Užsienis

Lenkijos parlamentas penktadienį pritarė milžiniškam savo kariuomenės modernizavimui, finansuojamam 44 mlrd. eurų paskolomis iš Europos Sąjungos (ES) programos, nors opozicijos politikai šį planą pavadino pasidavimu Briuseliui. Lenkija, didžiausia šalis NATO rytiniame flange, gynybai skiria vieną didžiausių BVP dalių Aljanse ir stiprina pastangas kovoti su Rusijos keliama grėsme.

Prancūzų užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė, kad jei šią savaitę netoli Švedijoje besilankančio Prancūzijos lėktuvnešio pastebėtas dronas pasirodys esąs rusiškas, tai laikytina „absurdiška provokacija“. Švedija pranešė, kad vienas iš jos karinio jūrų laivyno laivų pastebėjo ir užblokavo droną už 13 km nuo Prancūzijos lėktuvnešio „Charles de Gaulle“. Ji teigė mananti, kad dronas tikriausiai yra rusiškos kilmės. Šį teiginį Maskva pavadino absurdišku.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad Europos Komisijos (EK) sprendimas laikinai taikyti prekybos susitarimą su Pietų Amerikos MERCOSUR bloku jam buvo „nemaloni staigmena“. „Prancūzijai tai yra staigmena, ir dar nemaloni“, – sakė E. Macronas kartu su Slovėnijos ministru pirmininku Robertu Golobu. „Europos Komisija priėmė vienašališką sprendimą laikinai taikyti susitarimą su MERCOSUR, nors Europos Parlamentas dėl jo dar nebalsavo“, – pareiškė jis.

Ankstų penktadienio rytą dažais ištepta Londono centre stovinti buvusio britų premjero Winstono Churchillio statula. Nuotraukose matyti raudonais dažais išpaišyti užrašai „Išlaisvinkite Palestiną“, „Sustabdykite genocidą“ bei „Niekada daugiau yra dabar“ ir „Sionistinis karo nusikaltėlis“. Londono policijos pareigūnai sulaikė 38 metų vyrą, įtariamą rasistiškai motyvuotu turto sugadinimu, tinkle „X“ pranešė policija.

Niujorko meras Zohranas Mamdani ketvirtadienį susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, ragindamas skirti 21 mlrd. dolerių (17,79 mlrd. eurų) federalinių dotacijų 12 tūkst. prieinamų būstų ir infrastruktūros projektams. Z. Mamdani paskelbė savo nuotrauką Baltuosiuose rūmuose, kurioje jis įteikia D. Trumpui netikrą laikraščio pirmąjį puslapį, ant kurio parašyta: „Trumpas miestui: statykime“. Apie šį susitikimą iš anksto nebuvo skelbiama.

Pakistanas teigia, kad operacija yra „vykdoma“ ir skelbia nukovęs 274 Talibano narius, rašo „Sky News“. Šalies kariuomenės atstovas spaudai Ahmedas Sharifas Chaudhry žurnalistams pranešė, kad ginkluotosios pajėgos nukovė 274 Talibano pareigūnus ir kovotojus. Jis taip pat teigė, kad buvo smogta 22 Afganistano kariniams taikiniams. Kariuomenės atstovas spaudai pridūrė, kad per susirėmimus žuvo mažiausiai 12 Pakistano karių. Nė vienas iš šių skaičių nėra nepriklausomai patvirtintas.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ateinantį antradienį antrą kartą Baltuosiuose rūmuose Vašingtone susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Priešpiet numatyti pokalbiai Ovaliniame kabinete, Berlyne pranešė vyriausybės atstovas Sebastianas Hillė. Po to F. Merzas ir D. Trumpas pietaus. Atstovo teigimu, susitikime bus kalbama apie dvišalius santykius, saugumo politikos padėtį bei „prekybos ir konkurencijos klausimus“. F. Merzas pirmadienį išvyks į JAV.

Viena galinga Irano remiama Irako ginkluota grupuotė nurodė savo kovotojams pasirengti ilgo karo kaimyniniame Irane scenarijui, jeigu Jungtinės Valstijos pradėtų karinę operaciją šioje šalyje. „Kataeb Hezbollah“  įspėjo JAV, kad, pradėjusios karą regione, jos patirs „didžiulius nuostolius“, o vienos ginkluotos grupuotės vadas naujienų agentūrai AFP teigė, jog yra labai tikėtina, kad jo grupuotė įsikiš, jei bus suduoti smūgiai.

Europos Sąjunga (ES) laikinai taikys prieštaringai vertinamą susitarimą su Pietų Amerikos MERCOSUR bloko šalimis. Tai penktadienį paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kuria remiasi agentūra „Reuters“. Tikslas esą yra užsitikrinti konkurencinį pranašumą. Europos Komisija susitarimą su Argentina, Brazilija, Paragvajumi ir Urugvajumi sudarė po 25 metus trukusių derybų. Tai didžiausias ES prekybos susitarimas, kai kalbama apie muitų mažinimą.

Kinija penktadienį įspėjo savo piliečius kuo greičiau evakuotis iš Irano, motyvuodama gerokai išaugusia saugumo rizika, šaliai susiduriant su JAV smūgių grėsme. „Šiuo metu Irane esantiems Kinijos piliečiams patariama sustiprinti saugumo atsargumo priemones ir kuo greičiau evakuotis“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime socialiniuose tinkluose.

Ukrainos ir Slovakijos vadovai penktadienį surengė pokalbį telefonu, stiprėjant ginčui dėl rusiškos naftos tiekimo Bratislavai. „Prezidentas kalbasi su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico. Prezidentas kviečia jį į Ukrainą aptarti visų esamų klausimų“, – sakoma Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio biuro pranešime.

Buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas Jevhenas Dykyj radijo „Radio NV“ eteryje pareiškė, kad 2022 metais Vengrija galėjo ruoštis puolamiesiems veiksmams prie sienos su Ukraina, rašoma UNIAN. Pasak jo, 2022 m. vasario 24 d. Vengrijos kariuomenė išsidėstė palei Ukrainos sieną su pontoniniais tiltais, skirtais Tisos forsavimui. Budapešto paaiškinimus, kad tai buvo daroma siekiant priimti pabėgėlius, jis pavadino nepagrįstais.

Po pastarųjų dienų mirtinų susirėmimų su Pakistanu Afganistano vyriausybė penktadienį pareiškė norinti dialogo konfliktui išspręsti. „Mes ne kartą pabrėžėme, kad siekiame taikaus sprendimo, ir vis dar norime, kad problema būtų išspręsta dialogo būdu“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Talibano vyriausybės atstovas spaudai Zabihullah Mujahidas.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas per kitą antradienį vykstantį susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pristatys Europos Sąjungos (ES) „koordinuotą poziciją“ dėl naujausių JAV muitų, pranešė Berlynas. „Norime pasiekti stabilumo ir nuspėjamumo prekybos santykiuose, – penktadienį pareiškė jo atstovas Sebastianas Hille. – Šiuo atžvilgiu svarbi vieninga Europos Sąjungos pozicija.

Per didelius potvynius Brazilijos pietryčiuose žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 54. Žuis de Foros didmiestyje, merijos duomenimis, registruoti 48 žuvę asmenys ir 13 dingusiųjų. Už 100 km esančioje Uboje žuvusiųjų yra šeši, du žmonės laikomi dingusiais. Smarkios liūtys Minas Žeraiso valstijoje prasidėjo naktį į antradienį. Potvynių vanduo užliejo kelius, nešė su savimi namus. Daugiau kaip 3,5 tūkst. gyventojų neteko pastogės.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas telefonu Volodymyrui Zelenskiui išreiškė norą, kad karas Ukrainoje baigtųsi per mėnesį. D. Trumpo žodžiai nuskambėjo prieš Ženevoje vykstančias dvišales amerikiečių ir ukrainiečių derybas. Tiesa, prieš jas savo poziciją garsiai pademonstravo ir Vladimiras Putinas – surengė masinę Ukrainos infrastruktūros ir gyvenamųjų rajonų ataką. Ukrainiečiai po šios atakos kviečia D. Trumpą atvykti į jų šalį ir pamatyti, kaip Ukraina atrodys po mėnesio.

JAV ambasada Jeruzalėje penktadienį pranešė leidžianti ne pirmos būtinybės vyriausybės darbuotojams ir jų šeimos nariams išvykti iš Izraelio dėl saugumo rizikų, pridurdama, kad norintys išvykti asmenys turėtų tai padaryti, kol dar yra prieinami skrydžiai. „2026 metų vasario 27 dieną Valstybės departamentas leido išvykti nebūtiniems JAV vyriausybės darbuotojams ir JAV vyriausybės darbuotojų šeimos nariams iš misijos Izraelyje dėl saugumo rizikų“, – savo interneto svetainėje nurodė ambasada.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė matantis galimybių langą pasiekti taiką iki lapkričio mėn. vyksiančių JAV vidurio kadencijos rinkimų, rašo „Ukrinform“. Interviu britų televizijai „Sky News“ Ukrainos prezidentas patvirtino esą pasirengęs susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu deryboms ir dėsiantis visas įmanomas pastangas taikai pasiekti, tačiau Ukraina, tikino jis, savo teritorijų neatiduos.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney penktadienį atvyko į Indiją, kur tikisi atkurti ryšius ir padvigubinti prekybos apimtis, taip kompensuodamas žalą, kurią padarė trūkinėjantys jo šalies santykiai su Jungtinėmis Valstijomis. M. Carney vizitas yra svarbus žingsnis į priekį santykiuose, kurie faktiškai nutrūko 2023 metais, kai Otava apkaltino Naująjį Delį mirtinos kampanijos prieš sikhų aktyvistus Kanados teritorijoje organizavimu.

Ištremtoji Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad dedant intensyvias pastangas užbaigti karą Ukrainoje, jos šalis neturi tapti „paguodos prizu“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Pasak S. Cichanouskajos, Ukrainai gyvybiškai svarbu laimėti savo kovą, tačiau Baltarusija, kuri, valdant autoritariniam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, yra artima Maskvos sąjungininkė, neturėtų būti paaukota.

Netoli Zaporižios atominės elektrinės Ukrainoje buvo paskelbtos vietinės paliaubos, kad būtų galima suremontuoti elektros perdavimo linijas, šį rytą pranešė Rusijos naujienų agentūros, remdamosi Rusijos valstybinės branduolinės korporacijos vadovu, rašo „Sky News“. Elektrinė, didžiausia Europoje, yra Rusijos kontroliuojama nuo pat netrukus po karo pradžios 2022 metais.

Čekija šiemet ketina sumažinti pagrindines išlaidas gynybai iki mažiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir rizikuoja užrūstinti JAV bei kitas NATO sąjungininkes, praneša „Politico“. Čekijos premjero Andrejaus Babišo vadovaujama naujoji populistų koalicija parengė biudžeto projektą, kuriame numatoma gynybos finansavimą mažinti 900 mln. eurų, palyginus su buvusios vyriausybės pasiūlymu 2026 metams.

Britanija „labai susirūpinusi dėl reikšmingo įtampos tarp Afganistano ir Pakistano eskalavimo“, penktadienį pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper, Islamabadui subombardavus didžiuosius afganų miestus, įskaitant sostinę Kabulą.

Kroatija gali tiekti naftą Vengrijai ir Slovakijai per savo naftotiekį „Adria“ ir taip kompensuoti naftotiekio „Družba“ sutrikimus, sakė ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius.

Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių vadovas penktadienį pasmerkė visame pasaulyje didėjančias grėsmes moterų teisėms, akcentuodamas nevaldomą femicidą ir kraupų išnaudojimą, išryškėjusį tokiose bylose kaip JAV seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino atvejis. „Smurtas prieš moteris, įskaitant femicidą, yra pasaulinė nepaprastoji padėtis. 2024 metais visame pasaulyje buvo nužudyta apie 50 tūkst.

JAV gyvenęs vyras, kurį kartu su keletu kitų asmenų per susišaudymą nukovė Kubos pakrančių apsauga, norėjo išlaisvinti komunistinę salą, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį pranešė jo politinis bendražygis. Trečiadienį Kubos pakrančių apsauga apšaudė greitaeigį katerį ir nukovė vieną bei sužeidė dar vieną amerikietį, pranešė oficialus JAV asmuo. Kubos teigimu, susišaudymo metu žuvo keturi ir buvo sužeisti dar šeši laive buvę žmonės.

Pakistanas penktadienį bombardavo didžiuosius Afganistano miestus, įskaitant sostinę Kabulą, o pakistaniečių gynybos ministras po kelis mėnesius trukusių kaimyninių šalių susirėmimų paskelbė, kad dabar šalys atvirai kariauja.

Derybos tarp Ukrainos, JAV ir Rusijos dėl karo išlieka sudėtingos ir daugiasluoksnės. Kol kas neįmanoma prognozuoti tikslių jų pabaigos terminų. Tai interviu leidiniui „Al Modon“ pareiškė Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas. K. Budanovas trijų šalių taikos derybas įvertino kaip itin sudėtingą ir daugialypį procesą, kuriame šiuo metu neįmanoma nustatyti konkrečių užbaigimo terminų.

Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi penktadienį pareiškė nepritarianti imperatoriškosios šeimos vyriškos lyties paveldėjimo taisyklių keitimui, nors stiprėja spaudimas įstatymų leidėjams spręsti monarchijos išlikimo klausimą. Šiuo metu į Chrizantemų sostą gali įžengti tik vyriškos lyties palikuonys iš vyriškosios šeimos linijos.

Ukrainoje – dar vienas skambus korupcijos skandalas energetikos sektoriuje. Teisėsaugos duomenimis, atkuriant po apšaudymų nukentėjusią Tripolės šiluminę elektrinę galėjo būti pasisavinta daugiau nei 50 mln. grivinų (apie 1 mln. eurų). Įtariama, kad rangovų vadovai padidino darbų ir įrangos kainas, o dalį lėšų išsigrynino per su jais siejamas įmones. Dar viena „schema“ energetikos sektoriuje: daugiau nei 50 mln.

Viena galinga Irano remiama Irako ginkluota grupuotė nurodė savo kovotojams pasirengti ilgo karo kaimyniniame Irane scenarijui, jeigu Jungtinės Valstijos pradėtų karinę operaciją šioje šalyje. „Kataeb Hezbollah“ ketvirtadienį įspėjo JAV, kad, pradėjusios karą regione, jos patirs „didžiulius nuostolius“, o vienos ginkluotos grupuotės vadas naujienų agentūrai AFP teigė, jog yra labai tikėtina, kad jo grupuotė įsikiš, jei bus suduoti smūgiai.

Pranešama, kad naktį Ukraina surengė smūgius, pataikydama į šiluminę elektrinę Belgorodo srityje ir naftos saugyklą okupuotame Luhanske, remiantis Rusijos pareigūnų teiginiais ir socialiniuose tinkluose paskelbta liudininkų medžiaga, rašo „Kyiv Independent“. Sistemos HIMARS smogė Belgorodo regiono centrui, pranešė „Telegram“ kanalas „Exilinova-Plus“, cituodamas vietos gyventojus. Dėl atakų dalis miesto liko be elektros.

Lenkija planuoja priimti naują įstatymą, kuriuo vaikams iki 15 metų bus uždrausta naudotis socialiniais tinklais, o už amžiaus patikrinimą bus atsakingos platformos, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Penktadienį paskelbtame interviu „Bloomberg News“, kurį cituoja „Reuters“, Lenkijos švietimo ministrė Barbara Nowacka sakė, valdančioji koalicija penktadienį pristatys įstatymo projektą, numatantį baudas platformoms, kurios ir toliau bus prieinamos jaunesniems naudotojams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad šiuo metu Ukraina negali susigrąžinti savo teritorijų, tačiau Rusija taip pat negali laimėti, praneša „Sky News“. Pokalbio metu vedėjas pastebi, kad Baltieji rūmai dažnai pareiškia, jog Ukraina negalės laimėti karo ir dėl taikos turės atiduoti dalį teritorijos. Paklaustas, ar Ukraina gali laimėti, V. Zelenskis paaiškino, kad šiame etape tai reikštų milžiniškas žmonių aukas.

Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariuomenės vadas Europoje Benas Hodgesas teigia, kad kontrabandinių balionų nukreipimas į Lietuvą yra pilkojoje zonoje vykdoma karinė operacija. Anot jo, šaudyti į tokius objektus nerekomenduojama, tačiau už jų leidimą atsakinga Rusija ir Baltarusija turi žinoti, kad bus pasekmės.  „Toks yra pilkųjų operacijų pobūdis, jos nebūtinai yra nuspėjamos ar vyksta pagal grafiką. Manau, kad čia mums reikia pakeisti mąstyseną.

Vokietijos viešasis transportas penktadienį patiria didelių sutrikimų, nes ankstyvą rytą dėl streiko sustojo municipalinių autobusų ir traukinių eismas.  Profesinės sąjungos „Verdi“ atstovas dpa pranešė, kad streikai didžiausioje Vokietijos vietinio transporto bendrovėje „Berliner Verkehrsbetriebe“ (BVG) prasidėjo 3 val. ryto. Profesinė sąjunga paragino streikuoti beveik visose Vokietijos žemėse.

Europos Sąjunga (ES) sugriežtino kūdikių pieno mišinukų ingredientų importo iš Kinijos kontrolę prie sienų, po to, kai ši šalis buvo įvardyta kaip užteršimo grėsmė, teigiama trečiadienį paskelbtame pranešime. Toksinas cereulidas, galintis sukelti pykinimą ir viduriavimą, pirmą kartą buvo aptiktas gruodį, mišinių, kurių sudėtyje buvo arachidono riebalų rūgšties, partijose. Dėl šios priežasties šių mišinių pardavimas buvo sustabdytas dešimtyse valstybių.

Rusijos pajėgos bepiločiais orlaiviais atakavo viešbučio pastatą Sumų srityje. Kaip rašo „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ informavo Sumų karinės administracijos vadovas Serhijus Krivošenka. „Naktį priešas toliau atakavo miesto infrastruktūrą. Buvo suduoti 2 bepiločių orlaivių smūgiai pastatui miesto centre“, – pažymėjo jis. Kilo gaisras. Iš pastato į slėptuvę evakuota 50 žmonių. Apgadintas viršutinis pastato aukštas. Vėliau pranešta, kad gaisras buvo likviduotas.

Rusijos karinių veiksmų rezultatai praėjusiais metais buvo gana prasti, ir laikas nėra jos pusėje. Apie karo perspektyvas bei tai, kokių rezultatų gali atnešti šie metai mūšio lauke, interviu „The New York Times“ papasakojo karo ekspertas Michaelas Kofmanas.

Netoli Prancūzijos lėktuvnešio „Charles de Gaulle“, kuris buvo Švedijos vandenyse, neutralizuotas dronas tikriausiai yra rusiškos kilmės, ketvirtadienį pareiškė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas. Dronas atskrido „tikriausiai iš Rusijos, nes įvykio metu netoliese buvo Rusijos karinis laivas“, televizijos kanalui SVT sakė P. Jonsonas. „Labai tikėtina, kad tarp Rusijos karinio laivo ir šio drono yra stiprus ryšys“, – pridūrė jis.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris patyrė skaudų smūgį per papildomus rinkimus Gortono ir Dentono apygardoje – juos laimėjo Žaliųjų partija. Leiboristų partija liko trečioje vietoje po Zacko Polanskio Žaliųjų partijos ir Nigelo Farage‘o „Reform UK“s anksčiau buvusioje savo tvirtovėje Didžiajame Mančesteryje – toks rezultatas padidins spaudimą ministrui pirmininkui.

Vasario 26 d. Ukrainos ir JAV pareigūnai susitiko Ženevoje deryboms dėl pokarinio atkūrimo, nepaisant aklavietės diskusijose su Rusija. Kyjivas tikisi patvirtinti pagrindines susitarimo detales trišaliame susitikime kovo mėnesio pradžioje. Vyriausiasis Ukrainos derybininkas Rustemas Umerovas pranešė, kad po susitikimo, įvykusio po naktinės Rusijos atakų serijos, jo dalyviai pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as ketvirtadienį pareiškė, kad nėra jokių šansų, jog smūgis Iranui, kurį svarsto suduoti Donaldas Trumpas, sukeltų ilgą karą regione, teigiama leidinio „Washington Post“ paskelbtame interviu.

Pasaulyje įsiplieskė naujas karinis konfliktas – Afganistanas paskelbė pradėjęs plataus masto puolamąsias operacijas prieš Pakistaną. Kovos vyksta palei Durando liniją ir jau apėmė kelias Afganistano provincijas. Abi pusės skelbia apie didelius priešininko nuostolius, tačiau pateikia skirtingas versijas dėl žuvusiųjų – kalbama ir apie galimas civilių aukas. Pastaraisiais mėnesiais abiejų šalių santykiai pablogėjo.

Po afganų talibų antpuolio Pakistano karinės oro pajėgos naktį smogė Afganistano karinėms bazėms Kabulo, Kandaharo ir Paktijos provincijose, penktadienį anksti ryte pranešė pareigūnai. Smūgius platformoje „X“ patvirtino ir Talibano vyriausybės atstovas Zabihullah Mujahidas, sakydamas, kad apie antskrydžių aukas nepranešama. Pakistanas teigė, kad per ataką žuvo dešimtys Talibano kovotojų.

Rusija sako, kad Jungtinė Karalystė ir Prancūzija ketina Ukrainai siųsti branduolinius ginklus. Abi šalys tai neigė, tačiau rusų isterija tęsiasi ir propaganda liejasi toliau.

Prekybos ryšius Kinijoje puoselėjantis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ragina Pekiną spausti Rusiją nutraukti agresiją Ukrainoje ir priekaištauja dėl 80 mlrd. eurų prekybos deficito tarp Vokietijos ir Kinijos. Tuo pat metu F. Merzas džiaugiasi vizito vaisiais – Pekinas įsipareigojo įsigyti 120 Europos gamintojo „Airbus“ lainerių, kurių bendra vertė siekia apie 16 mlrd. eurų.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė naujo Ukrainos, JAV ir Rusijos taikos derybų raundo vietą ir galimą datą. Šį kartą susitikimas vyks Jungtiniuose Arabų Emyratuose, rašo „24 Kanal“. Apie tai V. Zelenskis pranešė per savo vakarinį kreipimąsi vasario 26 dieną. „Šiandien kelis kartus kalbėjausi su Rustemu Umerovu, Davidu Arakhamia ir JAV prezidento atstovais Steve‘u Witkoffu bei Jaredu Kushneriu po jų šiandien vykusių susitikimų rezultatų.

Vienas didelis Irano universitetas laikinai pašalino tris studentus dėl nacionalinės vėliavos deginimo per pastarojo meto antivyriausybinius protestus, ketvirtadienį pranešė vietos žiniasklaida. Šeštadienį keliuose Teherano universitetuose kilo studentų demonstracijos, prie kurių vėliau prisijungė ir kitų miestų studentai. Per mitingus universitetų miesteliuose susirėmė vyriausybę palaikančios ir antivyriausybinės grupės.