Lietuvos verslas

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį posėdyje pritarė sutarties tarp elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ ir energijos kaupimo sistemos operatorės „Energy cells“ dėl balansavimo paslaugų pirkimo pratęsimui iki 2026 m. pabaigos. Taryba pranešime spaudai teigia, kad sutarties pakeitimai leis efektyviau įvertinti balansavimo rinkoje esančių tiekėjų pasiūlą.

Besibaigiančius 2025-uosius metus globaliu mastu ženklino prekybos politikos lūžis. Jungtinių Valstijų sprendimai dėl muitų, priimti vadovaujant Donaldui Trumpui, iš esmės pakeitė tarptautinius prekių srautus. Uždarius JAV rinką daliai produkcijos, prekės iš Kinijos, Vietnamo ir kitų Azijos šalių buvo nukreiptos į Europą, sustiprinant konkurencinį spaudimą ES gamintojams. Čia nekalbame apie laikiną korekciją. Europa tampa pagrindine rinka pertekliniams gamybos pajėgumams, kurie nebetelpa kitur.

Seimo valdyba pirmadienį sutarė dėl darbo grupės Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisoms sudėties, ją sudarys 12 parlamentarų bei penki žiniasklaidos atstovai.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ Vilniaus rajone, Raisteniškėse, pradeda naujo duomenų centro statybas, į kurias investuos 26 mln. eurų. Centre verslas duomens galės saugoti nuo 2027 metų antros pusės, pranešė bendrovė. „Verslui siūlome optimalų hibridinį modelį, kai galima naudotis globalios debesijos sprendimų privalumais, pavyzdžiui, „Amazon AWS“ ar „Microsoft Azure“, o svarbiausią IT infrastruktūros dalį talpinti Lietuvoje“, – pranešime sakė „Telia“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters.

Nuo sausio 1 dienos prie „Bitė Lietuva“ pardavimų ir klientų aptarnavimo komandos vairo stoja naujas vadovas. Juo taps ilgametis bendrovės darbuotojas Vaidas Butrimas. Dešimtmetį „Bitės“ pardavimams vadovavęs Giedrius Skliutas nuo sausio 1 d. pradeda eiti televizijos kanalus, radijo stotis, naujienų portalus ir internetinę televiziją „Go3“ valdančios žiniasklaidos grupės „All Media Group“ generalinio direktoriaus pareigas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vartotojų kainos šių metų gruodį, skaičiuojant pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), buvo 0,2 proc. mažesnės nei lapkritį, išankstinį vertinimą skelbia Valstybės duomenų agentūra. Agentūros išankstiniais duomenimis, metinė infliacija pagal SVKI, šių metų gruodį lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai, sudaro 3,2 proc.

Sausį įsigaliosianti reikalavimui, kad paslaugų versle dirbantys užsieniečiai kalbėtų lietuviškai, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka sako, kad bus rengiami dviejų tipų patikrinimai – planiniai ir pagal skundus. „Dviem būdais tikriname: vienas yra planinis tikrinimas, tai pagal mūsų pasitvirtintus rizikos faktorius, o kitas pagal skundus“, – LRT radijui pirmadienį sakė inspekcijos viršininkas.

Sulaukus vieno iš Rūdninkų karinio miestelio antrojo etapo konkurso dalyvio pretenzijos, Krašto apsaugos ministerija sako sutartis su laimėtojais pasirašysianti ne šiais, o kitais metais, pirmadienį skelbia portalas „Verslo žinios“.  Ministerija nurodė, kad atrankos komisija pretenziją atmetė kaip nepagrįstą, tačiau sutarčių pasirašymo terminas atidėtas iki anksčiausiai 2026 metų sausio 6 dienos.

Dėl smarkaus vėjo sekmadienį kai kuriose šalies vietose nutrūkęs elektros tiekimas pirmadienio rytą jau yra atstatytas, sako Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) atstovė Rasa Juodkienė.  „Dabar visi mūsų klientai turi elektros energiją, tiekimas yra atstatytas. Manau, kad visi keliasi, ir namuose yra šviesu ir šilta“, – pirmadienį LRT radijui sakė ESO atstovė.

Vyriausybė pirmadienį turėtų įtvirtinti, kiek nuo kitų metų augs vaiko pinigai, šalpos pensijos, kompensacijos ir kita piniginė socialinė parama gyventojams. Ministrų kabinetas posėdyje ketina priimti 2026-ųjų bazinius išmokų dydžius, nuo kurių priklauso, kiek sieks įvairios išmokos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bazinę socialinę išmoką siūlo didinti 5,7 proc. iki 74 eurų, šalpos pensijų bazę – 5,2 proc. iki 261 euro, tikslinių kompensacijų – 5,3 proc.

Ateinančiais metais Lietuvoje planuojama nemažai pokyčių, kurie palies ir darbuotojus, ir darbdavius. Vis tik ne visos permainos yra vertinamos teigiamai – specialistai mato nemažai rizikų, su kuriomis susidurs dalis darbuotojų. „Lietuvoje bręsta viena reikšmingiausių pastarųjų metų Darbo kodekso (DK) pataisų bangų. Jei Seimas pritars šiuo metu svarstomiems pakeitimams, jie palies labai skirtingas darbuotojų grupes.

Per kelerius metus Lietuvoje beveik perpus sumažėjo bankų skyrių. Gyventojai skundžiasi, kad atokesnėse vietovėse neturi, kaip išsigryninti pinigų, o norintys apsilankyti banke gyvai turi vykti ir keliasdešimt kilometrų į kitus miestus. Tuo metu bankai ginasi, kad skyrių skaičių mažino dėl pasikeitusių klientų įpročių – esą žmonės vis dažniau naudojasi paslaugomis internetu.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ papasakojo apie dabartinę restoranų būklę Lietuvoje ir atskleidė bijanti dėl daugelio „Michelin“ restoranų likimo. Laidos viešnia atvira – gastronomija yra dalis kultūros, kurią mes po truputį naikiname. Laidos viešnia dalijosi, jog dabartinė mokesčių sistema maitinimo sektoriuje yra katastrofiška, lyginant su kitomis Europos šalimis.

Nekilnojamojo turto (NT) kainoms kasmet vis kylant, gyventojams tampa vis sunkiau įsigyti nuosavą būstą. Vis tik palūkanos pastaruoju metu reikšmingai sumažėjo, dėl ko atpigo paskolos. O nuo kitų metų būsto įsigijimą palengvins tiek mažesnis pradinis įnašas, tiek atsiimami II pakopos pensijų pinigai. Tačiau specialistai neslepia, kad kitąmet NT reikšmingai brangs.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį vėjui siautėjant visoje šalyje „Energijos skirstymo operatorius“ sutelkęs papildomas pajėgas intensyviai darbuojasi visoje Lietuvoje. Ankstų sekmadienio rytą elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei 7 tūkst. klientų. Sparčiai darbuojantis, per kelias valandas tiekimą pavyko atstatyti daugiau nei 4 tūkst. klientų. Bendrovės duomenimis, sekmadienį po 10 val. ryte elektros neturi apie 3,6 tūkst. klientų.

Nuo sausio įsigaliojant naujiems visuomeninio elektros ir gamtinių dujų tiekimo tarifams, rodmenis gyventojai turi deklaruoti iki gruodžio 31 d. imtinai, primena Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). „Laiku deklaruoti rodmenys užtikrins, kad sąskaitos už gruodžio mėnesį suvartotą elektros energiją ir gamtines dujas būtų apskaičiuotos gruodžio mėnesį galiojusiais tarifais“, – pranešime skelbė rinkos reguliuotojas.

Nuo 2026 m. sausio 1 d., kaip ir kasmet, įsigalios perskaičiuoti įvairių pensijų, atlyginimų, kompensacijų ir išmokų dydžiai. Šeimos su vaikais gali pretenduoti į 14 skirtingų išmokų – visos jos kitąmet augs bent 6–16 eurų, o kai kurios netgi 266–300 eurų. Išmokos vaikams yra susietos su bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu, kuris 2025 m. yra lygus 70 eurų, o 2026 m. paaugs iki 74 eurų, tačiau kai kurios šeimoms skiriamos sumos augs sparčiau.

Statistikos portalo „Eurostat“ duomenimis, 2024 metais atsinaujinantys ištekliai Europos Sąjungoje (ES) sudarė 25,2 proc. bendrojo galutinio energijos suvartojimo. Lietuvoje šių išteklių dalis siekė maždaug 35 proc. ir užtikrino aštuntąją vietą tarp visų Bendrijos narių. Lietuvą aplenkė Skandinavijos valstybės, Latvija, Estija bei Austrija su Portugalija.

Finansų ministerija, anksčiau nepritarusi „Nemuno aušros“ siūlymui didinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą nuo 5 tūkst. iki 15 tūkst. eurų, dabar siūlo ją didinti iki 10 tūkst. eurų. Verslas teigia, kad tai didintų šešėlinę ekonomiką, silpnintų mokesčių surinkimą, tačiau ministras didelių rizikų nemato. Ribą iki 15 tūkst.

Kol vieni gyventojai inicijuoja daugiabučių renovaciją ir atsinaujina savo būstus, kiti baiminasi, kad modernizacija pareikalaus per daug investicijų, o realios grąžos tai greitai neduos, todėl tam nesiryžta.

Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) per 2025 m. pritraukė 6 naujus projektus, o čia veikiančių gamybos įmonių apyvarta, šių metų gruodžio pradžios duomenimis, siekė 1,2 mlrd. eurų, skelbiama pranešime spaudai. Teigiama, kad iš šiemet Kauno LEZ pritrauktų šešių naujų projektų vienas yra gamybinis, o keturi – nekilnojamojo turto vystymo.

Vis daugiau vilniečių nori gyventi arčiau miesto centro, rodo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „EIKA Development“ duomenys. Naujininkų ir Naujamiesčio mikrorajonuose naujų butų pardavimai per šiuos metus išaugo 80 proc., juose būstą įsigijo kas šeštas pirkėjas Vilniuje. Bendrovės duomenimis, Naujamiestyje įsigytų butų skaičius per šių metų pirmuosius 11 mėnesių, palyginti su visais praėjusiais metais, padidėjo 73,9 proc. – nuo 356 iki 619 būstų.

Nuo kitų metų pradžios Lietuvoje bus taikomi atnaujinti žemės verčių žemėlapiai, pagal kuriuos bus nustatomos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės, pranešė Nacionalinė žemės taryba (NŽT). Registrų centro atliktas masinis žemės vertinimas rodo, kad bendra žemės vertė šalyje augs nuosaikiai, tačiau atskiruose regionuose pokyčiai bus ryškesni. Kitais metais, palyginti su 2025-aisiais, žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Lietuvoje padidės apie 8 proc.

Paprastai įteikę dovaną susigrąžinti jos neketiname, tačiau situacijų būna įvairių. Pvz., jei padovanojote nemažą pinigų sumą, šeimos relikviją, automobilį, nekilnojamojo turto ar sužadėtuvių žiedą, bet susipykote ar atsirado kitų aplinkybių, asmuo gali būti priverstas jums viską grąžinti. Tačiau specialistai perspėja, kad vien susipykimo ar persigalvojimo dėl dovanos nepakanka – dovanai susigrąžinti turi būti rimta priežastis. Tarkime, neįvykusios vestuvės ar amoralus elgesys.

Lietuvos oro uostai (LTOU) skaičiuoja, kad šių metų spalio ir lapkričio mėnesiais dėl Baltarusijos kontrabandinių oro balionų, kurie labiausiai trikdo Vilniaus oro uosto (VNO) veiklą, patyrė apie 200 tūkst. eurų nuostolių.

Daliai jaunų žmonių dar mokyklos suole gimsta intriguojančios ir išskirtinės verslo idėjos. Visgi dauguma jaunuolių neturi, kaip jas įgyvendinti. Kad jos neliktų tik vaikystės svajonėmis, moksleiviai Lietuvoje gali pamėginti laimę ir savo idėjas pristatyti naujame TV3 projekte „Moksleivių vienaragių paieškos“ (MVP). Visi norintys 14–19 metų moksleiviai yra kviečiami registruotis ir savo verslo idėjas pristatyti projekto mentoriams, kuriais buvo atrinkti net 10 Lietuvos verslo lyderių.

Kalėdos – dovanų metas, kai jomis keičiasi ne tik mylimieji ar šeimos nariai, bet ir draugai, kaimynai ar kolegos. Vis tik džiaugdamiesi šventėmis ar gautais brangiais daiktais žmonės neretai pamiršta, kad už juos gali tekti sumokėti mokesčius. Specialistai primena, kad deklaruojamos ir apmokestinamos turi būti ir nepilnamečiams skirtos dovanotos. Taip pat tam tikrais atvejais dovanas galima teisiškai susigrąžinti, taigi jas gali tekti grąžinti.

TV3 žiniasklaidos grupės projekte „Rykliai. Lietuva“ – imigranto iš Armėnijos Gor Zhamharyano sėkmės istorija. Penkiems Lietuvoje žinomiems investuotojams iš Armėnijos kilęs verslininkas papasakojo apie iš savo tėvų perimtą verslą ir tikėjimą, kad jis gali kilti į dar didesnes aukštumas. Pasak verslininko, jo įmonės „Kilikija“ gaminami lavašai yra vieninteliai šalyje, kurie 100 proc. natūralūs. G. Zhamharyan įsitikinęs, kad 600 tūkst. eurų investicija už 30 proc.

Valstybės gynybos fondą šiemet iš viso sudaro daugiau nei 240,1 mln. eurų, kitąmet šios lėšos turėtų augti beveik tris kartus – siekti 700,3 mln. eurų, kartu numatant maždaug milijono eurų mažėjimą dėl Seime priimtų akcizų pokyčių, skaičiuoja Finansų ministerija. Gynybos fondą sukūrė praėjusius kadencijos Seimas, jam finansuoti nuo šių metų padidinti mokesčiai – 1 proc.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ atviravo, kad situacija dėl Baltarusijos siunčiamų kontrabandinių balionų daro įtaką restoranų ir viešbučių veiklai. Laidos viešnia teigė, jog jau dabar matomi skrydžių atšaukimų padariniai. Moteris tikino, kad žmonės baiminasi kelionių į Vilnių, o rezervacijų atšaukimų ir neatvykimų daugėja. E. Šiškauskienė pabrėžė, kad ši situacija verčia sunerimti.

Ir nors Kūčios ir Kalėdos lietuviams – šventos, mat keliones jie dažniausiai renkasi jau po šventinių stalų apgulties – šiemet kai kurie taupo atostogų sąskaita, naudojasi laisvomis nuo darbo šventinėmis dienomis ir išvyksta atostogų dar prieš Kūčias. Nauja tendencija – vienišiai bėga nuo savo vienatvės į užsienio šalis – pastebi kelionių organizatoriai. O kad lietuviai tarsi kokie vikingai – keliautojų tauta – rodo šventiniu laikotarpiu tautiečių prigrūsti lėktuvai, autobusai ir traukiniai.

Nuo Naujųjų metų Kaune įsigalios viešojo transporto ir važiavimo sąlygų pakeitimai – galiojančio bilieto neturintys keleiviai vietoje baudos galės sumokėti 8 eurų „kontrolės mokestį“, keisis bilietų kainos perkant juos iš vairuotojo. Be to, plečiamos kelionių su gyvūnais galimybės, pranešė Kauno miesto savivaldybė.

Asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas teigia, jog lietuviški vilkikai Baltarusijoje iki šiol yra patalpinti aikštelėse, o valstybė ir vežėjai kasdien patiria didelius nuostolius. Be to, pabrėžė jis, apie judėjimo atnaujinimą nėra informacijos. Tai E. Mikėnas trečiadienį pareiškė viešai išplatintame pranešime, reaguodamas į premjerės Ingos Ruginienės žodžius, esą nemaža dalis pasienyje anksčiau įstrigusių vilkikų jau kursuoja tarp Lietuvos ir Baltarusijos.

Atėjus žiemos šventėms darbuotojams svarbu žinoti, kada jie gali ar negali būti priversti dirbti šventinėmis dienomis, kada darbą turi baigti anksčiau arba kokia alga jiems privalo būti išmokėta. Specialistai primena, kad dalis darbuotojų per šventines dienas gali dirbti tik davę raštišką sutikimą, o už papildomą darbą jiems priklauso nebūtinai didesnis darbo užmokestis – tai gali būti ir papildomas poilsis.

Šventiniu laikotarpiu sostinėje keisis viešojo transporto tvarkaraščiai – per didžiąsias metų šventes autobusai ir troleibusai kursuos rečiau, o Naujųjų metų naktį keleiviai galės važiuoti nemokamai, pranešė vietos savivaldybės įmonė „Judu“. Kūčių ir Kalėdų dienomis viešasis transportas mieste kursuos pagal savaitgalių ir šventinių dienų tvarkaraščius.

Teismas nepatvirtino Statybos inspekcijos ir Kauno miesto valdžios taikos sutarties nebeginčyti miesto išduoto statybos leidimo daugiabučių projektui Kauno Vičiūnų rajone – jį planuoja plėtoti miesto mero Visvaldo Matijošaičio sūnus, tarybos narys ir „Vičiūnų grupės“ valdybos pirmininkas Šarūnas Matijošaitis.

Antrajame populiariausio TV3 žiniasklaidos grupės verslumo šou „Rykliai. Lietuva“ sezone išlošė visi: ir dalyviai, ir investuotojai. „Rykliai“ šį kartą lietuviškoms idėjoms skyrė net dukart daugiau investicijų, o bendra jų suma pasiekė beveik 2,5 mln. eurų. O kad tikrai buvo verta visa tai stebėti, įrodė žiūrovai – projektas ne tik išliko žiūrimiausiu verslumo projektu televizijoje, bet antrasis sezonas dar ir 17 proc. užaugino žiūrovų dalį. Rekordinis buvo ir dalyvavusių „ryklių“ skaičius.

Viena didžiausių pieno perdirbimo bendrovių Lietuvoje „Žemaitijos pienas“ už 530 tūkst. eurų pardavė žemės sklypą ir pastatus Telšiuose. Bendrovė gruodžio 17 dieną sudarė pardavimo sandorį, kuriuo kontroliuojantiems akcininkams pardavė Telšiuose, Mažeikių gatvėje esantį žemės sklypą su pastatais ir inžineriniais statiniais, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Žemaitijos pienas“. Anot pranešimo, nekilnojamas turtas buvo parduotas rinkos verte, kurią nustatė nepriklausomas turto vertintoja...

Investicijų įmonė „Stonepeak“ kartu su „Bitė Group“ pranešė apie susitarimą, pagal kurį „Stonepeak“ įsigis „TeleTower“ – „Bitės“ valdomą mobiliųjų ryšių bokštų tinklą Lietuvoje ir Latvijoje.  „Bitė“ priklauso privataus kapitalo fondui „Providence Equity Partners“, kuris investuoja į medijų, komunikacijų, švietimo ir technologijų įmones. Po šio sandorio bus sukurta pirmoji nepriklausoma bokštų įmonė Baltijos šalyse.  2009 m. „Bitės“ įkurta „TeleTower“ valdo daugiau nei 2,5 tūkst.

Viena didžiausių alternatyvių investicijų bendrovių pasaulyje „Stonepeak“ perka vienos  didžiausių telekomunikacijų bendrovių Baltijos šalyse, „Bitė Group“ valdomą Lietuvoje ir Latvijoje veikiančią ryšio bokštų bendrovę „TeleTower“, antradienį pranešė įmonės.  Sandorio vertė neskelbiama.   2009 metais įkurta „TeleTower“ valdo daugiau nei 2500 mobiliųjų ryšių bokštų bei antenų vietų Lietuvoje ir Latvijoje.

Informacinių technologijų vystymo ir programinės įrangos kūrimo bendrovė „DTS Solutions“ kartu su Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) mokslininkais, vadovaujant prof. dr. Dariui Andriukaičiui, sukūrė išmaniąją transporto priemonių parkavimo sistemą „5G_PARK“, padėsiančią spręsti judumo problemas miestuose. Augant žmonių populiacijai, natūraliai didėja ir transporto priemonių skaičius, tenkantis vienam namų ūkiui.

Kalėdiniu laikotarpiu žmonės atsakingai ruošiasi artėjančioms šventėms, todėl pirkėjų srautai parduotuvėse reikšmingai išauga. Siekdamas, kad apsipirkimas išliktų greitas ir sklandus, žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ tęsia kasmetinę tradiciją – „Lidl“ administracijos darbuotojai prisijungia prie parduotuvių komandų ir padeda sumažinti joms tenkantį darbo krūvį. Ši iniciatyva atspindi įmonės „Lidl Lietuva“ bendradarbiavimo kultūrą ir kasmet sulaukia vis didesnio kolegų įsitraukimo.

Socialinė parama bus labiau prieinama pažeidžiamiems gyventojams, ji augs vienišiems tėvams, nusprendė Seimas. Parlamentas 77 balsais už antradienį priėmė Vyriausybės teiktas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas. Prieš ir susilaikiusių nebuvo.

Seimas antradienį įtvirtino naują baudų už konkurencijos pažeidimus skaičiavimo tvarką ir naują jų bazinį dydį, kuris negalės viršyti pusės maksimalios baudos. Parlamentas 69 balsais pritarė tai numatančioms Audito komiteto inicijuotomis Konkurencijos įstatymo pataisoms, kurias koreguoti siūlė Vyriausybė. Prieš balsavo vienas politikas, tiek pat susilaikė. Pataisomis įtvirtinami trys baudos apskaičiavimo etapai: pirma – bazinis jos dydis negali viršyti 50 proc.

Premjerei pareiškus, kad nemaža dalis Minsko sulaikytų vilkikų jau paleisti ir vėl važinėja į Baltarusiją, Nacionalinės vežėjais automobiliais asociacijos „Linava“ vadovas sako, jog nė vienas vilkikas iš Baltarusijos aikštelių nėra paleistas.  Pasak Erlando Mikėno, asociacijos duomenimis, Minskas ir toliau yra sulaikęs apie 4 tūkst. Lietuvos sunkvežinių ir nė vienas jų į Lietuvą nesugrįžo.

Nuo kitų metų įsigaliosiant naujiems žemės verčių žemėlapiams, tendencijos rodo, kad sklypų vidutinė rinkos vertė Lietuvoje vidutiniškai didėja 8 procentais. Didžiausias metinis augimas fiksuotas Kauno miesto ir rajono, Molėtų, Šilutės, Birštono savivaldybėse, kur vidutinė žemės vertė per metus augo maždaug 14 proc. Tuo metu mažiausias augimas – apie 3 proc.

Apetitą atimantis radinys nustebino vilniečius – Karoliniškėse esančioje parduotuvėje tarp bandelių pirkėjai užfiksavo ropojantį tarakoną. Vaizdo įrašas su tarakonu bandelėje žaibiškai išplito socialiniuose tinkluose. Kai kurie pirkėjai piktinasi, kad parduotuvės stokoja higienos ir tvarkos, mat radinių pasitaiko įvairių: tarakonų, musių ir kandžių. „Maxima“ atšauna, kad incidentas jau išspręstas, o parduotuvėje atlikta papildoma dezinfekcija.

 Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektą įvertinusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) perspėja, kad skubos tvarka Seime siūlomos svarstyti pataisos gali sukurti neproporcingas sąlygas privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms. STT atkreipia dėmesį, kad šių metų gruodžio viduryje Seimo narių siūlymu patobulintas įstatymo projektas nustato iš esmės kitokį teisinio reguliavimo turinį nei anksčiau Vyriausybės pateiktos pataisos.

Seimas priėmė Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo bus atsisakoma reikalavimo verslui, teikiančiam ar gaunančiam paramą (labdarą), teikti mėnesio ataskaitas apie suteiktą arba gautą paramą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Taip siekiama sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams.