Lietuvos verslas

Kasmet tūkstančiai gyventojų patenka į sukčių pinkles ir praranda savo turimas santaupas. Tam, kad žmonės lengva ranka neatiduotų pinigų apgavikams, ruošiamasi imtis ir naujų saugumo priemonių. O dėl to gali pasikeisti ir jūsų turimos bankinės kortelės.  Tarptautinė mokėjimo sistema „Mastercard“ naudojasi ne vienas Lietuvoje veikiantis bankas ar kita finansų įstaiga.

Arbatpinigiai Lietuvoje yra vertinami gana skirtingai. Vieni mano, kad padavėjams palikti pinigų už aptarnavimą yra normalu ir pagarbu. Kiti nežino, kokia tai turėtų būti suma. Dar kiti tikina, kad neprivalo mokėti darbuotojams algos – tą turi daryti darbdaviai. Socialiniame tinkle „Facebook“ labai daug dėmesio ir diskusijų sulaukė vienos padavėjos įrašas, kuriame ji pareiškė, kad nėra čia tam, kad klientus aptarnautų nemokamai, nes iš arbatpinigių apmoka savo sąskaitas.

Kartais verslo idėjos gimsta ne dėl kūrybinio nušvitimo, o dėl nuovargio ir nusivylimo. Štai viena TV3 žiniasklaidos grupės verslumo šou „Rykliai. Lietuva“ dalyvių, pavargusi nuo pas nagų meistres išeikvoto laiko ir pinigų, nusprendė pati perimti vadžias į rankas ir viską supaprastinti.  Kaip kuriamas verslas, Rūta Bairašauskienė nusimano. Ji ir pardavimų, ir projektų vadovė, dirbusi didelėse įmonėse. Moteris pagaliau ryžosi pristatyti ir savo verslo idėją.

Prekybos tinklo „Norfa“ įkūrėjas Dainius Dundulis prakalbo ne tik apie savo vaikystę, bet ir atskleidė, kodėl jis nesinaudoja socialiniais tinklais, nors beveik niekuomet neatsisako duoti interviu žiniasklaidai. „Žinių radijo“ laidoje „Lyderio kodas“ D. Dundulis teigė, kad pirmuosius savo pinigus jis pradėjo užsidirbti dar jaunystėje.Verslininkas taip pat užsimena, kokios savybės jį verčia judėti pirmyn.

Sausio ir vasario pradžioje, gyventojus pasiekiant didesnėms pensijoms, padidėjusio skambučių srauto sulaukianti „Sodra“ gyventojus ragina naudotis informacinėmis sistemomis ir savitarna. „Šiuo metu sudėtinga prisiskambinti į „Sodros“ informacijos centrą, susidaro laukiančiųjų eilės.

Vis daugiau gyventojų kiekvieną mėnesį ne tik sulaukia pensinio amžiaus ir įprastos senatvės pensijos. Prie jų kai kuriems taip pat išmokamos papildomos išmokos, vadinami pensijų anuitetai. Jie mokami tiems gyventojams, kurie dirbdami dalyvavo pensijos kaupime privačiuose II pakopos pensijų fonduose. Anuitetų dydis priklauso nuo to, kiek ilgai žmogus dirbo, kokią dalį savo algos sumokėjo į fondus ir, galiausiai, kiek pavyko uždirbti jų valdytojams.

Sekmadienį Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų, procesą koordinavusios elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sako, kad procesas vyko sklandžiau nei tikėtasi. „Nei kibernetinių atakų, nei sabotažo aktų nebuvo. Procesas vyko sklandžiai, net sklandžiau, nei planavome – galvojome, gal kažkur technika gali ir nesuveikti, tai irgi yra kasdienis dalykas.

Vieno didžiausių bankų Lietuvoje „Swedbank“ Įvaizdžio, komunikacijos ir tvarumo tarnybai vadovaus Giedrius Simonavičius. Jis nuo vasario 25 dienos pakeis pernai gruodžio pabaigoje iš pareigų pasitraukusį Valdą Lopetą, pirmadienį pranešė „Swedbank“. G. Simonavičius praėjusią savaitę paliko SBA grupę, kur nuo 2018 metų spalio ėjo komunikacijos ir rinkodaros vadovo pareigas bei apie pusantrų metų dirbo grupės nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovės „SBA Urban“ valdyboje.

Estijos statybų grupės „Merko Ehitus“ valdoma Lietuvos bendrovė „Merko statyba“ pernai pasiekė rekordinę apyvartą – 270 mln. eurų – 2,8 karto didesnę nei 2023 metais (97,8 mln. eurų). Bendrovė pernai pasirašė naujų sutarčių už daugiau nei 110 mln. eurų – 2,6 karto mažiau (290,5 mln.

Kiekvieną pirmadienį kartu su penkiais garsiais šalies investuotojais į verslo gelmes kviečiantis nerti TV3 žiniasklaidos grupės verslumo šou „Rykliai. Lietuva“ ne vieną staigmeną žiūrovams pateiks ir šį vakarą. Dalyviai sulauks ne tik vertingų pamokų, bet ir verslininkų kritikos.

Savaitgalį pranešta, kad elektros tiekėjas „Ignitis“ klientams išsiuntė klaidingas sąskaitas. Paaiškėjo, kad jiems priskaičiuotos sumos buvo padidintos du kartus. Bendrovė atsiprašo ir siunčia mažesnes sąskaitas. Daugelis gyventojų nustebo paaiškėjus, kad naujos „Ignitis“ sąskaitos už elektrą buvo daug didesnės už ankstesnes. „Aš irgi gavau klaidingą „Ignitis“ sąskaitą, dvigubai didesnę.

Belgijai pirmajai Europos Sąjungoje (ES) nuo šių metų uždraudus prekybą vienkartinėmis elektroninėmis cigaretėmis, nuo lapkričio 1-osios jas siūloma uždrausti įvežti ir į Lietuvą.  Viena tai numatančių Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisų iniciatorių – Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, „Nemuno aušros“ frakcijos narė Lina Šukytė-Korsakė anksčiau BNS sakė, kad tokios cigaretės turėtų būti uždraustos, kol nėra klinikinių skysčių tyrimų.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ sausį gavo 24,8 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 34,4 proc. daugiau nei prieš metus, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą skelbia grupė. Praėjusių metų pelno „Vilvi Group“ neskelbia, o per tris 2024 metų ketvirčius grupė uždirbo 24,8 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) – 1,7 karto daugiau nei tuo pat laiku užpernai (14,8 mln. eurų). Anksčiau BNS skelbė, kad pernai grupė gavo 245,4 mln.

Politikai siūlo drausti pardavinėti vienkartines elektronines cigaretes ir tokiu būdu mažinti elektroninių cigarečių patrauklumą, prieinamumą ir vartojimą jaunimo tarpe. „Nemuno aušros“ frakcijos narės Linos Šukytės-Korsakės pateiktame įstatymo projekte teigiama, kad dabar vienkartinės elektroninės cigaretės yra ypač patrauklios jauniems žmonėms.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) pristačius siūlymus kaupimo antrojoje pensijų pakopoje pertvarkai, didžiausia Europos pensijų fondų asociacija „PensionsEurope“ ragina Vyriausybę nesiimti šių, anot organizacijos, sistemą išbalansuosiančių siūlymų, kurie smarkiai mažintų būsimų senjorų pensijas. Anot „PensionsEurope“ vadovo Matti Leppalos, siūlymai keisti 1,5 proc.

„Citadele“ banko ekonomistai prognozuoja, kad 2025 m. augs visų Baltijos valstybių BVP, tačiau sparčiausias regione bus Lietuvos ekonomikos augimas – BVP augs 2,9 proc. Prognozuojama, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis šalyje padidės 7 proc., o brangstant ir prekėms, ir paslaugoms infliacija sieks 2,7 proc.  Kaip skelbiama pranešime, spartesnio Lietuvos BVP augimo tikimasi dėl kelių priežasčių.

Trijų Baltijos šalių vežėjai – „LTG Link“, „Vivi“ ir „Elron“ – pirmadienį pradėjo suderintą kasdienį traukinių maršrutą tarp Vilniaus ir Talino su vienu persėdimu Latvijos bei Estijos pasienio mieste Valgoje, pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). „Iki nutiesiant europinės vėžės („Rail Baltica“ – BNS) geležinkelį, kartu su partneriais iš Latvijos ir Estijos sutarėme pasiūlyti optimaliausius sprendimus keliauti traukiniais tarp trijų Baltijos šalių (...). Siūlome keleiviams keliauti su vienu pe...

Užimtumo tarnyba (UŽT) praneša, kad 2025 m. sausį į darbo rinką sugrįžo daugiau darbo ieškančių žmonių nei gruodį, tačiau registruotas nedarbas augo trečią mėnesį iš eilės. Tarnybos vertinimu, įtakos tam turėjo ir padidėję naujų klientų srautai, po laikino užimtumo grįžtantys asmenys, mažesnis įsitraukimas į aktyvios darbo rinkos politikos priemones.  „Sausį stebėjome intensyvesnę situaciją – darbdaviai įregistravo daugiau laisvų darbo vietų, o darbo ieškantys žmonės buvo aktyvesni.

Šalies ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės gauna neapmokestinamų tiesioginių išmokų ne tik už pasėlius ar kitą žemės ūkio paskirties žemę. Tačiau ir už tai, kad jų laikomiems gyvūnams gyventi būtų gera. Pavyzdžiui, kad jie galėtų laisvai ganytis laukuose. Tai numato oficialiai registruotas atitinkamo žemės ūkio ministro įsakymo projektas.

Klaipėdos uoste netrukus bus pradėti pirmųjų krantinių elektrifikavimo darbai – kitąmet uoste bus švartuojami keltai, kuriems elektros energija bus tiekiama tiesiai nuo kranto, skelbia uostas. Trys elektrą laivams tieksiančios stotelės bus įrengtos „Centriniame Klaipėdos terminale“ ir viena „Klaipėdos konteinerių terminale“, pietinėje uosto dalyje. Jos turėtų pradėti veikti 2026-aisiais.

Turto valdymo grupės Baltijos šalyse „Invalda INVL“ iš dalies valdomas didžiausias Moldovos komercinis bankas „Moldova-Agroindbank“ (MAIB) pernai uždirbo 1,41 mlrd. Moldovos lėjų (MDL, arba 73,4 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno – 16 proc. daugiau nei 2023 metais. Banko grynosios palūkanų pajamos 2024 metais augo 4,4 proc. iki 2,27 mlrd. MDL (118,15 mln. eurų), grynosios komisinių pajamos – 20,5 proc. iki 537,7 mln. MDL (27,9 mln. eurų), o kitos pajamos mažėjo 9,3 proc. iki 50,6 mln.

Dėl tikrovės neatitinkančių žinučių Lietuvai savaitgalį sinchronizuojantis su Vakarų Europos elektros tinklais buvo įspėtos dvi įmonės, jos atlieka vidinius tyrimus, apie kurių rezultatą informuos Nacionalinį krizių valdymo centrą (NKVC). „Buvo pora įspėjimų, vienas „Circle K“ incidentas Raudondvario plente (Kaune – BNS), kur visi šiek tiek komunikavo. Mes paprašę, kad įmonė pati išsitirtų, kas ten atsitiko, kodėl sugalvojo tai padaryti“, – BNS pirmadienį sakė NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą, dokumentų slėpimą ar naikinimą buhalteriams siūloma skirti kiek trumpesnį laisvės atėmimą, o jo visai netaikyti už aplaidų apskaitos tvarkymą.  Liberalas Vitalijus Gailius Seime registravo tai numatančias Baudžiamojo kodekso pataisas. Pasak jo, dabar numatytos sankcijos yra per griežtos.  Anot V. Gailiaus, Seimui priėmus pakeitimus, būtų galima taikyti alternatyvias bausmes – baudas, laisvės apribojimą, viešuosius darbus.

Lietuva svarsto vyriausybiniu lygiu riboti prieigą prie Kinijoje sukurto generatyvaus dirbtinio intelekto (DI) technologijų pokalbių roboto „DeepSeek“. „Jis yra svarstytinas (ribojimas svarbiausioms organizacijoms, valstybinėms institucijoms – BNS). Reikia pasižiūrėti, kiek tai yra įmanoma įgyvendinti per esančią informacinių technologijų architektūrą tose organizacijose, bet kalbėsimės, svarstysime ir judėsime link to, kad sustiprintume šioje vietoje mūsų atsparumą“, – BNS šią savaitę sakė už ...

Ne visi savarankiškai dirbantys gyventojai laiku moka visus mokesčius ir įmokas. Vis dėlto pareiga tą daryti niekur nedingsta. O jeigu institucijos laiku pinigų negauna, tuomet juos tiesiog nurašo nuo sąskaitos. Kartais žmogui iš anksto net nežinant. Pavyzdžiui, „Sodros“ duomenimis, šiuo metu yra 209,5 tūkst. savarankiškai mokėti sveikatos draudimo (PSD) įmokas privalančių, bet to nepadariusių žmonių, kurių skola didesnė nei 3 eurai. Bendra jų skolos suma – 261,5 mln. eurų.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad jūros kabelių apsaugai vien Lietuvai reikia iki 34 mln. eurų, todėl tam būtinas Europos Sąjungos (ES) finansavimas.  „Realus poreikis, kuris šiandien yra suskaičiuotas, vien iš Lietuvos pusės būtų apie 32–34 mln. eurų pagal tai, kokią situaciją šiandien turime.

Nemaža dalis žmonių savo darbovietėse gali ne tik susižeisti, bet ir, pvz., apsinuodyti, o tai gali turėti pasekmių visam gyvenimui. Jei dėl to sumažėja darbuotojo galimybės dirbti ir užsidirbti, jis gali gauti išmokas iš „Sodros“ ar savo darbovietės. Vis tik gaunami pinigai ne visada atlygina visą asmens patirtą žalą.  Pvz., kaunietis Mantas (vardas pakeistas) papasakojo, kad dar 2002 m. susižalojo darbe, dėl ko neteko 25 proc. darbingumo.

Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuva Latvija ir Estija sėkmingai įvykdė sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais taip pasiekdamos energetinę nepriklausomybę. Šalies vadovas pabrėžia, kad žengus šį žingsnį bus rengiami kiti projektai, kurie padės užtikrinti Baltijos ir Vakarų šalių elektros rinkų integraciją. „Pasiekėme visišką energetinę nepriklausomybę. Politinio spaudimo ir šantažo laikotarpis pagaliau baigėsi.

Lietuva, Latvija ir Estija sekmadienį popiet sėkmingai sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa. „Prieš kelias akimirkas sulaukiau puikių naujienų – Baltijos šalių elektros energijos sistemos sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklais sėkmingai baigtas“, – Vilniuje žurnalistams pranešė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Energetikos ministerijos duomenimis, 14.05 val.

Klaipėdos jūrų uostas nebėra priklausomas nuo krovinių tranzito iš Rytų šalių, teigia uosto direktorius Algis Latakas. Jo pateiktais duomenimis, jei 2020 metų pabaigos tranzitas sudarė 40 proc. viso krovinių srauto, 2024 metais jis smuko vos iki 5 proc. „Šiandien turime situaciją, kad tranzito Klaipėdos uoste liko 5 proc. (...) Iš Baltarusijos liko netoli 700 tūkst. (tonų – ELTA), kai 2021 metais buvo maždaug 13,6 mln. tonų.

Parduotuvėse galima įsigyti tiek lietuviškos, tiek atvežtinės mėsos. Perdirbėjai ir ūkininkų atstovai pastebi, kad lietuviai daugiausiai suvalgo kiaulienos, kurios mažiausiai patys ir užsiaugina. O dažniausiai mėsą gyventojai perka atsižvelgdami ne į jos kokybę, bet kainą. Kiaulienos ir paukštienos augintojai ragina dažniau rinktis vietinę produkciją. Anot jų, lietuvių taip mėgstama lenkiška mėsa yra prastesnės kokybės.

Artėjant karo Ukrainoje metinėms, trečią kartą rengiamai paramos akcijai „Radarom!“ šalies gyventojai ir verslai jau paaukojo 887 225 eurus. Du trečdaliai akcijos metu surinktų lėšų bus skirta Lietuvoje pagamintiems dronams ir antidronams, o likęs trečdalis – Ukrainoje pagamintai įrangai pirkti. Paramos akcija vyksta iki vasario 24 dienos.  Per dvi ankstesnes akcijas šalies verslai ir gyventojai iš viso suaukojo 22,8 mln. eurų.

Prieš parą atsijungus nuo Rusijos ir Baltarusijos tinklų, Baltijos valstybių elektros tinklų izoliuoto darbo bandymas vyksta sėkmingai, sako Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ atstovas.   Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovo Vilmantas Vitkausko teigimu, incidentų nefiksuota ir informacinėje erdvėje.

Atsijungus nuo BRELL tinklo, elektros kainos biržoje sekmadienį gali trumpam pakilti, praneša naujienų portalas Delfi.lt. Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ teigimu, kainų augimas gali būti pastebimas antroje dienos pusėje.  Vis dėlto, anot bendrovės, tikėtina, kad dėl išaugusio jungčių su šiaure pralaidumo pirmadienį kainos vėl nukris. „Vidutinė elektros kaina šį sekmadienį bus 129 Eur/MWh, tai – kiek mažiau nei praeitą sekmadienį, kai kaina siekė 130 Eur/MWh.

Kol daugeliui gyventojų įpirkti būstą tampa vis sunkiau, turtingieji ieško vis brangesnio ir didesnio nekilnojamojo turto (NT). Tokius namus ar butus renkasi vis jaunesnės šeimos, o pirkimo sandoriai tik didėja ir jau viršija 5 mln. eurų. Anot pardavėjų, jei anksčiau 200–400 kvadratinių metrų ploto būdavo tik namai, tai dabar vis dažniau norima įsigyti tokio dydžio butus sostinės centre. Už kuriuos negailima ir 2 ar 3 mln. eurų.

Šeštadienį elektros tiekimo įmonė praneša, kad klientams išsiuntė klaidingas sąskaitas už suvartotą elektros energiją. „Dalis „Ignitis“ klientų dėl techninės klaidos gavo nekorektiškas sąskaitas“, – informuoja bendrovė. Pasak jos, teisingą mokėtiną sumą klientai jau dabar gali matyti internetu, prisijungę prie savitarnos bendrovės interneto svetainėje.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ praneša, kad Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymas vyksta pagal planą. „Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės „Elering“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „Litgrid“ toliau atlieka izoliuoto darbo bandymą prieš sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais“, – rašoma šeštadienio vakarą išplatintame pranešime.

Dėl vagysčių ar kitų pažeidimų darbe gali ne tik sumažėti atlyginimas – darbuotojai gali būti dar ir atleisti be jokio įspėjimo ar išeitinių išmokų. Vis tik ką daryti, jeigu darbdavys verčia atlyginti žalą ir išeiti iš darbo, nors nieko blogo nepadarei? Į tokią situaciją pakliuvo vilnietis Aurimas (vardas pakeistas), kuris darbovietėje buvo apkaltintas vagyste, nors, kaip pats teigė, tikrai nieko nevogė.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ praneša, kad po Baltijos valstybių atsijungimo nuo BRELL žiedo sėkmingai dirbama izoliuotu režimu. „Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatorės „Elering“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „Litgrid“ sėkmingai dirba izoliuoto darbo režimu ir toliau veikia nepriklausomai. Sistemos operatorės atlieka planinius dažnio stabilumo bandymus“, – rašoma šeštadienio popietę išplatintame pranešime.

Baltijos šalių atsijungimas nuo BRELL žiedo buvo palydėtas intensyvia Kremliaus propagandos kampanija. Kaip rodo tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ duomenys, pastarosiomis dienomis Rusijos žiniasklaidoje itin suintensyvėjo pranešimai apie galimų katastrofų scenarijus ir bandymai menkinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos sprendimus. „Rusijos žiniasklaida kryptingai formuoja naratyvą, kad Baltijos šalių atsijungimas nuo BRELL yra neapgalvotas ir pavojingas.

Su skolomis tenka susidurti nemažai daliai gyventojų, tik vieni jas grąžinti sugeba, o kiti to padaryti nenori ar tiesiog negali. Klimpstant į vis didesnes skolas tampa sunkiau grįžti į normalų gyvenimą. Vis tik tokiems asmenims yra suteikiama galimybė viską pradėti iš naujo skelbiant asmeninį bankrotą. Kaunietis Edvinas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) pasakojo, kad bendrai turi skolų, kurių suma siekia apie 40 tūkst. eurų, o iš jų maždaug 15 tūkst.

Trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija – šeštadienio rytą atsijungė nuo dar sovietmečiu pradėjusios veikti rusiškos elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) ir ėmė dirbti izoliuotu režimu. „Kaip tik dabar turėjau susijungimą su Latvijos ir Estijos ministrais. Džiugi žinia, kad 9 val. 9 min. Baltijos šalys atsijungė nuo Rusijos ir Baltarusijos sistemų“, – šeštadienį Vilniuje „Litgrid“ sistemos valdymo ir duomenų saugos centre žurnalistams sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Artėjant pavasariui gyventojui suskubo ruoštis sėjai. Žmonės jau perka sodo, daržo prekes ir sėklas. Jų pakelis gali atsieiti ir 5 eurus. Gyventojai daržo prekėms netaupo, mėgsta naujoves ir išskirtines augalų veisles, pastebi specialistai. Anot jų, vasario–kovo mėnesiais daržininkai pradeda sėti paprikas, pomidorus, žemuoges, braškes, prieskoninius augalus, o gėlininkai – vienmetes gėles.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikina, kad, šį savaitgalį Lietuvai pradėsiant elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarų Europa, elektros energija šalyje neturėtų brangti. „Brangimo nebus, nes kiek tai susiję su sinchronizacija... Elektros rinka yra dinamiška, kainos svyruoja“, – penktadienį LRT televizijai sakė Ž. Vaičiūnas. „Gyventojui per metus tie kaštai gali sudaryti maždaug tiek, kiek kainuoja vienas arba du puodeliai kavos kavinėje“, – pridūrė jis.

Visai neseniai Lenkijoje apsipirkdavę gyventojai skaičiavo sutaupytus pinigus. Dabar vis daugiau lietuvių pastebi, kad ir Lenkijoje prekės brangsta. Socialiniame tinkle gyventojai diskutavo apie apsipirkimą Lenkijoje, klausinėjo vieni kitų, ar ten dar verta važiuoti apsipirkti? „Seniau dažnai vykdavau apsipirkti į Lenkiją. Tačiau dabar nuvykau ir supratau, kad ten nėra taip pigu. Ten kainos irgi kyla. Todėl reikia labai žiūrėti ir lyginti kainas“, – rašė komentatorė.

Finansų ministras Rimantas Šadžius atskleidė, kad koalicinei tarybai ketinama pristatyti dvi nekilnojamojo turto (NT) mokesčio alternatyvas. Pirmoji – buvusios Vyriausybės siūlytas apmokestinimo nuo pusantros vidutinės būsto vertės modelis. Antroji – galiojančio mokesčio brangiam nekomerciniam nekilnojamajam turtui bazės išplėtimas. „Pateiksime dvi alternatyvas. (...) Pirma alternatyva – tai jau Seime svarstytas modelis, kai apmokestinimo riba būtų pusantro medianos dydžio.

Iki šiol didžiausius atlyginimus Lietuvoje gauna informacinių technologijų (IT) sektoriaus specialistai. Tačiau tai nereiškia, kad kitų profesijų atstovai negali uždirbti panašių ar net didesnių atlyginimų. Štai ūkininkai net ir žiemos laikotarpiu aktyviai ieško traktorininkų-mechanizatorių, o neretai siūlomas atlygis siekia ir 3 tūkst. eurų ar dar daugiau.

Kas dešimtas (10 proc.) lietuvis teigia nebegalintis finansiškai remti savo artimųjų taip, kaip anksčiau, atskleidė „Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai. Tiesa, kitose Baltijos šalyse dėl dabartinės ekonominės padėties, artimiesiems padėti negali kas penktas – 20 proc. estų ir 21 proc. latvių. Respondentų buvo klausiama, kaip dabartinė ekonominė padėtis pakeitė jų galimybes finansiškai remti šeimos narius, giminaičius ar draugus, išskyrus savo nepilnamečius vaikus.

Daugelis žino, kad deklaravus pajamas dalį pinigų galima susigrąžinti. Tačiau papildomi pinigai „Sodros“ paskyroje – visai kas kita, tad nemažai daliai žmonių tai kelia daug klausimų ir abejonių.