Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis užsiminė, kad karas Ukrainoje gali baigtis iki maždaug vasaros vidurio, skelbia UNIAN. Apie tai jis kalbėjo Kipro pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai (EVT) atidarymo ceremonijoje. „Derybos pasiekė naują etapą kartu su mūsų Europos partneriais ir, žinoma, su JAV bei visais Koalicijos dalyviais. Mes suprantame, kad šis karas gali baigtis dar jūsų pirmininkavimo metu“, – pažymėjo jis, kreipdamasis į kipriečius.

Konkrečios būsimų saugumo garantijų formuluotės, išdėstytos pasibaigus „Norinčiųjų koalicijos“ viršūnių susitikimui priimtoje bendroje deklaracijoje, vertintinos teigiamai, tačiau Rusija ir toliau bus kliūtis taikiam sprendimui pasiekti. Taip išskirtiniame komentare naujienų agentūrai „Ukrinform“ teigė Londono Karališkojo koledžo karo studijų katedros mokslo darbuotoja Jade McGlynn.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad JAV galėtų, kaip ir Venesuelos lyderio Nicolas Maduro atveju, surengti karinę operaciją prieš Čečėnijos vadovą Ramzaną Kadyrovą, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot jo, tai spaustų Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną nutraukti karą prieš Ukrainą. „Manau, kad amerikiečiai yra produktyvūs. Turime gerų rezultatų, bet viskas dar nėra iki galo užbaigta. Jie turi daryti spaudimą Rusijai. Jie turi priemonių, jie moka tai daryti.

Rusija sureagavo į naujienas, kad buvo konfiskuotas su Venesuela susijęs naftos tanklaivis „Marinera“ su Rusijos vėliava, anksčiau vadintas „Bella-1“, rašo „Sky news“. Rusijos transporto ministerija pareiškė, kad ši operacija pažeidžia jūrų teisę. Rusija patvirtino, kad Rusija Kalėdų išvakarėse išdavė laivui laikiną leidimą „plaukioti su Rusijos Federacijos vėliava, išduotą pagal Rusijos ir tarptautinę teisę“. „Šiandien, maždaug 15 val.

Jungtinės Valstijos veda derybas su Rusija dėl saugumo užtikrinimo Ukrainoje įvyksiančių rinkimų metu, tačiau Rusija kol kas atsisako sudaryti paliaubas. Naujienų agentūra „Ukrinform“ praneša, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė atsakydamas į žurnalistų klausimus. „Amerikiečiai tikrai veda derybas su rusais ir aptarinėja įvairias galimybes.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas platformoje „Truth Social“ paskelbė naują žinutę apie karą Ukrainoje bei NATO saugumą. „Atminkite, visiems tiems didžiuliams NATO gerbėjams, jie buvo 2 proc. BVP, ir dauguma nemokėjo savo sąskaitų, KOL AŠ NEATĖJAU. JAV kvailai už juos mokėjo! Aš, su pagarba, padidinau jų dalį iki 5 proc. BVP, IR JIE MOKA, nedelsdami. Visi sakė, kad tai neįmanoma, bet tai buvo įmanoma, nes, svarbiausia, jie visi yra mano draugai“, – rašo jis.

Rusija vilioja pietų afrikiečius atvykti kariauti į Ukrainą per kompiuterinius žaidimus, rašo „Clash Report“, kuris cituoja „Bloomberg“. Pranešama, kad tokiu būdu per programėlę „Discord“ atvykti kariauti į Ukrainą buvo suvilioti du jauni vyrai iki 30 m. Teigiama, kad juos suviliojo verbuotojas slapyvardžiu „Dash“, su kuriuo jie žaidė kompiuterinį žaidimą „Arma 3“.  Vėliau 2024 m. viduryje pietų afrikiečiai atvyko į Rusiją ir pasirašė vienerių metų karinį kontraktą netoli Sankt Peterburg...

Teisėsaugos institucijos pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl žurnalistinio tyrimo atskleistų faktų apie pogrindinę mokyklą, veikusią vieno Kijivo vienuolyno teritorijoje. Šioje įstaigoje vaikai buvo mokomi naudojant sovietinius vadovėlius ir įtraukiami į sovietinių dainų atlikimą, rašo UNN.  Kaip pranešė Generalinė prokuratūra, baudžiamojo proceso pradžios pagrindu tapo žiniasklaidos tyrimas apie nelegaliai veikusią ugdymo įstaigą viename iš Holosijivo rajono vienuolynų.

Rusijos Belgorodo srityje, Staryj Oskol mieste, sausio 7-osios naktį kilo gaisras naftos saugykloje, kurią, pasak vietos valdžios, atakavo Ukrainos dronai. Apie tai pranešė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas, rašo „The Kyiv Independant“.  Pasak Rusijos opozicinio naujienų kanalo Astra, Staryj Oskol gyventojai dar sausio 6-osios vėlų vakarą pastebėjo didelį gaisrą už miesto ribų ir teigė, kad dega vietinis naftos sandėlis.

Rusijos pajėgos smogė dviem uostams Odesoje ir pražudė žmogų bei mažiausiai aštuonis sužeidė. Tai tinkle „Telegram“ pranešė vicepremjeras atstatymo bei bendruomenių ir teritorijų plėtros klausimais Oleksijus Kuleba. „Rusija vėl atakavo du uostus Odesos srityje. Deja, žuvo žmogus. Reiškiame užuojautą šeimai ir artimiesiems. Mažiausiai penki žmonės buvo sužeisti, jie gauna reikiamą medicininę pagalbą“, – teigiama įraše.

Nepaisant pažangos pokalbiuose dėl taikos Ukrainoje, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, vis dar yra neišspręstų klausimų. Teritoriniai klausimai nėra 100 proc. išspręsti, sakė jis po Ukrainos rėmėjų susitikimo Paryžiuje. Dėl to Ukrainos derybininkai turėtų likti vietoje ir tęsti pokalbius. Po vadinamosios Norinčiųjų koalicijos susitikimo yra daugiau aiškumo, kokia šalis gali įnešti kokį indėlį, sakė V. Zelenskis. Dėl saugumo garantijų koalicija esą dar turi dirbti.

JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas Paryžiuje pareiškė, kad JAV ir prezidentas Donaldas Trumpas aiškiai remia saugumo garantijas Ukrainai.  Jų tikslas yra išvengti puolimo ir atgrasyti, o jei tai nepavyks, ir ginti, sakė jis. Ukrainai ateityje reikės labai stiprių saugumo garantijų – „tokių stiprių, kokių dar nebuvo“, – kalbėjo S. Witkoffas.  „Žmonės Ukrainoje turi žinoti, kad kai (karas) baigsis, tai bus visam laikui“, – pažymėjo jis.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį palankiai įvertino sąjungininkų pasiūlytas saugumo garantijas Ukrainai, kurios įsigaliotų po galimų paliaubų kare su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis. „Svarbu, kad šiandien koalicija turi esminius dokumentus. Tai nėra tik žodžiai. Yra konkretus turinys: bendra visų koalicijos šalių deklaracija ir trišalė Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Ukrainos deklaracija“, – sakė V. Zelenskis, pasirašęs deklaraciją kartu su Europos šalių vadovais.

Po „norinčiųjų koalicijos“ susitikimo Ukrainos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai pasirašė deklaraciją, kuria išreiškė ketinimus po karo pabaigos Ukrainoje dislokuoti daugiašales pajėgas, praneša UNIAN. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pasirašė deklaraciją dėl ketinimų po karo pabaigos Ukrainoje dislokuoti daugiašales pajėgas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa po susitikimo su „Norinčiųjų koalicijos“ lyderiais Paryžiuje pareiškė, kad Europos Sąjunga prisidės prie pastangų užtikrinti saugumo garantijas, būtinas ugnies nutraukimo susitarimui, skelbia „Ukrinform“. „Mes ką tik surengėme produktyvų ir svarbų Norinčiųjų koalicijos susitikimą Paryžiuje, siekdami sustiprinti paramą Ukrainai.

Net jei Ukraina pagal taikos susitarimą bus priversta padaryti teritorinių nuolaidų, Rusija negaus ramybės okupuotose žemėse. Priešo užnugaryje jau veikia išplėtotas Ukrainos pogrindinio pasipriešinimo tinklas, kuris ruošiasi ilgai trunkančiam karui, rašo „The Telegraph“. „Ateš“ judėjimo agentai leidiniui pasakojo apie savo veiklą.

Antradienį Paryžiuje vykusiame Ukrainos ir Prancūzijos prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Emmanuelio Macrono susitikime buvo kalbama apie realias Ukrainos galimybes kovoje su Rusijos teroru bei diplomatines priemones kelyje į tai taiką. Tai po pokalbių tinkle „Telegram“ pareiškė Ukrainos vadovas. „Kiekviena oro gynybos raketų siunta apsaugo žmonių gyvybes ir didina diplomatijos galimybes.

Viešojoje erdvėje pasirodžius kontroversiškiems Lietuvoje gyvenančio rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo pasisakymams apie Ukrainos pareigūnus, pastarasis pripažįsta, jog gailisi dėl tokių savo žodžių, skelbia naujienų portalas lrt.lt.  „Aš gailiuosi, kad parašiau tą žinutę. Tai buvo kvaila, neteisinga ir aštri emocinė žinutė, kurios neturėjo būti“, – antradienį portalui sakė L. Volkovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad yra du keliai, siekiant taikos Ukrainoje, rašo „The New York Times“.  Beveik metams tęsiantis Ukrainos taikos deryboms  – su pertraukomis, proveržiais ir dešimtimis raundų – prezidentas Volodymyras Zelenskis iki šiol stengėsi pabrėžti teigiamą pusę.

Ukrainos kariuomenė paskelbė, kad sunaikino mažiausiai 40 Rusijos karių, kuriems buvo įsakyta per nenaudojamą dujotiekį įsiskverbti į Kupiansko rajoną šiaurės rytų Ukrainoje, pranešė naujienų portalas „TVP World“.  ...

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį dalyvaus Norinčiųjų koalicijos susitikime Paryžiuje. Tai Briuselyje pranešė jos atstovė. „Pirmininkė rytoj vyks į Paryžių, kur dalyvaus Norinčiųjų koalicijos susitikime Ukrainos klausimu, kurį rengia prezidentas Macronas“, – sakė Paula Pinheau.

Rusai smogė gamyklai Dniepre, Ukrainoje, priklausančiai amerikiečių kompanijai, skelbia epravda.com. Atakos metu ant kelio išsiliejo 300 tonų aliejaus. „Rusai subombardavo amerikiečių nuosavybę, nes gamykla priklauso kompanijai „Bunge“ iš Sent Luiso, Misūrio“, – cituojamas Dniepro meras Borisas Filatovas. Anot jo, tarnybos valo, barsto smėlį ir mišinius, tačiau važiuoti miesto krantine bus neįmanoma apie 2–3 dienas. „Bunge“ yra prekės ženklo „Oleina“ gamintojas.

Ar 2026 metais baigsis karas? Vieni mato galimybę pasiekti paliaubas, kiti tvirtina, kad karas tęsis, nes pagrindiniai žaidėjai nenori nusileisti. Nors paskutiniai diplomatų susitikimai kėlė nedidelę viltį, realybė yra kitokia – Rusija nesiruošia atsitraukti, o Ukraina, be Vakarų paramos, ilgai neišsilaikytų. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja ambasadorius, signataras Vytautas Plečkaitis ir prof. Tomas Janeliūnas.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad dabar Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui apsilankyti Vengrijos sostinėje Budapešte nėra tinkamas laikas, skelbia „Reuters“. Dabar nėra jokių dvišalių klausimų, kuriuos reikėtų aptarti, pirmadienį spaudos konferencijoje sakė V. Orbanas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pernai spalį pareiškė, kad Budapešte surengs derybas su V. Putinu, tačiau susitikimas taip ir neįvyko.

Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pasitiki 59 proc. ukrainiečių, o 35 proc. – nepasitiki, rodo Kyjivo Tarptautinio sociologijos instituto (KMIS) apklausa, atlikta 2025 m. lapkričio 26–gruodžio 29 dienomis. Iš 59 proc. respondentų, kurie pasitiki V. Zelenskiu, 26 proc. nurodė, kad pasitiki juo visiškai. 33 proc. teigė, kad veikiau pasitiki. Remiantis 2025 m. gruodį Socialinių ir rinkos tyrimų centro (SOCIS) atlikta apklausa, 30,6 proc.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su buvusiu Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, praneša „Kanal 24“. V. Zelenskis optimistiškai atsiliepė apie jo grįžimą į komandą. Zelenskis susitiko su Kuleba Apie susitikimą V. Zelenskis paskelbė sausio 5 d. Skelbiama, kad Ukrainos prezidentas ir D. Kuleba aptarė dabartinę politinę ir informacinę situaciją Ukrainoje.

Ukrainos saugumo tarnyboje (SBU) – permainos. Iš vadovo pareigų traukiasi iki šiol tarnybai vadovavęs Vasilijus Maliukas, o prezidentas Volodymyras Zelenskis jau aptarė galimus jo įpėdinius, praneša UNIAN. V. Maliukas pareiškė, kad palieka SBU vadovo pareigas. „Atsistatydinu iš SBU vadovo pareigų. Lieku SBU sistemoje, kad įgyvendinčiau pasaulinio lygio asimetrines specialiąsias operacijas, kurios ir toliau darys maksimalią žalą priešui“, – rašė jis.

Sėsti prie derybų stalo Rusiją privers blogėjanti ekonomikos padėtis ir kai Vladimiras Putinas supras, jog tęsdamas karą negali pasiekti savo karo tikslų, sekmadienį interviu visuomeniniam transliuotojui TVP sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.  Nepaisant Rusijos teritorinių pergalių per pastaruosius metus, R. Sikorskis tvirtino, kad Maskva neturi pajėgumų užkariauti Ukrainą per bent kiek prasmingą laiką.

Ukrainos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad per naktinius Rusijos smūgius Kyjivo srityje žuvo du žmonės, o oro pavojaus sirenos aidėjo visoje šalyje. Sirenos buvo įjungtos netrukus po vidurnakčio, Ukrainos kariuomenė pranešė, kad oro gynyba dirba keliose šalies vietose. Sostinėje žuvo vienas žmogus, pranešė miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir žentas Jaredas Kushneris šią savaitę dalyvaus Ukrainos sąjungininkų susitikime Paryžiuje, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė Baltųjų rūmų pareigūnas.

Sekmadienį, sausio 4 d., vieno Kyjivo gyvenamojo pastato kieme įvykęs automobilio sprogimas laikomas teroristiniu išpuoliu. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, paskelbė miesto prokuratūra.  Namo Obolonskio rajone, Heroiv Dnipra gatvėje, kieme stovėjęs visureigis sprogo atidarius jo bagažinę, rašo „Ukrinform“. Skeveldros sužalojo kariškį. Netoliese buvusi moteris nenukentėjo.

Nuo sausio 3 d. vakaro Rusijos sostinę puolė 19 dronų. Dėl išpuolio laikinai buvo uždaryti keturi oro uostai Maskvoje ir už jos ribų, pranešė BBC rusų kalbos tarnyba, remdamasi Maskvos mero Sergejaus Sobjanino pareiškimais. Apie vidurnaktį meras socialiniuose tinkluose pranešė, kad Rusijos oro gynyba esą numušė dar vieną droną, kuris, jo teigimu, skrido sostinės link. Nuo 19.37 iki 23.37 val.

Ukrainai paleidus dešimtis dronų į Rusijos sostinę, sekmadienį buvo uždaryti trys iš keturių oro uostai Maskvoje, pranešė pareigūnai.  Dėl išpuolių buvo atidėti keli skrydžiai, įskaitant ir antrame pagal judrumą Maskvos Vnukovo oro uoste, pranešė Rusijos žiniasklaida. Ukraina, kurią per beveik ketverius metus trunkantį karą Rusija begalę kartų atakavo dronais ir raketomis, šio pranešimo kol kas nekomentavo.

 Po smūgių Venesuelai ir jos lyderio Nicolo Maduro suėmimo surengtoje spaudos konferencijoje savo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ šeštadienį kalbėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat buvo paklaustas apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir karą Ukrainoje. JAV prezidentas pakartojo norintis sustabdyti „kruvinas skerdynes“ ir užsiminė, kad jos nebūtų trukę ilgai, jei Ukrainoje būtų buvę dislokuoti JAV kariai, atlikę nepriekaištingą karinę operaciją Venesueloje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas po derybų kalbėjosi telefonu su Europos lyderiais, o po to surengė bendrą spaudos konferenciją. Abu prezidentai kalbėjo apie derybose padarytą didelę pažangą.  Apie tai, kada galime tikėtis karo Ukrainoje pabaigos, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su buvusiu užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku.

Europos analitinis centras GLOBSEC paskelbė naujausią saugumo scenarijų ataskaitą, kurioje analizuojama, kaip gali klostytis Rusijos karas prieš Ukrainą 2025–2026 m. Ataskaitoje daroma išvada, kad labiausiai tikėtinas scenarijus – išsekimo karas, kurio intensyvumas sumažėja dėl senkančių išteklių abiejose pusėse. Ši išsami analizė paremta 61 aukščiausio lygio Ukrainos saugumo eksperto apklausa – tarp jų buvę gynybos ministrai, ambasadoriai ir aukšto rango kariniai pareigūnai.

 Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pasiūlė dabartinį gynybos ministrą perkelti į energetikos ministro pareigas – tai naujausias aukščiausio lygio postas, kuris pasikeitė per vis didėjantį karo meto vyriausybės pertvarkymą.

Kyjive šeštadienį konsultacijų renkasi vadinamosios Norinčiųjų koalicijos šalių patarėjai nacionalinio saugumo klausimais. Pokalbiuose dalyvaus apie 15 Ukrainą remiančių valstybių atstovų, penktadienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Taip pat dalyvaus Europos Sąjungos (ES) ir NATO atstovai. JAV delegacija, anot V. Zelenskio, prie susitikimo prisijungs vaizdo ryšiu.

 Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl keičia šalies gynybos ministrą. Postą iš Denyso Šmyhalio turėtų perimti vicepremjeras ir skaitmeninės transformacijos ministras Mychailas Fiodorovas, savo vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė V. Zelenskis. Jo kandidatūrai dar turės pritarti parlamentas. D. Šmyhalis vasarą buvo atleistas iš vyriausybės vadovo pareigų ir vietoj Rustemo Umerovo paskirtas gynybos ministru.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė dabartiniam Skaitmeninės transformacijos ministerijos vadovui Mychailo Fedorovui tapti naujuoju Ukrainos gynybos ministru, rašo „Unian“. „Nusprendžiau pakeisti ir Ukrainos gynybos ministerijos darbo formatą. Naujuoju Ukrainos gynybos ministru tapti pasiūliau Mychailo Fedorovui. Jis giliai domisi „dronų linijos“ klausimais, labai efektyviai dirba valstybės paslaugų ir procesų skaitmeninimo srityje.

Naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė rodo, kad Rusijos laimėjimai mūšio lauke Ukrainoje praėjusiais metais buvo didžiausi nuo 2022-ųjų. Remiantis ISW, bendradarbiaujančio su „Critical Threats Project“, duomenų analize, 2025 metais Rusijos kariuomenė užėmė daugiau kaip 5,6 tūkst. kv. km Ukrainos teritorijos. Tai yra maždaug 0,94 proc. visos Ukrainos teritorijos.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Olehas Ivaščenka toliau tarnaus šaliai eidamas pareigas Ukrainos gynybos žvalgyboje, dar vadinamoje karinės žvalgybos tarnyba HUR.  Prezidentas apie tai pranešė „Telegram“ kanale po susitikimo su O. Ivaščenka.

NATO šalys galimo karo su Rusija atveju patirtų didesnius nuostolius nei Ukraina. Apie tai „Business Insider“ komentare teigė pulkininkas Valerijus Višnevskis, vyresnysis Ukrainos atstovas NATO ir Ukrainos jungtiniame analitiniame, mokymo ir švietimo centre (JATEC). Jis pažymėjo, kad Ukrainos fronte dominuojanti jėga yra dronai. Dėl jų gausos suteikti medicininę pagalbą sužeistiems kariams per kritines pirmąsias 60 minučių po sužeidimo tapo beveik neįmanoma.

Kyjivo sociologijos instituto (KSI) atliktos apklausos duomenys rodo, kad tik ketvirtadalis ukrainiečių tikisi, jog karas baigsis artimiausioje ateityje, praneša naujienų agentūra „Unian“. Kadangi apklausa buvo atlikta 2025 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, 10 proc. apklaustų ukrainiečių tikėjosi, kad karas baigsis iki 2026 m. pradžios (2025 m. rugsėjį tokių buvo 18 proc.). Vos 16 proc. respondentų tikisi, kad jis baigsis bent jau pirmojoje 2026 m. pusėje (rugsėjį – 15 proc.

Nepaisant kalbų apie galimas derybas ir diplomatinius kontaktus, reali situacija Ukrainoje išlieka sudėtinga – karinių atakų skaičius auga, o artimiausiu metu neatmetama ir naujų Rusijos provokacijų tikimybė. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Linu Kojala.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per dar vieną ataką prieš Charkivą rusai, preliminariais duomenimis, paleido dvi raketas, kurios pataikė į gyvenamąjį rajoną, rašo „Ukrinform“. „Baisus Rusijos smūgis Charkivui. Preliminariais duomenimis, dvi raketos. Tiesiog į gyvenamąjį rajoną. Vienas namas smarkiai apgadintas. Šiuo metu vyksta gelbėjimo operacija, į ją įtrauktos visos reikiamos tarnybos. Tikslaus aukų skaičiaus dar nežinome.

Rusijos pajėgos stiprina spaudimą Pokrovsko kryptimi ir perkelia papildomas pajėgas, tačiau Ukrainos kariuomenė teigia laiku perpratusi priešo planus. Pasak kariškių, dalis rusų technikos buvo sunaikinta dar judėjimo metu, o priešo tikslas – šturmuoti Pokrovską ir Hryšiną. Rusijos pajėgos bando dar labiau padidinti spaudimą Pokrovsko šiauriniams pakraščiams, o vėliau – šturmuoti Hryšiną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vadovauti Ukrainos prezidento kanceliarijai pasiūlė Kyrylui Budanovui. K. Budanovas šiuo metu yra Ukrainos karinės žvalgybos vadovas. „Susitikau su Kyrylu Budanovu ir pasiūliau jam vadovauti Ukrainos Prezidento kanceliarijai“, – „Telegram“ paskelbė V. Zelenskis.

Kyjivas smogia tik į „karinius taikinius“, penktadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė kariuomenės atstovas. Tokia jo pastaba nuskambėjo po to, kai Rusija pranešė, kad per bepiločių orlaivių ataką Maskvos okupuotoje Pietų Ukrainos dalyje esą žuvo 27 civiliai. „Ukrainos gynybos pajėgos laikosi tarptautinės humanitarinės teisės normų ir smogia tik į priešo karinius taikinius“, – sakė Dmytro Lychovijus.