Lietuvos verslas

Seime siūloma idėja sudrausminti vairuotojus ir už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus baudas didinti net 50 proc. „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ Seimo narys Karolis Neimantas teigė, kad baudos nebuvo didinamos nuo 2008 metų. O jei baudos būtų padidintos 50 proc., parlamentaro įsitikinimu, vairuotojai pradėtų laikytis KET reikalavimų, padaugėtų ne tik surenkamų pajamų į biudžetą, bet ir esą mažėtų žūčių keliuose.

Nunešė drabužį į valyklą, o atgavo neišvalytą arba sugadintą ir dar turėjo sumokėti pinigus – tokiais liudijimais dalijasi valyklų paslaugomis nusivylę gyventojai. Tuo metu valyklų atstovai tikina, kad patys klientai dažnai tikisi iš padėvėto rūbo gauti naują, nors pripažįsta, kad sugadinimų pasitaiko. Vartotojų teisių specialistai primena, ką turėtų žinoti klientai prieš nešdami daiktus į valyklas. Apie valyklų gudravimą viešai prakalbo salono „EVID suknelės“ įkūrėja Eglė Rimašauskė.

Po daugiau nei 12 metų darbo SEB iš pareigų traukiasi vieno pagrindinių šalies komercinių bankų atstovė ryšiams su žiniasklaida Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė. Apie tai ketvirtadienį ji pranešė savo socialinio tinklo paskyroje. „Skaičiuoju paskutines dienas SEB. Metas pokyčiams“, – feisbuke paskelbė I. Dauguvietytė-Daskevičienė. Ji teigia liekanti dirbti komunikacijos srityje, tačiau ne finansų sektoriuje ir apie pokyčius žada pranešti artimiausiu metu.

Ketvirtadienį Tarptautinis spaudos institutas (IPI) išreiškė viešą susirūpinimą dėl pradėto Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) politinio neutralumo audito. Pasak instituto atstovų, šis nacionalinio transliuotojo tarybos inicijuotas patikrinimas gali neigiamai paveikti žurnalistų redakcinę nepriklausomybę. „Mūsų organizacijos abejoja tokio LRT tarybos veiksmo poreikiu ir įspėja, kad vietoje politinio neutralumo stiprinimo tai gali paskatinti žurnalistų savicenzūrą.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus apie įvedamus didelius importo muitus Europos Sąjungos (ES) prekėms, Lietuvos verslo atstovai sako, kad jų poveikį šalies ekonomika pajustų, tačiau to nedramatizuoja bei ragina sulaukti, kol konkretūs muitai iš tikrųjų bus įvesti. Tiek rinkos dalyviai, tiek politikai pabrėžia, kad poveikis šalies ūkiui būtų netiesioginis, nes šalies gamintojai eksportuoja į Europos šalis, kurioms JAV rinka yra gerokai svarbesnė nei Lietuvai.

Sakoma, kad ne „piniguose laimė“, o kartais pridedama, kad „jų kiekyje“. Tačiau, jeigu tikėsime oficialia statistika, lietuviai savo darbu yra labiau patenkinti nei daugelis kitų europiečiu, nors už juos ir uždirba mažiau. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 2336 eurai neatskaičius mokesčių arba maždaug 1432 eurai po jų. Kai kuriose Europos Sąjungos senbuvėse net minimali alga yra didesnė.

Tarptautinės žiniasklaidos laisvės ir žurnalistų grupės išreiškė susirūpinimą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos inicijuotu turinio auditu dėl politinio neutralumo, ragina jį persvarstyti. Kaip rašoma trečiadienį „European Centre for Press and Media Freedom“ išplatintame pranešime, žiniasklaidos organizacijos įspėja, kad toks auditas gali neigiamai paveikti LRT redakcinį nepriklausomumą.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui skelbiant apie planus įvesti muitus Europos Sąjungos (ES) produktams, ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas pažymi, jog bendrija yra pasiruošusi „greitai ir proporcingai“ reaguoti į bet kokius transatlantinės partnerės sprendimus. Trečiadienį JAV prezidentas pranešė, kad muitai, kuriuos ketinama įvesti importuojamiems ES produktams, apskritai sudarys 25 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Europos Sąjungos (ES) importuojamoms prekėms bus taikomi 25 proc. muitai. D. Trumpo muitų politika taps rimtu išbandymu visos Europos ekonomikai. Paviršutiniškai pažvelgus skaičiuojama, kad, pvz., 2024 metais JAV buvo penkta pagal dydį lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka. 25 proc. muitų įvedimas ES prekėms lėtins prekybą ir smukdys visos ES bendrąjį vidaus produktą (BVP), taigi neišvengiamai lėtins ir Lietuvos BVP augimą.

Praėjusiais metais finansų įstaigoms pavyko sustabdyti įtartinų mokėjimų už daugiau nei 15 mln. eurų, o nukentėjusiems – grąžinta daugiau nei 2,6 mln. eurų, rodo naujausia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro parengta ataskaita.  Centro duomenimis, 2024 m. sukčiavimai pasiekė rekordines aukštumas, sukčiai siekė išvilioti 35 mln. eurų, o sukčiams pervesta suma siekė daugiau nei 20 mln. eurų. Ypač ryškiai sukčiavimo atvejų skaičius išaugo paskutinįjį metų ketvirtį.

„Lidl Lietuva“ ir toliau nuosekliai investuoja į komandos gerovę, stiprindama tiek finansinį stabilumą, tiek darbuotojų emocinę ir fizinę sveikatą. Dalies darbuotojų atlyginimai padidėjo jau nuo šių metų sausio, o likusiems didės nuo kovo – įmonės naujų finansinių metų pradžios. Atlyginimai augs 5–10 proc. ir kils visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba parduotuvėse, logistikos centruose ar administracijoje.

Neseniai obligacijų emisiją išplatinę ir 16 mln. eurų iš investuotojų jau pasiskolinusi bendrovė „15min“, kuri valdo komercines žiniasklaidos priemones, prašo daugiau pinigų.

Išankstinei mėnesio infliacijai Lietuvoje vasarį siekiant 0,5 proc., o metinei – 3,2 proc. BNS kalbinti ekonomistai sako, kad gyventojams ir verslui teks susitaikyti su aukšta infliacija, kuri vyraus iki vasaros, o artimiausiu metu mėnesio kainų indeksas gali kilti iki 4 procentų. „Labai tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais (mėnesio – BNS) infliacija priartės prie 4 procentų.

Vasarį Lietuvos darbo rinkos barometrui pakrypus į neigiamą pusę, artimiausiu metu šalyje prognozuojamas nedarbo augimas, skelbia Užimtumo tarnyba. Pasak jos, nedarbą numatantis komponentas sumažėjo net iki 97,5 (-4,1 balo). Taip pat nesitikima ir didesnio užimtumo augimo, mat šis rodiklis per 2,2 balus pakrypo į neigiamą zoną (98,1). Įtampa išlieka ir kitose Europos darbo rinkose.

Išankstinė mėnesio infliacija Lietuvoje – vasarį, palyginti su sausiu, – siekia 0,5 proc., o metinė – vasarį, palyginti su pernai vasariu – 3,2 proc., ketvirtadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinė metinė infliacija (paskutinius 12 mėnesių, palyginti su ankstesniu tokiu pat laiku) siekė 1,2 proc. Mėnesio infliacija fiksuojama šeštą mėnesį iš eilės, iki tol du mėnesius vyravo defliacija. Metinė infliacija pernai svyravo nuo 0,4 proc. iki 1,3 proc., o sausį pašoko iki 3,6 proc.

Prekybos tinklo „Norfa“ savininkui Dainiui Dunduliui atsisakius jo įkurto medicinos verslo – Sostinės medicinos centro, į kurį jis investavo per 40 mln. eurų, jį nuomotis svarsto Vilniaus rajono savivaldybė, patvirtino  D. Dundulis ir rajono meras Robertas Duchnevičius.  „Šiuo metu mes vykdome sutarties ruošimo procesą“, – BNS teigė Sostinės medicinos centro vadovas D. Dundulis. Tuo metu R. Duchnevičius BNS teigė, jog dar svarstoma, ar nuomotis centrą.

Verslui skirtus debesijos komunikacijos įrankius vystantis Nyderlandų vienaragis „Bird“ (buv. „MessageBird“) paskelbė iškeliantis didžiąją dalį savo veiklos iš Europos bei kaip vieną iš plėtros centrų pasirinkęs Lietuvą, ketvirtadienį skelbia naujienų portalas „Verslo žinios“.  Tai praėjusią savaitę savo socialinių tinklų paskyrose paskelbė „Bird“ įkūrėjas ir vadovas Robertas Visas.

Didžiausia darbo užmokesčio mediana valstybės valdomose įmonėse sausį – skrydžių valdymo bendrovėje „Oro navigacija“. Šioje įmonėje sausį bruto atlygio mediana sausį siekė 7,4 tūkst. eurų, remdamasis „Sodros“ duomenimis, ketvirtadienį skelbia portalas „Verslo žinios“.  Antroje pozicijoje – „Ignitis grupė“, kur sausį darbo užmokesčio mediana siekė 4,7 tūkst. eurų, trečioje – „Epso-G“ grupė  (4,45 tūkst. eurų), ketvirtoje – biokuro birža „Baltpool“ (4,4 tūkst.

JAV skelbiant apie įvairioms šalims, daugiausia tradicinėms sąjungininkėms, įvedamus importo muitus, o šioms žadant atsakomąsias priemones, toks prekybos karas kiek lėtintų Lietuvos ekonomikos augimą, skaičiuoja Lietuvos bankas (LB). LB Ekonomikos departamento direktorius Jokūbas Markevičius sako, kad dėl Baltųjų rūmų importo tarifų Kinijai, Kanadai, Meksikai bei Europos Sąjungai (ES) Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) kasmet augtų apie 0,1 proc. punkto lėčiau.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijai (LIPFA) skaičiuojant, kad artimiausiu metu fondai galėtų investuoti 3,6 mlrd. eurų į Lietuvos ekonomiką ir gynybos infrastruktūrą, jei pensijų sistema išliktų stabili, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė tokią fondų poziciją vertina kaip spaudimą nevykdyti jos vadovaujamos ministerijos planuose esančios antrosios pensijų pakopos pertvarkos.

Gintauto Palucko vadovaujamas ministrų kabinetas trečiadienį oficialiai registravo savo programos įgyvendinimo plano projektą. Jis bent iš dalies parodo, ką ir kada Lietuvos valdžia ketina keisti per artimiausius 4 metus. Plane numatomas ne tik mokesčių didinimas daugiau uždirbantiems, bet ir mokestinės lengvatos ekologinei ūkininkų produkcijai, kelionėms į ir iš darbo. Be to, Vyriausybė yra nusiteikusi keisti dabartinę pensijų indeksavimo tvarką, kitaip didinti įvairias išmokas.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus, jog ketina įvesti 25 proc. muitus Europos Sąjungai (ES), ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas pripažįsta – tokie Vašingtono sprendimai turės tiesioginės įtakos Lietuvos ekonomikai. Visgi, pasak politiko, kol kas dar nėra aišku, kokiems sektoriams ar prekių grupėms Baltųjų rūmų vadovo nutarimai gali pakenkti labiausiai. „D. Trumpo paskelbta žinia apie planuojamus 25 proc. muitus prekėms iš ES tiesiogiai paveiks Lietuvos ekonomiką.

„Ką Dievas sujungė, žmogus teneišskiria“ – daug kam girdėta frazė, reiškianti, kad santuoka bažnyčioje yra pirma ir paskutinė. Vis tik tai galioja ne visuomet – dalis taip susituokusių porų „prieš Dievą“ gali tuoktis ir antrą, ir trečią kartą, jei jų santuoką anuliuoja ne teismas, o bažnyčia. Diskusija apie „bažnytines skyrybas“ užvirė socialinio tinklo grupėje, kai viena moteris pasiskundė, kad jos vyras reikalauja skirtis būtent bažnytiniame tribunole, o ne teisme.

Trečiadienį paviešintame Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatyta, jog iki 2028 m. pabaigos pedagogų etatinis darbo užmokestis sieks kiek daugiau nei 3 tūkst. eurų. „Numatoma kasmet didinti mokytojų, mokyklų vadovų, pagalbos mokiniui specialistų darbo užmokestį, jis turėtų augti ne mažiau kaip 5 proc. sparčiau už prognozuojamą kitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio augimą“, – rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pranešime.

Ministrų kabinetas siūlys atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) darbdavius, apmokančius darbuotojų kelionę į darbą.  Tai numatyta trečiadienį registruotame Gintauto Palucko vadovaujamos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projekte. Jį dar turės patvirtinti Ministrų kabinetas. Plane nurodoma, kad mažinant darbuotojų trūkumą, ypač regionuose, GPM galėtų būti neapmokestintos kelionės į darbą ir iš jo, nepaisant to, kokiu būdu darbdavys organizuoja ar apmoka kelionės išlaidas.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas trečiadienį koalicinės tarybos posėdžio metu pristatė planuojamus mokestinius pakeitimus, tačiau neatskleidė, kas tiksliai buvo aptarta. Premjero teigimu, diskusija dėl mokesčių toliau tęsis mažojoje darbo grupėje, kurią sudarys koalicijos partneriai. „Diskusija tęsis mažojoje darbo grupėje, kurią koalicija suformuoja, ir persikels į Finansų ministeriją, kur bus paruošti reikalingi įstatymo pakeitimai“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo G. Paluckas.

Šiaulių banko grupė 2024 metais uždirbo 78,8 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 5 proc. daugiau nei 2023-aisiais. Grupės pajamos pernai siekė 223,7 mln. eurų – 14 proc. daugiau (196,5 mln. eurų), trečiadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bankas. Grupės grynosios paslaugų ir komisinių pajamos per metus išaugo 44 proc. iki 29,1 mln. eurų, grynosios palūkanų pajamos – 2 proc. iki 160,2 mln. eurų, kitos pajamos – 14 proc. iki 34,4 mln. eurų.

Vyriausybė planuoja įvesti nemokamą maitinimą trečiųjų klasių moksleiviams nuo 2027 metų rudens, o po metų – ir ketvirtokams. Tai numatyta trečiadienį registruotame Gintauto Palucko vadovaujamos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projekte. Jį dar turės patvirtinti Ministrų kabinetas. Projekte numatyta, kad nemokamas maitinimas moksleiviams būtų įvestas nevertinant šeimos pajamų.

Internete išsiskirti ir užimti aukščiausias pozicijas paieškose nori tūkstančiai skirtingų verslų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tačiau tam, kad tai pavyktų pasiekti, reikia pasirinkti geriausias SEO praktikas bei pasirinkti patikimus paslaugų teikėjus. Šiame gide mes apžvelgsime po 5 Do’s ir 5 Don’ts SEO praktikoje, kad kiekvienas skaitytojas gebėtų atsirinkti, kas yra efektyvios ir patikimos SEO paslaugos būtent šiuo metu.

Europa vis nedrįsta panaudoti įšaldyto Rusijos turto, kurio vertė siekia tris šimtus milijardų eurų. Nors Lietuva ir kitos regiono šalys jau ne vienerius metus kalba, kad tuos pinigus būtina panaudoti Ukrainos labui, tačiau didžiosios Europos valstybės to padaryti nedrįsta – tikėtina, kad bijo, jog taip pasielgus, kiti pasaulio diktatoriai nebenorės saugoti savo kruvinų pinigų Europos bankuose.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad koalicinėje taryboje sutarta „judėti į priekį“ mokestinių iniciatyvų klausimu, tačiau konkrečių pasiūlymų ministras pirmininkas kol kas neįvardija. „Sutarta judėti į priekį“, – po tarybos posėdžio trečiadienį sakė G. Paluckas.

Trečiadienį valdančių partijų koalicinei tarybai pristatomi būsimi mokesčių pakeitimai, kurie Seime gali būti priimti jau kovą prasidedančioje pavasario sesijoje. Iki šiol nei Finansų ministerija, nei Vyriausybės viešai neatskleidė detalių, kam ir kaip keisis mokesčiai.

Bankrutuoja „Jurgis ir Drakonas“, „Brooklyn Brothers“ ir „Detroito sesės“ restoranai, kurie veikė ne tik Vilniuje, bet ir Kaune. Restoranai priklausė bendrovei „Burokėlis ir krapas“, kuriai vadovavo Odeta Bložienė, o jos sesuo Beata Nicholson buvo viena iš „Jurgis ir Drakonas“ tinklo įkūrėjų ir veidų. Tačiau po 11 metų vykdytos veiklos veikę restoranai užveria duris.

Verslininkė Odeta Bložienė inicijuoja bankrotą picerijas „Jurgis ir drakonas“ valdančiai bendrovei „Burokėlis ir krapas“. „Visada galima atsistoti ir eiti pirmyn! Žinau, kad padariau viską, ką galėjau – ir dar daugiau. Bet viskam yra ribos. Po daugiau nei metų streso, bemiegių naktų, darbo be atlyginimo ir nesibaigiančių problemų supratau: kartais reikia sustoti. Ir sustoti laiku“, – rašoma trečiadienį restoranų tinklo publikuotame feisbuko įraše.

Pensijos Lietuvoje nuolat didėja, tačiau, palyginti su europinėmis, jos tebėra menkos. O bendrai pensijų išmokoms mūsų šalis skiria kur kas mažiau nei kitos Europos Sąjungos valstybės. Mėginant suprasti, kiek šalys skiria lėšų pensijoms, šios išlaidos lyginamos su bendruoju vidaus produktu (BVP), kuris rodo visų šalyje parduotų prekių ir paslaugų vertę. Kuo šis santykis didesnis, tuo daugiau sukuriamos vertės skiriama pensininkams.

Vyriausybei ruošiant kai kurių mokesčių pertvarką, premjeras Gintautas Paluckas mano, jog nuo šių metų vienu procentiniu punktu padidintas pelno mokestis galėtų didėti dar 1–2 punktais. „Pelno mokestis tikrai galėtų būti ir 1, ir 2 proc. didesnis. Tai mūsų verslo konkurencingumo niekaip nemažintų“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė G. Paluckas.

Vyriausybė pritarė premjero Gintauto Palucko iniciatyvai didinti vienkartinę išmoką gimus vaikui, tačiau siūlo ją kelti ne iki 20, bet iki 14 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio – 980 eurų. Tokį siūlymą numatančią Vyriausybės išvadą Ministrų kabinetas patvirtino trečiadienį vykusio posėdžio metu. Išmoka gimus vaikui išaugtų maždaug 200 eurų Jei Seimas pritartų Vyriausybės pastaboms, išmoka gimus vaikui išaugtų maždaug 200 eurų – nuo 770 iki 980 eurų.

Vyriausybė – už Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymą Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena, tačiau siūlo atsisakyti kito laisvadienio – lapkričio 2-osios, Vėlinių dienos. Tokią išvadą Seime pateiktam įstatymo projektui trečiadienį patvirtino Ministrų kabinetas.

Vyriausybė siūlo nepritarti Seime pradėtų svarstyti įvairių parlamentarų parengtų pataisų, susijusių su pensijų kaupimo sistemos pakeitimais. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) išvadai Seimui, kuria raginama sulaukti SADM ruošiamų pataisų paketo. Ministrė Inga Ruginienė yra pažadėjusi ministerijos rengiamus pasiūlymus Seimui teikti pavasario sesijoje.

„Nemuno aušros“ frakcijai siūlant kelti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo apyvartos ribą nuo 45 tūkst. iki 60 tūkst. eurų, Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus tokį siūlymą, gaunamos įplaukos į biudžetą sumažėtų apie 18 mln. eurų. „Prognozuojama, kad valstybės biudžeto netekimai būtų apie 18 mln. eurų dėl to. Galima skaičiuoti, kad kiekvienas 10 tūkst. eurų rėžis, kuriuo keliama, įtakotų apie 12 mln.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijai (LIPFA) pareiškus, jog fondai galėtų investuoti milijardines lėšas į šalies ekonomiką ir gynybos infrastruktūrą, jei tam būtų sukurtos tinkamos sąlygos ir pensijų kaupimo sistema būtų stabili, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad fondai tai galėjo daryti ir anksčiau. „Kas šiai asociacijai ir pensijų fondams trukdė iki šiol? Apie 9 mlrd.

Vos dvidešimt vienerių vilnietis Gustas Grinbergas lenktyniauti pradėjo nuo ankstyvos vaikystės. Per savo profesionalią karjerą jaunasis sportininkas išbandė tiek kartingo, tiek Le Mano prototipo vairą. Jis nugalėjo Lenkijos ir Italijos „ROK Cup“ kartingo čempionatuose, taip pat tapo ir „ROK Cup“ pasaulio vicečempionu. 2019 metais perėjęs į automobilių sportą, Gustas dalyvavo Europos Le Mano serijos (ELMS) LMP3 klasėje.

Draudimas dideliems prekybos centrams dirbti savaitgaliais ir švenčių dienomis ribotų konkurenciją, pareiškė Konkurencijos taryba. Valdančiosios „Nemuno aušros“ partijos frakcijai Seime, siūlančiai drausti didelių prekybos centrų darbą šventinėmis dienomis ir savaitgaliais, taryba siūlo atlikti poveikio konkurencijai vertinimą, trečiadienį pranešė taryba.

Grupei parlamentarų siūlant didinti metinių pajamų ribą, kai smulkieji verslininkai ir mažos įmonės turėtų registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais, Lietuvos banko (LB) atstovas tikina, kad pakėlus kartelę PVM daugiau surinkti nepavyks.   Finansų ministerijos atstovas teigia neprieštarautų, jeigu riba būtų sumažinta, nors anksčiau ministerija siūlė ją didinti.

Šių metų pabaigoje baigiantis dujų tranzito per Lietuvą į Rusijos Kaliningrado sritį  sutarčiai, dėl jos pratęsimo bus sprendžiama metų pabaigoje, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.  Jo teigimu, tai nėra tik dvišalis klausimas – dėl jo bus sprendžiama europiniu lygiu.   „Šiuo metu tranzito sutartis yra veikianti, tranzitas vyksta. Po to, be abejo, bus žiūrimi jos pratęsimo galbūt variantai, tai žiūrėsime.

Lietuvai stiprinant kritinės energetikos infrastruktūros apsaugą, turėtų būti saugomi ir saulės bei vėjo parkai, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Kalbant apie kritinę energetinę infrastruktūrą – turėtume stiprinti apsaugą, susijusią su atsinaujinančia energetika – tiek saulės, tiek vėjo parkais“, – trečiadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas.

Užimtumo tarnyba praėjusiais metais fiksavo išaugusį įsidarbinusių asmenų skaičių. Pasak jos, dalį jų sudarė ir iš emigracijos į šalį sugrįžę lietuviai. „Į Lietuvą 2024 metais atvyko 23,1 tūkst. daugiau žmonių, nei iš jos išvyko. Teigiamas migracijos indeksas buvo viena iš esminių užimtųjų skaičiaus didėjimo priežasčių“, – pranešime teigė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.  Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai dirbti pradėjo 221,1 tūkst.

Prekybos tinklas „Iki“ pelnė dar vieną reikšmingą įvertinimą – portalo CVbankas.lt organizuojamuose „Darbo rinkos lyderis 2025“ apdovanojimuose „Iki“ pripažintas lyderiu prekybos kategorijoje.

Per metus vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis Lietuvoje išaugo 10,7 proc., neto (atskaičius mokesčius) padidėjo 9,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Lyginant 2023 ir 2024 m. ketvirtą ketvirtį, bruto darbo užmokestis viešajame sektoriuje per metus augo smarkiau nei privačiame (atitinkamai 14,5 ir 8,9 proc.), neto darbo užmokestis – taip pat (atitinkamai 13,4 ir 8,1 proc.