Lietuvos verslas

Pirmąjį Lietuvos 700 MW galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursą laimėjusi „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“ – gavo leidimą parko statybai naudoti Baltijos jūros teritorijos dalį.

Lietuvos apeliacinis teismas iš dalies tenkino akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą ir konstatavo, kad UAB „Agromena lt“ ir BĮ Kultūros infrastruktūros centras, dėl kurių darbuotojų kaltės Tytuvėnų Bernardinų vienuolyne ir bažnyčioje 2012 m. kilo gaisras, pastatus apdraudusiai draudimo bendrovei turės sumokėti dvigubai daugiau, nei buvo priteisęs pirmosios instancijos teismas.

Privataus kapitalo fondas „INVL Baltic Sea Growth Fund“ užbaigė įmonių grupės „Galinta“, vienos didžiausios grikių kruopų gamintojos Europoje bei vienos pirmaujančių dribsnių, ryžių ir kitų kruopų gamintojos bei prekybininkės Baltijos šalyse, 100 proc. akcijų įsigijimo sandorį. Sandoris užbaigtas gavus Lietuvos konkurencijos tarybos leidimą ir įgyvendinus kitas išankstines sandorio užbaigimo sąlygas. „Galintos“ greito vartojimo prekių (angl.

Bendrovė „Ignitis“ primena nepriklausomo tiekimo klientams, kurių dalis esą nustebo gavę sąskaitą už sausio mėnesį suvartotą elektros energiją – nuo sausio 1 d. keitėsi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) reguliuojama elektros kainos dalis – ji didėjo. Kaip rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai, reguliuojama kainos dalis didėjo visiems gyventojams, nepriklausomai nuo to, ar jie jau pasirinkę nepriklausomą tiekėją, ar jiems užtikrinama garantinio tiekimo paslauga.

Geriausia gyvenimo kokybė yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Kauno rajone, į penketuką grįžo Birštono savivaldybė, penktadienį pranešė Finansų ministerija. Ministerija, remdamasi 2022 metų duomenimis, skelbia, kad palyginti su 2021 metais, iš geriausiųjų savivaldybių penketuko iškrito Neringa, o Klaipėdos miestas pakilo į trečią poziciją, apsikeisdamas vietomis su Kauno rajonu. Pirmos dvi vietos liko tos pačios – Vilniaus ir Kauno miestai.

Prokuratūra atnaujino 2022 metais nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl įtartinos piniginės operacijos iš elektroninių pinigų įstaigos „Paysera“, susijusios su investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ buvusiu partneriu Šarūnu Stepukoniu, įtariamu dėl neteisėto turto pasisavinimo kitame, pernai pradėtame ikiteisminiame tyrime. Apie tai penktadienį pranešė tokį sprendimą priėmęs Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Justas Laucius.

Pastaruoju metu Lietuvos visuomenę supurtė žinia apie privataus investicinio fondo galimai prarastas lėšas. Žmonėms, kurie kaupia lėšas per institucinius investuotojus, priima ilgalaikius sprendimus dėl nuoseklaus pinigų įdarbinimo, savo finansų planavimo, natūraliai kyla klausimas – kur investuoti saugu, kokią  investavimo politiką vykdo instituciniai investuotojai, įskaitant ir pensijų fondus bei gyvybės draudimo bendroves.

Patvirtinti 2023 metų susietosios pajamų paramos išmokų už mėsinį galviją, avį ir ožką dydžiai, skelbia Žemės ūkio ministerija. Kaip teigiama ministerijos pranešime, išmokos už mėsinius galvijus diferencijuotos pagal mėsinės veislės kraujo laipsnio dalį, mokamas išmokos priedas už produktyvumo tyrimą – už mėsinio galvijo kontrolinį svėrimą.

Lošimus, neaiškią pinigų kilmę, įtartinas finansines operacijas tiria, prižiūri tūkstančiai darbuotojų skirtingose institucijose ir tarnybose. Tačiau vienas žmogus kažkaip sugebėjo juos visus apgauti – pavogęs ir pralošęs milijonus eurų jis tiesiog dingo. Toks įspūdis susidaro bandant suprasti, kaip investicijų bendrovės „BaltCap“ buvęs partneris Šarūnas Stepukonis galėjo dingti pradanginęs tiek svetimų pinigų.

Už lango – vis dar žiemiški orai, bet parduotuvėse jau šeštadienį pasirodantys pirmieji lietuviški trumpavaisiai agurkai signalizuoja, kad pavasaris ne už kalnų. Augintojai atvirauja, kad naujo derliaus auginimas viduržiemį neapsieina be iššūkių, visgi pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, šiemet ilgai lauktos gėrybės pirkėjus džiugins patrauklia kaina.

Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad vienas iš būdų finansuoti Lietuvos gynybos poreikius kuriam pritartų – pelno mokesčio dideliam verslui didinimas. Tuo pat metu ji pabrėžia, kad nepalaiko kai kurių politikų siūlomos idėjos didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), kadangi tai neigiamai paveiks nepasiturinčius asmenis. „Pirmiausiai tarsimės su verslu. Ir jeigu nerasime jokių kitų būdų, tai (pelno mokesčio verslui didinimas – ELTA) taps būtinu dalyku.

Vilniaus miesto apylinkės teismas skyrė baudas dėl korupcijos teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros srityse. Kaltais dėl korupcinių nusikaltimų pripažinti 3 asmenys, jiems bendrai skirta beveik 22 000 Eur baudų ir konfiskuota 4 200 Eur.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), išnagrinėjusi bylas dėl Produktų saugos įstatymo pažeidimo, už nesaugių juvelyrikos gaminių pateikimą į rinką skyrė sankciją UAB „Gelona“, už nesaugių žaislų pateikimą į rinką sankcijos skirtos UAB „Nersama“, UAB „Profisa“, UAB „Jomas“ bei Jevgenijai Kuzurai, vykdančiai individualią veiklą. „Geloma“ rinkai pateikė pavojingus produktus apyrankę 10768 „Fashion Jewelry“ ir žiedą Biz.

Europos investicijų banko (EIB), kuris yra investavęs 20 mln. eurų į „BaltCap“ infrastruktūros fondą, viceprezidentas Thomas Ostrosas interviu „15min“ teigė, kad yra nusivylęs žinia apie iš fondo galimai pasisavintus milijonus eurų, tačiau tvirtino, kad tai nepaveiks EIB planų Lietuvoje. T. Ostrosas interviu tvirtino, kad iš „BaltCap“ fondo įvykusi vagystė, kuomet buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ vadovas Šarūnas Stepukonis galimai pasisavino ir pralošė apie 30 mln.

Prezidentas Gitanas Nuasėda penktadienį susitinka su žemdirbių organizacijų atstovais aptarti jų keliamas problemas.  Kaip prieš susitikimą BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, susitikime su protestus Vilniuje organizavusių ūkininkų atstovais šalies vadovas aptars jų reikalavimus ir probleminių klausimų sprendimų eigą. G. Nausėda anksčiau sakė besitikintis, kad susitikime su ūkininkais turės ką pasakyti bei žada atidžiai juos išklausyti.

Šiuo metu gyventojai įsigydami būstą atskirai perka ir automobilio stovėjimo vietą, jeigu nori turėti, kur jį laikyti. Tačiau siūloma drausti jas parduoti atskirai, o gyventojams leisti nemokamai statyti automobilius bendrose stovėjimo aikštelėse. Nekilnojamo turto (NT) specialistai tikina, kad įgyvendinus tokį siūlymą gyventojai apsidžiaugtų, nes nereiks leisti pinigų stovėjimo vietai. Tačiau NT vystytojai siūlymą kritikuoja ir skaičiuoja, kad dėl to pabrangtų pats būstas.

Statybos bendrovės „Hanner“, kuri perima stadiono statybas iš „Baltcap“ ir įsipareigoja jį pastatyti Vilniuje iki 2026 m., vadovas Alvydas Avulis sako nemanantis, kad perdavus statybos sutartį kapitalo valdytoja „Baltcap“ liks be nieko. „Aš manau, jie tuščiomis kišenėmis neišeis, bet mes dar neturime su jais jokių susitarimų. Šią valandą mes kalbamės, koks tai turėtų ir galėtų būti susitarimas“, – LRT televizijai ketvirtadienio vakarą sakė A. Avulis.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) užmojis didinti atlyginimus statutiniams pareigūnams nepradžiugino profsąjungų. Pastarųjų atstovų teigimu, nepaisant skambiai pristatytų pokyčių išmokant darbo užmokestį, Agnės Bilotaitės vadovaujama VRM anksčiau duotų įsipareigojimų nevykdo. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadovas Saulius Džiautas pažymi – algų didinimas nepasiveja nei metinės infliacijos šalyje, nei vidutinio darbo užmokesčio augimo tempų.

Jau ilgiau nei pusantrų metų Lietuvoje galioja draudimas prekiauti elektroninėmis cigaretėmis ar jų skysčiais su skoniais ir kvapais. Vis tik iki šiol ši rinka sėkmingai gyvuoja ir toliau – veipų galima nusipirkti tiek prekybos centruose, tiek degalinėse ir kitur bet kuriuo paros metu. Šį klausimą iškėlė vienas tv3.lt portalo skaitytojas. Anot jo, vaikai „rūko ant kiekvieno kampo“, o pardavėjai tiesiog susimoka baudas ir toliau laisvai pardavinėja įvairiausių skonių el. cigaretes.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje sausio mėnesį buvo pats aukščiausias visoje Europos Sąjungoje. Kaip socialiniame tinkle rašė „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, tik Lietuvoje ir Lenkijoje vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo teigiamoje zonoje. „Lietuviai optimistiškiausiai visoje ES vertina savo šeimos finansinės padėties perspektyvas: 32 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad per artimiausius metus jų šeimos finansinė padėtis pagerės, ir vos 10 proc.

Jau sausį „Sodra“ išmokėjo padidintas senatvės ir kitas socialinio draudimo pensijas. Vasarį didesnės išmokos pasieks išankstinių senatvės pensijų gavėjus bei žmones, gaunančius šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijas, pirmojo ir antrojo laipsnio valstybines pensijas. Gavėjai, gaunantys mažų pensijų priemokas, taip pat sulauks pasikeitusių išmokų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako, kad naujas statybų konkursas, apie kurį svarsto Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), visą projektą palaidotų. Verslininkas aiškina, kad „akivaizdus nepajėgumas“ anksčiau įgyvendinant projektą jam yra didžiausia motyvacija parodyti, jog „Hanner“ gali jį užbaigti. Interviu Eltai A. Avulis pripažino, kad projektas yra labai rizikingas, o galimybė užsidirbti šiuo atveju yra nebent iš komplekso valdymo.

Pirmąjį šių metų mėnesį šilumos kaina mažėjo, tačiau dėl šaltesnio oro sąskaitos gyventojams išaugs apie 16–18 proc., palyginti su 2023 metų sausiu, pranešė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). „Už 50 kv. metrų buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita sieks apie 66 eurus, o sename, energetiškai neefektyviame – 112 eurų“, – pranešime teigė VŠT. Naujos statybos daugiabučių gyventojai už tokio pat ploto butą vidutiniškai mokės 41 eurą – 28 proc.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Tadas Vinokuras kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Nacionalinio stadiono projekto perdavimo „Hanner“ su prašymu įvertinti, ar yra pagrindas stabdyti šį, pasak jų, galimai neskaidrų sandorį. „Kadangi pagal naują susitarimą keičiasi esminės sutarties sąlygos, kyla įtarimas, kad perduodant projektą bendrovei „Hanner“ buvo pažeistas viešųjų pirkimų įstatymas.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) suskaičiavo, kokio dydžio sąskaitos netrukus pasieks vilniečius už sausio mėnesio šildymo paslaugas. Pirmąjį šių metų mėnesį šilumos kaina mažėjo, tačiau dėl 4,5 laipsnių šaltesnio mėnesio sąskaitos ūgtels apie 16–18 proc. palyginti su 2023 m. sausiu ir gruodžiu. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita sieks apie 66 eurus, o sename, energetiškai neefektyviame – 112 eurų.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ baigė sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais bei balanso valdymui reikalingą automatinės generacijos valdymo (AGV) sistemos diegimą. „Sistema padeda dispečeriams realiu laiku užtikrinti svarbiausius elektros tinklo parametrus – gamybos ir vartojimo balansą bei dažnį“, – išplatintame pranešime cituojamas „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“, iš investicijų bendrovės „BaltCap“ perimančios Nacionalinio stadiono Vilniuje projektą, savininkas Arvydas Avulis tikisi pastatyti kompleksą už 122 mln. eurų. Jis mano, jog „Hanner“ sujungus pajėgas su dabartine rangove „Naresta“ būtų galima rasti rezervų ir sutilpti į tokį biudžetą.  „BaltCap“ buvo finansuojanti kompanija, mes ne tik finansuojanti.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį lankydamasis Prienuose su savivaldybės vadovu Alvydu Vaicekausku aptarė galimybes atgaivinti laivybą Nemuno vidurupyje, pranešė Prezidentūra.

Statybų įmonė „Conres LT“ iš investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovės „Nullus“ reikalauja 200 tūkst. eurų skolos už darbus Kauno rajone atnaujinant ir statant mokyklas bei baseiną. Teismas įmonių ginčą nagrinės iš naujo.  Lietuvos apeliacinis teismas antradienį patenkino „Nullus“ skundą, panaikino jai nepalankų pirmos instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo.

Pasiruošti galimam rusų užpuolimui Lietuva turi tik tiek laiko, kiek okupantui reikės atstatyti savo pajėgumus, sumažėjusius kariaujant Ukrainoje. Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuotoje konferencijoje „Core“ Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atskleidė, kada Lietuvoje galėtų baigtis taikos metas. Anot jo, karo padėtis Ukrainoje lems ir mūsų situaciją, kuri galėtų pasikeisti po 5 ar 10 metų.

Nuosavą saulės elektrinę įrengti planuojanti Smalininkų technologijų ir verslo mokykla neprivalės mokėti už elektros tinklo rekonstrukciją Jurbarko rajone, pranešė elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Bendrovės atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė sako, kad už prijungimą papildomai mokėti nereikės dėl to, kad mokykla į tinklą atiduos tik trečdalį saulės elektrinės pagamintos energijos.

Verslininko Gedimino Žiemelio valdomos investicijų įmonės „Vertas Management“ kontroliuojama lėktuvų keleivių ieškinių pagalbos bendrovė „Skycop“ už neskelbiamą sumą įsigijo tokios pat veiklos Estijos įmonę „Lennuabi“. Anot „Skycop“, sandoriu pradedama 2024–2025 metų plėtros programa, kuria siekiama tapti antra pagal dydį Europos skrydžių kompensacijų sektoriaus bendrove. „Skycop“ vadovas Tomas Vaišvila sako, kad plėtra planuojama įvertinus kompensacijų valdymo rinkos augimą.

Atvyksiantiems Vokietijos brigados kariams ir jų šeimoms būstus planuojama nuomoti, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Anot jo, dėl ilgalaikės nuomos bendradarbiaujama su nekilnojamojo turto (NT) vystytojais, domimasi galimybėmis vokiečiams skirti jau pradėtus plėtoti projektus. A. Anušausko vertinimu, į Lietuva atvyks „tūkstančiai“ civilių iš Vokietijos, tad „bus didžiulis tos infrastruktūros poreikis“. „Geriausias modelis yra nuoma.

Lietuvoje fiksuojamas didžiausias vilkikų skaičius, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pasak agentūros, didėjanti krovinių gabenimo apimtis ES keliais sparčiai didina ir vilkikų skaičių. Štai 2012 m. vidutiniškai šių transporto priemonių 1 000 gyventojų ES teko 3,3 ir per dešimtmetį padidėjo 45,2 proc.

Bene 60 proc. statutinių pareigūnų nuo šių metų sausio 1 d. padidėjo atlyginimai. Iš viso jų apmokėjimui šiais metais skiriama daugiau kaip 500 mln. eurų. Tai sudarys beveik pusę vidaus reikalų sistemos biudžeto, sako ministrė Agnė Bilotaitė. „Šių metų biudžete pareigūnams skirta beveik pusė milijardo eurų. Tai yra beveik pusė viso vidaus reikalų sistemos biudžeto.

Konkurencijos taryba pakeitė įmokų dydžius už pranešimų apie koncentraciją ir prašymų leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus nagrinėjimą. Nuo šių metų kovo mėnesio ūkio subjektai už teikiamo pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimą turės mokėti 21,1 tūkst. eurų dydžio mokestį, o už teikiamo prašymo leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus nagrinėjimą – 7 tūkst. eurų mokestį.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad mokesčius išskaičiuojantys asmenys iki vasario 15 dienos turi pateikti duomenis apie pernai metais gyventojams išmokėtas A ir B klasės pajamoms priskiriamas išmokas.

Prezidentas Gitanas Nausėda tiki, kad Lietuvos finansų technologijų („fintech“) sektorius yra svarbus Lietuvos ateičiai dėl savo gebėjimo vystyti paslaugas, kurios padeda mažoms įmonėms ar regionuose gyvenantiems asmenims gauti reikalingą finansavimą bei paramą. Taip pat, anot jo, didesnis prieinamumas prie šio sektoriaus leidžia užtikrinti aukštesnį žmonių gyvenimo lygį. „Aš palaikau Lietuvos „fintech“ sektoriaus progresą.

Aplinkos ministerija šiemet imsis didinti būsto įperkamumą bei plėsti nuomos rinką, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Jo teigimu, valstybė būsto prieinamumo gyventojams stiprinimui iki šiol skiria per mažai dėmesio. „Valstybė nėra identifikavusi, kad yra viešo intereso objektas: kad būstas būtų įperkamas, kad gyventojai turėtų tinkamo standarto būstą, kad benamystė būtų irgi valstybės problema“, – ketvirtadienį nekilnojamojo turto (NT) konferencijoje „Core“ sakė S. Gentvilas.

Lietuva pastaraisiais metais padarė didžiausią pažangą Baltijos jūros regione pagal saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų plėtrą – ji augo beveik dukart, pranešė energetikos grupė „Ignitis“, remdamasis Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių (ETSO) platformos duomenimis. Anot „Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovo Eugenijaus Šegurovo, tai lėmė aplinkybė, kad šalyje nėra išvystytos iškastinio kuro energetikos. „Šiuo metu jau beveik 70 proc.

Lietuvos automobilių kelių direkcija keičia pavadinimą į „Via Lietuva“. Naujas bendrovės pavadinimas trečiadienį įregistruotas Registrų centre. ...

Nuo pernai lapkričio dėl Šiaulių policijos komisariato statybų projekto tvyro nežinomybė, sako Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Gailutė Smagriūnienė. „Dalį sutartų darbų „Safe community“ atliko, tačiau statybų etapo dar nepasiekė. Statybos leidimas neišduotas dar“, – Eltai sakė ji. Šiaulių apskr.

Išskirtinės kokybės šviežutėliai sultingi vaisiai ir skanios daržovės – už prieinamą kainą. Ieškantiems tokių gėrybių parduotuvėse, prekybos tinklas „Iki“ vasarį pateikė naujieną: nauju privačiu prekės ženklu pažymėtą „Bon Via“ produkciją. Joje – tobulai sunokusios gėrybės ir išplėstas ekologiškų vaisių bei daržovių pasirinkimas, atkeliaujantis iš rinktinių ūkių. „Pirkėjai mūsų tinklą vertina ne tik dėl gerų kainų, bet ir ypač gausaus asortimento.

Pastaraisiais metais atsinaujinanti energetika Lietuvoje augo sparčiausiai regione, tvirtina bendrovė „Ignitis“. „Per pastaruosius metus Lietuva atsinaujinančios energetikos pajėgumus išplėtė beveik perpus, o šiuo metu jau beveik 70 proc. elektros generacijos pajėgumų Lietuvoje sudaro atsinaujinanti energetika ir pagal šį rodiklį esame lyderiai.

Užimtumo tarnyba praneša, kad  sausio mėnesį darbo pasiūlymų skaičius augo beveik visose savivaldybėse bei daugiau nedirbančių gyventojų pradėjo dirbti. „Šiemet suaktyvėjusi darbuotojų paieška sąlygojo ūgtelėjusius grįžtančiųjų į darbo rinką srautus. Intensyvesnis grįžimas į darbo rinką fiksuotas 55 šalies savivaldybėse“, – išplatintame pranešime cituojama Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja J. Zemblytė.

Artimiausiomis dienomis Lietuvos namų ūkiai sulauks savo sąskaitų už sausį suvartotą elektros energiją. Tiesa, šįkart daugumai jos bus šiek tiek didesnės. Ekspertai teigia, kad svarbu tinkamai suprasti, kas lemia elektros kainą, dėl kokių priežasčių ji gali svyruoti ir, svarbiausia, kas atvaizduojama gaunamų sąskaitų eilutėse, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvai planuojant pasienyje su Baltarusija uždaryti Lavoriškių ir Raigardo kontrolės punktus, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad tai leis efektyviau išnaudoti Medininkų punktą. „Mes turime tikrai puikią infrastruktūrą, kuri yra nepakankamai išnaudojama Medininkuose, todėl su šitais sprendimais mes tą infrastruktūrą galėsime efektyviau išnaudoti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministrė.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) gali tęsti rentgeno įrengimo Stasylų stotyje konkursą,  nusprendė teismas. LTG sprendimą neleisti dalyvauti konkurse apskundė viena didžiausių šalies statybos kompanijų „Autokausta“.  Lietuvos apeliacinis teismas vasario 1 dieną nesutiko taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir laikinai stabdyti konkursą. Teismas atmetė „Autokaustos“ skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo gruodį priimtą nutartį.

Didieji šalies nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai šiemet planuoja 721,4 mln. eurų siekiančias investicijas, skelbiama „Verslo žinių“ atliktoje įmonių apklausoje. Apklausa skelbia, kad 2024 m. planuose NT plėtotojų investicijos sostinėje mažėja 2,9 proc., Kaune auga 1,5 karto, pajūryje – daugiau nei 12,6 karto, regionuose traukiasi 1,6 karto. Teigiama, kad populiariausia investicijų kryptimi išlieka būstas, kuriam ketinama skirti 371,9 mln. eurų. Tuo metu į komercinį NT planuojamos 314 mln.