Užsienis

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Kuba gali būti kita šalis po to, kai Jungtinės Valstijos nuvers ajatolų režimą Irane, praneša „Politico“. D. Trumpas sakė, kad JAV vyriausybė atliktų reikšmingą vaidmenį galimoje Kubos vyriausybės žlugimo situacijoje. Jis taip pat užsiminė, kad naujoji Venesuelos vadovybė galėtų dalyvauti pastangose nuversti Kubos valdžią, rašo „RBC-Ukraina“. „Venesuelai sekasi fantastiškai. (Delcy Rodriguez) dirba fantastišką darbą.

NATO ketvirtadienį pranešė sustiprinusi aljanso „balistinių raketų gynybos poziciją“, kuri išliks padidinto lygio, kol sumažės Irano atsakomųjų smūgių į JAV ir Izraelio atakas grėsmė. „Vakar (...) NATO padidino savo aljanso masto balistinių raketų gynybos poziciją“, – socialiniuose tinkluose pasidalintame pareiškime teigė atstovas Martinas O'Donnellas (Martinas O'Donelas), pridurdamas, kad šis žingsnis buvo žengtas po to, kai NATO perėmė raketą, nukreiptą į Turkiją.

Jungtinės Valstijos paprašė Ukrainos pagalbos atremiant Irano dronų atakas Artimuosiuose Rytuose, ketvirtadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pridūrė, kad nurodė suteikti ekspertų pagalbą. „Gavome Jungtinių Valstijų prašymą dėl konkrečios paramos apsaugai nuo „Shahed“ dronų Artimųjų Rytų regione“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis, turėdamas omenyje Irano sukurtus dronus, kuriuos Rusija taip pat naudoja invazijoje į Ukrainą.

Iranui trikdant eismą Hormūzo sąsiauriu ir atakuojant energetikos objektus Vidurio Rytuose, situacija naudojasi Vladimiras Putinas. Kylant energetikos kainoms jis ne tik brangiau parduoda savo naftą, bet ir ėmė atvirai šantažuoti Europą – grasina anksčiau laiko pasitraukti iš Europos rinkos. O rusiškų išteklių ištroškusi Vengrija su Slovakija taip pat stiprina spaudimą Ukrainai dėl sustabdyto „Družbos“ vamzdžio.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nuo konflikto pradžios Artimuosiuose rytuose JAV prezidentas Donaldas Trumpas beveik nenulipa nuo telefono – vykdo asmeninę žiniasklaidos kampaniją, rašo „Sky News“. Kaip teigia analitikas James‘as Matthews, D. Trumpas pats skambino žurnalistams – per pastarąsias 5 dienas davė mažiausiai 17 interviu. „Manau, kad tai jau savaime yra problema – ir priežastis, kodėl JAV įsitraukimas ir jo motyvai pateikiami fragmentiškai, o tai atskleidžia prieštaravimus.

Suomija ketvirtadienį pranešė planuojanti panaikinti apribojimus, draudžiančius branduolinius ginklus jos teritorijoje, siekdama suderinti šalies politiką su NATO atgrasymo politika po prisijungimo prie aljanso 2023 metais. „Vyriausybės pasiūlymas ateityje leistų įvežti branduolinį ginklą į Suomiją, jį transportuoti, pristatyti ar turėti Suomijoje, jei tai būtų susiję su Suomijos karine gynyba“, – žurnalistams sakė gynybos ministras Antti Hakkanenas.

Vengrija planuoja nusiųsti į Ukrainą ministrų misiją, kad ištirtų naftotiekiui „Družba“ – pagrindiniam kanalui, kuriuo šiai išėjimo į jūrą neturinčiai šaliai tiekiama rusiška nafta – padarytą žalą, teigiama Oficialiajame leidinyje paskelbtame dekrete. Misijai, kurią nurodė vykdyti ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, vadovaus Energetikos ministerijos viceministras, tarp jos narių bus ir Vengrijos energetikos bendrovės MOL atstovas.

Per pirmąsias tris konflikto Artimuosiuose Rytuose dienas Irano smūgiams atremti buvo panaudota daugiau nei 800 raketų, skirtų oro gynybos sistemai „MIM-104 Patriot“, tuo tarpu Ukraina tiek jų neturėjo per visą karą su Rusija, ketvirtadienį pasitarime sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Mes konsultuojamės su visais Artimųjų Rytų lyderiais – Kataru, Jungtiniais Arabų Emyratais, Bahreinu, Jordanija, o šiandien kalbėsime ir su kitais.

Pasak „Sky News“ karo analitiko Michaelo Clarke‘o, per pastaruosius kelis mėnesius Europos požiūris į JAV „patyrė gana didelį pokytį“. Pastarosiomis dienomis JAV operacijas Irane viešai pasmerkė tiek Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas, tiek Keiras Starmeris, kuris teigė, kad konfliktui nėra jokio „perspektyvaus ir gerai apgalvoto plano“. M. Clarke‘as sako, kad šiam pokyčiui yra viena pagrindinė priežastis. „Didžiausias dalykas buvo Grenlandija“, – sakė jis.

 Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad naftotiekis „Družba“ gali vėl pradėti veikti tik po keturių ar šešių savaičių. „Dabartinė informacija yra ta, kad per mėnesį ar pusantro šis naftotiekis gali būti parengtas darbui, tačiau tai nereiškia, kad viskas, kas buvo sunaikinta, bus visiškai atkurta“, – susitikime su vyriausybės pareigūnais, kurį stebėjo žurnalistai, teigė V. Zelenskis.

Baltarusijoje ketvirtadienį buvo paleista daugiau nei tuzinas politinių kalinių – prezidento Aleksandro Lukašenkos oponentų, laisvę atgavusių Jungtinėms Valstijoms spaudžiant. Žmogaus teisių gynimo organizacijos teigia, kad už grotų tebėra daugiau nei 1,1 tūkst. A. Lukašenkos kritikų. Daugelis iš jų buvo suimti vykdant brutalias represijas, prasidėjusias per plačius gatvės protestus dėl balsų klastojimo ginčytinuose 2020 m. rinkimuose.

NATO neplanuoja taikyti 5-ojo straipsnio dėl kolektyvinės gynybos po to, kai buvo numušta balistinė raketa, skridusi Turkijos kryptimi. Tai interviu agentūrai „Reuters“ pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte, kilus baimėms, kad NATO gali būti įtraukta į karą tarp JAV ir Irano.

Pirmąkart po plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios Rusijai šiemet atidarant savo paviljoną Venecijos bienalėje, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kritikuoja organizatorių sprendimą leisti Maskvai grįžti į tarptautinį meno renginį. „Su žudiku ir teroristu negali būti jokio grįžimo prie įprastų santykių.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas apkaltino Iraną terorizmu ir pagrasino atsakomaisiais veiksmais po to, kai ketvirtadienį per dronų atakas prieš oro uostą ir netoli mokyklos buvo sužeisti keturi žmonės. I. Aliyevas dėl šių išpuolių apkaltino kaimyninę šalį. „Šiandien iš Irano pusės prieš Azerbaidžano teritoriją buvo įvykdytas teroro aktas“, – saugumo tarybos posėdyje pareiškė prezidentas.

Kai kuriems Vakarų diplomatams Saudo Arabijos sostinėje Rijade ketvirtadienį buvo nurodyta slėptis ten, kur jie yra, naujienų agentūrai AFP pranešė patys užsienio šalių atstovai. Vienas liudininkas teigė, jog miesto diplomatinis kvartalas taip pat buvo uždarytas. Dėl šios situacijos jautrumo tiek minėtas asmuo, tiek diplomatai kalbėjo su anonimiškumo sąlyga. Pranešimai pasirodė Iranui tęsiant atsakomųjų smūgių kampaniją, per kurią buvo pataikyta ir į JAV ambasadas Persijos įlankos regione.

Latvijos Seimas ketvirtadienį atmetė opozicinės partijos „Latvija pirmiausia“ (LPV) pasiūlymą leisti gyventojams išimti antrosios pakopos pensijų fonduose sukauptus pinigus. LPV teigia, kad šiuo projektu siekiama suteikti žmonėms daugiau laisvės tvarkyti savo antrojoje pakopoje sukauptas pensijas siūlant keletą galimybių, pavyzdžiui, galimybę išsiimti visą arba dalį sukauptos pensijos prieš kreipiantis dėl senatvės pensijos.

Rusijos saugumo pajėgos sulaikė buvusį Gynybos ministerijos pirmojo pavaduotoją Ruslaną Calikovą, kuris įtariamas kyšininkavimu ir valstybės lėšų švaistymu dideliu mastu. Apie tai praneša Rusijos leidinys „Kommersant“, remdamasis Tyrimų komitetu. Skelbiama, kad jam iškelta baudžiamoji byla: pareikšti kaltinimai dėl 12 epizodų, susijusių su pinigų iššvaistymu ir legalizavimu, taip pat dėl dviejų epizodų, susijusių su kyšio gavimu, patikslina leidinys.

Pakistanietis, kaltinamas sąmokslu nužudyti keletą JAV politikų, įskaitant prezidentą Donaldą Trumpą, trečiadienį pareiškė, kad samdomos žmogžudystės planą parengti jį vertė Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas, praneša JAV žiniasklaida. 47-erių Asifas Raza Merchantas 2024 m. rugsėjį buvo apkaltintas bandymu pasamdyti žudiką nužudyti keletą nenurodytų JAV politikų. Kaltės pagal jam pareikštus kaltinimus jis nepripažino.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, ketvirtadienį nuotoliu dalyvaudamas neeiliniame Europos Sąjungos (ES) ir Persijos įlankos šalių užsienio reikalų ministrų susitikime, išreiškė solidarumą su Persijos įlankos valstybėmis bei pasmerkė Irano atakas. „Smerkiame Irano atakas prieš Bahreiną, Jordaniją, Kuveitą, Katarą, Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus, Omaną ir kitas valstybes, bei prieš Jungtinės Karalystės karinę bazę Kipre.

Lenkija pratęsė buferinės zonos pasienyje su Baltarusija galiojimą. Ši priemonė bus tęsiama dar 90 dienų – iki birželio 3 d., Varšuvoje pranešė Vidaus reikalų ministerija. Atitinkamas sprendimas argumentuojamas „besitęsiančiu migracijos spaudimu“ Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Tačiau ministerija nurodė dar vieną priežastį. Pastaruoju metu išaugo skaičius incidentų, kai į oro erdvę virš Lenkijos įskrieja meteorologiniai balionai su kontrabandinėmis cigaretėmis, teigiama pranešime.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas ketvirtadienį pareiškė, kad blokas siekia padėti Persijos įlankos regiono šalims apsisaugoti nuo Irano dronų atakų, tačiau perspėjo, kad atitinkamos įrangos tiekimas gali būti ribotas. Prieš ES ir Persijos įlankos regiono valstybių užsienio reikalų ministrų vaizdo skambutį K. Kallas perspėjo, kad kalbant apie dronų perėmėjų gamybą bus sunku tvarkytis su didele paklausa tiek Ukrainoje, tiek dabar ir Artimuosiuose Rytuose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis daugiau naudojasi savo galia eskaluojant tarptautinius konfliktus. Baltieji rūmai teigia, kad „veiksmų žmogus“ D. Trumpas „visam laikui gesina“ Irano branduolinius siekius. O bandymai riboti prezidento galią – nesėkmingi. JAV Senate trečiadienį žlugo rezoliucija, kuria siekta apriboti D. Trumpo karines galias konflikte su Iranu.

Pirmasis bendrovės „Aeroflot“ vykdomas specialus grįžtamasis reisas iš Dubajaus negalėjo nusileisti Krasnodare, praneša „RIA Novosti“. To priežastis – dėl galiojančių apribojimų uždaryta oro uosto oro erdvė. „Krasnodare oro erdvė taip pat kol kas yra uždaryta. Į Krasnodaro oro uostą nurodytas reisas neatvyko“, – teigiama pranešime. Remiantis internetinio skrydžių tvarkaraščio duomenimis, reisas SU769D Maskvos laiku nusileido Nalčike 20:30 val. Keleiviai buvo pristatyti į atsarginį aerodromą.

Kataro sostinėje Dohoje ketvirtadienį nuaidėjo virtinė sprogimų, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai pareigūnai pranešė evakuojantys netoli JAV ambasados gyvenančius žmones. Persijos įlankos šalys tapo nuolatinių Irano dronų ir raketų atakų taikiniu, Teheranui taip keršijant už masinę JAV ir Izraelio oro kampaniją.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Iranas neprašė karinės pagalbos iš savo sąjungininkės Rusijos po to, kai praėjusią savaitę Izraelis ir JAV pradėjo smūgius. „Šiuo atveju jokių prašymų iš Irano pusės nebuvo“, – per kasdienę spaudos konferenciją žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Rusija palaiko diplomatinius, prekybinius ir karinius ryšius su Iranu. Maskva kritikavo JAV ir Izraelio karą Irane.

JAV Atstovų Rūmų komitetas balsavo už šaukimo išsiuntimą generalinei prokurorei Pam Bondi, siekiant apklausti ją dėl dokumentų, susijusių su tyrimu gėdą užsitraukusio finansininko Jeffrey Epsteino atžvilgiu, paviešinimo, trečiadienio vakarą pranešė JAV žiniasklaida. Milijonų su J. Epsteino byla susijusių dokumentų tvarkymas susilaukė kritikos strėlių. Kritikai teigia, kad aukos nebuvo tinkamai apsaugotos, o kai kurie jautrūs dokumentai vėliau tapo viešai nepasiekiami.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pristatė „suverenią alternatyvą“ ES lengvatinių paskolų gynybai programai, dėl kurios įnirtingai ginčijasi valdančioji centristų koalicija ir konservatyvių pažiūrų opozicija, rašo portalas „TVP World“. Lenkijos parlamentarai praėjusią savaitę pritarė įstatymo projektui, kuris atvėrė kelią 43,7 mlrd. eurų finansinei paramai gynybos pajėgumams vystyti pagal Europos saugumo veiksmų priemonę (angl.

Karas Irane atveria JAV administracijai galimybę su Persijos įlankos valstybių pagalba suteikti daugiau ginklų Ukrainai, tačiau tam turi pritarti ir Europa, naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė Amerikos universiteto Kyjive rektoriaus pareigas einantis Danas Rice'as.

Irano ajatola Abdullah Javadi Amoli išleido fatvą, kurioje paragino „pralieti“ JAV prezidento Donaldo Trumpo „kraują“. „Mūsų žemė – mūsų garbė. Sionistų ir Trumpo kraujo praliejimas yra Imamo Mahdi (paskutiniojo pranašo Mahometo įpėdinio, kuris turi pasirodyti prieš pasaulio pabaigą) žodis“, – ajatolos frazę perduoda agentūra „Tasnim“. Amoli pareiškimas nuskambėjo vasario 28 d. prasidėjusios JAV ir Izraelio karinės operacijos prieš Iraną fone, kurios metu žuvo Islamo Respublikos aukščiausiasis...

Ministrė pirmininkė Giorgia Meloni  ketvirtadienį pareiškė, kad Italija siųs oro gynybos pagalbą Persijos įlankos šalims, nukentėjusioms nuo Irano smūgių, surengtų atsakant į JAV ir Izraelio atakas. „Italija, kaip ir JK, Prancūzija bei Vokietija, ketina siųsti pagalbą Persijos įlankos šalims. Akivaizdu, kad kalbame apie gynybą, oro gynybą, ne tik todėl, kad tai draugiškos valstybės, bet ir todėl, kad tame regione yra dešimtys tūkstančių italų ir apie 2 tūkst.

Pietų Korėjos prezidentas ketvirtadienį nurodė aktyvuoti 68 mlrd. JAV dolerių vertės rinkos stabilizavimo fondą siekiant sušvelninti Artimųjų Rytų karo sukeltą finansinį nestabilumą. „Auganti krizė Artimuosiuose Rytuose žymiai pablogina pasaulinę ekonominę ir saugumo padėtį, – sakė prezidentas Lee Jae Myungas. – Pirmiausia turime aktyviai reaguoti į padidėjusį finansų rinkų, įskaitant akcijų ir valiutų rinkas, nestabilumą.“ Pasak prezidento, 68 mlrd.

JAV, Irano ir Izraelio karui paralyžiavus laivybą Persijos įlankoje, vandenyse prie Kuveito krantų tanklaivyje įvyko „didelis sprogimas“, dėl kurio išsiliejo nafta, ketvirtadienį pranešė Jungtinės Karalystės jūrų saugumo agentūra UKMTO. Irano elitinė Revoliucinė gvardija yra pareiškusi, kad ji „visiškai kontroliuoja“ Hormūzo sąsiaurį, kuris yra itin svarbus patekimo į Persijos įlanką taškas ir vienas svarbiausių pasaulyje energijos tiekimo kelių.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas šią savaitę stebėjo savo šalies karinio jūrų laivyno eskadrinio minininko bandymus, teigdamas, kad Pchenjanas „apginkluoja karinį jūrų laivyną branduoliniais ginklais“, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Australijos premjeras Anthony Albanese pranešė, kad Artimuosiuose Rytuose buvo dislokuoti šalies „kariniai pajėgumai“. Tai dalis skubaus plano, skirto padėti tūkstančiams konfliktų zonoje įstrigusių australų. Šį komentarą premjeras išsakė ketvirtadienį per klausimų valandą parlamente, pateikdamas naujausią informaciją apie antrąjį skrydį iš regiono į Australiją, rašoma australų „News“. „Patvirtinu, kad šiuo metu ore yra dar vienas lėktuvas EK414, kuriuo skrenda daugiau nei 200 australų.

Pentagonas ir bent viena Persijos įlankos valstybė veda derybas dėl ukrainietiškų dronų-perėmėjų įsigijimo apsaugai nuo Irano gamybos smogiamųjų bepiločių orlaivių, praneša leidinys „Financial Times“. Susidomėjimas šiomis sistemomis staigiai išaugo regione padažnėjus Irano dronų atakoms. Persijos įlankos šalys pastarosiomis dienomis naudojo brangias „Patriot“ sistemos raketas „Shahed“ dronų atakoms atremti, rašo FT. Tačiau tokios raketos kainuoja milijonus dolerių, o jų atsargos senka.

Jungtinės Tautos (JT) trečiadienį pranešė, kad, apytiksliais duomenimis, 100 tūkst. žmonių pabėgo iš Teherano per pirmas dvi JAV ir Izraelio smūgių Iranui dienas. „Irane po atakų apytiksliai 100 000 žmonių paliko Teheraną per pirmas dvi dienas“, – teigiama JT pabėgėlių agentūros UNHCR situacijos ataskaitoje. „Naujausi pranešimai rodo, kad nepadidėjo judėjimas per sieną, susijęs su pastaraisiais įvykiais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pavadino kliūtimi susitarimui su Rusija, kurios lyderis Vladimiras Putinas, anot jo, yra linkęs bendradarbiauti.

Iranas yra pasirengęs invazijai iš Amerikos kariuomenės, „NBC News“ pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi.  ...

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney ketvirtadienį pareiškė negalintis atmesti savo šalies karinio dalyvavimo kare Artimuosiuose Rytuose. „Niekada negalima kategoriškai atmesti dalyvavimo“, – sakė jis kartu su Australijos kolega Anthony Albanese'iu Kanberoje.

JAV Senate trečiadienį žlugo rezoliucija, kuria siekta apriboti prezidento Donaldo Trumpo karines galias konflikte su Iranu. Senatas 47 balsais prieš 53 atmetė priemonę, kuria buvo siekiama užtikrinti, kad bet kokiam JAV dalyvavimui karo veiksmuose prieš Iraną aiškiai pritartų JAV Kongresas. Priemonei pritarė dauguma demokratų. D. Trumpo respublikonai šiuo metu turi daugumą abejuose Kongreso rūmuose, tačiau tik nedidele persvara.

JAV sausumos pajėgų dislokavimas Irane šiuo metu neplanuojamas, trečiadienį pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt. „Šiuo metu jie nėra šios operacijos plano dalis“, – spaudos konferencijoje sakė K. Leavitt. „Tačiau aš tikrai niekada neatmesiu karinių veiksmų galimybių Jungtinių Valstijų prezidento ar vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado vardu, ir jis išmintingai nedaro to paties savo vardu“, – pridūrė ji.

Irano naujienų agentūra „Tasnim“ ketvirtadienį pranešė, kad Teherane buvo girdėti keli sprogimai ir kad Iranas aktyvavo savo oro gynybą. Sprogimai nugriaudėjo po to, kai Iranas ketvirtadienio ankstų rytą paleido kelias raketų bangas į Izraelį. Teherane ir Jeruzalėje – nauji sprogimai Jeruzalėje buvo girdėti sprogimai po įspėjimų apie artėjančias Irano raketas, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai, o Izraelio pagalbos tarnybos pranešė, kad aukų nėra.

Jungtinės Valstijos tikisi artimiausiomis valandomis įgyti „visišką“ Irano oro erdvės kontrolę, trečiadienį, penktąją JAV ir Izraelio operacijų prieš Islamo Respubliką dieną, pranešė Baltieji rūmai. „Tikimės, kad artimiausiomis valandomis įgysime visišką ir visapusišką dominavimą Irano oro erdvėje“, – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

10 Šiaurės Europos valstybių susitarė parengti bendrus civilių gyventojų evakuacijos mechanizmus didelės krizės ar karinio konflikto atveju, rašo „Reuters“. Švedija pabrėžė, kad ši iniciatyva remiasi visapusiško karo Ukrainoje patirtimi. Pagal susitarimą šalys parengs suderintus planus dėl transporto, sienų kontrolės, saugių koridorių žmonių judėjimui sukūrimo ir kitų organizacinių klausimų.

Ispanija sutiko „bendradarbiauti“ su Jungtinių Valstijų kariuomene jų kare prieš Islamo Respubliką, trečiadienį pranešė Baltieji rūmai po to, kai Madridas atsisakė leisti amerikiečių kariniams lėktuvams naudotis šalies bazėmis atakoms prieš Iraną. „Kaip suprantu, per pastarąsias kelias valandas jie sutiko bendradarbiauti su JAV kariuomene“, – pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt, kalbėdama apie Ispaniją.

Ukrainos dronų specialistai dirbs Artimuosiuose Rytuose, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Ukraina padės Artimųjų Rytų šalims gintis nuo Irano dronų atakų, tačiau tai neturėtų paveikti Ukrainos kariuomenės gynybinių pajėgumų, pridūrė jis. Valstybės vadovas surengė pasitarimą dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankos regione. Susitikimo dalyviai aptarė iššūkius Ukrainai, Ukrainos partneriams ir galimus būdus, kaip padėti apsaugoti žmonių gyvybes.

Airija antradienį pranešė, kad pirmą kartą siųs aukšto rango karininkus į pagrindines užsienio ambasadas. Tai naujausias Europos Sąjungos (ES) narės žingsnis, kuriuo ji siekia sustiprinti savo kuklias gynybos struktūras. „Gynybos atašė tinklas“ bus įkurtas Airijos ambasadose Paryžiuje, Londone ir Vašingtone, siekiant sustiprinti ryšius su pagrindiniais strateginiais partneriais, pareiškime teigė gynybos ministrė Helen McEntee.

Baltieji rūmai teigia, kad „veiksmų žmogus“ JAV prezidentas Donaldas Trumpas „visam laikui gesina“ Irano branduolinius siekius, rašo „Sky News“. Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt teigė, kad Irano režimas buvo „sutriuškintas“ ir vadina jį „pagrindiniu pasaulyje valstybiniu terorizmo rėmėju“. „Ankstesni lyderiai buvo per silpni ir neveiksmingi, kad galėtų spręsti šią grėsmę“, – sako ji, prieš pradėdama girti D. Trumpą kaip „veiksmų žmogų“. „Prezidentas Trumpas verčia šiuos monstru...

JAV ambasada Bagdade trečiadienį pranešė savo piliečiams, kad jie turėtų nedelsdami išvykti iš Irako. „JAV piliečiai Irake primygtinai raginami išvykti, kai tik galės saugiai tai padaryti, ir slėptis vietoje, kol sąlygos bus saugios išvykti, – teigiama ambasados pranešime platformoje „X“. –Jei tai saugu, amerikiečiai turėtų nedelsdami išvykti iš Irako.