Užsienio verslas

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ šeštadienį sustabdė gamtinių dujų tiekimą Latvijai, tvyrant didelei įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių dėl karo Ukrainoje ir Rusijai paskelbtų griežtų Europos ir JAV sankcijų. „Šiandien „Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą Latvijai... dėl [pirkimo] sąlygų pažeidimų“, – sakoma bendrovės pranešime, paskelbtame per platformą „Telegram“. Latvija yra priėmusi sprendimą nuo sausio 1-osios visiškai atsisakyti rusiškų dujų importo.

Ukrainos Aukščiausioji Rada uždraudė didinti mokesčius už šilumą gyventojams, o tarifų skirtumą planuojama padengti pritraukiant daugiau nei 125 mlrd. grivinų iš tarptautinių partnerių. Apie tai savo „Telegram“ kanale paskelbė parlamentaras Jaroslavas Železnyžiakas. Už įstatymo projekto priėmimą balsavo 260 deputatų, tuo metu kai reikalingas mažiausias balsų skaičius buvo 226 balsai.

Latvijos gamtinių dujų bendrovė „Latvijas gaze“ per „Nasdaq“ Rygos biržą penktadienį pareiškė, jog perka gamtines dujas iš kitų tiekėjų ir už jas atsiskaito eurais, kaip reikalaujama pagal Latvijoje galiojančias reguliavimo nuostatas. „Iš Rusijos bendrovės „Gazprom“ šiuo metu netiekiama jokių gamtinių dujų“, – rašoma „Latvijas gaze“ paskelbtame pranešime.

Lenkijos premjeras pareiškė, kad jo šalis vetuotų galimus Europos Sąjungos mėginimus įvesti privalomus dujų vartojimo apribojimus, skelbia Lenkijos radijas. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis tokį pareiškimą padarė duodamas interviu televizijai ketvirtadienį, pranešė Lenkijos valstybinė naujienų agentūra PAP. Privataus transliuotojo „Polsat News“ paklaustas, ar ES planuojamas gamtinių dujų paklausos sumažinimas 15 proc.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis penktadienį pareiškė, kad vadinamųjų antiinfliacinių skydų galiojimas bus pratęstas iki metų pabaigos, pranešė lenkų visuomeninis radijas. Pagal šias priemones, šalyje, be kita ko, buvo laikinai atšauktas pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams, iki 8 proc. sumažintas degalams taikomas PVM tarifas, taip pat sumažintas dujoms ir šilumos energijai taikomas mokestis.

Trys Afrikos šalys – Alžyras, Nigerija ir Nigeris – ketvirtadienį pasirašė susitarimo memorandumą dėl milžiniško dujotiekio projekto, kuris Europai ateityje galbūt galėtų pasiūlyti alternatyvų rusiškoms dujoms, pranešė Alžyro valstybinė naujienų agentūra APS. Trans-Saharos dujotiekiu (TSGP) milijardai kubinių metrų dujų būtų tiekiami maždaug 4,128 tūkst. kilometrų atstumu iš Nigerijos Vakarų Afrikoje per Nigerį į Alžyrą Afrikos žemyno šiaurėje.

Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ penktadienį pranešė, kad jos sprendimas pasitraukti iš Rusijos rinkos įstūmė bendrovę į nuostolius 2022 metų pirmąjį pusmetį, tačiau pareiškė esanti įsitikinusi, jog naujieji modeliai padės iš jų išbristi. Gamintojos pranešime teigiama, kad sausio–birželio mėnesiais ji patyrė 1,6 mlrd. eurų (1,6 mlrd. JAV dolerių) grynųjų nuostolių, palyginti su 368 mln. eurų pelnu per tą patį laikotarpį pernai.

Lenkijos vyriausybė pritarė minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo planui, pagal kurį nuo kitų metų sausio MMA bus padidintas iki 3,383 tūkst. zlotų (710 eurų), o nuo liepos 1 dienos – iki 3,45 tūkst. zlotų (725 eurų), skelbia lenkų visuomeninis radijas. Be to, minimalus valandinis darbo užmokestis nuo sausio 1 dienos padidės iki 22,1 zloto (4,65 euro), o nuo liepos 1-osios – iki 22,5 zloto (4,7 euro). Šių metų pradžioje MMA Lenkijoje buvo padidintas nuo pernykščių 2,8 tūkst.

Sparčiausiai auganti ir tvariausia Europos oro linijų bendrovė „Wizz Air“ siūlo įsigyti bilietų su 20 proc. nuolaida, rašoma pranešime spaudai. Bilietų atrinktiems skrydžiams galima įsigyti jau dabar internetinėje svetainėje wizzair.

Didžiosios Britanijos energetikos milžinė „Shell“ ketvirtadienį pranešė, kad jos grynasis pelnas antrąjį ketvirtį išaugo daugiau nei penkis kartus, pasiekdamas 18 mlrd. JAV dolerių, o jį skatino į aukštumas šovusios naftos ir dujų kainos. Londone listinguojama energetikos kompanija paskelbė ir apie 6 mlrd. JAV dolerių vertės akcijų supirkimo programą.

„Airbus“ akcijos ketvirtadienį pigo, Europos orlaivių gamintojai paskelbus pablogintas prognozes, susijusias su mažesnio skaičiaus orlaivių pristatymu užsakovams šiais metais. „Airbus“ akcijos Paryžiaus CAC 40 indekse smuko daugiau nei 5 proc.

Prancūzijos reguliuotoja ketvirtadienį nutraukė bylą prieš „Facebook“, nustačius, kad JAV technologijų milžinė pakeitė naudotojų duomenų rinkimo būdą, atitikdama įstatymais apibrėžtus reikalavimus. Praėjusį gruodį „Facebook“ buvo skirta 60 mln. eurų (61 mln. JAV dolerių) bauda, ​​kai Prancūzijos reguliavimo institucija CNIL nusprendė, kad socialinis tinklas nesuteikia vartotojams galimybės lengvai atsisakyti slapukų.

Vokietijai dėl rusiškų gamtinių dujų trūkumo pradedant taupyti energiją, Berlyno miestas išjungia prožektorius, apšviečiančius jo istorinius monumentus. Maždaug 200 pastatų ir paminklų, įskaitant Berlyno rotušę, valstybinę operą ir Šarlotenburgo rūmus, naktį nebebus apšviečiami, šią savaitę pranešė sostinės pareigūnai.

JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio mėnesiais smuko antrą ketvirtį iš eilės, parodė ketvirtadienį paskelbti vyriausybės duomenys, dar pakurstę nuogąstavimus dėl recesijos. BVP metinis nuosmukis antrąjį ketvirtį siekė 0,9 proc. ir buvo mažesnis negu pirmąjį ketvirtį, kuomet sudarė 1,6 proc., pranešė Prekybos departamentas. Du iš eilės neigiamo augimo ketvirčiai paprastai laikomi aiškiu ženklu, kad ekonomiką yra ištikusi recesija.

JAV Senatas trečiadienį patvirtino įstatymo projektą, pagal kurį bus siekiama didinti puslaidininkių vidaus gamybą. Įstatymo projekte, kuris dabar keliaus į Atstovų Rūmus, kur bus galutinai patvirtintas, numatyta skirti 52 mlrd. JAV dolerių puslaidininkių vidaus gamybos didinimui. Be to, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai per penkerius metus bus skirta daugiau kaip 100 mlrd. JAV dolerių.

Investuotojams vertinant su didele infliacija kovojančios JAV federalinio rezervo sistemos (FRS) sprendimą dar gerokai padidinti bazinę palūkanų normą ir naujausius įmonių skelbiamus veiklos rezultatus, pagrindiniai Europos akcijų indeksai ketvirtadienio prekybos sesijos pradžioje patraukė aukštyn. Londono FTSE 100 paaugo 0,3 proc., Frankfurto DAX – 0,4 proc., o Paryžiaus CAC 40 – 0,5 procento.

Ispanijoje birželį prasidėję „Ryanair“ skrydžių palydovų streikai tęsis iki 2023 metų sausio mėnesio, reguliariai rengiant vieną parą trunkančias akcijas, trečiadienį pranešė dvi darbuotojų profesinės sąjungos. Nepatenkinto atlyginimais ir darbo sąlygomis „Ryanair“ personalo Ispanijoje, kur bendrovė turi apie 1,9 tūkst. darbuotojų, streikų serija prasidėjo birželio 24 dieną, kai Europos mokyklose baigėsi mokslo metai.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ Vokietijos koncerną „Siemens Energy“ kaltina nevykdant dujotiekio „Nord Stream“ turbinų remonto, tuo tarpu „Siemens“ tvirtina negavusi jokių pranešimų apie kokius nors gedimus. „Siemens Energy“ trečiadienio vakare atmetė „Gazprom“ kaltinimus nevykdant sugedusių dujotiekio „Nord Stream“ turbinų remonto, skelbia „Deutsche Welle“. „Šiuo metu neturime prieigos prie turbinų ir iki šiol negavome iš „Gazprom“ jokių pranešimų apie gedimus.

Latvijos valstybės konsoliduoto biudžeto deficitas šių metų pirmąjį pusmetį sudarė 227,1 mln. eurų ir buvo 726,5 mln. eurų mažesnis negu tuo pat laikotarpiu pernai, pranešė finansų ministerija, remdamasi iždo duomenimis. Biudžeto įplaukos sausio–birželio mėnesiais, palyginti su metais anksčiau, padidėjo 773,1 mln. eurų, arba 12,9 proc., iki 6,8 mlrd. eurų. Tuo tarpu biudžeto išlaidos tuo pat laikotarpiu paaugo 46,6 mln. eurų, arba 0,7 proc., iki 7 mlrd. eurų.

JAV federalinio rezervo sistemos (FRS) vadovas Jerome‘as Powellas (Džeromas Pauelas) trečiadienį pareiškė, kad infliacija Jungtinėse Valstijose tebėra „gerokai per didelė“. Taip jis paaiškino JAV centrinio banko sprendimą vėl padidinti bazinę palūkanų normą 75 baziniais punktais, siekiant pažaboti vis didėjantį kainų spaudimą.

JAV federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį vėl padidino bazinę palūkanų normą trimis ketvirtadaliais procentinio punkto ir pareiškė, kad, JAV centriniam bankui toliau stengiantis pažaboti sparčiai augantį kainų spaudimą, normą reikės didinti toliau.

Pasaulio ekonomika susiduria su nerimą keliančiu augimo lėtėjimu, bet svarbiausias politikos formuotojų prioritetas yra suvaldyti sparčiai kylančią infliaciją, pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vyriausiasis ekonomistas. Infliacijai didžiuosiuose ūkiuose artėjant prie 10 proc. ribos, centriniai bankai turi laikytis savo kurso ir toliau didinti palūkanų normas, kol infliacija ims trauktis, interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė Pierre'as-Olivier'as Gourinchas.

„Lufthansa“ klientai trečiadienį susidūrė su didžiuliais kelionių trikdžiais, kai dėl darbuotojų streiko Vokietijos oro linijų grupė atšaukė beveik visus skrydžius Frankfurto ir Miuncheno oro uostuose. „Lufthansa“ atšaukė daugiau nei 1 tūkst. skrydžių, kai kiek anksčiau šią savaitę įtakinga profsąjunga „Verdi“ pranešė organizuojanti vieną dieną truksiantį antžeminio aptarnavimo darbuotojų streiką. „Lufthansa“ šią vasarą jau atšaukė apie 6 tūkst. skrydžių.

JAV greitojo maisto tinklas „McDonald's“, susidūręs su augančios infliacijos poveikiu, trečiadienį pranešė JK padidinsiantis mėsainio su sūriu kainą, kuri nesikeitė 14 metų ir visą šį laiką siekė 99 pensus (1,18 euro) kainą. Padidinusi produkto kainą 20 proc. iki 1,19 svaro, greitojo maisto milžinė prisijungs prie daugybės kitų įmonių, perkeliančių išaugusias sąnaudas Didžiosios Britanijos vartotojams, susiduriantiems su didžiausia pragyvenimo išlaidų krize per kelias kartas.

Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, reikia rasti sprendimą, ką daryti su 69 tūkst. tonų trąšų, kurios dėl Rusijai ir Baltarusijai įvestų sankcijų susikaupė Estijos uostuose nuo pavasario, rašoma Estijos žemės ūkio ir maisto gamintojų informaciniame biuletenyje. Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų valdybos pirmininkas Roometas Sormusas pažymėjo ir tai, kad verta pagirti greitą ir efektyvų Estijos atliekamą sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įgyvendinimą.

Turkija trečiadienį oficialiai atidarė bendrą Ukrainos grūdų eksporto koordinavimo centrą pagal Jungtinių Tautų remiamą susitarimą, kuriuo siekiama atnaujinti grūdų eksportą pirmą kartą po vasario pabaigoje Rusijos pradėtos karinės invazijos į kaimyninę šalį. Šio centro atidarymo ceremonijoje dalyvavo Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras.

Ispanijoje birželį prasidėję „Ryanair“ skrydžių palydovų streikai tęsis iki 2023 metų sausio mėnesio, reguliariai rengiant vieną parą trunkančias akcijas, trečiadienį pranešė dvi darbuotojų profesinės sąjungos. Nepatenkinto atlyginimais ir darbo sąlygomis „Ryanair“ personalo Ispanijoje, kur bendrovė turi apie 1,9 tūkst. darbuotojų, streikų serija prasidėjo birželio 24 dieną, kai Europos mokyklose baigėsi mokslo metai.

JAV prezidentas Joe Bidenas, kuris vėliau šią savaitę turėtų telefonu kalbėtis su savo Kinijos kolega Xi Jinpingu, vis dar neapsisprendė, ar atšaukti kai kuriuos kiniškoms prekėms nustatytus importo muitus, pareiškė JAV aukšto rango pareigūnas.

Kyjivas trečiadienį pranešė, kad buvo atnaujintas darbas trijuose Ukrainos Juodosios jūros uostuose, kurie pagal neseniai sudarytą susitarimą su Rusija turėtų būti naudojami ukrainietiškų grūdų eksportui, užblokuotam dėl Maskvos karinės invazijos. „Pasirašius sutartį dėl Ukrainos uostų deblokavimo grūdų eksportui, buvo atnaujintas darbas Odesos, Čornomorsko ir Pietų uostuose“, – sakoma per socialinius tinklus išplatintame Ukrainos karinių jūrų pajėgų pranešime.

Italija rengia naujas priemones, kuriomis sieks sušvelninti sparčiai kylančios infliacijos poveikį ir kurioms finansuoti panaudos neplanuotą 14 mlrd. eurų mokesčių pajamų perteklių, pranešė šalies vyriausybė. Apie tokį planą buvo paskelbta praėjus vos kelioms dienoms po to, kai praėjusią savaitę žlugo ministro pirmininko Mario Draghi koalicinė vyriausybė, o jis atsistatydino. Rinkimus šalyje numatoma surengti rugsėjo 25 dieną.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ trečiadienį smarkiai sumažino dujų tiekimą Europai dujotiekiu „Nord Stream“, kuriuo dabar tiekiamas dujų kiekis atitinka tik maždaug 20 proc. jo pajėgumo, pranešė Vokietijos institucijos. Rusijos valstybės valdoma bendrovė pirmadienį paskelbė, kad tiekimas bus sumažintas iki 33 mln.

Europos teismas trečiadienį paliko galioti draudimą transliuoti Rusijos naujienų televiziją „RT France“ pagal Europos Sąjungos Maskvai paskelbtas sankcijas dėl invazijos į Ukrainą. Europos Teisingumo Teismas (ETT) Liuksemburge tokią nutartį priėmė atmetęs Rusijos valstybinio transliuotojo RT apeliaciją dėl kovą ES paskelbto draudimo. „RT France“ buvo uždrausta transliuoti dėl dezinformacijos skleidimo. Po ETT sprendimo Kremlius pažadėjo sudaryti kliūčių Vakarų žiniasklaidai dirbti Rusijoje.

Dėl sparčiai kylančios infliacijos ir galimos recesijos nerimaujantys amerikiečiai liepą ėmė dar pesimistiškiau vertinti ekonomikos augimo perspektyvas, parodė naujausias tyrimas. Infliacijai Jungtinėse Valstijose pasiekus aukščiausią per daugiau kaip keturis dešimtmečius lygį ir siaučiant karui Ukrainoje, JAV vartotojų pasitikėjimo indeksas, kurį kas mėnesį skaičiuoja tyrimų organizacija „Conference Board“, liepą smuko nuo 98,4 punkto mėnesiu anksčiau iki 95,7 punkto.

Investuotojams laukiant Federalinio rezervo sistemos (FRS) sprendimų – o rinkose vyrauja nuomonė, kad JAV centrinis bankas vėl smarkiai padidins bazinę palūkanų normą, siekdamas pažaboti į aukščiausius per kelis dešimtmečius lygius pakilusią infliaciją, – dauguma pagrindinių Europos akcijų indeksų trečiadienio prekybos sesiją pradėjo lėtu augimu. Londono indeksas FTSE 100 sesijos pradžioje paaugo 0,5 proc., o Frankfurto DAX – 0,4 procento.

Turkija dujų žvalgymą prie savo Viduržemio jūros kranto atnaujins rugpjūčio 9 dieną, pranešė šalies energetikos ministerija. „Turkijos gręžimo laivas „Adbulhamid Han“ misiją Viduržemio jūroje pradės rugpjūčio 9 dieną, kai išplauks iš Mersino uosto“ pietinėje šalies dalyje, rašoma antradienį paskelbtame ministerijos pranešime.

JAV centrinis bankas antradienį pradėjo dvi dienas truksiantį posėdį, kuriame svarstys pinigų politikos klausimus ir, kaip plačiai manoma rinkose, vėl gerokai padidins palūkanų normas, siekdamas pažaboti kylančią infliaciją. Federalinio rezervo sistemos (FRS) pinigų politiką formuojantis Federalinis atvirosios rinkos komitetas (FOMC) trečiadienį, kaip manoma, padidins bazinę palūkanų normą dar trimis ketvirtadaliais procentinio punkto. Ši norma šiemet bus padidinta jau ketvirtą kartą.

Ispanija antradienį supaprastino darbuotojų iš užsienio legalizavimą, bandydama mažinti „šešėlį“ ir reguliuoti įdarbinimą darbo jėgos stokojančiuose sektoriuose, įskaitant svetingumo ir žemės ūkio sritis. Vyriausybės įsakymu reformuojamas imigracijos įstatymas ir palengvinamos sąlygos Ispanijos darbdaviams samdyti darbuotojus jų šalyse. Taip pat supaprastintas darbo leidimų išdavimas Ispanijoje jau esantiems darbuotojams.

Rusija antradienį paskelbė apie tolesnius žingsnius perimant užsienio valdomas energijos projektų akcijas ir sakė, kad išpirks vieno Arkties naftos telkinio akcijas, dabar priklausančias prancūzų ir norvegų kompanijoms. Rusijos vyriausybė sakė pritarusi pasiūlymui šalies naftos kompanijai „Zarubežneft“ išpirkti prancūzų „TotalEnergies“ ir norvegų „Equinor“ akcijas projekte „Charjaga“. Tuo būdu „Zarubežneft“ turės 90 proc. projekto akcijų; likusios priklauso kitai rusų kompanijai.

Aplinkosaugos aktyvistų organizacija „Greenpeace“ antradienį padavė į teismą Jungtinės Karalystės vyriausybę tvirtindama, kad bendrovei „Shell“ buvo leista vystyti vieną dujų telkinį Šiaurės jūroje neatlikus reikiamo poveikio aplinkai vertinimo. Grupė sakė, kad leidimas eksploatuoti telkinį „Jackdaw“ netoli Škotijos krantų buvo suteiktas neįvertinus išgautų dujų deginimo žalos.

Nepaisant žalingų Vakarų sankcijų, kurios Maskvai buvo nustatytos po invazijos į Ukrainą, Rusijos ekonomika šią audrą, regis, atlaiko geriau negu tikėtasi, nes turi naudos iš didelių energijos išteklių kainų, antradienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Sankcijomis buvo siekta atkirsti Rusiją nuo pasaulinės finansų sistemos ir sumenkinti Maskvos galimybes finansuoti karą.

Vengrija antradienį balsavo prieš Europos Sąjungos siūlymą mažinti dujų suvartojimą ir pavadino šį planą „neįgyvendinamu“. „Mes vieninteliai parodėme, kad balsuojame prieš – tai yra Vengrija balsuoja prieš šį dekretą, nes šiuo dekretu visiškai ignoruojami Vengrijos žmonių interesai“, – Briuselyje sakė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.

Vokietijai susidūrus su energetinės krizės grėsme, šalyje atsinaujino diskusijos dėl paskutinių trijų šalies atominių elektrinių uždarymo tikslingumo, ir net valdančiosios koalicijos nariams tų jėgainių eksploatavimo pratęsimas nebėra tabu. Vokietijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad prieš priimdama sprendimą toliau laikytis seniai užsibrėžto branduolinės energijos atsisakymo plano ji palauks naujo nacionalinio elektros tinklo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų.

Sparčiai kylanti infliacija ir ūkio plėtros lėtėjimas Jungtinėse Valstijose ir Kinijoje paskatino Tarptautinį valiutos fondą (TVF) pabloginti pasaulio ūkio plėtros šiais ir kitais metais prognozes. Fondas taip pat įspėjo, kad padėtis gali gerokai pablogėti. Atnaujintose Fondo pasaulio ekonomikos prognozėse, kurios buvo paskelbtos antradienį, pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2022 metais prognozė sumažinta iki 3,2 proc.

Vokietijos pirmaujanti oro vežėja „Lufthansa“ pranešė dėl antžeminio aptarnavimo darbuotojų streiko atšauksianti beveik visus trečiadieniui suplanuotus skrydžius Frankfurto ir Miuncheno oro uostuose, o tai dar labiau padidins chaosą įtemptu vasaros sezonu Europoje. Vienos dienos streikas, organizuojamas Vokietijos įtakingos profsąjungos „Verdi“, turės „didžiulį poveikį“, sakoma antradienį paskelbtame „Lufthansa“ pranešime. Bus atšaukta daugiau nei 1 tūkst.

Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos palydovų operatorės „Eutelsat“ ir „OneWeb“ antradienį paskelbė apie planus susijungti ir sukurti „pasaulinę plačiajuosčio interneto lyderę“, pajėgią konkuruoti su tokiomis JAV milžinėmis kaip Elono Musko „Starlink“. „Eutelsat“ ir „OneWeb“ bendrame pareiškime nurodė, kad pasirašė susitarimo memorandumą, siekdamos suvienyti jėgas ir tapti „pirmaujančia pasaulinio ryšio rinkos veikėja“. Kiekvienai bendrovei priklausys 50 proc.

JAV mažmeninės prekybos tinklas „Walmart“ pirmadienį sumažino savo pelno prognozę, nes auganti infliacija skatina pirkėjus, susidūrusius su išaugusiomis benzino, maisto ir kitų pagrindinių prekių kainomis, mažinti didesnę maržą generuojančių prekių pirkimus.

Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ planas sumažinti dujų tiekimą į Europą rodo, kad Bendrijos šalys turi susitarti sumažinti rusiškų dujų vartojimą šią žiemą, antradienį pareiškė blokui pirmininkaujančios Čekijos pramonės ir prekybos ministras Jozefas Sikela. Rusijos prezidentas Vladimiras „Putinas ir toliau žais savo nešvarius žaidimus piktnaudžiaudamas dujų tiekimu ir šantažuodamas“, sakė J. Sikela, atvykęs į Briuselį aptarti bendro plano su Europos Sąjungos energetikos ministrais.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė nemanantis, kad Jungtinės Valstijos susidurs su ekonomikos nuosmukiu, nors kiek vėliau šią savaitę paskelbti bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys gali rodyti, kad ekonomika traukėsi antrą ketvirtį iš eilės. „Mano nuomone, mes nepatirsime nuosmukio“, – žurnalistams pareiškė J. Bidenas.

Baltijos šalių skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) pernai išliko vienas mažiausių Europos Sąjungoje, paskelbė ES statistikos tarnyba Eurostatas. Latvijos skola siekė 14,6 mlrd. eurų, arba 42,6 proc. BVP.  Lietuvos valdžios skola siekė 23,3 mlrd. eurų ir sudarė 40,1 proc. šalies BVP.  Estijos vyriausybės skola siekė 5,6 mlrd. eurų, arba 17,6 procento BVP, o tai yra mažiausias santykis ES.