Užsienis

Lietuva vertina augančią geopolitinę įtampą ir reaguoja į naujausius perspėjimus dėl regiono saugumo. Institucijos tikina stebinčios situaciją ir remiasi tiek nacionaliniais, tiek sąjungininkų pajėgumais. Vis dėlto visuomenėje kyla klausimų dėl galimų grėsmių ir gynybos užtikrinimo.  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimams Deividu Matulioniu.

NATO purtoma vidaus įtampų: Donaldas Trumpas žeria priekaištus europiečiams, Ispanija tiesia ranką Kinijai, o Slovėnijoje net svarstoma išstoti iš NATO. Aljanso vienybė vis dažniau keliama į viešą diskusiją, o skirtumai tarp sąjungininkų dėl gynybos prioritetų ir finansavimo tampa vis labiau matomi. Tuo metu kyla klausimas, ar NATO išlieka tokia pat tvirta saugumo garantija, kokia buvo iki šiol? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su saugumo ekspertu Edvinu Kerza.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas penktadienį pažėrė priekaištų Amerikos sąjungininkams, kad šie nepasiuntė savo karinių jūrų pajėgų Hormuzo sąsiauriui atverti jėga – po to, kai Iranas, keršydamas už JAV ir Izraelio bombardavimą, faktiškai uždarė šį svarbų vandens kelią.

Maskvoje prarastas ryšys su keturiais „Raudonosios gulbės“ bendruomenės, kuri gina konstitucinę teisę į žodžio laisvę, nariais. Viena iš narių, kaip skelbia teismas, buvo suimta pagal straipsnį dėl smulkaus chuliganizmo. Kovo mėnesį judėjimas ketino surengti mitingą prieš interneto blokavimą. Apie tai nepriklausomam Rusijos televizijos kanalui „Dožd“ papasakojo šaltinis bendruomenėje.

Sasekso kunigaikštis princas Harry apsilankė Kyjivo srities Bučos mieste. Pasak „Ukrinform“, Bučos meras Anatolijus Fedorukas apie tai pranešė „Facebook“ tinkle. „Tikimybė susitikti su princu Hariu Bučoje buvo maža, bet niekada nebuvo lygi nuliui“, – pažymėjo A. Fedorukas. Jis padėkojo Sasekso kunigaikščiui už vizitą. „Esu dėkingas Sasekso kunigaikščiui už jo vizitą, už jo dėmesį Bučai ir mūsų tragedijai, už jo žmogiškumą ir paramą Ukrainai.

Izraelio premjero Benjamino Netanyahu kanceliarija penktadienį paviešino informaciją apie vyriausybės vadovo sveikatos būklę po sėkmingai išgydyto ankstyvosios stadijos prostatos vėžio, apie kurį iki pat šiol viešai skelbta nebuvo, rašo „The Jerusalem Post“. 2026 m. balandžio 20 d. atliktoje metinėje sveikatos patikros ataskaitoje teigiama, kad 76-erių B. Netanyahu buvo operuotas dėl gerybinės prostatos hiperplazijos 2024 m. gruodžio 29 d. Hadassah medicinos centre atlikta operacija buvo įverti...

Indija ketvirtadienį sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo įrašą, kuriame ši Pietų Azijos šalis buvo pavadinta „landyne“, kaip netinkamą. Tokie komentarai nuskambėjo prieš kitą mėnesį planuojamą JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio vizitą Indijoje – Amerikos diplomatijos vadovas sieks praeityje palikti neseniai tarp šių paprastai draugiškų valstybių kilusią įtampą. D. Trumpas vėlyvą trečiadienio vakarą socialiniuose tinkluose paskelbė tekstą, kurį, matyt, parašė kažkas kitas.

ES parengs „veiksmų planą“, kaip turėtų veikti jos savitarpio pagalbos sąlyga, jei kuri nors šalis būtų užpulta, penktadienį pareiškė Kipro vadovas. Tokio plano prireikė JAV prezidentui Donaldui Trumpui suabejojus JAV įsipareigojimais NATO. Dėmesys ES steigimo sutarties 42.7 straipsniui, skirtam padėti bet kuriai užpultai valstybei narei, išaugo, D. Trumpui vis garsiau reiškiant abejones, ar Vašingtonas padėtų ginti NATO sąjungininkes.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos balandžio 19 d. smogė „Atlant Aero“ gamyklai Taganroge raketomis „Neptun“ ir sunaikino kelis objekto gamybinius pastatus, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. „Atnaujinti 2026 m. balandžio 19 d. Ukrainos „Neptun“ sparnuotųjų raketų smūgio „Atlant Aero“ įmonei Taganroge, Rusijos Federacijos Rostovo srityje, rezultatai: patvirtintas dviejų gamybinių objektų sunaikinimas ir dar keturių apgadinimas“, – teigiama Generalinio štabo pranešime.

NATO teigia, kad Aljanso statute nėra nuostatų dėl narystės sustabdymo ar valstybių narių pašalinimo. Apie tai BBC pareiškė NATO atstovas po to, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija apie JAV norą sustabdyti Ispanijos narystę.

Kremlius toliau kuria sąlygas agresijai prieš Baltijos šalis, nurodo ISW. Kremlius vykdo daugybę informacinių operacijų, nukreiptų prieš Baltijos valstybes, siekdamas sukurti ilgalaikes informacines prielaidas galimiems būsimiesiems kariniams veiksmams prieš šias šalis pateisinti. Analitikai atkreipė dėmesį, kad balandžio 23 d. Rusijos saugumo taryba apkaltino Lietuvos valdžią kuriant „įtampos židinį“ prie sienos su Kaliningrado sritimi bei militarizuojant šalį, prisidengiant Rusijos grėsme.

Internete plintant badaujančių Ukrainos karių nuotraukoms ir žinutėms apie maisto trūkumą fronte, Ukrainoje kilo rimtas skandalas. Į situaciją sureagavusi kariuomenės vadovybė ėmėsi skubių veiksmų – nušalintas 14-osios mechanizuotos brigados vadas ir 10-ojo armijos korpuso vadovas. 14-osios atskirosios mechanizuotos brigados vadas buvo nušalintas nuo pareigų po to, kai buvo paviešinta informacija apie maisto tiekimo sutrikimus. Taip pat iš pareigų atleistas ir 10-ojo armijos korpuso vadas.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime pajuokavo, kad pagaliau „kambaryje nėra rusų“. Taip jis kalbėjo po to, kai Kremliui palankus Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas po triuškinančio pralaimėjimo rinkimuose praleido susitikimą. Kritikai kaltina V. Orbaną, kuris po 16 valdymo metų kitą mėnesį turėtų palikti postą, kad jis, trikdydamas paramą Ukrainai, aukščiausiu ES lygiu veikė kaip Kremliaus Trojos arklys.

Vokietijos mokesčių administratorius ėmėsi Lietuvos įmonių, veikiančių Vokietijoje, patikrų – iš bendrovių išieškomas gyventojų pajamų mokestis (GPM) už Vokietijoje dirbusius jų darbuotojus, nors mokestis buvo sumokėtas Lietuvoje, penktadienį rašo „Verslo žinios“. Labiausiai GPM prievolę kol kas jaučia laikinojo įdarbinimo  ir statybos paslaugų sektoriaus įmonės.

Jungtinės Valstijos svarsto galimybę „sustabdyti“ Ispanijos narystę NATO, taip pat peržiūrėti JAV poziciją dėl Folklando salų, siekdamos „atsilyginti“ sąjungininkams už jų poziciją kare prieš Iraną, praneša „Reuters“. Pasak vieno šaltinio, pasirodė vidinis Pentagono dokumentas, kuriame išdėstyti galimi „atsakomieji veiksmai“ prieš sąjungininkus, dėl kurių JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija yra nepatenkinta dėl jų pozicijos Irano karo klausimu.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Rusija gali užpulti NATO šalį artimiausiu metu – tai gali būti mėnesių, o ne metų klausimas. Kartu jis išreiškė abejonių, ar Jungtinės Valstijos būtų pasirengusios įvykdyti savo įsipareigojimus NATO ginant Europą tokio išpuolio atveju. „Visam rytiniam flangui, mano kaimynams.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas sureagavo į rusų skundus dėl mobiliojo interneto veikimo sutrikimų Rusijoje, pateisindamas juos vidaus saugumo būtinybe. Tai pirmas kartas, kai V. Putinas tiesiogiai pripažino šiuos išjungimus, rašo Karo studijų instituto (ISW) analitikai. ISW primena, kad balandžio 23 d. V. Putinas surengė susitikimą su Rusijos vyriausybe, kuriame išklausė pranešimą apie mobiliojo interneto ribojimus.

Popiežius Leonas XIV paragino Jungtines Valstijas ir Iraną grįžti prie derybų stalo. Grįždamas iš kelionės po Afrikos šalis, Romos Katalikų Bažnyčios vadovas paragino sukurti naują „taikos kultūrą“, kad konfliktai būtų sprendžiami nenaudojant karinės jėgos. Leonas kalbėjo apie situaciją, kuri yra „chaotiška“. „Vieną dieną Iranas sako „taip“, Jungtinės Valstijos sako „ne“ ir atvirkščiai. Mes nežinome, kur tai nuves“, – pridūrė pontifikas.

Jungtinės Valstijos pakvies Rusijos vadovą Vladimirą Putiną į Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą Majamyje, ketvirtadienį pranešė JAV pareigūnas. Vis dėlto prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė abejojantis, ar Rusijos vadovas atvyks. Šis kvietimas reikštų didelį tarptautinio spaudimo V. Putinui sumažėjimą. Nuo 2022 metais įsakytos invazijos į Ukrainą pradžios jo vengia didžioji dalis Vakarų, bet ne D. Trumpas.

Prie Graikijos Kretos salos krantų penktadienį įvyko 5,8 balo žemės drebėjimas, pranešė JAV geologijos tarnyba (USGS). Kol kas pranešimų apie nukentėjusiuosius ar žalą nėra. Požeminis smūgis įvyko maždaug 13 kilometrų gylyje, apie 11,5 kilometro į pietryčius nuo Ierapetros miesto Kretos pakrantėje. Jis įvyko apie 6 val. 18 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, nurodė USGS.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas supyko dėl princo Harry pareiškimo apie JAV ir Ukrainą. JAV prezidentas sukritikavo jaunesnįjį Didžiosios Britanijos karaliaus sūnų po jo raginimo JAV laikytis savo įsipareigojimų kare Ukrainoje, praneša „Sky News“. Vizito Kyjive metu princas Harry paragino JAV vadovybę laikytis savo „tarptautinių sutartinių įsipareigojimų“. „Jungtinės Valstijos šioje istorijoje atlieka unikalų vaidmenį.

Izraelis ir Libanas susitarė trims savaitėms pratęsti Izraelio ir Irano remiamos „Hezbollah“ grupuotės paliaubas, ketvirtadienį paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.  Savo „Truth Social“ platformoje D. Trumpas teigė, kad susitarimas buvo pasiektas jam susitikus su Izraelio ir Libano ambasadoriais bei atstovais Ovaliajame kabinete.

Lenkijos naikintuvai F-16 perėmė du Rusijos lėktuvus Su-30 virš Baltijos jūros, pareiškė gynybos ministro pavaduotojas Cezary Tomczykas, pridurdamas, kad bet koks Lenkijos saugumo pažeidimas sukeltų „greitą NATO atsaką“. Apie tai pranešė „TVP World“.  ...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas ketina pateikti pasiūlymą, kuriuo siekiama patenkinti JAV reikalavimus, praneša naujienų agentūra „Reuters“....

Ukraina šiuo metu aktyviai dirba su Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos regiono šalimis. Be to, vyksta derybos su keliais partneriais, ruošiama bendradarbiavimo plėtra su Kaukazo regionu. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Jis pabrėžė, kad Ukraina siūlo ne tik dronus, bet ir visapusišką gynybos sistemą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose sukritikavo komentarus, esą jis „skuba“ užbaigti karą. Kreipdamasis į „New York Times“ ir CNN skaitytojus, D. Trumpas rašė: „Prašome atkreipti dėmesį, kad aš galbūt esu mažiausiai spaudžiamas žmogus, kada nors buvęs tokioje situacijoje.“ „Aš turiu visą laiką pasaulyje, bet Iranas – ne. Laikas senka“, – pridūrė JAV prezidentas.

Vokietijos oro linijų bendrovė „Lufthansa“ keičia rankinio bagažo vežimo taisykles ir įveda naują bazinį tarifą, pagal kurį nemokamai bus leidžiama vežtis tik vieną nedidelį asmeninį daiktą.

Ukraina rengia technologinę „staigmeną“ Rusijai mūšio lauke. Sėkmingos derybos bus įmanomos tik tuo atveju, jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos išliks stiprios, pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyrylo Budanovas. Pasak K. Budanovo, karas įžengė į etapą, kai vien dronų skaičiaus didinimas nebeduoda reikšmingų rezultatų. Abi pusės pasiekė esamų dronų valdymo technologijų ribas.

Tarptautinės saugumo institucijos įspėja apie pavojų, kad Kinijos valstybės remiami programišiai, pasinaudodami „nulaužtų“ įrenginių tinklu, gali šnipinėti pasirinktus asmenis ir įmones.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad paliaubos su Iranu bus pratęstos, taip siekiant išlaikyti stabilumą regione. Tuo metu išlieka įtampa dėl galimų naujų derybų tarp Vašingtono ir Teherano. Ekspertai pabrėžia, kad abi pusės turi interesą vengti konflikto eskalacijos, tačiau susitarimas išlieka sudėtingas. Situaciją dar labiau komplikuoja Irano turimi svertai, galintys paveikti pasaulinę ekonomiką. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Linu Kojala.

Su neskelbtu vizitu į Ukrainą atvykęs britų princas Harry‘is paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti karą. Rusijos prezidentas „turi užkirsti kelią tiek ukrainiečių, tiek rusų tolesnėms kančioms ir imtis kito kurso“, sakė Harry‘is ketvirtadienį Kyjive. „Prezidente Putinai, nė viena šalis neturi naudos iš to, kad prarandamos žmonių gyvybės, kaip yra dabar“, – pabrėžė jis.

Kadenciją baigiantis Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad jis „niekada netarnavo Rusijos interesams“. Apie tai jis kalbėjo interviu leidiniui „Telex“. P. Szijjarto buvo paklaustas, ar jo veiklą galima laikyti valstybės išdavyste. „Man tai asmeniškai skaudu. 11 metų dirbau siekdamas normalių, pragmatiškų santykių su Rusija“, – teigė jis. Vengrijos URM vadovas tvirtina, kad jo šalis „laimėjo“ dėl pigesnės energijos iš Rusijos.

Skaudi nelaimė Danijoje – paryčiais kaktomuša susidūrė du keleiviniai traukiniai. Per avariją nukentėjo 17 žmonių. Pareigūnai aiškinasi, kaip ir kodėl vienas iš traukinių atsidūrė ne savo linijoje. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Apie pusę šešių ryto Danijoje kaktomuša susidūrė du traukiniai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėdamas su žiniasklaida pareiškė, kad Ukraina gina Europą aukodama savo piliečių gyvybes, todėl ji nusipelno ne simbolinės, o visateisės narystės Europos Sąjungoje. „Pirmiausia norėčiau padėkoti visiems partneriams, visiems ES lyderiams: Vokietijai, Prancūzijai, Lenkijai, Rumunijai – visoms šalims, kurios remia greitą Ukrainos įstojimą į Europos Sąjungą ir ieško būdų, kaip jį paspartinti.

Rusijoje vis dar mėginama užgesinti gaisrą, siaučiantį viename iš Juodosios jūros naftos terminalų, kurį šią savaitę apšaudė Ukraina, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį pranešė vietos valdžios institucijos, dėl kenksmingų toksinių emisijų paraginusios gyventojus likti namuose. Pirmadienį Kyjivas smogė naftos perdirbimo objektams Tuapsės mieste pietinėje Rusijos dalyje, po smūgio kilo didžiulis gaisras, į dangų virš miesto pakilo tiršti juodų dūmų debesys.

Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos sunaikins bet kurį laivą, kuris minuos Hormuzo sąsiaurį, tuo pačiu padidindamas spaudimą Iranui vėl atidaryti šį svarbų jūrų koridorių. „Aš įsakiau Jungtinių Valstijų kariniam jūrų laivynui pulti ir nuskandinti bet kurį laivą, net mažus laivelius... kurie Hormuzo sąsiaurio vandenyse dėlios minas“, – socialiniame tinkle parašė D. Trumpas. „Negali būti jokių abejonių.

Rusai turi „labai daug įvairių nenormalių idėjų“, todėl labai nesinorėtų, kad Baltarusija būtų į jas įtraukta. Apie tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Atsakydamas į klausimą, ar egzistuoja puolimo grėsmė iš Baltarusijos pusės, valstybės vadovas pažymėjo, kad rusai turi „labai daug įvairių nenormalių idėjų“. „Todėl labai nesinorėtų, kad Baltarusija būtų įtraukta į šias idėjas ir kad jos virstų baisia realybe“, – pabrėžė jis.

Ketvirtadienį pietryčių Lenkijoje lokys sudraskė 58 metų moterį, AFP sakė Sanoko rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos štabo atstovas spaudai Pawelas Giba. Priešgaisrinės apsaugos tarnybos gautame pranešime „nurodyta, kad Plonos kaime moterį, kaip įtariama, užpuolė lokys“, – sakė jis. Apie incidentą pranešė moters sūnus. Į įvykio vietą buvo išsiųstos trys ugniagesių komandos ir policija, tačiau „nesiėmė pirmosios pagalbos priemonių dėl moters kūno sužalojimų masto“, pridūrė jis.

Nepaisant Ukrainos karo ir Vakarų sankcijų, Rusijos milijardieriai, anot žiniasklaidos, tapo dar turtingesni. 155 turtingiausių šalies žmonių turtas pernai išaugo 11 proc. iki rekordinių 696,5 mlrd. dolerių (653,3 mlrd. eurų), ketvirtadienį pranešė žurnalas „Forbes Russia“, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Turtingiausi rusai, kurių gerovė tradiciškai kyla iš šalies gamtinių išteklių, pasipelnė iš išaugusių žaliavų kainų.

Turkijos parlamentas trečiadienį nubalsavo už draudimą jaunesniems nei 15 metų vaikams naudotis socialiniais tinklais, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“. Turkija tapo dar viena šalimi, bandančia įvesti tokį draudimą. Pagal įstatymą jaunesniems nei 15 metų asmenims bus draudžiama kurti paskyras socialiniuose tinkluose, o skaitmeninės platformos bus priverstos įdiegti amžiaus patvirtinimo sistemas, pranešė Turkijos naujienų transliuotojas NTV.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas teigia, kad Ukrainos atakos prieš Rusijos naftos pramonę trukdo Kremliui vykdyti pardavimo sutartis su kitomis šalimis bei smogia Rusijos reputacijai. Kaip praneša „Unian“, tai K. Budanovas sakė kalbėdamas Kyjivo saugumo forume. „Nevykdytos – čia daug įdomiau. Tai reiškia, kad Rusija patirs reputacijos smūgį. Tai svarbiausia, nes tai turės įtakos... Mūsų smūgiai Rusijos naftos pramonei baigsi, kai pasibaigs karas.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas paragino panaikinti Europos Sąjungos vienbalsio sprendimų priėmimo principą užsienio ir saugumo politikos srityse ir pakeisti jį demokratinėse valstybėse taikomu balsų daugumos principu. „Demokratijoje daugumos principas yra norma, o vienbalsiškumas – išimtis“, – sakė J. Wadephulas per bendrą spaudos konferenciją Dubline su savo Airijos kolege Helen McEntee. Airija liepos mėnesį perims pirmininkavimą ES Tarybai.

Jungiamajame kelyje Varšuvoje, vedančiame oro uosto link, įvyko sunki avarija, į kurią pateko lietuvio vairuojamas sunkvežimis. Transporto priemonė rėžėsi į užtvarus, o jos krovinys išsipylė ant važiuojamosios dalies ir visiškai blokavo eismą. Vairuotojas buvo prispaustas kabinoje. Anot policijos, vyras transporto priemonę vairavo būdamas visiškai neblaivus.

Lenkijos verslininko Dawido Rozeko įkurta ir Lietuvoje elektroninių pinigų įstaigos licenciją turinti finansinių technologijų bendrovė „Zen.com“, kurios stebėtojų taryboje yra ir buvęs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, įsigijo iš sankcionuoto Rusijos oligarcho konfiskuotą Ukrainos banką, remdamasis portalu „Kyiv Independent“ skelbia portalas „Verslo žinios“. Trečiadienį Kyjive surengtoje spaudos konferencijoje Ukrainos Indėlių garantijų fondas ir „Zen.

Didžiosios Britanijos princas Harry netikėtai apsilankė Ukrainos sostinėje, pranešė JK žiniasklaida ir Ukrainos vyriausybė. Jis susitiko su partneriais ir priminė pasauliui apie sunkias gyvenimo sąlygas šalyje. Apie iš anksto nepaskelbtą Harry vizitą socialiniame tinkle X pranešė „ITV News“ žurnalistas Chrisas Shipas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina JAV prezidentą Donaldą Trumpą, Kinijos lyderį Xi Jinpingą, Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modi ir kitus įtakingus lyderius priversti karo iniciatorių, Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną, nutraukti visapusišką karą prieš Ukrainą. Apie tai Ukrainos prezidentas kalbėjo interviu CNN.

Netoli Danijos sostinės Kopenhagos ketvirtadienį kaktomuša susidūrus dviem traukiniams buvo sužeista keliolika žmonių, pranešė policija ir žiniasklaida. Anot pranešimų, po susidūrimo Gribskove, esančiame maždaug už 40 km į šiaurę nuo Kopenhagos, sužeista 17 žmonių, o keturių iš jų būklė yra kritinė. Policijos pareiškime įvykis vadinamas rimta avarija, tačiau policijos atstovas naujienų agentūrai AFP tvirtino, kad visi keleiviai iš traukinių buvo evakuoti.

Ukrainos kariuomenė yra bene viena geriausiai apmokytų Europos armijų, ginanti Europos vertybes. Bendra Ukrainos ir Nyderlandų dronų gamyba yra strategiškai svarbus žingsnis ateities saugumui.  Šią nuomonę pareiškė analitikas ir gynybos ekspertas Patrickas Bolderis iš Hagos strateginių tyrimų centro (HCSS), buvęs Nyderlandų karališkųjų oro pajėgų pulkininkas leitenantas.  „Bendra dronų gamyba yra teisingas žingsnis, nes ateityje tai taps itin svarbiu pajėgumu.

Pasak kelių JAV pareigūnų, susipažinusių su žvalgybos informacija, Iranas turi daugiau karinių pajėgumų, nei viešai pripažino Baltieji rūmai ar Pentagonas, praneša „CBS News“. Trys pareigūnai „CBS News“ teigė, kad balandžio pradžioje, įsigaliojus paliauboms, apie pusė Irano balistinių raketų atsargų ir su jomis susijusių paleidimo sistemų buvo nepažeistos. Taip pat, anot „CBS News“ šaltinių, vis dar egzistuoja maždaug 60 proc. Islamo revoliucinės gvardijos laivyno pajėgų.