Kitos šalys

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, siekiantis pratęsti jau du dešimtmečius trunkantį savo valdymą, penktadienį oficialiai nustatė visuotinių šalies rinkimų datą – jie vyks gegužės 14-ąją. Jie įvyks nepaisant praėjusį mėnesį įvykusio pražūtingo žemės drebėjimo. Nepakankamai sklandus jo padarinių suvaldymas sukėlė šiam ilgamečiam lyderiui dar daugiau sunkumų siekiant išlaikyti postą. Tai gali tapti svarbiausiu balsavimu Turkijoje per pastaruosius dešimtmečius.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, esą demonstracijas prieš įstatymo projektą, primenantį Kremliaus priimtus teisės aktus, Sakartvele organizavo ne šios Kaukazo šalies jėgos.

Mikronezijos prezidentas šio regiono įstatymų leidžiamajam organui skirtame laiške, su kuriuo penktadienį susipažino naujienų agentūra AFP, apkaltino Kiniją kyšininkavimu, priekabiavimu ir tuo, ką pavadino „politiniu karu“. „Paprastai kalbant, mūsų šalyje vyksta politinis karas“, – įstatymų leidėjus įspėjo kadenciją baigiantis lyderis Davidas Panuelo, išsamiai apibūdindamas įtarimus dėl Kinijos šnipinėjimo, jos pareigūnų prievartos ir tiesioginių grasinimų jo asmeniniam saugumui.

Jungtinę Karalystę antrą kartą per savaitę penktadienį užklupus sniegui ir smarkiam vėjui, buvo atšaukti traukiniai, uždarytos kai kurios mokyklos, o vairuotojai kelioms valandoms įstrigo pagrindiniame Šiaurės Anglijos greitkelyje. Orų sistema, kurią meteorologai pavadino „Larissa“, atnešė smarkius vėjus ir pūgas į didžiąją šalies dalį.

Sakartvelo parlamentas penktadienį balsavimu pritarė siūlymui atsisakyti prieštaringai vertinamo teisės akto projekto dėl užsienio agentų“, kuriam anksčiau buvo pritarta per pirmąjį svarstymą. Pastarasis įstatymo projektas sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir masinius protestus šioje Kaukazo šalyje. „Užsienio agentų“ įstatymo projektas buvo atmestas per antrąjį svarstymą.

Per palestiniečių grupuotės „Hamas“ ginkluotojo padalinio nario ketvirtadienį Tel Avive įvykdytą išpuolį buvo pašauti ir sužeisti trys žmonės, pranešė Izraelio policija. Incidentas įvyko apie 20 val. 40 min. vietos (ir Lietuvos) laiku Dizengoffo gatvėje – populiarioje naktinio gyvenimo vietoje miesto centre, kur 2022-ųjų balandį per palestiniečių išpuolį žuvo trys žmonės.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį užtvirtino savo trečiąją kadenciją, o tai vainikavo jo iškilimą tapus galingiausiu šalies vadovu per kelias kartas. Kinijos parlamentas šalies vadovu jį paskyrė po to, kai spalį Xi Jinpingas dar penkeriems metams užsitikrino Kinijos komunistų partijos (KKP) pirmininko postą.

Kazachstano teismas nuteisė buvusį gynybos ministrą 12 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kaip jis dorojosi su pareigomis vykstant kruvinoms riaušėms 2022 metais, ketvirtadienį pranešė oficialioji šios Vidurio Azijos šalies naujienų agentūra. Muratas Bektanovas ėjo gynybos ministro pareigas, kai praėjusių metų sausį visoje šalyje kilo protestai dėl degalų kainų. Jie buvo žiauriai numalšinti ir, oficialiais duomenimis, žuvo 238 žmonės.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šią savaitę ėmėsi naujos kampanijos, kad Suomija ir Švedija taptų didžiausios pasaulyje karinės organizacijos narėmis iki artimiausio viršūnių susitikimo, kuriame, be kitų, dalyvaus JAV prezidentas Joe Bidenas. Šiaurės Europos kaimynės, reaguodamos į plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, pernai atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir pateikė paraiškas įstoti į NATO.

Sakartvelo pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad per antivyriausybinius mitingus sulaikyti demonstrantai buvo paleisti, Kaukazo šalies valdančiajai partijai paskelbus, kad ji atsisako prieštaringai vertinamų įstatymų, kurie sukėlė protestus. „Visi asmenys, kuriuos Vidaus reikalų ministerijos įvairių struktūrinių padalinių darbuotojai sulaikė ... šių metų kovo 7 ir 8 dienomis per demonstraciją prie parlamento, buvo paleisti“, – sakoma Vidaus reikalų ministerijos pranešime.

Izraelyje viešintis JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl izraeliečių naujakurių smurto prieš palestiniečius ir perspėjo dėl veiksmų, galinčių sukelti dar didesnį nesaugumą. L. Austinas surengė derybas Izraelyje, kai Izraelio okupuotame Vakarų Krante smurto protrūkių metu žuvo trys įtariami palestiniečių kovotojai, o protestuotojai mitingavo prieš ministro pirmininko Benjamino Netanyahu kraštutinių dešiniųjų pažiūrų vyriausybę.

Prie Gabono krantų nuskendus nedideliam keltui, žuvo mažiausiai du žmonės, o dar 28 yra dingę, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas uosto pareigūnas. Keltas, naktį plaukęs iš sostinės Librevilio į Por Žantilio miestą, maždaug 3–4 val. vietos (4–5 val. Lietuvos) laiku pranešė apie „vandens veržimąsi“, socialiniame tinkle „Facebook“ sakė kelto savininkė „Royal Cost Marine“. „Dėl šio veržimosi laivas tapo nevaldomas.

Kinų siūloma globalaus saugumo iniciatyva prieštarauja Lietuvos palaikomam žmogaus teisių gynimo modeliui, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Katalonijos regioninės vyriausybės pirmininkas Pere Aragonesas pranešė, kad trys žmonės, ketvirtadienį sugriuvus kalio kasyklai Ispanijoje, žuvo. „Deja, galime patvirtinti, kad žuvo trys kasykloje dirbę žmonės, ir reiškiame užuojautą jų šeimoms“, – sakė jis žurnalistams prie Surijos kasyklos, esančios maždaug už 75 km į šiaurės vakarus nuo Barselonos.

Izraelyje protestuotojai ketvirtadienį intensyvina priešinimąsi vyriausybės pasiūlymui pertvarkyti teismų sistemą ir ketina blokuoti ministro pirmininko Benjamino Netanyahu kelią į oro uostą prieš jo oficialią užsienio kelionę.

Pietų Korėja ketvirtadienį pranešė, kad Šiaurės Korėja paleido į Geltonąją jūrą vieną raketą. Kaip praneša korėjiečių naujienų agentūra „Yonhap“, kuri cituoja Pietų Korėjos Jungtinį štabų vadų komitetą, tai buvo trumpojo nuotolio balistinė raketa.  Jungtinis štabų vadų komitetas pranešė, kad 18 val. 20 min. vietos (11 val. 20 min. Lietuvos) laiku užfiksavo paleidimą iš Šiaurės Korėjos vakarinio Nampo uostamiesčio.

Graikijos ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis ketvirtadienį, kitą dieną po šalį supurčiusių masinių protestų, pažadėjo „absoliučiai skaidrų“ tyrimą dėl daugiausiai aukų per šalies istoriją pareikalavusios traukinių katastrofos.

Sakartvelo opozicijos partijos ketvirtadienį pažadėjo tęsti protestus, nepaisydamos valdančiosios partijos pažado atšaukti prieštaringai vertinamą naują įstatymo projektą dėl „užsienio agentų“, kuris sukėlė didelius mitingus ir tarptautinį pasipiktinimą.

Europos Sąjungos delegacija Sakartvele ketvirtadienį pareiškė palankiai vertinanti valdančiosios partijos sprendimą atšaukti prieštaringai vertinamą „užsienio agentų“ įstatymo projektą, dėl kurio dvi dienas vyko protestai. „Sveikiname valdančiosios partijos pareiškimą atšaukti teisės akto projektą dėl „užsienio įtakos“. Raginame visus Sakartvelo politinius lyderius tęsti proeuropietiškas reformas,.. kad Sakartvelas įgytų kandidato statusą“, – sakoma pareiškime socialiniuose tinkluose.

Sakartvelo valdančioji partija ketvirtadienį paskelbė atšaukianti parlamentui pateiktą prieštaringai vertinamą „užsienio agentų“ įstatymo projektą, išprovokavusį šioje Kaukazo valstybėje masinius protestus. „Kaip vyriausybės partija, atskaitinga kiekvienam visuomenės nariui, nusprendėme besąlygiškai atšaukti šį įstatymo projektą, kurį rėmėme“, – sakoma „Sakartvelo svajonės“ pareiškime, paskelbtame jos interneto svetainėje.

Jungtinės Valstijos trečiadienį paragino Sakartvelo valdžią leisti savo žmonėms rengti taikius protestus ir išreiškė solidarumą su demonstrantais, protestuojančiais prieš įstatymo projektą dėl „užsienio agentų“, primenantį Rusijoje galiojantį teisės aktą. „Raginame Sakartvelo vyriausybę gerbti taikių susirinkimų ir taikių protestų laisvę“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas). „Mes palaikome Sakartvelo žmones ir jų siekius“, – pridūrė jis.

Sakartvelo policija trečiadienio vakarą panaudojo vandens patranką ir ašarines dujas, kad išsklaidytų sostinėje Tbilisyje susirinkusius demonstrantus, kurie protestavo prieš planus priimti prieštaringai vertinamą „užsienio agentų“ įstatymą, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas. Didėja susirūpinimas, kad ši kalnuota Kaukazo respublika, pretenduojanti tapti Europos Sąjungos ir NATO nare, tampa autoritarine ir paklūsta valdančiosios partijos valiai.

Sakartvelo sostinėje Tbilisyje trečiadienio vakarą dešimtys tūkstančių žmonių susirinko protestuoti prieš vyriausybės planus priimti „užsienio agentų“ įstatymą. Demonstrantai su Europos Sąjungos ir Sakartvelo vėliavomis susirinko priešais parlamentą, įstatymų leidėjams antradienį davus pirminį pritarimą įstatymo projektui, kuris primena Rusijos teisės aktus, taikomus kovojant su kitaminčiais. Policija ar opozicija demonstracijos dalyvių skaičiaus kol kas nepaskelbė.

Čilės sostinės Santjago tarptautiniame oro uoste trečiadienį per nepavykusį bandymą apiplėšti kilus susišaudymui žuvo vienas aviacijos darbuotojas ir vienas iš plėšikų, pranešė pareigūnai. Maždaug tuzinas ginkluotų plėšikų puolė darbuotojams Arturo Merino Benitezo tarptautiniame oro uoste perkeliant 32,5 mln. dolerių (30,8 mln. eurų) grynaisiais į šarvuotą sunkvežimį.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas  pirmadienį susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu ir Australijos premjeru Anthony Albanese'iu, kad aptartų kuriamą AUKUS saugumo paktą, trečiadienį pranešė britų lyderio atstovas spaudai.

 Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, trečiadienį viešintis Kyjive, pareiškė, jog yra labai svarbu pratęsti susitarimą, kuris leido atnaujinti grūdų eksportą iš karo nuniokotos Ukrainos. Pernai vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Maskvos karo laivai blokavo Juodosios jūros uostus, kol praėjusią vasarą buvo sudarytas susitarimas, leidžiantis saugiai eksportuoti itin svarbius grūdus.

Nuo praėjusių metų balandžio, kai Baltarusija panaikino vizų režimą, šioje šalyje buvo sulaikyta 18 keliautojų iš Latvijos, trečiadienį pranešė Latvijos užsienio reikalų ministerija. Pasak ministerijos, baltarusių valdžios institucijos kaltina 18 keliautojų iš Latvijos įvairiais nusikaltimais Baltarusijoje. Nors Latvijos piliečiams vis dar leidžiama atvykti į Baltarusiją be vizų, latvių užsienio reikalų ministerija pataria nevykti į šią šalį.

Vokiečių tyrėjai, tiriantys sprogimus prie „Nord Stream“ dujotiekių, apieškojo vieną laivą, įtariamą atgabenus per incidentą panaudotus sprogmenis, trečiadienį paskelbė Vokietijos federalinė prokuratūra. Kratos vyko sausio 18–20 dienomis, dėl įtarimų, kad šiuo laivu galėjo būti transportuojami sprogstamieji užtaisai, 2022 metų rugsėjo 26-ąją sprogę prie dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje, sakoma pranešime.

Sakartvelo policija antradienį panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas prieš protestuotojus, kai tūkstančiai demonstrantų išėjo į sostinės Tbilisio gatves pasipriešinti prieštaringai vertinamam „užsienio agentų“ įstatymo projektui.

Sakartvelo policija antradienį Tbilisio centre ašarinėmis dujomis išvaikė tūkstančius protestuotojų. Protestas kilo po to, kai parlamentas po pirmo svarstymo pritarė įstatymo projektui dėl „užsienio agentų“, kuris, anot kritikų, yra autoritarinis pokytis, keliantis grėsmę šalies viltims tapti Europos Sąjungos nare, rašo „Reuters“. Pagal įstatymo projektą, kurį remia valdančioji partija „Gruzijos svajonė“, visos organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc.

Popiežius Pranciškus atnaujino savo kardinolų patarėjų iš viso pasaulio kabinetą: antradienį jis paskyrė keletą naujų narių ir dar kartą patvirtino kitus, kurie padės jam vadovauti Katalikų Bažnyčiai. Kardinolų tarybą Pranciškus įsteigė praėjus mėnesiui nuo savo pontifikato pradžios, 2013 metų balandžio 13 dieną, o jos pagrindinis tikslas – patarti jam dėl Vatikano biurokratijos reformos. Po beveik dešimtmetį trukusių konsultacijų Pranciškus pernai paskelbė naują Vatikano biurokratijos planą.

Per sprogimą Bangladešo sostinės komerciniame rajone esančiame biurų pastate žuvo mažiausiai 17 žmonių, o daugiau kaip 100 buvo sužeisti, pranešė policija ir medikai. Sprogimo priežastis kol kas nežinoma, tačiau Bangladeše, kur dažnai nesilaikoma saugumo reikalavimų, gyvybių pareikalaujančių gaisrų ir sprogimų pastatuose pasitaiko dažnai. Sprogimas prieš pat 17 val. vietos (13 val.

Du iš keturių Jungtinių Valstijų piliečių, pagrobtų kirtus sieną šiaurės rytų Meksikoje, buvo rasti negyvi, antradienį pranešė aukšto rango Meksikos pareigūnas. Generalinė prokuratūra patvirtino, kad iš keturių pagrobtųjų „du yra mirę, vienas sužeistas, o kitas gyvas“, sakė Tamaulipaso valstijos gubernatorius spaudos konferencijoje telefonu.

Irano vidaus reikalų ministro pavaduotojas antradienį paskelbė apie pirmuosius areštus dėl paslaptingų moksleivių apnuodijimų, kurie jau kelis mėnesius šalyje kelia didžiulį nerimą. „Remiantis žvalgybos agentūrų žvalgybos ir tyrimo priemonėmis, penkiose provincijose buvo suimti keli žmonės, o atitinkamos agentūros atlieka išsamų tyrimą“, – valstybinei televizijai sakė šalies vidaus reikalų ministro pavaduotojas Majidas Mirahmadi.

Filipinų pietuose antradienį įvyko du stiprūs žemės drebėjimai, kurių antrasis apgadino pastatus ir privertė iš namų evakuoti šimtus kaimo gyventojų, pranešė pareigūnai. 6 balų žemės drebėjimas įvyko maždaug 14 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku kalnuotoje Davao de Oro provincijoje Mindanao saloje, pranešė JAV geologijos tarnyba USGS. Vietos pareigūnai teigė, kad pranešimų apie aukas ar didelę žalą negauta.

Baltarusija gali ištrūkti iš Rusijos įtakos, tai yra viena iš Ukrainos pergalės pasekmių, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.  „Manau, kad taip ir tai yra viena iš galimų Ukrainos pergalės pasekmių.

Vengrijos parlamento delegacija antradienį po susitikimo su Švedijos parlamento pirmininku pareiškė, kad remia Švedijos siekį tapti NATO nare. Susitikimas surengtas siekiant išspręsti tai, ką Vengrijos valdančioji partija pavadino politiniais ginčais. Kai kurie Vengrijos įstatymų leidėjai abejojo, ar pritarti Švedijos ir Suomijos paraiškoms įstoti į NATO, kaltindami Stokholmą ir Helsinkį „akivaizdžiu melu“ apie Vengrijos demokratijos būklę.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad dėl praėjusio mėnesio pabaigoje režimo priešininkų įvykdyto išpuolio prieš Rusijos karinį lėktuvą sulaikyta daugiau kaip 20 žmonių. „Iki šiol sulaikyta daugiau kaip 20 bendrininkų, esančių Baltarusijoje.

 Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas antradienį vyksta į Ukrainą ir Kyjive turi susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu – tai jo trečioji kelionė nuo Rusijos invazijos pradžios, pranešė jo atstovas spaudai. „Generalinis sekretorius ką tik atvyko į Lenkiją ir yra pakeliui į Ukrainą“, – sakoma Stephane'o Dujarrico pranešime. A. Guterresas vėliau antradienį turi atvykti į Kyjivą, o trečiadienio rytą planuojamas jo susitikimas su V. Zelenskiu.

Irakas nori „stiprinti ir įtvirtinti santykius“ su Jungtinėmis Valstijomis, antradienį vizito atvykusiam Pentagono vadovui Lloydui Austinui pasakė irakiečių premjeras Mohammedas Shia al Sudani. M. Shia al Sudani taip pat pabrėžė Bagdado įsipareigojimą „palaikyti subalansuotus santykius su regiono ir tarptautinėmis galiomis“. Irakui pavyksta išlaikyti ryšius ir su kaimyniniu Iranu, ir su Teherano nesutaikomu priešininku Vašingtonu.

Kolumbijos regiono, kuriame nekontroliuojamai veisiasi apie 150 hipopotamų, kadaise priklausiusių velioniui narkotikų baronui Pablo Escobarui, palikuonių, gubernatorius pirmadienį pareiškė, kad tikisi gauti leidimą pusę jų išsiųsti į prieglaudas Indijoje ir Meksikoje.

Brazilijos teisingumo ministras pirmadienį paprašė federalinės policijos ištirti pranešimus, kad buvęs šalies prezidentas Jairas Bolsonaro bandė nelegaliai įvežti Saudo Arabijos padovanotų juvelyrinių dirbinių už 3,2 mln. dolerių (3 mln.

Šią savaitę vyksiančiose kasmetinėse NATO krizių valdymo pratybose CMX 2023 pirmą kartą dalyvaus pakviestųjų narių statusą turinčios Suomija ir Švedija, antradienį pranešė Vyriausybės kanceliarija. Pasak pranešimo, kovo 9-15 dienomis įvyksiančiose pratybose, kuriose dalyvauja Lietuva ir kiti NATO sąjungininkai, valdyti krizes treniruosis civilinis ir karinis personalas.

Kanadiečių ministras pirmininkas Justinas Trudeau pirmadienį paskelbė, kad paskirtas nepriklausomas specialusis pranešėjas tirs įtariamą Kinijos kišimąsi į pastaruosius dvejus Kanados federalinius rinkimus. Pastarosiomis savaitėmis Kanados žiniasklaidoje pasirodė virtinė nutekinta žvalgybos informacija paremtų pranešimų, kad Pekinas bandė kištis į šiuos rinkimus. Teigiama, kad tai apėmė slaptą finansavimą ar dalyvavimą tam tikrų kandidatų rinkimų kampanijose prieš 2019 ir 2021 metų rinkimus.

Dėl bandymo pavogti iš parduotuvės sulaikytas JK lietuvis mirė dėl to, kad parduotuvės apsaugininkai jį veidu į žemę laikė prispaudę ilgiau nei pusvalandį, konstatuota vyro mirties aplinkybėms nustatyti skirtame posėdyje. 43 metų Ramūną Paškauską Spaldinge esančio prekybos centro mokymų patalpoje laikė du apsaugos darbuotojai, tačiau dėl kalbos barjero jis nesuprato, kas vyksta.

Turkijos konkurencijos priežiūros tarnyba pirmadienį pranešė skyrusi baudą „Twitter“ savininkui, verslininkui Elonui Muskui (Ilonui Maskui) už tai, kad jis perėmė socialinės žiniasklaidos platformą, prieš tai nesikreipęs dėl tarnybos leidimo gavimo. Pasak institucijos, milijardierius turės sumokėti sumą, lygią 0,1 proc. bendrųjų „Twitter“ pajamų Turkijoje 2022 metais. Konkretus baudos dydis nenurodytas.

Šiaurės Korėja antradienį įspėjo, kad jei būtų numušamos jos raketos, per bandymus leidžiamos virš Ramiojo vandenyno, tai būtų „aiškus karo paskelbimas“. Intensyvėjant branduolinį ginklą turinčio Pchenjano grasinimams, JAV ir Pietų Korėja stiprina bendradarbiavimą gynybos srityje, įskaitant bendras pratybas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, sakydamas kalbą metinės politinės konferencijos delegatams, pasmerkė JAV vadovaujamą „Kinijos slopinimą“, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Jungtinių Valstijų vadovaujamos Vakarų šalys vykdo įvairiapusį Kinijos sulaikymą, apsuptį ir slopinimą, ir tai nulėmė beprecedenčius sunkius iššūkius mūsų šalies vystymuisi“, – sakė Xi Jinpingas.

Fiktyvūs Aliaksandro Lukašenkos režimo teismai nepakeis realybės, kad Sviatlana Cichanouskaja yra legitimi Baltarusijos lyderė, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Nėra jokios abejonės, kad Cichanouskaja yra legitimi Baltarusijos žmonių lyderė. Fiktyvūs Lukašenkos teismų nusprendžiai negali ir nepakeis šios ralybės“, – tviteryje pirmadienį parašė Lietuvos diplomatijos vadovas. „Baltarusija vieną dieną vėl bus laisva“, – pridūrė jis.