Užsienis

Londone 76-uoju maršrutu važiuojančio raudono dviaukščio autobuso vairuotojas Ricki Reidas keleivius kasdien stebina neįprastu ritualu – prieš išvykdamas į reisą jis į orą paleidžia muilo burbulus. Paprasta idėja greitai išpopuliarėjo socialiniuose tinkluose, o pats vairuotojas keleivių jau yra vadinamas „Ponu Burbulu“. Kaip sakė Rickis, sumanymas netikėtai tapo būdu pakelti nuotaiką ne tik sau, bet ir keleiviams. Daugiau apie tai – tv3.lt reportaže.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino savo ketinimus įvesti 15 proc. pasaulinius muitus importui į JAV. Juos jis galės taikyti iki penkių mėnesių, sakė D. Trumpas Ovaliniame kabinete susitikęs su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu.

Šiaurės Ispanijos Santandero miesto pakrantėje antradienį sugriuvus mediniam takui, jungiančiam dvi uolas, žuvo keturi jauni žmonės, o dar du dingo, pranešė valdžios institucijos. Ispanijos jūrų gelbėjimo tarnyba socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad aukos įkrito į jūrą uolėtame El Bokalo paplūdimyje. Ji teigė, kad buvo rasti keturi kūnai, du asmenys dingo, o vienas žmogus buvo išgelbėtas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažėrė liaupsių NATO generaliniam sekretoriui Markui Rutte. „Manau, jis fantastiškas“, – kalbėdamas apie iš Nyderlandų kilusį M. Rutte sakė D. Trumpas, antradienį Ovaliniame kabinete priimdamas Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą. Kalbėdamas apie Europos šalis, jis taip pat išskyrė tas, kurios, jo nuomone, buvo „linkusios padėti“, ir tas, kurios tokiomis nebuvo. „Kai kurios Europos šalys buvo linkusios padėti, o kai kurios – ne.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad tarp Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino egzistuoja „milžiniška neapykanta“. Tuo pačiu jis išreiškė įsitikinimą, kad karo sureguliavimas vis dėlto yra įmanomas. Pasak D. Trumpo, kartais jis atsakomybę priskiria vienai pusei, o kartais – kitai. Ką Trumpas pasakė apie Zelenskį ir Putiną? Bendraudamas su žurnalistais D. Trumpas teigė, kad konfliktą tarp Kyjivo ir Maskvos lydi precedento neturinti asmeninė priešprieša.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas savo susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu patvirtino Europos poziciją dėl karo Ukrainoje. „Mes visi norime, kad šis karas kuo greičiau baigtųsi, – sakė F. Merzas Baltuosiuose rūmuose. – Tačiau Ukraina turi išsaugoti savo teritoriją ir savo saugumo interesus“. F. Merzas taip pat pabrėžė, kad Vokietija ir JAV yra vieningos nuomonės Irano klausimu.

Amsterdamo „Rijksmuseum“ pirmadienį pranešė atradęs naują Rembrandto paveikslą: muziejus pasitelkė pažangias skenavimo technologijas ir stilistinę analizę, kad patvirtintų, jog jį sukūrė olandų meistras. Šio 1633 metais datuojamo kūrinio, pavadinto „Zacharijo regėjimas šventykloje“, buvimo vieta buvo nežinoma 65 metus, tačiau neseniai jis buvo perduotas muziejui ištirti.

Iranui užblokavus Hormūzo sąsiaurį ir grasinant naikinti praplaukti jį bandančius laivus, paskui naftą kyla ir dujų kaina. Per kelias dienas jau dešimt procentų, iki 84 dolerių už barelį, pakilusi nafta atsiliepia ir Lietuvos vairuotojų kišenei. Kai kurie sako, jog dyzelinas pabrango 10–20 centų už litrą. Negana to, dėl nuolatinių apšaudymų didžiausia pasaulyje suskystintų dujų gamykla Katare bent kuriam laikui užvėrė duris. Dėl tokio sprendimo dujų kaina rinkoje kilo virš 50 procentų.

JAV pirmoji ponia Melania Trump pirmadienį tapo pirmąja pasaulio lyderio sutuoktine, pirmininkavusia Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžiui Niujorke. Pasak Baltųjų rūmų, galingiausios JT institucijos susitikime daugiausia dėmesio buvo skirta vaikams, technologijoms ir švietimui konfliktų metu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pagrasino nutraukti prekybą su Ispanija, kurios kairiojo sparno vyriausybė atsisakė leisti JAV lėktuvams naudotis jos bazėmis atakuoti Iraną ir prieštaravo gynybos finansavimo didinimui NATO rėmuose. „Ispanija elgėsi baisiai“, – sakė D. Trumpas žurnalistams, susitikęs su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu. JAV nenori nieko bendro su Ispanija „Mes nutrauksime visą prekybą su Ispanija. Mes nenorime nieko bendro su Ispanija“, – teigė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį Baltuosiuose rūmuose priėmė Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą. Jis vadino F. Merzą draugu, su kuriuos susitinka „labai įdomiu laiku“. „Mūsų šalys gerai sutaria“, – sakė D. Trumpas ir pareiškė, kad abi pusės kalbės ir apie Iraną. Anot prezidento, jis džiaugiasi šiuo susitikimu. D. Trumpas negailėjo pagyrų svečiui. „Jis labai gerai atlieka savo darbą“, – teigė prezidentas Ovaliniame kabinete.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė esąs nepatenkintas Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu, kuris neprisijungė prie JAV ir Izraelio atakos prieš Iraną, tačiau leido JAV pajėgoms naudotis JK bazėmis. „Nesu patenkintas JK“, – sakė D. Trumpas, susitikęs su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu Baltuosiuose rūmuose. „Tai ne Winstonas Churchillis“ „Mums prireikė trijų, keturių dienų, kad išsiaiškintume, kur galime nusileisti“, – teigė D. Trumpas.

Laikantis griežtų saugumo priemonių, Meksikoje palaidotas kariuomenės nukautas liūdnai pagarsėjęs narkomafijos bosas „El Mencho“. Anot duomenų, Nemesio Oseguera palaidotas paauksuotame karste nedidelėse kapinėse viename Gvadalacharos priemiesčių. Skambėjo tradicinė muzika, žmonės dėjo gėlių vainikus, pasakojo vienas reporteris. Meksikos kariuomenė prieš daugiau nei savaitę paskelbė apie galingo narkotikų kartelio „Jalisco Nueva Generación“ vadeivos žūtį.

Kanados Britų Kolumbijos provincija ateityje nebesukios laikrodžių. Ateinantį savaitgalį laikrodžio rodyklės paskutinį kartą bus pasuktos į priekį, pranešė gubernatorius Davidas Eby‘is. Tada toks laikas ir liks, daugiau laikas nebus keičiamas. „Šis sprendimas susijęs ne tik su laikrodžiais, – kalbėjo gubernatorius.

Sakartvelo pilietis, įtariamas šnipinėjimu karinio jūrų laivyno bazėje Kretoje, kurią naudoja JAV pajėgos, antradienį buvo įkalintas dvejiems metams, pranešė Graikijos naujienų agentūra ANA. Graikijos teismas 36 metų vyrą nuteisė už neteisėtą atvykimą į Graikiją pagal pagreitintą procedūrą, kuri leidžia valdžios institucijoms toliau tirti sunkesnį nusikaltimą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradeda susitikimą su Vokietijos kancleriu aptardamas karą Irane. Jis teigia, kad Friedrichas Merzas „mums padėjo“ ir buvo „iš tiesų labai malonus“, rašo „Sky News“. Kalbėdamas apie Iraną, jis sako: „Jie neturi laivyno – jis sunaikintas, jie neturi oro pajėgų – jos sunaikintos, jie neturi oro erdvės stebėjimo sistemų – jos sunaikintos.“ „Beveik viskas buvo sunaikinta“, – tęsia jis.

Rusija turi problemų su personalu, jie neturi laiko rengti savo karių. Kaip praneša UNIAN korespondentas, apie tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Kai kuriomis kryptimis jaučiame rusų silpnumą. Tai naujas pojūtis. Tai nereiškia, kad reikia atsipalaiduoti, nereikia galvoti, kad priešas pasidavė, nereikia manyti, kad jų sumažėjo. Tačiau labai svarbu tai, kad kalbant apie gyvąją jėgą, yra toks jausmas, jog jie šiek tiek susilpnėjo“, – sakė jis.

Pasauliui su nerimu stebint karą Irane patys amerikiečiai bando suvokti, ką gi daro jų prezidentas, ar Trumpas neįtrauks Amerikos į dar vieną ilgą karą Artimuosiuose Rytuose? Naujausios apklausos rodo, kad smūgius Iranui palaiko mažiau tik trečdalis amerikiečių. O ir pati administracija jau keičia retoriką – pirma kalbėjusi apie Irano režimo pakeitimą, šį tikslą viešai stumia į šoną. Ir aiškina, kad operaciją pradėjo todėl, kad smūgiuoti Iranui jau planavo Izraelis.

Izraelio karinės oro pajėgos, kariuomenės duomenimis, pradėjo „plataus masto“ atakų bangą prieš Irano sostinę Teheraną. „Kariuomenė pradėjo devintą atakų bangą Teherane“, – sakoma pranešime. Ji esą nukreipta prieš Irano teroristinio režimo infrastruktūrą Teherane. Institucija atsakinga už Ali Khamenei įpėdinio išrinkimą Per naujus oro smūgius, Irano žiniasklaidos duomenimis, pataikyta ir į  Ekspertų asamblėjos pastatą.

Rusija paskyrė naują ambasadorių Lenkijoje, matyti iš antradienį pasirašyto prezidento Vladimiro Putino dekreto. Georgijus Michno atvyks į Varšuvą, Lenkijos ir Rusijos santykiams pasiekus žemiausią tašką dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. Be to, Varšuva kaltina Maskvą dėl virtinės šnipinėjimo atvejų Lenkijos teritorijoje.

Ukrainos atletai žiemos paralimpinėse žaidynėse Italijoje negalės dėvėti pirminio savo komandinės aprangos varianto. To priežastis: ant kostiumų pavaizduotas Ukrainos žemėlapis. Jame šalis vaizduojama 1991 metų sienų ribose, kurios apima ir Krymą bei šiuo metu Rusijos okupuotas teritorijas.

Kinija paragino Iraną užtikrinti saugų laivų judėjimą per Hormūzo sąsiaurį – tai iki šiol aiškiausias Islamo Respublikos pagrindinės ekonominės partnerės raginimas tęsti prekybą per šį vandens kelią, rašo „Bloomberg“. Tanklaivių eismas per šią šalį faktiškai sustojo po to, kai JAV ir Izraelis savaitgalį pradėjo bombardavimo kampaniją, į kurią Iranas atsakė smūgiais visame regione.

Nors Lietuva ir palaiko Amerikos operaciją Irane, didesnio pavojaus mums nefiksuojama – nėra indikacijų ir dėl galimų teroristinių išpuolių. Tą pareiškė Gitanas Nausėda. Tiesa, jau prasidėjo svarstymai, ką darytume, jei Amerika paprašytų pagalbos siunčiant karius į patį Iraną. Diskusijos įsibėgėja ir dėl Prancūzijos prezidento planų plėsti prancūziško branduolinio ginklo išdėstymą Europos žemyne. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį stojo ginti JAV ir Izraelio smūgių Iranui, sakydamas, kad Teherano branduolinės ir raketinės ambicijos rimtą grėsmę kelia ne tik Artimiesiems Rytams. Kalbėdamas Skopjėje kartu su Šiaurės Makedonijos prezidente Gordana Siljanovska Davkova surengtoje spaudos konferencijoje, M. Rutte sakė, jog „nedaug trūksta“, kad Iranas turėtų branduolinį ginklą.

Kai kurios Europos Sąjungos šalių vyriausybės skeptiškai vertina idėją paspartinti Ukrainos įstojimą į ES galimo taikos susitarimo kontekste, baimindamosi, kad toks žingsnis gali atverti „Pandoros skrynią“ problemų ir pakirsti pačią bloko plėtros logiką. Apie tai rašo „Reuters“, remdamasi Europos diplomatais. Leidinys primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis siekia, jog šalis prisijungtų prie ES 2027 metais kaip karo sureguliavimo dalis.

Naujausia visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad Jungtinės Karalystės (JK) Žaliųjų partija aplenkė ministro pirmininko Keiro Starmerio Leiboristų partiją, o tokios žinios dar labiau sustiprins nepasitenkinimą pastarojo lyderyste, praneša „Politico“. Ši bendrovės „YouGov“ apklausa apie tai, kaip žmonės balsuotų, parodė, kad žaliuosius palaikytų 21 proc. respondentų. Jie atsilieka tik nuo Nigelo Farage‘o partijos „Reformuokime JK“ (angl. Reform UK), kurią remia 23 proc.

Praėjusį kartą, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis bombardavo Iraną, žurnalistas paklausė Vladimiro Putino, kaip jis reaguotų, jei per ataką žūtų aukščiausiasis Irano lyderis. „Aš net nenoriu to aptarinėti“, – tuomet atsakė Rusijos prezidentas. Nepraėjus nė devyniems mėnesiams, po to, kai šeštadienį per Izraelio vadovaujamą ir JAV remiamą tikslinį smūgį žuvo ajatola Ali Khamenei, V. Putinas nebeturėjo kito pasirinkimo, kaip tik reaguoti.

Rusijos centrinis bankas antradienį pranešė, kad Liuksemburge pateikė ieškinį Europos Sąjungai (ES) dėl neriboto maždaug 230 mlrd. dolerių (200 mlrd. eurų) Maskvos rezervų įšaldymo, įvesto prieš ketverius metus dėl jos puolimo Ukrainoje. ES valstybės narės praėjusiais metais sugriežtino teisinį pagrindą, kuriuo remiantis buvo įšaldytos lėšos, blokui siekiant jas panaudoti milžiniškai paskolai Kyjivui paremti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis duodamas interviu Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“ pasakė, kad smūgiai Irano kariniams tikslams yra pagrįsti, turint omenyje Teherano vaidmenį tiekiant ginklus Rusijai, tačiau įspėjo, kad operacija Artimuosiuose Rytuose gali turėti įtakos Ukrainos galimybėms gauti priešlėktuvinių raketų ir sistemų. „Manau, kad Irano karinių taikinių puolimas yra teisingas sprendimas.

JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas televizijos „Fox News“ eteryje pareiškė, kad Iranas derybose metų pradžioje JAV atstovams prisipažino turintis pakankamai sodrinto urano 11 branduolinių bombų pagaminimui. Pasak jo, Islamo Respublikos atstovai didžiavosi tuo, kad šaliai pavyko apeiti visus kontrolės protokolus ir pasiekti tokį lygį. „Per pirmąjį susitikimą abu Irano derybininkai mums be jokios gėdos tiesiai šviesiai pareiškė, kad jie turi 460 kilogramų 60 proc.

Izraelio žvalgyba dar gerokai prieš Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą buvo įsilaužusi į beveik visas Teherano kelių stebėjimo kameras ir sekė saugumo tarnybų darbuotojus, rašo „Financial Times“, remdamasis šaltiniais. Pasak dviejų leidinio pašnekovų, iš vaizdo stebėjimo kamerų gauti vaizdai buvo šifruojami ir perduodami į serverius Tel Avive.

Proiranietiška „Hezbollah“ grupuotė Libane pagrasino Izraeliui nauju atviru karu. „Kantrybės era“ baigėsi, organizacijos pareiškime pabrėžė aukštas „Hezbollah“ funkcionierius Mahmudas Komati. „Hezbollah“ esą ilgai laikėsi nuošalyje. Tačiau valstybė negali apsaugoti šalies nuo besitęsiančių Izraelio atakų. „Negalime toliau toleruoti mūsų brolių žudymo ir mūsų namų griovimo“, – kalbėjo M. Komati.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas internete pasidalijo trumpa naujiena apie karą Irane. Pasak jo, deryboms su Iranu jau „per vėlu“. Atsakydamas kitam „Truth Social“ vartotojui, kuris teigė, kad JAV smūgiai lėmė „Trumpo doktrinos gimimą“, JAV prezidentas apie Iraną sakė: „Jų oro gynyba, oro pajėgos, karinis jūrų laivynas ir vadovybė sunaikinti. Jie nori kalbėtis.

Ant JAV prezidento Donaldo Trumpo kaklo pastebėtas naujas išbėrimas sukėlė klausimų, tačiau jo asmeninis gydytojas sako, kad nerimauti pagrindo nėra. Ant D. Trumpo kaklo pastebėtas išbėrimas yra kremo, kurį jis naudoja kaip „profilaktinį odos gydymą“, rezultatas, pirmadienį CNN sakė jo asmeninis gydytojas. „Prezidentas Trumpas naudoja labai paprastą kremą dešinėje kaklo pusėje, kuris yra profilaktinis odos gydymo preparatas“, – sakė dr. Seanas Barbabella savo pareiškime.

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie Vokietijos kariuomenę. Bundesveras susiduria su iššūkiais ieškodamas savanorių, pasirengusių tarnauti Lietuvoje dislokuojamoje brigadoje, o tai kelia klausimų dėl ilgalaikių įsipareigojimų NATO sąjungininkams. Lietuvai ruošiantis priimti Vokietijos brigadą, vis dažniau klausiama, ar ši iniciatyva bus įgyvendinta sklandžiai ir ar Vokietija turės pakankamai karių jai suformuoti.

JAV ir Izraelio kariniai smūgiai Iranui bei Islamo Respublikos dronų ir raketų atakos prieš kaimynines šalis gali atnaujinti diskusijas Europos Sąjungoje (ES) dėl rusiškų gamtinių dujų importo draudimo, antradienį pareiškė Norvegijos energetikos ministras.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį telefonu aptarė už Ukrainą kovojusių ir į nelaisvę patekusių Vengrijos piliečių bei kitus su karu susijusius klausimus, pranešė Kremlius. Ukrainoje, daugiausia vakariniame Užkarpatės regione, gyvena didelė vengrų bendruomenė.

Antradienį NATO pareiškė, kad palankiai vertina „galimybę išplėsti konsultacijas branduoliniais klausimais“ su Paryžiumi, prezidentui Emmanueliui Macronui pažadėjus sustiprinti Prancūzijos branduolinį arsenalą.  Pirmadienį E. Macronas pareiškė, kad Prancūzija išplės savo branduolinį arsenalą ir galėtų pirmą kartą dislokuoti branduoliniais ginklais apginkluotus lėktuvus šalyse sąjungininkėse. Tai reikštų didelį Europos gynybos pokytį įtemptų santykių su Jungtinėmis Valstijomis metu.

Antradienį Iranas perspėjo Europos šalis neįsitraukti į konfliktą kartu su Izraeliu ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Prieš tai Vokietija, Didžioji Britanija ir Prancūzija pareiškė, kad gali imtis „gynybinių veiksmų“ siekiant sunaikinti Irano raketų paleidimo pajėgumus.  „Tai būtų karo veiksmas. Bet koks toks veiksmas prieš Iraną būtų laikomas bendrininkavimu su agresoriais.

Duodamas parodymus, kuriuos pirmadienį paviešino JAV Kongreso komitetas, buvęs prezidentas Billas Clintonas pareiškė, kad nieko nežinojo apie dabar jau mirusio finansininko Jeffrey Epsteino seksualinius nusikaltimus.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad naftos transportavimo per „Družba“ naftotiekį nutraukimas yra prezidento Volodymyro Zelenskio vykdomas „išpuolis“ prieš Vengriją, rašo „European Pravda“ Tai jis pareiškė, kuomet kalbėjo apie grėsmes jūrų prekybai dėl karo Artimuosiuose Rytuose. „Štai kodėl mums svarbu turėti seną, gerai veikiantį, patikimą, nebrangų naftotiekį su dideliu pralaidumu, kuris gali visiškai mus aprūpinti, tai yra naftotiekis „Družba“, – sakė jis.

Oro bendrovės „Emirates“ skrydis iš Dubajaus yra pakeliui į Frankfurtą – pirmą kartą nuo tada, kai karo veiksmai Irane privertė atšaukti daugybę skrydžių. Vokietijos didžiausio oro uosto operatoriaus „Fraport“ atstovė spaudai antradienį pranešė dpa, kad reisą vykdantis lėktuvas yra „ore“. „Fraport“ atvykimų puslapyje nurodoma, kad lėktuvas į Frankfurtą turėtų atvykti ankstyvą popietę.

Prancūzija dislokavo virš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) naikintuvus „Rafale“, kad apsaugotų savo karinio jūrų laivyno ir aviacijos bazes nuo Irano atakų, antradienį pranešė užsienio reikalų ministras Jeanas Noelis Barrot.  Jungtiniuose Arabų Emyratuose Prancūzija turi šimtus karinio jūrų laivyno, oro pajėgų ir kariuomenės karių. Jos lėktuvai „Rafale“ yra dislokuoti Dhafros bazėje netoli Abu Dabio.

Trečiąją karo dieną Izraelio ir JAV oro pajėgos užsitikrino beveik visišką dominavimą Irano oro erdvėje. Visa Irano priešlėktuvinė gynyba, sukurta daugiausia iš Rusijos ir Kinijos pirktų sistemų pagrindu, buvo nuslopinta ir nesugebėjo nieko priešpastatyti sąjungininkų aviacijai. Tuo pat metu ajatolos režimas toliau bando smogti Artimųjų Rytų šalims savo raketomis ir bepiločiais orlaiviais. „Novaja Gazeta“ su ekspertais aptarė Irano ginkluotės galimybes ir jos kovinio pajėgumo perspektyvas.

Dauguma amerikiečių nepritaria prezidento Donaldo Trumpo administracijos kariniams smūgiams Iranui, rodo kelios apklausos, atliktos po to, kai JAV šeštadienio rytą atakavo Teheraną, praneša žinių portalas „Politico“. Remiantis trumpųjų žinučių apklausos, kurią transliuotojo CNN užsakymu šeštadienį ir sekmadienį atliko įmonė SSRS, rezultatais, beveik šeši iš 10 amerikiečių nurodė, kad nepritaria sprendimui imtis karinių veiksmų prieš minimą Artimųjų Rytų šalį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį priima Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą, atvykstantį pirmojo užsienio lyderio vizito po to, kai Jungtinės Valstijos kartu su Izraeliu sudavė smūgius Iranui, įtraukusius Artimuosius Rytus į karą. Iš anksto suplanuotame susitikime Baltuosiuose rūmuose didžiausias dėmesys turėjo būti skiriamas karui Ukrainoje ir įtemptiems Europos Sąjungos (ES) bei JAV prekybos santykiams, siekiant pataisyti pašlijusius transatlantinius ryšius.

Antradienį naftos kainos toliau kyla į viršų, o akcijų kursai juda žemyn, investuotojams stebint padėtį Artimuosiuose Rytuose, kur JAV ir Izraelis toliau bombarduoja Iraną, o Teheranas toliau smūgiuoja kaimyninėms šalims. „West Texas Intermediate“ naftos barelis antradienį pabrango 2 proc. iki 72,65 JAV dolerio už barelį. „Brent“ rūšies naftos kaina padidėjo 2,5 proc. iki 79,67 JAV dolerio už barelį. Tokijo akcijų biržos indeksas „Nikkei 225“ sumažėjo 2,6 proc.

Ketvirtą dieną Artimuosiuose Rytuose tęsiantis konfliktui, prasidėjusiam po JAV ir Izraelio smūgių Iranui, antradienį regione pranešta apie naujas atakas, įskaitant Izraelio bombardavimą Libane ir dronų ataką prieš Jungtinių Valstijų ambasadą Saudo Arabijos sostinėje Rijade. Konfliktas, prasidėjęs savaitgalį, išprovokavo atsakomąsias Teherano atakas visame regione, o besitęsiantys karo veiksmai nerodo jokių atoslūgio ženklų. Toliau apžvelgiame svarbiausius įvykius.

Metinė infliacija lietuvių turistų itin pamėgtoje Turkijoje šių metų vasarį, palyginti su sausiu, padidėjo iki 31,53 proc. – didžiausio lygio nuo praėjusių metų spalio, skelbia portalas „Trading Economics“. Sausį kainos padidėjo mažiausiai per daugiau nei ketverius metus – 30,65 proc. Prognozuota, kad vasarį infliacija šalyje paspartės iki 31,55 proc. Praėjusį mėnesį Turkijoje pakilo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos (36,44 proc., palyginti su 31,69 proc.