Karas Ukrainoje

  Ukraina pasirengusi demokratiškiems pirmalaikiems parlamento rinkimams, BNS sakė būsimų Ukrainos Aukščiausiosios Rados rinkimų stebėtojas, europarlamentaras Petras Auštrevičius. Jis penktadienį Kijeve su Europos Parlamento delegacija susitiko su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Oleksandru Turčynovu, Rinkimų komisijos atstovais. „Atrodo, kad visi supranta, kokios politinės svarbos yra šie rinkimai. Mums buvo patikinta, kad pasirengta buvo pakankamai.

Savaitgalį vyksiantiems pirmalaikiams parlamento rinkimams Ukrainoje sukurtas pakankamas teisinis pagrindas, ir nėra tokių aplinkybių, kad jų rezultatai galėtų būti pripažinti negaliojančiais, BNS penktadienį sakė Ukrainos Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Jurijus Baulinas. Vilniuje viešintis Ukrainos teisininkas taip pat dėkojo Lietuvos žmonėms, kad jie neabejingi tam, kas vyksta Ukrainoje. „Mes juntame jūsų ir moralinę, ir politinę, ir kitokią paramą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, dalyvaujanti Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime, pabrėžė, kad sekmadienį Ukrainos parlamento rinkimai turi vykti be išorės spaudimo. Pasak prezidentės, saugi ir demokratinė Ukraina yra visos Europos interesas, todėl artėjantys Ukrainos parlamento rinkimai turi įvykti be išorinio kišimosi ir provokacijų, sakoma Prezidentūros pranešime.

Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Likus trims dienoms iki Ukrainos parlamento rinkimų, premjeras perspėja, kad Rusija gali mėginti destabilizuoti padėtį ir kviečia teisėsaugą užkirsti kelią teroro išpuoliams. Apklausos rodo, kad prezidento partija laimės, bet dar neaišku, ar jai neteks sudaryti koalicijos su radikalais.

Volodymyras Parasiukas grūmėsi su policija per protestus Kijeve, o vėliau kovėsi su prorusiškais separatistais rytų Ukrainoje. Dabar jis nori iškeisti kulkas į balsalapius, kandidatuodamas į šalies parlamentą. 27 metų V.Parasiukas – vienas iš daugiau nei keliolikos kovotojų, grįžusių iš fronto ir siekiančių būti išrinktais per šį sekmadienį vyksiantį balsavimą, sakydami, kad negali patikėti politikams ginti šalies interesus.

Laidų vedėjas Andrius Rožickas šiandien paviešino tai, kas liko už kadro paskutinėje televizijos laidoje „Mėnulio fazė“. Skambant jau visame pasaulyje žinomai melodijai autorius užtraukė „Putin huilo“ – Ukrainoje gimusią nelabai švankią dainelę apie Rusijos prezidentą. Norėdami įvertinti A. Rožicko muzikinius gebėjimus spauskite ant šios nuorodos.

Jis nesibaimina gauti smūgį į galvą, jeigu tai padeda pelnyti didesnį populiarumą, žmogaus teisių aktyvistai jį kaltina naudojant ginkluotus būrius įtariamiems separatistams grobti, o jo partijos programa ragina atkurti Ukrainos branduolinį arsenalą. Tačiau kad ir kaip piktinamai atrodytų jo veiksmai ir politinė programa, karingo būdo politikas Olehas Liaško randa daug šalininkų visuomenėje, dėl karo pasiryžusioje imtis kraštutinių priemonių.

Šią vasarą autoritariškas Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka pribloškė savo buvusią sovietinę valstybę pirmą kartą per du dešimtmečius nuspręsdamas svarbią kalbą pasakyti ne rusų, o baltarusių kalba. Baltarusijoje, kuri ribojasi ir su Europos Sąjunga (ES), ir su buvusia šeimininke Rusija, rusų kalba tebėra plačiausiai vartojama, o baltarusių kalba dažnai nustumiama į paribį.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, siekdamas sumažinti visuomenės nepasitenkinimą artėjant parlamento rinkimams, antradienį pasirašė įstatymą, leidžiantį už akių teisti nuverstą lyderį Viktorą Janukovyčių dėl nusikaltimų, įvykdytų, kol jis buvo valdžioje.

Roman Nazarenko, Ukraina Mano atmintyje išliko tos vasario nakties Maidane, dvi dienos prieš ten sušaudant Dangiškąją šimtinę, chronologija. Žmonių buvo nedaug. Tų, kurie, nebijodami mirties ir sužeidimų, bandė sulaikyti „Berkut“ būrį, besiveržiantį link scenos iš Nepriklausomybės kolonos pusės, buvo visai nedaug. Milicininkai šaudė koviniais šoviniais, mėtė granatas, nuo jų skeveldrų buvo daug sužeistų. Greitosios pagalbos mašinos nespėdavo išvežti krauju paplūdusių žmonių. Visi laukė šturmo.

Spalio 21-ąją Berlyne vyksiančių derybų metu tikriausiai bus pasirašytas laikinas susitarimas, kuris leis Ukrainai komfortabiliai peržiemoti. Tačiau Kijevas ir toliau deda pastangas, kad šis susitarimas būtų pasirašytas pagal jo sąlygas. Apie tai focus.ua publikacijoje rašo Artiomas Zacharčenka. Kai birželį „Gazprom“ pasiryžo atjungti dujas Ukrainai, koncernas, matyt, tikėjosi, kad psichologinis spaudimas privers šalį nuolaidžiauti šildymo sezonui dar nė nesirodant.

Karo išsekinti ukrainiečiai sekmadienį rinks naują, didesnes galias įgijusį parlamentą, kuriame veikiausiai dominuos provakarietiškos ir nacionalistinės jėgos, lemsiančios, ar prezidentas Petro Porošenka galės sudaryti taiką su Kremliumi ir tuo pačiu išlaikyti separatistų kontroliuojamus rytinius regionus. Tačiau balsavimas vyks karo sąlygomis, o milijonai Ukrainos rusakalbių negalės balsuoti, nes jų gyvenamosios teritorijos buvo aneksuotos Kremliaus arba užimtos promaskvietiškų kovotojų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskvos ir Vašingtono santykiai pasiekė dugną, rašo lenta.ru. „Mes atsidūrėme apačioje pakankamai toli ir giliai. Aš ypač tikiuosi, kad šis bendradarbiavimo lygis pasiekė kažkokį dugną,“ – pareiškė jis. Anot S. Lavrovo, „kol kas situacija neblogėja, tačiau ir be kažkokių matomesnių bandymų pagerinti santykius“. Rusijos URM vadas taip pat išsakė nuomonę, kad JAV ir Rusijos santykių atšalimas – ilgam.

 Vokietijos žvalgyba apkaltino Ukrainos prorusiškus sukilėlius numušus Malaizijos keleivinį lainerį raketomis, kurias jie pagrobė iš vyriausybės pajėgų, sekmadienį pranešė žiniasklaida. Kijevas ir Vakarų šalys anksčiau tvirtino, kad oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvas liepą buvo numuštas separatistų kovotojų zenitiniu raketų kompleksu „Buk“, kurį kovotojams perdavė Rusija, tačiau Maskva tokius kaltinimus neigė.

Aukščiausiąją Radą šią savaitę rinksianti Ukraina greičiausiai neišvengs provokacijų ir protestų. Didžiausi diversijų taikiniai bus Rytų Ukrainos regionai, kur gali būti siekiama užkirsti rinkimams kelią, įteigti vietiniams gyventojams, kad Ukrainos parlamente jiems atstovaujama nebus. Taip naujienų portalui LRT.lt sako Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienį patvirtino, kad su Rusija buvo pasiektas susitarimas dėl laikinos kainos už dujas ateinančiais žiemos mėnesiais. P.Porošenka sakė, kad susitarimas buvo pasiektas per penktadienį Milane įvykusias derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, ir išreiškė viltį, kad tai užbaigs abiejų šalių ginčą dėl dujų.

Rusija ir Ukraina penktadienį padarė pažangą spręsdamos ginčą dėl gamtinių dujų tiekimo ateinančią žiemą, tačiau Europos lyderiai pareiškė, kad Maskva turi dar daug daugiau nuveikti, kad sutvirtintų trapias paliaubas ir nutrauktų kautynes rytų Ukrainoje. Susitarimas, kurio detalės neskelbiamos, gali atnaujinti Rusijos dujų tiekimą Ukrainai, nutrauktą nuo birželio, taip pat užtikrinti tiekimą vartotojams prieš padidėjant paklausai šaltuoju metų laiku ir prieš išsenkant atsargoms.

. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė sutaręs su savo kolega Ukrainoje Petro Porošenka dėl gamtinių dujų tiekimo sąlygų „bent žiemos laikotarpiu“. Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainai trūksta lėšų, todėl tikisi, kad Kijevo partnerės Vakaruose padės Ukrainai įveikti lėšų trūkumą. Tuo tarpu Ukrainos prezidentas P.Porošenka, kaip praneša naujienų agentūra AFP, pasakė, kad per derybas penktadienį su V.Putinu jokių praktinių šių dviejų šalių ginčo dėl dujų rezultatų nepasiekta.

Vladimirą Putiną ir Rusijoje įsigalėjusią kleptokratiją gali palaužti ne Vakarų sankcijos, o paties V. Putino atsakas į jas. Šaliai nepadės net Kinija, į kurią daugybę vilčių deda Rusijos prezidentas. Taip savo straipsnyje „V. Putino reakcija į sankcijas griauna Rusijos ekonomiką ir Kinija nepadės“ teigia Hoover instituto bendradarbis Paulas Roderickas Gregory. V. Putinui sekasi prastai: rublio kursas ir naftos kainos ritasi žemyn.

Ukrainos spauda ir Rusijos socialiniai tinklai nagrinėja Julijos Charlamovos asmenybę. Tai, kad ji priklauso ultradešiniųjų grupuotei, ar, kad dalyvavo įvykiuose Rytų Ukrainoje, abejonių jau nekelia – pačios merginos socialiniuose tinkluose tam yra gausu įrodymų. Tačiau jos sąsajos su prieš kelias dienas vykusia „Nacionalinės gvardijos“ karių protesto akcija vertos atskiro paminėjimo. Pradėjusi savo „veiklą“ kaip aktyvi neofašistinių judėjimų dalyvė, vėliau užsirašė į desantininkų mokyklą.

Putino derybos su Ukraina ir ES yra sunkios, sako Kremliaus atstovas spaudai Rusijos prezidento Vladimiro Putino derybos su Ukrainos vadovu ir Europos Sąjungos lyderiais Milane yra sunkios, penktadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Derybos iš tiesų sunkios, yra daug nesutarimų, daug nesupratimo. Vis dėlto jos vyksta, keičiamasi nuomonėmis“, - sakė D.Pekovas žurnalistams.

  Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas smarkiai nesutaria vertindami konflikto Ukrainoje priežastis, Kremlius paskelbė po abiejų lyderių derybų. „Išlieka rimtų skirtumų dėl Ukrainos vidaus konflikto priežasčių, taip dėl to, kad šiuo metu vyksta, pagrindinių priežasčių“, – Rusijos naujienų agentūros penktadienį paryčiais citavo V.Putino atstovo Dmitrijaus Peskovo žodžius. Pasak D.Peskovo, abu lyderiai 2,5 val.

Trumpas socialinės – politinės reklamos vaizdo įrašas paprastai ir aiškiai parodo, ką ukrainiečiui reiškia jo šalis. Autoriai pasirinko moksleivių pavyzdį. Reikia atkreipti dėmesį, kad vaizdo įraše nėra propaguojamas karinis patriotizmas, nėra eskaluojama priešprieša. Dėl įvykių šalyje niekas nėra kaltinamas, nėra dėl kažko skundžiamasi.  Be jokios abejonės, toks vaizdo įrašas tiktų bet kuriai šaliai, tačiau neramumų talžomai mūsų Rytų kaimynei ši, meilės savo tėvynei, tema yra itin jautri.

 Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Rutė) nurodė, kad susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pareikalavo „didžiausio bendradarbiavimo“ tiriant Malaizijos keleivinio lėktuvo katastrofą virš rytų Ukrainos.

 Stojimą į NATO palaikančių ukrainiečių ryškiai padaugėjo per Kijevo konfliktą su prorusiškais separatistai šalies rytuose, rodo ketvirtadienį paskelbti Demokratinių iniciatyvų fondo ir Kijevo tarptautinio sociologijos instituto surengtos apklausos rezultatai. Tapti NATO nare Ukrainai būtų geriausias būdas savo saugumui užtikrinti, pareiškė 44 proc. apklaustųjų. Per panašią apklausą šių metų gegužę tokią nuomonę išreiškusių apklaustųjų buvo 34 proc, o 2012 metais – tik 13 proc.

Rusija sumažins dujų tiekimą Europai, jeigu Ukraina vogs jas iš tranzitinio dujotiekio savo poreikiams tenkinti, perspėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris tačiau pridūrė turįs vilties, kad to nebus. „Esama didelių tranzito pavojų. Jeigu mes pamatysime, kad mūsų partneriai Ukrainoje, lygiai taip kaip 2008 metais pradės nesankcionuotai imti dujas iš eksporto vamzdynų sistemos, tai mes, lygiai taip kaip 2008 metais, nuosekliai pagal pavogtą kiekį mažinsime tiekimą“, – sakė jis.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Aleksandras Turčinovas pasirašė įstatymą dėl ypatingo statuso suteikimo atskiriems Donecko ir Luhansko sričių rajonams – įstatymą Nr. 5081 „Dėl atskirų Donecko ir Luhansko sričių rajonų savivaldos ypatingos tvarkos“. Apie įstatymo pasirašymą antradienį pranešta parlamento interneto svetainėje. Dabar šis įstatymas perduotas tvirtinti Ukrainos prezidentui.

Priešais Ukrainos parlamentą antradienį kilo susirėmimai tarp nevaldomų demonstrantų, svaidžiusių akmenis ir dūminius užtaisus bei šaudžiusius iš pneumatinių ginklų į langus, ir pastatą saugančių milicininkų. Kaip praneša Ukrainos VRM vyriausiosios valdybos Kijeve spaudos tarnyba, šiuo metu prie Aukščiausiosios Rados pastato susirinkę apie 8 tūkst. demonstrantų, o tvarką stengiasi palaikyti apie 4 tūkst. milicininkų. „Apie 12 val. 30 min.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, jog Maskva neplanuoja nusileisti Vakarų reikalavimams, kad būtų sušvelnintos jai paskelbtos sankcijos dėl Ukrainos krizės.

 „Luhansko liaudies respublikos“ atstovai suskubo paneigti pasirodžiusią informaciją, kad Irina Filatova yra šio judėjimo narė, praneša slon.ru. „Irina Filatova nėra „Luhansko liaudies respublikos kultūros ministrė ir niekada ja nebuvo. Mums ją nuo pat pradžių „prilipdė“ Ukrainos žiniasklaida, tačiau ministre ji niekada nebuvo,“ – teigiama separatistų pranešime spaudai. Pasak LLR atstovų spaudai, „respublikos“ švietimo, mokslo, kultūros ir religijos ministrė yra Lesia Lapteva.

 Rusijos Federacijos kariai vykdo precendento neturinčia operaciją, ieškodami savo dingusios „vertingos“ diversinės grupės, išgarsėjusios žiniasklaidoje, kai buvo paviešintos nuotraukos, kuriose šios grupės nariai važinėja ESBO automobiliais, praneša censor.net.ua. „Rusijos kariškiai ir jų kontroliuojami smogikai „Telmanovo-Novoazovsko“ atkarpoje vykdo beprecedentę operaciją, ieškant savo žvalgybos-diversinės grupės narių,“ – rašoma „Informacinio pasipriešinimo“ pranešime.

Deividas Jursevičius, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt „Donecko liaudies respublika“ ir Ukrainos vyriausybė penktadienį pasirašė sutartį dėl buferinės zonos įkūrimo, tačiau kautynės, nors ir aprimo, visiškai nesiliovė. Viena labiausiai įtemptų situacijų išlieka Donecko mieste. Ten gyvenanti Dana Litvinova LRT radijui sako, kad miesto centre – ramiau, o priemiesčiuose toliau vyksta kovos.

Lietuvos ministerijos gavo buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus sūnaus Oleksandro advokatų laišką dėl jam taikomų sankcijų. „Gavome V.Janukovyčiaus sūnaus advokatų laišką. Tokį patį laišką Lietuvoje gavo Finansų bei Teisingumo ministerijos“, - BNS pirmadienį sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė. Laiško turinio ji nekomentavo.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį į gynybos ministro postą pasiūlė Nacionalinės gvardijos vadą Stepaną Poltoraką. Tai paskelbė prezidentūros tinklalapis. S. Poltorakas pakeistų Valerijų Heletėjų, kuris sekmadienį atsistatydino iš gynybos ministro pareigų po to, kai sulaukė griežtos kritikos dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nesėkmių kautynėse su Rusijos palaikomais separatistais šalies rytuose rugpjūčio pabaigoje.

  Dešimtys kaukėtų vyrų pirmadienį puolė barikadas pagrindinėje Honkongo demokratijos šalininkų protestų vietoje, taip išprovokuodami susirėmimus, per kuriuos demonstrantai stengėsi atremti puolančiuosius, o policija – suvaldyti chaosą. Vyrų, kurių daugelis buvo su chirurginėmis kaukėmis, grupės puolė sambūrį prie Admiraliteto netoli verslo rajono Honkongo centre, kelios valandos po to, kai policija atvyko pašalinti kai kurių barikadų ir sumažinti protestų teritorijos.

Buvęs „Donecko liaudies respublikos“ „liaudies gubernatorius“ Pavel Gubarevas sunkios būklės pristatytas į Rusijos Rostovo prie Dono ligoninę, praneša lifenews.ru. (papildyta 14.04) Atskleistos Kremliaus statytinių lyderio Ukrainoje pasikėsinimo aplinkybės Separatistinės „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) deputatas Sergejus Kovalčiukas „LifeNews“ patvirtino, kad automobilis, kuriuos važiavo DLR lyderis Pavelas Gubarevas buvo apšaudytas nežinomų asmenų.

  Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį paskirs jau ketvirtą gynybos ministrą šiais metais – po to, kai iš posto pašalino ankstesnįjį, artėjant aukšto lygio deryboms su Maskva, kuriose bus tariamasi dėl galimybių užtikrinti taiką prorusiškų separatistų sukilimo krečiamame rytiniame regione. P.Porošenkos oficialiame tinklalapyje nurodoma, kad jis paskirs naują gynybos ministrą po to, kai priėmė dabartinio ministro Valerijaus Heletejaus, paskirto šių metų liepą, atsistatydinimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė rusų kariams atsitraukti į savo nuolatinio dislokavimo bazes po karinių pratybų Rostovo regione netoli sienos su Ukraina, vėlai šeštadienį, remdamosi Kremliaus atstovu, pranešė Rusijos naujienų agentūros. Pajėgos atitraukiamos prieš numatomą V.Putino ir Ukrainos prezidento Petro Porošenkos susitikimą Milane kitą savaitę. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusijos lyderis buvo susitikęs su savo gynybos ministru Sergejumi Šoigu.

Baltarusijoje, Borysovo mieste, ketvirtadienį Ukrainos futbolo rinktinė atrankoje į 2016 metų Europos čempionatą 2:0 įveikė vietos futbolininkus ir susilaukė didžiulio palaikymo.

Ukrainoje per praėjusią naktį trys civiliai žuvo nuo minosvaidžių ugnies prie Donecko oro uosto, kur vyriausybinės pajėgos kaunasi su prorusiškais maištininkais, nepaisančiais paliaubų, pranešė penktadienį pareigūnai. Pasak Donecko merijos, susirėmimai, per kuriuos dar buvo sužeisti penki žmonės, truko devynias valandas. Ukrainos kariškių atstovas sakė, kad vyriausybės pajėgos kontroliuoją šį oro uostą, kurį maištininkai gegužę buvo trumpai užėmę, bet kuris vėliau buvo atkovotas.

Tuo metu, kai Rytų Ukrainoje tęsiasi trapios paliaubos, „Vice News“ pasiūlė prisiminti, kokios nuotaikos Donecke vyravo šių metų pavasarį. Dokumentiniame filme žurnalistai seka kelis pagrindinius su apsišaukėliškos Donecko Liaudies Respublikos (DLR) įkūrimu siejamus veikėjus. Šių metų balandžio pradžioje prorusiški sukilėliai užėmė vietos regiono administracijos pastatą ir kitas pagrindines institucijas Donecke, išvarė Ukrainos pareigūnus ir pakėlė savo vėliavą.

Ukrainos prezidentas ketvirtadienį patvirtino prieštaringai vertinamą kovos su korupcija įstatymą, pagal kurį iki 1 mln. valstybės tarnautojų gali būtų nedelsiant atleisti dėl numanomų ryšių su ankstesnėmis Sovietų Sąjungos arba prorusiškomis vyriausybėmis. Vadinamasis liustracijos įstatymas buvo parengtas atsižvelgiant į kitų Rytų Europos šalių, išsivadavusių po dešimtmečius trukusio Maskvos dominavo, kai pasibaigė Šaltasis karas, patirtį.

Aukšto rango JAV diplomatė ketvirtadienį pareiškė, kad sankcijos Rusijai neturėtų būti sušvelnintos, kol iš Ukrainos nebus išvesti visi užsienio kariai ir karinė technika, kol Kijevas neatgaus visiškos sienų kontrolės ir kol nebus paleisti visi belaisviai.

 Nyderlandų prokurorai sako, kad vienas oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lainerio keleivis buvo užsidėjęs deguonies kaukę, o tai kelia klausimą, kiek iš lėktuve buvusių žmonių galėjo žinoti apie savo likimą, kai jų lėktuvas subyrėjo virš rytinės Ukrainos liepos mėnesį. Prokuratūros atstovas Wimas de Bruinas (Vimas de Breinas) nurodė, kad ant minėtojo australo lavono veido pačios kaukės nebuvo, bet ant jo kaklo buvo likęs elastiškas jos dirželis.

Ukraina trečiadienį perspėjo Europos Sąjungą (ES) nesutikti su prorusiškų separatistų valstybės de facto formavimu ir sakė, jog ne taip, kaip kiti „užšalę konfliktai“ buvusioje Sovietų Sąjungoje, Ukrainos krizė gali destabilizuoti visą Europą. Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas Briuselyje, kur susitiko su ES ir NATO pareigūnais, kalbėdamasis su „Reuters“ paragino Maskvą įtikinti separatistus nerengti kitą mėnesį numatytų savų rinkimų rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose.

 Mažai kieno prognozuota krizė Ukrainoje sumaišė kortas ne tik regiono geopolitinių kortų kaladėje, bet ir tarptautinių santykių sferoje. Rusijai šią vasarą užvėrus savo rinką ES, JAV, Kanados, Australijos ir Norvegijos maisto produktų importui, įdomu pasvarstyti, su kuriomis šalimis jos ryšiai gali stiprėti. Čia verta aptarti Rusijos santykius su Lotynų Amerikos milžine Brazilija: dvišalis šių valstybių bendradarbiavimas aktyviai stiprinamas jau daugiau kaip dešimtmetį.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kijevas siunčia savo politikus į Briuselį ir Vašingtoną, kad užsitikrintų tolesnę ekonominę ir politinę paramą. Užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas susitiks su NATO ir Europos Sąjungos vadovais. Ukraina siekia paramos, kuri padėtų išgyventi žiemą, kai sutrikęs dujų tiekimas iš šalies rytinių rajonų. Ukrainos centrinio banko vadovė prašys, kad Tarptautinis Valiutos Fondas paspartintų 17 mlrd.

 Buvęs Kubos prezidentas Fidelis Castro (Fidelis Kastras) trečiadienį apkaltino NATO planuojant Rusijos „sunaikinimo karą“ , dar kartą primindamas Šaltojo karo laikų įtampą, tvyrojusią tarp Vakarų ir sovietinio bloko narių. Straipsnyje, kurį išspausdino Kubos valstybinė žiniasklaida, F.Castro kalba apie naująjį Šiaurės Aljanso generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, kurį kaltina „neapykantos“ Maskvai ir jos sąjungininkėms puoselėjimu.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, kalbėdamas Kazachstano televizijai „1612“ pareiškė, kad pasisako prieš Ukrainos valstybės griovimą. A. Lukašenka tvirtina, kad negalima kaip papuola peržiūrinėti valstybių sienas, o jeigu jau Rusija „istoriniu“ pagrindu aneksavo Krymą, tai gal reiktų grąžinti Kazachstanui didžiąją dalį teritorijos, kuri istoriškai jai priklausė.