, sekdamas daugumos pagrindinių pasaulio centrinių bankų pavyzdžiu, pagaliau ryžosi kilstelėti bazines palūkanas – jas padidino bemaž 1,5 karto iki 15 proc. metų palūkanų.

Vokietijos federalinis teisingumo teismas (BGH) pirmadienį, pritaręs svarbiam Europos teismo sprendimui, atvėrė kelią tolesniems ieškiniams dėl kompensacijų išsireikalavimo iš automobilių gamintojų, įdiegusių neteisėtą dyzelinių variklių išmetamųjų dujų apdorojimo programinę įrangą.