Lietuvos verslas

Nedarbo lygis 2024 m. antrąjį ketvirtį sudarė 6,9 proc. ir, palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 1,3 procentinio punkto, remdamasi Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, praneša Valstybės duomenų agentūra. Palyginus su 2023 m. antruoju ketvirčiu, nedarbo lygis padidėjo 1 procentiniu punktu. Vyrų nedarbo lygis 2024 m. antrąjį ketvirtį buvo 7,6 proc., moterų – 6,3 proc.

Energetikos ekspertas, prof. Vidmantas Jankauskas sako besitikintis, kad prieš savaitę įvykusios audros pamokos bus išmoktos ir ateityje padarytos klaidos nesikartos. Jo teigimu, tai, jog audra palietė visą Lietuvą, įskaitant Vilnių, neabejotinai atkreips politikų ir institucijų dėmesį į problemas.

Krašto apsaugos ir Finansų ministerijoms kuriant specialią platformą, kuri nuo spalio leis gyventojams savanoriškai aukoti šalies gynybai, maždaug šeši iš dešimties šalies gyventojų tokia galimybe pasinaudoti neketina, rodo BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Sociologinio tyrimo duomenimis, 19,2 proc. gyventojų pasinaudos proga paaukoti kariuomenei, 60,5 proc. – nepasinaudos. Dar 20,3 proc. respondentų tikina šiuo klausimu nuomonės neturintys.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuo liepos 8 d. iki rugsėjo 9 d. kviečia žuvininkystės sektoriaus atstovus kreiptis paramos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos priemonę „Investicijos į tvarų žvejybos verslą“.  Šios priemonės tikslas – stiprinti ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu darnią žvejybos veiklą. Projektams įgyvendinti yra skiriama 3 000 000 Eur viešojo įnašo lėšų.

 Tinklų priežiūra užsiimantis „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia, kad pirmadienio rytą dėl praėjusios savaitės pradžioje praūžusios audros sukeltų tiesioginių nuostolių elektros dar neturi apie 400 vartotojų. Kaip pabrėžė ESO atstovė Rasa Juodkienė, tvarkyti gedimus užtrunka, nes, skirtingai nei po ankstesnių audrų, kai perdegdavo saugikliai ar kitos greitai techniškai pakeičiamos detalės, šį sykį audra daug kur nutraukė elektros tiekimo laidus.

Pensijos sulaukę gyventojai neskuba į užtarnautą poilsį. Jie ir toliau dirba: vieni be darbo neįsivaizduoja savo gyvenimo, o kiti neslepia, kad iš pensijos būtų sunku pragyventi. Dirbantys pensijų gavėjai norėtų nebemokėti ir mokesčių, tačiau „Sodra“ nuo jų atleidžia ne visus. Naujienų portalui tv3.lt gyventojai pasakojo, kodėl išėję į pensiją nusprendė toliau dirbti. Štai skaitytojas Stasys pasakojo, kad į pensiją išėjo prieš 3 metus, tačiau ir toliau dirba.

Ar kada pagalvojote, kokių darbų lietuviai ieško daugiausiai arba kas galėtų uždirbti vos 970 eurų prieš mokesčius, o kas ir 12 kartų daugiau – net 12 tūkst. eurų per mėnesį? Toks algų skirtumas išryškėja palyginus dabartinius darbų pasiūlymus Lietuvoje: elektrikai uždirba 5 kart daugiau nei kasininkai, informacinių technologijų (IT) specialistai – 5 kartus daugiau nei mokytojai ar paslaugų sektoriaus darbuotojai.

Praėjus beveik savaitei po audros, dar keli šimtai vartotojų šalyje neturi elektros tiekimo. Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė sekmadienį BNS informavo, kad be elektros yra apie 300 namų ūkių. Pasak jos, šis skaičius vis svyruoja. Dėl savaitės pradžioje parą trukusios stiprios liūties ir didelio vėjo elektros sutrikimus iš viso patyrė apie 300 tūkst. šalies elektros vartotojų.

Seimui bandant spręsti elektroninių cigarečių sveikatai daromą žalą ir priklausomybės problemas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Kasparas Adomaitis siūlys spręsti ir aplinkosauginę vadinamųjų „veipų“ problemą. Rudens sesijoje planuojamiems svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimams jis ketina teikti pasiūlymus, apimančius ir elektroninių cigarečių atliekų tvarkymą.

Kaip dažnai gavę baudą susimąstote, kad ji galėjo būti paskirta neteisingai ar nepagrįstai? Pasirodo, baudų už administracinius nusižengimus verta nemokėti ir palaukti, kitaip pinigų jums negrąžins. Vilnietis Gediminas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) socialiniame tinkle „Facebook“ pasiskundė, kad gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pranešimą apie baudą už automobilio stovėjimą neleistinoje vietoje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas tikina matantis poreikį mažinti žemos kvalifikacijos imigracijos srautus dėl sumažėjusio darbo jėgos trūkumo. Ministras teigia suprantantis skirtingų sektorių specifikas, tačiau norėtų, jog prioritetas būtų skiriamas automatizacijai ir Lietuvos gyventojams, o ne pigiai darbo jėgai iš užsienio.

Gyventojai  ilgainiui jau apsiprato tuščias pakuotes grąžinti į taromatus. Tačiau kai kurie aspektai priduodant tarą vis dar kelia nemažą nepasitenkinimą. Mat dalies pinigų, sumokėto užstato atgauti vis tiek nepavyksta dėl neva apsileidusių darbuotojų, mokesčių nemokančių gamintojų ir gerų pakuočių nepriimančių taromatų. Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis vilnietis Arvydas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) skundėsi taromatų sistema Lietuvoje.

Šiandien maždaug kas antras Lietuvos gyventojas turi automobilį, o sovietmečiu tai buvo tik daugelio svajonė. Net tie, kam pasisekė, turėjo nuolat sukti galvą dėl atsarginių dalių, padangų, o žlungant imperijai – ir dėl degalų deficito. Todėl mechanikai dalijo patarimus, kaip taupiai vairuoti. Be to, norint sutaupyti benzino, ragino vasarą pilno bako nepripilti.

Paprastai, atostogaudami užsienyje, nuolat lyginame prekių ir paslaugų kainas su kainomis Lietuvoje. Ir dažniausiai kalbama apie tai, kad kitose šalyse yra daug pigiau, nei pas mus. Vis tik kai kur tų pačių gėrimų ir maisto produktų kainos gali nustebinti ir priešingai, t. y. būti net kelis kartus didesnės, nei Lietuvoje.

Lietuvos gyventojai išlaidauja daugiau, noriau leidžia pinigus prekybos centruose ir pramogoms, taip pat pirmąjį metų pusmetį mažiau išleido Lenkijoje, rodo „Citadele“ banko privačių klientų atsiskaitymų kortelėmis duomenys. Kaip nurodoma pranešime, „Citadele“ banko klientų kortelių išlaidos mažmeninei prekybai birželio pabaigoje paaugo 3,4 proc. „Lietuvos gyventojai drąsiau leidžia pinigus vartojimui, įskaitant ir ne pirmo būtinumo prekes.

Pranešant apie galimą karinių veiksmų eskalaciją regione Vengrijos oro bendrovė „Wizzair“ šeštadienį neskrido į Izraelį. „Šiandien 14.30 val. turėjo būti skrydis iš Vilniaus į Tel Avivą, jis atšauktas. Lėktuvas turėjo 23.55 val. grįžti į Vilnių. Nebus ir to skrydžio“, – BNS sakė Lietuvos oro uostų Komunikacijos skyriaus vadovas Marius Zelenius. Anot jo, bendrovė nenurodė skrydžio atšaukimo priežasties. Skrydžius į Izraelį ir Libaną atšaukia ir kitos tarptautinės oro linijų bendrovės.

Dalis būsto paskolas turinčių žmonių stengiasi jas kuo greičiau grąžinti. Todėl moka didesnes paskolos įmokas ar taupo ir bankui perveda visą likusią sumą. Tačiau bankai įspėja, kad kai kuriais atvejais norint anksčiau grąžinti paskolą tenka papildomai už tai susimokėti. Gyventojai tikina, kad iš paskolos gniaužtų stengiasi kuo greičiau išsilaisvinti. Jie socialiniame tinkle diskutavo apie galimybę mokėti didesnes įmokas. „Prieš keletą metų su vyru pasiėmėme būsto paskolą.

Po sekmadienį ir pirmadienį per Lietuvą praūžusios audros elektros dar neturi apie 1,3 tūkst. vartotojų, šeštadienį BNS informavo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė. Anot jos, tikimasi, kad per savaitgalį pavyks visiems vartotojams atkurti energijos tiekimą. „Turime tokių labai kritinių taškų, kurie nukentėjo nuo audros.

Įvertinus liepos pabaigoje įvykusios audros žalą, jos mastai mažesni, nei tikėtasi – derliaus praradimai rapsų laukuose siekia apie 23 proc., kviečių laukuose – 5 proc., praneša apsidraudusius žemdirbius vienijantis pasėlių savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“. Savidraudos fondas teigia, kad gavo 1700 žemdirbių pranešimų apie pažeistus pasėlių laukus – daugiau kaip 70 tūkst. hektarų. Skaičiuojama, kad draudimo išmokos žemdirbiams sudarys apie 10 mln. eurų.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas siūlo aiškiau reglamentuoti algų sumažinimo tvarką parlamento plenarinius, komitetų ar komisijų posėdžius be svarbios pateisinamos priežasties praleidusiems parlamentarams. Statuto pataisas įregistravęs parlamentaras siūlo tokiems tautos atstovams sumažinti algą proporcingai praleistų posėdžių skaičiui. Atlyginimas jiems būtų mažinamas tiek procentų, kiek procentų posėdžių buvo praleista.

Po ketverių metų pertraukos šeštadienį Kėdainiuose vėl įvyks Ledų šventė. Atlikėja Džordana Butkutė ir grupė „Biplan“ atsisakė joje koncertuoti, norėdami išvengti galimų asociacijų su viena iš politinių partijų, rudenį dalyvausiančių Seimo rinkimuose, tačiau Viktoras Uspaskichas to nesureikšmina. Kaip buvo skelbiama išplatintame pranešime, „Vikonda grupės“ organizuojamas renginys yra įžanga į jubiliejinius, 35-uosius bendrovės veiklos metus.

Įvairiose srityse vis dažniau pasitelkiami įvairūs robotizacijos ir dirbtinio intelekto sprendimai. Jais naudojasi tiek gydytojai, tiek IT ar kiti specialistai. Darbdaviai tikina, kad ateityje dirbtinis intelektas taps dar plačiau naudojamas, o darbuotojams teks ieškoti būdų, kaip išlikti konkurencingiems ir neprarasti darbo.

Neretai pasigirsta nusiskundimų vėluojančiomis, apgadintomis ar pasimetusiomis siuntomis. O priežasčių, kodėl taip nutinka, gali būti įvairių. Pavyzdžiui, viena mergina prie paštomato Vilniuje aptiko neįprastą radinį – kurjerio krepšį, pilną įvairiausių siuntų. Ji pasidalijo tuo socialiniame tinkle, norėdama parodyti, kaip dirba siuntų pristatymo paslaugas teikiančios bendrovės „Omniva“ kurjeriai.

Nuo penktadienio vartotojai apie pažeidimus pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) galės internetine anketa. „Gyventojams nebereikės rašyti laiškų ar išsamiai pasakoti apie pastebėtą pažeidimą specialistams. Užteks pažymėti pateiktus pasirinkimus ir užpildyti reikalingus laukus. Skaitmenizavus šį procesą, gauti pranešimai automatiškai bus priskirti prie tam tikro rizikos lygio”,  –  akcentavo VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė.

Dėl sekmadienį ir pirmadienį Lietuvoje praūžusios audros, draudimo išmokos žemdirbiams sudarys apie 10 mln. eurų, teigia Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialas „VH Lietuva“, draudžiantis 96 proc. Lietuvos draustinų pasėlių. „Ši suma dar gali kisti, nes šiuo metu vertinami tik žieminiai rapsai bei vasariniai augalai“, – teigiama „VH Lietuva“ pranešime.

Paskutinį vasaros mėnesį mokyklinio amžiaus vaikų turinčios šeimos jau žvalgosi į kanceliarines prekes: kone visi moksleiviai norėtų atnaujinti kuprines, įsigyti dailių penalų bei rašymo priemonių, pasvajoja ir apie naują telefoną ar kompiuterį. Jų tėvams vaikų norai siejasi su didesnėmis išlaidomis artėjant rudeniui, tad prekybos tinklas „Rimi“ atliko kiek daugiau nei 900 pirkėjų apklausą ir išsiaiškino, kaip jie ketina ruoštis, o svarbiausia – sutaupyti belaukiant rugsėjo.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje praūžusios audros padaryti nuostoliai bus įvertinti ir dėl jų kompensacijų bus sprendžiama nepriklausomai nuo to, kokiu mastu šalyje bus paskelbta ekstremali situacija.  Taip ministrė pirmininkė kalbėjo draudikams skelbiant apie milijoninę audros padarytą žalą šalies ūkininkams, o šiems tikintis, jog ekstremali situacija bus paskelbta visos šalies mastu, ne atskiruose regionuose.

Audra smarkiai pažeidė ir apgadino oro linijas bei kitą „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) prižiūrimą infrastruktūrą, todėl elektros energijos tiekimo atstatymo darbai užtruko. Lietuvoje audros padarinius vis dar šalina apie 500  ESO ir rangovų elektrikų bei inžinierių. Kai kurie elektros vartotojai dėl to patyrė nuostolių, todėl Lietuvos operatorius priėmė sprendimą kompensuoti virš 72 val.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad narkotikų gabenimo per Klaipėda problema paskutinius 4 metus auga, nors į Lietuvą tokios medžiagos dažniausiai patenka sausuma. Anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, institucijos ir uostas aktyviau bendradarbiaus kovojant prieš tokį Klaipėdos, kaip narkotikų pervežimo vietos, išnaudojimą.   „Narkotikų problema aštrėja kalbant apie paskutinių 3-4 metų laikotarpį, tai kasmet pradedame 15-16 proc.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas liepą sumažėjo 0,7 punkto ir siekė 45,9 sumažėjo, tuo metu birželio mėn. jis siekė 46,6. Pramonės lūkesčių indeksas rodo bendrovių vadovų nuomonę dėl ateities tendencijų, mažesnis nei 50 punktų įvertinimas rodo pramonės įmonių veiklos apimčių mažėjimą.

Keletą milijonų eurų draudimo bendrovių klientams savaitės pradžioje siekusi Lietuvoje praūžusios audros žala per kelias dienas išaugo dar beveik 2,5 mln. eurų, sako draudikai.  Pirmadienį ir antradienį didžiausių šalies draudimo bendrovių – „Lietuvos draudimo“, „BTA“ ir „Ergo“ – klientų patirti nuostoliai, BNS skaičiavimais, siekė 2,4 mln. eurų, o penktadienį jie padidėjo beveik dukart iki 4,82 mln. eurų.

Antrąjį vasaros mėnesį vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 7 proc., nuo 92 iki 98 eurų už megavatvalandę (MWh). „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovo Ramūno Bikulčiaus teigimu, tokį kainų pokytį lėmė augęs elektros suvartojimas bei sumažėjusi saulės elektrinių generacija. „Liepą toliau fiksavome dėl besitęsiančių karščių kylantį elektros suvartojimą.

„Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ populiariausiame maršrute Vilnius–Kaunas–Vilnius testuoja vadinamą dinaminę kainodarą. Perkant bilietus iš anksto į konkrečius aštuonis traukinio reisus, keleiviai mokės mažiau, praneša bendrovė. Kita vertus, tai reiškia, kad bilietus perkantys vėliau, už juos mokės daugiau nei tie, kurie perka pirmi.

Lietuviai dar laukia medalių olimpiadoje, tačiau įsibėgėjusiose „Iki“ Taupymo žaidynėse šimtai pirkėjų prizais džiaugiasi kas savaitę. Jose „Iki“ jau išdalijo šūsnį vertingų dovanų, o vien per liepą pirkėjai sutaupė arti 1 mln. eurų savo kasdieniams pirkiniams. Geriausiai apie šios didelio populiarumo sulaukusios „Iki“ iniciatyvos naudingumą pirkėjams byloja nenuginčijami skaičiai: ne vienam su „Iki“ kortele vos per pirmąjį Taupymo žaidynių mėnesį pavyko sutaupyti ir virš pusės tūkstančio eurų.

Pelną už praėjusius metus deklaravo 79,5 tūkst. bendrovių, keliais šimtais daugiau nei dar prieš metus, o bendra deklaruoto pelno už 2023 metus suma sudarė 13,3 mlrd. eurų, tai 0,3 mlrd. eurų  daugiau nei metais anksčiau, penktadienį  rašo „Verslo žinios“.   Valstybinė mokesčių inspekcijos duomenimis, Lietuvos įmonės už 2023 metus deklaravo 3,1 mlrd. eurų mokestinių nuostolių, 0,6 mlrd. eurų  daugiau nei prieš metus.

Trišalėje taryboje nesusitariant kiek didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos" vadovas Saulius Skvernelis mano, kad Vyriausybės sprendimas turi būti palankesnis darbuotojams. Jis tvirtina, kad MMA gauna pažeidžiamiausi visuomenės asmenys, tad didesnis darbo užmokesčio padidinimas jiems tikrai reikalingas. „Jau keli metai taip vyksta, kad susitarti būna sunku ir galutinį sprendimą turi priimti Vyriausybė.

Šalies oro uostus valdančios bendrovės vadovas Simonas Bartkus sako, kas stiprėjant ekonominiams ir kariniams saitams tarp Lietuvos ir Vokietijos, ir toliau bus dedamos pastangos, kad Hamburgas atsirastų Palangos oro uosto skrydžių žemėlapyje, penktadienį rašo „Vakarų ekspresas“.  Šiuo metu iš Palangos vykdomi tiesioginiai skrydžiai į Kopenhagą, Rygą, Amsterdamą yra labiau orientuoti į darbo reikalais keliaujančių bei atvykstamojo turizmo poreikius, tiesioginiai skrydžiai į Oslą, Londoną a...

Sekmadienį ir pirmadienį Lietuvoje praūžusi audra šalies ūkininkams padarė milijoninę žalą, sako Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika. „Kalba eina apie milijonus (eurų – BNS), neaišku tik koks tas skaičius milijonų, bet faktas, kad tai yra milijonai, ir ne vienas, ir ne du, ir ne trys. Matome, kad tas skaičius nuolat didėja.

Po sekmadienį ir pirmadienį per Lietuvą praūžusios audros elektros vis dar neturi 11,7 tūkst. vartotojų.   Kaip LRT radijui penktadienį sakė bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė, yra gyventojų, kuriems elektros tiekimas dar neatstatytas skirtinguose regionuose, išskyrus Klaipėdos, kur elektrą turi visi vartotojai.

Gyventojai vis dar skaičiuoja ir šalina savaitės pradžioje praūžusios audros nuostolius. Vanduo užliejo tiek nuosavų namų, tiek daugiabučių gyventojus. Daugelis tikisi, kad žala bus atlyginta, tačiau specialistai įspėja, kad daliai gyventojų sušlapusias sienas tvarkyti teks iš savo kišenės. Nemaža dalis gyventojų portalui tv3.lt skundėsi, kad audros metu sušlapo būstų lubos, sienos, kai kur ir iškėlė grindis.

Ne paslaptis, kad važiuojant viešuoju transportu be bilieto gresia baudos, tačiau didžiuosiuose miestuose daugybė keleivių nuolat rizikuoja ir būna pričiumpami. Kiekvieną dieną Lietuvoje kontrolė užfiksuoja šimtus „zuikių“. Specialistai paaiškino, kokiais atvejais ir kokios baudos yra skiriamos ir tais atvejais, kai bilietas yra, tačiau ne su ta lengvata.

Vilniaus apygardos teismas liepos 22 dieną gavo serbų įmonės „AV Holding d.o.o.“ bei kelių fizinių asmenų pareiškimą, kuriuo finansinių technologijų startuoliui „Kevin EU“ prašoma iškelti bankroto bylą, praneša portalas „15 min“. Šis klausimas bus nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme rugsėjo 19 dieną. Anot portalo, ketvirtadienį ryte „Kevin EU“ vadovas Tadas Tamošiūnas teigė nieko apie šį ieškinį negirdėjęs ir nežinantis, kodėl „AV Holding d.o.o.“ gali norėti inicijuoti įmonei bankrotą.

Įsigijęs naujų troleibusų, Vilniaus viešasis transportas skelbia aukcioną – parduos 16 senų troleibusų „Škoda“. Anot pranešimo, bus parduodami 1984–2004 metais pagaminti troleibusai, jų amžiaus vidurkis siekia 32 metus. Dauguma šių transporto priemonių nuvažiavę per 1,2 mln. kilometrų. Vieno troleibuso kaina prasideda nuo 1459 eurų. Aukciono dalyviai troleibusų būklę įvertinti ir apžiūrėti gyvai galės trijuose troleibusų parkuose iki rugpjūčio 5 dienos.

Kauno senamiestyje ketvirtadienį pradėjus galioti dviejų eurų rinkliavai už važiavimą sumažintos taršos zona, BNS kalbinti vairuotojai ir vietos gyventojai sako pokyčio kol kas nematantys, bet vylėsi, kad tai padės mažinti tranzitinio transporto srautą. Savivaldybė savo ruožtu teigia, kad siekiamybė yra tranzitą senamiestyje sumažinti maždaug trečdaliu, rinkliavos neišvengs ir dalis aptarnaujančio transporto.

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį atidėjo Marijampolės tarybos narės, parlamentaro Andriaus Vyšniausko patarėjos Vaidos Pituškienės piktnaudžiavimo bylos nagrinėjimą. Tai BNS patvirtino teismo atstovė Milda Kryžė. Pasak jos, kaltinamoji su gynėju Mindaugu Greičiumi buvo atvykusi į posėdį, tačiau byla nepradėta nagrinėti. „Advokatas M. Greičius pateikė teismui prašymą grąžinti bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų“, – nurodė M. Kryžė.

Po savaitės pradžioje Lietuvoje praūžusios audros elektros ketvirtadienį 15 val. dar neturėjo apie 22 tūkst. šalies vartotojų (iš 1,9 mln.), skelbia bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  Bendrovės teigimu, šiuo metu šalyje dirba 300 brigadų, kurios šalina elektros tiekimo sutrikimus visuose regionuose.

Darbo ginčų komisija atmetė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) vadovės Aušros Martišiūtės-Linartienės skundą, kuriuo LLTI direktorė prašė panaikinti laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas ėjusios Monikos Navickienės jai skirtą įspėjimą. Komisija savo sprendimą grindė argumentais, jog įspėjimas nėra nuobauda, o procedūrinis veiksmas, kuris nesukelia įspėtam darbuotojui materialių teisinių pasekmių, tad jo teisėtumas negali būti darbo ginčo dalyku.

Pagal apibrėžimą valstybės tarnautojai turėtų tarnauti valstybei – tai yra jos piliečiams. Be kita ko, ir užtikrinti tinkamas sveikatos apsaugos paslaugas. Tačiau, panašu, kad patiems valdininkams netinka tokia apsauga, kurią jie turi užtikrinti visiems kitiems.

Lietuva ir Izraelis skirs 600 tūkst. eurų finansavimą bendriems abiejų šalių įmonių projektams, kuriant ar tobulinant inovatyvius produktus, ketvirtadienį pranešė Inovacijų agentūra. Šalies įmonės galės jungtis į tarptautines mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) programas, vienam projektui įgyvendinti Lietuvos pusė skirs iki 300 tūkst. eurų. Paraiškų finansavimui laukiama iki spalio 30 dienos.