Kitos šalys

Nairobis ir Europos Sąjunga pirmadienį pasirašė ilgai derintą prekybos susitarimą, kuriuo siekiama padidinti prekių srautą tarp abiejų rinkų, nurodė Kenijos prezidentas Williamas Ruto.  Šiuo metu Briuselis siekia užmegzti glaudesnius ryšius su Afrika.  „Nors šiandiena yra didžiulio pažado akimirka, ji taip pat yra istorinės partnerystės siekiant istorinių permainų pradžia“, – ceremonijos Kenijos sostinėje metu teigė W. Ruto.

Šiaurės rytų Australijoje kilus staigiems potvyniams, o į miestus drauge su vandeniu plūstelėjus krokodilams, kai kurie įstrigę gyventojai pirmadienį gelbėjosi ant vienos ligoninės stogo. Praėjusią naktį gelbėtojų komandos evakavo daugiau kaip 300 žmonių, pranešė policija. Padėti nuo išorinio pasaulio atkirstiems rajonams buvo pasiųsta karinių sraigtasparnių. Pranešama apie žalą maždaug 400 km ilgio pakrantės ruože šiaurinėje Kvynslando valstijoje.

Šiaurės Korėja pirmadienį išbandė savo pažangiausią tarpžemyninę balistinę raketą, potencialiai galinčią pasiekti Jungtines Valstijas. Pchenjanas šiemet surengė rekordiškai daug ginklų bandymų, kuriuos smerkia tarptautinė bendruomenė. Pietų Korėjos teigimu, Šiaurės Korėja paleido tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM), varomą kietuoju kuru, todėl šią raketą lengviau transportuoti ir galima greičiau paleisti nei varomą skystuoju kuru.

Po Jemeno husių sukilėlių išpuolių dar dvi didelės laivybos bendrovės – „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) ir „CMA CGM“ – šeštadienį paskelbė stabdančios plaukiojimą per gyvybiškai svarbų Raudonosios jūros sąsiaurį. Apie šį sprendimą Italijos ir Šveicarijos milžinė MSC ir Prancūzijos „CMA CGM“ pranešė po to, kai penktadienį panašių veiksmų ėmėsi dvi didžiausios pasaulio laivybos bendrovės „Maersk“ ir „Hapag-Lloyd“, reaguodamos į Irano remiamų husių sukilėlių išpuolius Raudonojoje jūroje.

Vatikano teismas šeštadienį penkeriems metams ir šešiems mėnesiams kalėjimo už finansinius nusikaltimus nuteisė kadaise įtakingą italų kardinolą.  75-erių Angelo Becciu, buvęs popiežiaus Pranciškaus patarėjas, tapo aukščiausio rango Katalikų Bažnyčios dvasininku, stojusiu prieš Vatikano baudžiamąjį teismą. Be to, kadaise jis buvo laikomas vienu realiausių pretendentų į popiežiaus sostą.

Vašingtonas šeštadienį dar kartą perspėjo Pchenjaną, kad bet koks branduolinis išpuolis prieš JAV reikštų Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno valdymo pabaigą.  Bendrame JAV ir Pietų Korėjos branduolinių klausimų konsultacinės grupės išplatintame pareiškime teigiama, kad į bet kokį Šiaurės Korėjos branduolinį išpuolį bus atsakyta greitai ir ryžtingai.

Jungtinės Karalystės naikintuvas Raudonojoje jūroje numušė įtariamą atakos droną, šeštadienį pranešė gynybos ministras Grantas Shappsas. Praėjusį mėnesį JK paskelbė siunčianti į Persijos įlanką vieną moderniausių savo karinių jūrų pajėgų laivų „HMS Diamond“, kad sustiprintų savo buvimą regione. „HMS Diamond“ naktį numušė įtariamą atakos droną, kuris taikėsi į prekybinę laivybą Raudonojoje jūroje.

Šeštadienį mirė naftos turtingo Kuveito emyras šeichas Nawafas al Ahmadas al Sabahas po trejų metų valdymo, pranešė karališkasis teismas. Jam buvo 86 metai. Valstybinė televizija prieš pranešimą nutraukė įprastą programą ir perjungė ją į Korano skaitinių transliaciją. Vėliau nacionalinė televizija pranešė, kad Kuveito sosto įpėdinis princas šeichas Meshalas al Ahmadas al Jaberas al Sabahas buvo paskirtas naujuoju šalies emyru.

Dvi iš didžiausių pasaulio laivybos įmonių „Maersk“ ir „Hapag-Lloyd“ penktadienį pranešė, kad po Jemeno sukilėlių išpuolių šioje teritorijoje sustabdo plaukimą per pasaulinei prekybai gyvybiškai svarbų Raudonosios jūros sąsiaurį. Irano remiami husiai, kurie kontroliuoja didžiąją Jemeno dalį, bet nėra pripažinti tarptautiniu mastu, sako, kad taikosi į laivybą, norėdami daryti spaudimą Izraeliui per du mėnesius trunkantį karą su palestiniečių „Hamas“ kovotojais Gazos Ruože.

Trys Japonijos ministrai ketvirtadienį pateikė atsistatydinimo pareiškimus dėl didelio kyšininkavimo skandalo valdančiojoje partijoje, pranešė žiniasklaida. Ekonomikos ir pramonės ministras Yasutoshi Nishimura, vidaus reikalų ministras Junji Suzuki ir žemės ūkio ministras Ichiro Miyashita tai padarė ketvirtadienio rytą, sakoma pranešimuose. Vėliau ketvirtadienį tai padaryti turėtų ir vyriausiasis ministrų kabineto sekretorius Hirokazu Matsuno, taip pat penki ministrų pavaduotojai.

Baltarusijos žmogaus teisių centras „Viasna“ antradienį pranešė, kad Minsko saugumo tarnybos visoje šalyje atliko kratas šimtų rinkimų stebėtojų namuose ir sulaikinėjo juos darbo vietose. Tai naujausias susidorojimas su žmogaus teisių ir demokratijos veikėjais prieš vasario mėnesį vyksiančius parlamento ir vietos valdžios rinkimus.

Per mirtininko sprogdintojo išpuolį Pakistano kariuomenės bazėje antradienį žuvo mažiausiai 23 kariai, pranešė kariuomenė, o atsakomybę už išpuolį prisiėmė su Pakistano Talibanu susiję kovotojai. Kariuomenės ryšių su žiniasklaida skyrius pranešė, kad anksti ryte šešių kovotojų įvykdyto išpuolio taikiniu tapo bazė Chaibero Pachtunchvos provincijos Dera Ismail Chano rajone, netoli Afganistano sienos.

Jungtinės Tautos pirmadienį pranešė, kad kitais metais joms reikia 46,4 mlrd. dolerių (virš 43 mlrd. eurų), kad galėtų suteikti gyvybiškai svarbią pagalbą maždaug 180 mln. visame pasaulyje beviltiškoje padėtyje atsidūrusių žmonių. JT teigė, kad pasaulinės humanitarinės pagalbos perspektyvos 2024 metais yra niūrios, labiausiai pažeidžiamiems asmenims kenčiant nuo konfliktų, ekstremalių klimato reiškinių ir žlungančios ekonomikos.

Jungtinių Tautų klimato pasiuntinys Simonas Stiellas pirmadienį paragino klimato konferencijoje COP28 dalyvaujančias šalis pašalinti nebūtinas taktines kliūtis, likus 24 valandoms iki oficialios derybų Dubajuje pabaigos. Šalių derybų JT konferencijoje dėmesio centre – potencialus susitarimas dėl laipsniško iškastinio kuro atsisakymo. „Pirma, pašalinkite iš kelio nebūtinas taktines kliūtis“, – sakė S. Stiellas.

Dviejų įtakingų Rumunijos žiniasklaidos priemonių restruktūrizavimo planai kelia susirūpinimą dėl šalyje mažėjančios spaudos laisvės. Šveicarijos žiniasklaidos bendrovė „Ringier“, kuriai priklauso Rumunijos dienraštis „Libertatea“ ir leidinys „Gazeta Sporturilor“, anksčiau šią savaitę paskelbė apie planus mažinti darbo vietų skaičių „Libertatea“, motyvuodama intensyvėjančiu perėjimu prie internetinės žiniasklaidos.

Burundžio Aukščiausiasis Teismas penktadienį nuteisė nušalintą ministrą pirmininką Alianą Guillaume'ą Bunyoni kalėti iki gyvos galvos dėl kaltinimų bandymu nuversti vyriausybę ir grasinimo pasikėsinti į prezidento gyvybę, pranešė teisminis šaltinis. A. G. Bunyoni, kurio bylos nagrinėjimas prasidėjo prieš tris mėnesius, nuo 2020-ųjų vidurio iki 2022-ųjų rugsėjo ėjo ministro pirmininko pareigas.

Turkija penktadienį sveikino nesutaikomų priešininkų Azerbaidžano ir Armėnijos susitarimą apsikeisti karo belaisviais ir siekti normalizuoti santykius po dešimtmečius trukusių vaidų dėl Kalnų Karabacho regiono. Seniai ginčijamo regiono kontrolę Azerbaidžanas susigrąžino po rugsėjį surengto žaibiško puolimo prieš armėnų separatistus. Po to pašlijo Armėnijos ir jos ilgametės sąjungininkės Rusijos santykiai, o Baku ir Jerevanas atnaujino bandymus pasiekti taikos susitarimą.

Tarptautinio valiutos fondo vykdomoji taryba patvirtino naują 173 mln. JAV dolerių vertės programą Moldovai pagal RSF finansavimo priemonę, skelbia šalies žiniasklaida, remdamasi TVF spaudos tarnyba. Naujoji programa numatyta 22-ų mėnesių laikotarpiui, orientuota į reformų energetikoje ir su klimato kaita susijusių projektų finansavimą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį iškėlė sąlygą, kad Ankara ratifikuos įstrigusią Švedijos paraišką dėl narystės NATO, jei JAV Kongresas tuo pat metu patvirtins turkų prašymą dėl naikintuvų F-16. Švedija ir Suomija, reaguodamos į praėjusiais metais Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą, atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo principo ir siekė įgauti JAV vadovaujamo karinio aljanso teikiamą apsaugą.

Pietų Korėjos gynybos ministras penktadienį pažadėjo masinį atsakomąjį smūgį į svarbiausias Šiaurės Korėjos vietas, jei būtų įvykdyta provokacija, varžovėms sugriežtinus savo retoriką dėl pastarosiomis dienomis paleistų karinių žvalgybinių palydovų.

Japonija priėmė įstatymo projektą, kuriuo siekiama įteisinti kanapių pagrindu pagamintus vaistus. Visgi siekis pakoreguoti griežtus kovos su narkotikais įstatymus nulėmė sugriežtintą draudimą marihuaną vartoti rekreaciniais tikslais. Trečiadienį aukštesniuosiuose parlamento rūmuose priimti Japonijos kanapių ir narkotinių medžiagų kontrolės įstatymų pakeitimai sudarys sąlygas panaikinti iš kanapių pagamintų medicininių produktų draudimą.

Armėnija ir Azerbaidžanas susitarė imtis veiksmų santykiams normalizuoti ir apsikeisti karo belaisviais, sakoma ketvirtadienį paskelbtame bendrame šalių pareiškime. Pareiškime teigiama, kad abi šalys susitarė „imtis realių žingsnių pasitikėjimui stiprinti“ ir dar kartą patvirtino savo „ketinimą normalizuoti santykius ir pasirašyti taikos susitarimą“. Baku paleis 32 armėnų karo belaisvius, o Jerevanas – du Azerbaidžano karius.

Seišeliai ketvirtadienį atšaukė anksčiau tą pačią dieną paskelbtą nepaprastąją padėtį po didžiulio sprogimo sandėlyje, per kurį buvo sužeisti 66 žmonės, pranešė prezidentas. „Nuo šiol šalyje nebegalioja nepaprastoji padėtis, o tai reiškia, kad parduotuvės vėl gali būti atidarytos ir gali būti atnaujintas įprastas visuomenės judėjimas, išskyrus Providenso pramoninę zoną“, kurioje įvyko sprogimas, žurnalistams sakė Seišelių prezidentas Wavelis Ramkalawanas.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį Gajanos prašymu turi susirinkti už uždarų durų ir aptarti didėjančios įtampos Gajanos ir Venesuelos pasienyje. Laiške Saugumo Tarybos pirmininkui, kurį peržiūrėjo naujienų agentūra AFP, Gajanos užsienio reikalų ministras Hugh Toddas paprašė skubiai sušaukti posėdį, kuriame būtų aptartas ginčas dėl Esekibo – naftos turtingo regiono, kurį administruoja Gajana, bet į kurį pretenduoja Venesuela.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva ketvirtadienį išreiškė didėjantį susirūpinimą dėl gilėjančio kaimyninės Gajanos ir Venesuelos pasienio ginčo ir perspėjo dėl karo Pietų Amerikoje. „Jei ko ir nenorime čia, Pietų Amerikoje, tai karo“, – sakė veteranas lyderis Rio de Žaneire vykusiame MERCOSUR regioninio bloko aukščiausiojo lygio susitikime, didėjant įtampai dėl Esekvibo – naftos turtingo regiono, kurį administruoja Gajana, bet į kurį pretenduoja Venesuela.

Buvęs Peru prezidentas 85 metų Alberto Fujimori trečiadienį buvo paleistas iš kalėjimo po to, kai teismas atnaujino malonę dėl 25 metų bausmės, skirtos už nusikaltimus žmoniškumui. 1990–2000 metais pareigas ėjusį ir šiuo metu silpnos sveikatos A. Fujimori iš Barbadiljo kalėjimo Limoje pasitiko jo dukra Keiko, tris kartus nesėkmingai mėginusi tapti prezidente, ir sūnus verslininkas Kenji. A. Fujimori buvo su nosies vamzdeliais, kuriais jam tiekiamas deguonis.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas ketvirtadienį sušaukė pirmalaikius prezidento rinkimus kitų metų vasarį, rodo šios griežtai kontroliuojamos šalies prezidentūros interneto svetainėje paskelbtas įsakas. I. Aliyevas įsakė sušaukti pirmalaikius Azerbaidžano prezidento rinkimus ir paprašė centrinės rinkimų komisijos užtikrinti, kad balsavimas įvyktų 2024 metų vasario 7 dieną, sakoma dokumente.

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro pristatė naują savo šalies žemėlapį, į kurį įtrauktas Gajanos Esekibo regionas. Apie tai trečiadienį pranešė agentūra „Anadolu Ajansı“. Manoma, kad N. Maduro nurodė šalies valstybinėms bendrovėms nedelsiant išduoti licencijas žvalgyti ir eksploatuoti naftą, dujas ir kasyklas aneksuotame regione.

Vienas aukšto rango Europos pareigūnas trečiadienį pareiškė, kad Turkija tapo tarptautiniu mastu izoliuota ir turi sušvelninti savo retoriką, jei nori gauti svarbių nuolaidų iš Europos Sąjungos. Europos Parlamento pranešėjas Turkijos klausimais Nacho Sanchezas Amoras teigė, kad Ankaros aštrios kalbos užsienio politikos klausimais yra viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių gerinti santykius su Briuseliu.

Azerbaidžanas trečiadienį pareiškė, kad nori iš Jungtinių Valstijų garantijų dėl dvišalių ryšių, kad Vašingtonas galėtų toliau tarpininkauti normalizuojant derybas su priešininke Armėnija. Šios Kaukazo kaimynės jau dešimtmečius konfliktuoja dėl Kalnų Karabacho regiono, kurį Azerbaidžanas susigrąžino po žaibiško puolimo prieš armėnų separatistus rugsėjį.

Iranas trečiadienį pranešė išsiuntęs į orbitą kapsulę su gyvūnais, šaliai ruošiantis artimiausiais metais pradėti vykdyti misijas su žmonėmis. Oficialiosios naujienų agentūros IRNA pranešime cituojamas telekomunikacijų ministras Issa Zarepouras teigė, kad kapsulė buvo iškelta į 130 km aukštį. Anot jo, 500 kg sveriančios kapsulės paleidimu siekiama, kad artimiausiais metais į kosmosą būtų išsiųsti Irano astronautai. Ministras nepasakė, kokie gyvūnai yra kapsulėje.

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro, po sekmadienį šalyje įvykusio referendumo, iškart paskelbė vyksiantis į Maskvą, kur susitiks su Vladimiru Putinu. Referendume net 95 proc. rinkėjų pritarė teritorinėms pretenzijoms į didžiulę kaimyninės Gajanos dalį. Tiksli susitikimo data dar nėra žinoma, tačiau Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas patvirtino apie šių metų pabaigoje numatytą vizitą.

Pakistanietė Nobelio taikos premijos laureatė Malala Yousafzai, kurią talibai pašovė už jos pastangas propaguoti mergaičių švietimą, antradienį Nelsono Mandelos mirties 10-ųjų metinių proga pasakė kalbą ir joje paragino lyčių apartheidą pripažinti nusikaltimu žmonijai. M. Yousafzai teigė, kad Talibano valdymas jos gimtajame Afganistane buvimą mergaite pavertė neteisėtu dalyku.

Po ugnikalnio išsiveržimo Indonezijoje rastų žuvusių turistų skaičius išaugo iki 22, kai buvo rasti dar devynių keliautojų palaikai, antradienį pranešė vietos gelbėjimo tarnybų pareigūnas. Sekmadienį Sumatros saloje esantis Marapio ugnikalnis išsiveržė ir į dangų išmetė 3 tūkst. metrų aukščio pelenų stulpą. Šimtai gelbėtojų kelias dienas ieškojo dingusių keliautojų.

Filipinų sostinę antradienį supurtė 5,7 balo stiprumo žemės drebėjimas, paskelbė Jungtinių Valstijų geologijos tarnyba (USGS). USGS teigimu, stiprus drebėjimas įvyko 16 val. 23 min. vietos (10 val. 23 min. Lietuvos) laiku 77 km gylyje, jūroje už maždaug 94 km į pietvakarius nuo Manilos.  Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip po drebėjimo traukinio perone sėdi susigrūdę keleiviai ir iš Senato bėga žmonės.

Rusijos delegacija, vadovaujama gynybos ministro pavaduotojo, pirmadienį Niamėjuje susitiko su Nigerio kariuomenės vadais, pranešė Nigerio pareigūnai, abiem šalims susitarus stiprinti karinį bendradarbiavimą. Tai buvo pirmasis oficialus Rusijos vyriausybės nario vizitas po liepos 26-ąją Nigeryje įvykdyto perversmo, kai kariuomenė nušalino civilinę vyriausybę ir sulaukė tarptautinio pasmerkimo.

Armėnija pirmadienį pareiškė, kad Azerbaidžano pajėgos netoli bendros šalių sienos nužudė armėnų kariškį. Tai įvyko tuo metu, kai Jerevanas ir Baku atnaujino derybas dėl sienos demarkavimo ir siekia sudaryti taikos susitarimą po to, kai Azerbaidžanas šį rudenį per žaibišką vienos dienos puolimą atgavo ilgai ginčyto Kalnų Karabacho regiono kontrolę.

Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu korupcijos bylos nagrinėjimas pirmadienį buvo atnaujintas, nepaisant Gazos Ruože tebevykstančio karo su „Hamas“. Teismo procesas buvo sustabdytas po spalio 7-ąją įvykdyto kruvino palestiniečių kovotojų grupuotės išpuolio Izraelio pietuose, per kurį, Izraelio pareigūnų teigimu, žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių, o dar 240 buvo pagrobti.

Bisau Gvinėjos prezidentas pirmadienį išleido dekretą, kuriuo paleido parlamentą po mėginimo įvykdyti valstybės perversmą šioje nestabilioje Vakarų Afrikos šalyje. Sostinėje Bisau ketvirtadienio vakarą kilus smurto protrūkiui tarp nacionalinės gvardijos narių ir prezidento apsaugos specialiųjų pajėgų, žuvo du žmonės. Vėliau kariuomenė įsakė savo nariams grįžti į kareivines.

Grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) prisiėmė atsakomybę už sekmadienį Filipinų pietuose per katalikų mišias įvykdytą sprogdinimą, per kurį, policijos teigimu, žuvo mažiausiai keturi žmonės. „Kalifato kariai detonavo sprogstamąjį užtaisą dideliame krikščionių susirinkime (...) Maravio mieste“, – teigiama socialiniame tinkle „Telegram“ išplatintame pranešime.

Irano remiami Jemeno husių sukilėliai pranešė, kad sekmadienį prie savo pakrančių atakavo du laivus. Socialiniuose tinkluose išplatintame pranešime teigiama, kad husiai įvykdė operaciją prieš du Izraelio laivus Bab al Mandabo sąsiauryje. Priduriama, kad į pirmąjį laivą buvo smogta raketa, o į antrąjį – dronu.

Jungtinės Karalystės laivui, plaukusiam per Raudonąją jūrą, smogė raketa, sekmadienį pranešė šalies jūrų saugumo bendrovė. Kita agentūra taip pat nurodė apie galimą dronų veiklą šioje teritorijoje. Jūrų saugumo bendrovė „Ambrey“, remdamasi pranešimais, teigė, kad į neįvardytą su Bahamų vėliava plaukiojantį laivą pataikė raketa. Skelbiama, kad jis plaukė į pietus maždaug už 35 jūrmylių nuo vakarinės Jemeno pakrantės.

Pietų Filipinus sekmadienį sukrėtė 6,6 balo stiprumo žemės drebėjimas, paskelbė Jungtinių Valstijų Geologijos tarnyba (USGS). Tai buvo vienas iš pakartotinių stiprių požeminių smūgių po dieną anksčiau fiksuoto 7,6 balo stiprumo žemės drebėjimo, pareikalavusio mažiausiai dviejų gyvybių. Vėliausias smūgis fiksuotas 18 val. 36 min. vietos laiku (12 val. 36 min. Lietuvos laiku) į šiaurės rytus nuo Bisligo miesto Mindanao saloje.

Venesuelos gyventojai sekmadienį balsuos referendume, kuriuo norima nuspręsti dėl didelės kaimyninės Gajanos teritorijos dalies. Karakasas į ją reiškia pretenzijas, teigdamas, kad ši teritorija buvo pavogta, kai daugiau nei prieš šimtmetį buvo nubrėžta siena. 20 mln.

Filipinuose per sprogimą katalikų mišiose sukilimo krečiamuose pietuose žuvo mažiausiai keturi žmonės ir dešimtys buvo sužeisti, o prezidentas Ferdinandas Marcosas dėl to apkaltino, jo žodžiais tariant, užsienio teroristus. Sprogimas įvyko per eilines pamaldas Mindanao valstybinio universiteto sporto salėje Maravyje, didžiausiame musulmoniškame šalies mieste, sakė regiono policijos viršininkas Allanas Nobleza.

Mažiausiai du žmonės žuvo ir dar keli buvo sužeisti vėlų šeštadienį Pietų Filipinus sukrėtus 7,6 balų stiprumo žemės drebėjimui, dėl kurio buvo paskelbtas ir cunamio pavojus, bet vėliau atšauktas.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, artimas Maskvos sąjungininkas, sekmadienį vyksta į Kiniją, kur susitiks su kinų lyderiu Xi Jinpingu, pranešė Minskas. Pirmadienį jis surengs derybas su Xi Jinpingu „prekybos, ekonomikos, investicijų ir tarptautinio bendradarbiavimo“ klausimais, sakoma sekmadienį paskelbtame prezidentūros pranešime, kuriame nenurodoma, ar A. Lukašenka jau atvyko į Pekiną. Pastarąjį kartą A. Lukašenka Kinijoje lankėsi vasario ir kovo sandūroje.

2022 m. dienos šviesą išvydo novatoriškas teisės aktas, kuriuo Naujoji Zelandija nustatė didėjantį rūkymo amžių, kad asmenys, gimę po 2009 m. sausio, niekada negalėtų legaliai įsigyti cigarečių. Tačiau naujoji šalies vyriausybė atsisakė šio įstatymo. Tokį sprendimą naujoji vyriausybė priėmė mainais į mokesčių mažinimo finansavimą.

Naujosios Zelandijos mokyklose bus uždrausti mobilieji telefonai, penktadienį pareiškė konservatyvusis ministras pirmininkas Christopheris Luxonas, jo vyriausybei siekiant pakeisti smarkiai suprastėjusius šalies raštingumo rodiklius. Naujosios Zelandijos mokyklos kadaise galėjo pasigirti vienais geriausių raštingumo rezultatų pasaulyje, tačiau skaitymo ir rašymo lygis sumažėjo tiek, kad kai kurie tyrėjai baiminasi, jog prasidėjo krizė. Uždraus mokyklose naudotis telefonais Ch.