Karas Ukrainoje

JAV perdislokuoja šimtus jūrų pėstininkų į karinius laivus Europos šalyse Viduržemio jūroje. Amerikiečių kariai yra numatyti kaip greitojo reagavimo priemonė „jeigu Rusija nuspręstų veikti“ prieš NATO, rašoma rbc.ru.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad jo šalis gintųsi, jeigu pajustų grėsmę sau, pridūręs, kad NATO „eina prie jos sienų“. „Jeigu kas nors sukelia grėsmę mūsų teritorijoms, tuomet turime atitinkamai nukreipti mūsų ginkluotąsias pajėgas, šiuolaikines puolamąsias priemones į tas teritorijas, iš kurių kyla grėsmė mums“, – V.Putinas sakė Pamaskvėje per susitikimą su Suomijos vadovu Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste). „Jeigu grėsmė kils iš kaimyninės valstybės, Rusija turės at...

Lenkijai ir Lietuvai patvirtinus pradėjus derybas su JAV dėl sunkiosios ginkluotės dislokavimo šiose valstybėse, Rusijos kariuomenės atstovai pažadėjo "kuo skubiausiai dislokuoti Iskanderius". D. Grybauskaitė tokį JAV žingsnį tik sveikintų, o Kremlius kol kas, tradiciškai, pats nuo komentarų susilaiko, tačiau savo pavaldiniams leidžia kalbėti dalykus, kurių patys, dėl tam tikrų formuojamo įvaizdžio detalių, negali sakyti.

Keli šimtai Donecko gyventojų išėjo į mitingą dėl karo, praneša lenta.ru. Nors prorusiškas portalas pažymi, kad protestas vyksta dėl „miesto apšaudymo nutraukimo“, tačiau faktas, kad protestuojantys prieš „Ukrainos kariuomenės veiksmus“ nebandytų užtverti pagrindinės miesto gatvės ir nesirinktų į stichinį mitingą, kaip buvo šiuo atveju. Tiesa, ir pats „lenta.

Pasaulyje nerimstant susirūpinimui dėl padėties Ukrainoje, Jungtinės Amerikos Valstijos žengė netikėtą žingsnį. Ukrainai „kritiniu momentu“ JAV diplomatijos vadovas Johnas Kerry (Džonas Keris) gegužės 12 d. Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Vladui Kolesnikovui, 17-mečiam Podolsko technikumo moksleiviui, rašo šimtai žmonių. Siūlo pagalbą, dėkoja, pataria ateity elgtis atsargiau. „Negaliu žodžiais išsakyti tų emocijų, kurias aš patiriu, skaitydamas feisbuką, – „svoboda.org“ pasakoja Vladas, ir jo balsas dreba nuo jaudulio, – ten toks stiprus palaikymas iš nepažįstamų man žmonių, paprasčiausiai neįtikėtina.

Kaip paprastai merginai iš Pamaskvės tapti įžymybe? Užtenka atvykti į Donecką ir pabaksnoti pagaliu nupjautą žmogaus galvą, rašo censor.net.ua. Būtent taip pasielgė Saša iš Žukovskų miesto, praneša tinklaraštininkas pauluskp, ir pateikia nuorodą kurioje iki šiol nepanaikintas yra yra jos viešas profilis. Tiesą, nuotraukų su žmogaus galva ten nerasime, tačiau, sprendžiant iš jos vyro raiščio ant rankos, galima spręsti, kad nuotraukos darytos tuo pačiu metu. censor.net.

Ukrainos prezidento Petro Porošenkos nuomone, Rusija mėgins „ardyti Ukrainos stabilumą iš vidaus“. „Hibridinio karo pobūdis artimiausiu metu keisis. Kai bendromis pastangomis mes gerokai sustiprinome valstybės gynybos pajėgumus, ginkluotųjų pajėgų galią ir efektyvumą, užuot ėjusį į ataką kaktomuša, Rusija ardys Ukrainos stabilumą iš vidaus“, – taip kalbėjo prezidentas penktadienį per Regionų plėtros tarybos posėdį Kijeve.

Rusijos naikintuvas tarptautinėje oro erdvėje virš Juodosios jūros didžiuliu greičiu praskrido vos už 3 metrų nuo JAV žvalgybinio lėktuvo, praneša CNN. Incidentas įvyko dar gegužės 30-ąją, tačiau apie jį pranešta tik šiandien. Rusų lėktuvas skrido netoli amerikiečių viename aukštyje, vėliau pakeitė kursą ir kurį laiką persekiojo, laikydamasis atstumo. Daugiau informacijos apie šį incidentą nepateikiama. Taip pat kariai negalėjo papasakoti, ar buvo pateiktas diplomatinis protestas.

JAV Kongreso Atstovų Rūmai priėmė pataisą, kuria draudžiama teikti pagalbą Ukrainos savanorių batalionui „Azov“, kuris savo veiklą vykdo kontroliuojant Ukrainos kariuomenei. Apie priimtą dokumentą paskelbė JAV kongresmenas ir Demokratų partijos narys Johnas Conyersas. Jis ir buvo vienas iš šios pataisos autorių. „Azov“ jis pavadino ultradešiniųjų karine organizacija, pasisakančia už baltųjų viešpatavimą. Oficialiame JAV Kongreso atstovo puslapyje „Azov“ yra pavadinta neonacistine organizacija.

„Donecko liaudies respublikos“ valdžia dalį pensijų išmoka JAV doleriais, kol kas tokias išmokas gauna tik karo pensininkai, pasakojo šalies finansų ministro pavaduotoja Oksana Taran. „Įvertinę situaciją su pinigų srautu, mes priėmėme sprendimą, kad galime išmokas pateikti doleriais“, – paaiškino ji. Ministro pavaduotoja pridūrė, kad pageidaujantys tame pačiame banke gali dolerius išsikeisti į grivinas, praneša vesti.ru.

Tiriamosios žurnalistikos lyderiai „Vice News“ lankėsi Lietuvoje vykusiose nacionalinėse pratybose „Žaibo kirtis 2015“, kuriose buvo tobulinami beveik visų Lietuvos kariuomenės, gelbėjimo tarnybų, vidaus reikalų, sveikatos apsaugos ministerijos ir kitų tarnybų atstovų veiksmai prasidėjus „hibridiniam karui“. Reportaže pabrėžiama, kad mokymų metu visos šalys ar grėsmės yra išgalvotos, nieko neturinčios bendro su realybe.

Ukrainiečių aktyvistai „perdavė linkėjimus“ per Rusijos konsulato darbuotojus. Šalia pastato vakar susirinko apie šimtą žmonių. Šį sykį jie jau elgėsi nebe taip ramiai, kaip įprastai. Konsultato sienos buvo išmargintos dažais, o sprunkantys jo darbuotojai – kiaušiniais ir pipirinėmis dujomis. Kai piketo dalyviai priartėjo prie pastato, jo langai buvo uždengti žaliuzėmis, o priešais minią išsiriakiavo milicijos pajėgos.

Vašingtono ambasadorė Jungtinėse Tautose ketvirtadienį apkaltino Rusiją skleidžiant „atvirą melą“ apie Ukrainą, kuriuo siekiama užmaskuoti Kremliaus tiesioginį dalyvavimą kare, pradėtą siekiant užkirsti kelią Kijevo provakarietiškiems siekiams.

Didžiulis gaisras, įsiplieskęs vienoje degalų saugykloje netoli Kijevo, galėjo būti sukeltas sąmoningai, ketvirtadienį vakare pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos (SNBO) tarybos sekretorius Oleksandras Turčynovas. „Versijos, kurios buvo iškeltos Vidaus reikalų ministerijos, rodo, kad neatmetama sąmoningo padegimo galimybė. Motyvai suprantami, nes dėl tos naftos bazės buvo pradėtas tyrimas“, – O.Turčynovas sakė televizijos Penktajam kanalui.

Praėjusį vidurnaktį Charkove ginkluota peiliais ir kaukėta, maždaug 40 žmonių, minia užpuolė studentų miestelyje įsikūrusią kavinę ir pradėjo ten viską niokoti. Pasak 112.ua kalbintų įvykio liudininkų, penki nukentėję per muštynes asmenys yra iš Jordanijos. Jie mokosi Charkovo nacionaliniame Karazino vardo universitete, medicinos fakultete. Milicija pranešė, kad nukentėjo 6 žmonės. Anot liudininkų, iš jų gretų į ligoninę pateko 5 žmonės, vienas iš jų – sunkiai sužeistas.

Lietuvoje aršios reakcijos sulaukęs režisierius Rimas Tuminas sulaukė dėmesio ir iš vietos ukrainiečių aktyvistų ir teatro viešnagės JAV metu – vieną iš jau nuolatinių mitingų prie JT pastato jie pakeitė į „eilinių herojų“ iš gėdingojo sąrašo pasmerkimą šalia įėjimo į teatrą, rašo Julija Gorodeckaja iš „tochno.

Vašingtono ambasadorė Jungtinėse Tautose trečiadienį susitiko su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, kurio šalyje atsinaujino didesnio masto susirėmimai su prorusiškais separatistais, taip pat didėjant nuogąstavimams, kad Vakarų valstybių remiamas Kijevas priartėjo prie nemokumo slenksčio.

Vykdydamas slaptą karą Rytų Ukrainoje Vladimiras Putinas sudarė sandorį su velniu, tikina „The International New York Times“ apžvalgininkas Adrianas Karatnickis, vyresnysis „Atlantic Council“ mokslo darbuotojas. „Jis pernelyg pasitikėjo karo lauko vadais, samdiniais ir nusikaltėliais, ir jų galimybėmis organizuoti didžiąją karinių veiksmų dalį“, – teigia autorius. Jo teigimu, todėl Rytų Ukrainoje „įsivyravo karo lauko vadų kleptokratija“, o Maskvos įvykių kontrolė atsidūrė pavojoje.

Daugiau negu pusė vokiečių, italų ir prancūzų yra nusistatę prieš karinės jėgos naudojimą, jeigu kuri nors NATO sąjungininkė įsitrauktų į konfliktą su Rusija, trečiadienį paskelbtus JAV viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Pew Research Center“ apklausos rezultatus cituoja nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė „EUobserver“. Vokietijoje 58 proc.

Vienu sovietų retro pasididžiavimu– bombonešiu, kurio „paradus“ netoli NATO valstybių sienų taip mėgsta demonstruoti Rusijos generolai, tapo mažiau: Amūro srities Ukrainkos kariniame oro uoste Rusijoje įvyko branduolines raketas galinčio nešti strateginio bombonešio Tu-95 avarija. Vienas ekipažo narys žuvo, dar vienas, lėktuvo vadas, 41-ių papulkininkis Sergejus Goršnevas sunkios būsenos pristatytas į vietos ligoninę. Jam nustatytas 75 proc.

Galutinai susipainioję savo deklaracijose „Luhansko liaudies respublikos“ atstovai priversti aiškintis, kaip jų siūlomose Ukrainos Konstitucijos pataisose atsirado įrašas, kad Krymas priklauso Ukrainai, praneša lenta.ru. „Tai ne mūsų kompetencija – siūlyti keitimus Ukrainos Konstitucijoje dėl Krymo įtraukimo ar neįtraukimo į šalies sudėtį. Mes vadovaujamės išskirtinai Minsko susitarimu. Minsko susitarimuose nėra nė žodžio apie Krymą“, – paaiškino jis.

Į Didžiosios Britanijos karališkųjų karinių oro pajėgų oro uostą Fairford atskrido trys JAV strateginiai bombonešiai B-52. Tai „priminimas prezidentui Vladimirui Putinui apie tai, kad NATO turi ryžto saugoti savo regioninius sąjungininkus nuo karinės Rusijos agresijos“, teigiama „The Times“. JAV kariuomenės jungtinio vadų štabo generolo Martino Dempsey teigimu, siekiant palaikyti sankcijų Rusijai efektyvumą, būtina daugiau keistis žvalgybos informacija, dislokuoti daugiau kariuomenės NATO šalyse...

Mūšiuose dėl strategiškai Rytų Ukrainos separatistams svarbaus Marijinkos miesto – atokvėpis. Kelias dienas besitęsęs kone tūkstančio teroristų puolimas Marijinkoje atnešė ne tik mažiausiai penkiolikos civilių žūčių, bet ir pridarė neatitaisomos žalos vietos gyventojams. Po savo kone visiškai sugriautus namus žurnalistus vedžiojanti senolė Nina vos sulaiko ašaras. Marijinka buvo apšaudyta paliaubų metu draudžiama didelio kalibro technika.

Birželio 7-8 dienomis Vokietijoje vyksta „Didžiojo septyneto“ (G7) susitikimas. Viena iš pagrindinių temų – karas Ukrainos rytuose ir bendradarbiavimo su Rusija perspektyvos. Ar sugebės pasaulio lyderiai pasiūlyti galimą veiksmų planą, kuris sustabdytų Rusijos agresiją? Papildomos sankcijos Maskvai: svarstomos karinės priemonės Raketos ir mokymai Europoje, o Vašingtonas ieško sąjungininkų antiputiniškai strategijai.

Marijinkos puolimas – ne emocinis, o racionalus ir ilgai planuotas Rusijos prezidento Vladimiro Putino žingsnis, „gordon.ua“ pasakojo buvęs jo patarėjas, Rusijos ekonomistas Andrejus Ilarionovas. Smogikų puolimas Marijinkoje gali būti pasiruošimas dideliam, iš anksto suplanuotam puolimui, mano buvęs Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas. Pasak eksperto, Marijinkos puolimas yra paremtas ne V. Putino emocijomis, o smogikų veiksmai – racionalaus plano dalis.

Šį trečiadienį Ukrainos rytuose vėl įsižiebė mūšiai, rašo „Der Spiegel“ apžvalgininkas Benjaminas Bidderis: karo veiksmai susikoncentravo netoli Marijinkos gyvenvietės, kontroliuojamos Ukrainos kariuomenės.

Vienas iš 28-osios motorizuotos brigados karininkų papasakojo savo įspūdžius iš mūšio dėl Marijinkos, kurio metu Odesos, Nikolajevo ir Chersono (didžioji dalis šių būtent šių vietovių karių sudaro šį dalinį) atmušė kelis didžiulių priešininko pajėgų puolimus, praneša „Dumskaja“. „Mus užpuolė dviejų batalionų grupė, tankai, jie turėjo stiprų artilerijos palaikymą ir t.t. Tačiau to vis tiek neužteko tam, kad užimtų tokį įtvirtinimą, kaip Marijinka. Tuo labiau, kad smogė jie kaktomuša.

Nuo to, kaip pavyks surengti mažumų eitynes Kijeve, priklauso tai, ar Europos Sąjunga suteiks Ukrainai bevizį režimą, pareiškė deputatas Sergejus Leščenka. Politiko teigimu, nuo LGBT organizuojamo renginio sėkmės priklauso Ukrainos integracija Europoje. „Šį savaitgalį spręsis Ukrainos integracijos Europoje sėkmė“, – parašė parlamentaras savo „Facebook“ paskyroje. Savo išvadas S. Leščenka argumentuoja pokalbiais su Švedijos ir Prancūzijos ambasadoriais.

Trečiadienį teroristų iš „Donecko liaudies respublikos“ smogikai apiplėšė centrinį „Ukrainos vystymosi banko“ (VBR) ofisą Donecke, praneša censor.net.ua. Pranešimą apie įvykdytą nusikaltimą išplatino banko spaudos tarnyba. Birželio 2-osios vakare automatais ginkluoti smogikai iš taip vadinamosios „DLR“ įsiveržė į banko patalpas ir per 12 valandų, naudodamiesi specialia įranga, bandė patekti į banko saugyklas.

Ukrainos prezidento teigimu, Rusijos puolimo grėsmė yra beprecedentė. Tuo metu Marijinkoje pradedama evakuacija, nors mūšių intensyvumas jau ne toks didelis, kaip prieš kelias dienas. „Rusijos puolimo grėsmė, ką aš vakar pažymėjau savo kalboje Aukščiausioje Radoje, yra bedprecedenčiai didelė“, – pareiškė P. Porošenka. Todėl, pasak jo, Ukraina yra priversta laikyti daugiau nei 50 tūkst. savo karių antiteroristinės operacijos teritorijoje ir aprūpinti ją karine technika.

Rusijos prezidento Dmitrijaus Peskovo patarėjas pareiškė, kad Vladimiras Putinas gali pasinaudoti „teise panaudoti jėgą užsienyje“, praneša „RIA Novosti“. „Prezidentas gali pasinaudoti bet kuria savo konstitucine teise. Tai jo teisė“, – pareiškė D. Peskovas atsakydamas į žurnalistų klausimą, ar šalies prezidentas gali pasinaudoti teise kreiptis į Fedaracijos tarybą leisti jam naudoti jėgą užsienyje.

Vakar vykusių mūšių Rytų Ukrainoje metu žuvo 24 civiliai, o Kremlius ir Kijevas apsikeitė abipusiais kaltinimais nutraukus Minsko paliaubų susitarimus. ESBO specialiosios misijos atstovai taip pat pateikė savo ataskaitą apie tai, kas vakar vyko Marijinkoje. „DLR“ lyderiai atsisakė bendrauti su ESBO atstovais mūšių Marinkoje metu ESBO specialiosios misijos nariai Ukrainos rytuose publikavo savo ataskaitą apie mūšius, vakar visą dieną vykusius Marijinkoje, kurią kontroliavo šalies kariuomenė.

Vakarams reikia ruoštis blogėjantiems santykiams su Rusija, teigiama „Chatham House“ (viena iš lyderiaujančių pasaulyje analitinių įstaigų) ataskaitoje. Ekspertai nuogąstauja, kad Ukrainos konfliktas prives prie tiesioginio Rusijos ir Europos susidūrimo, bei numato pokyčius Rusijos valdžioje. Karališkasis tarptautinių santykių institutas Londone gegužės 4-ąją paviešino 58-ių puslapių ataskaitą „Rusijos iššūkis“ (The Russian Challenge.

Ukrainos kariuomenė buvo priversta panaudoti visas būtinas priemones, įskaitant ir sunkiąją artileriją, siekiant sustabdyti smogikų puolimą ir bandymą užgrobti ukrainiečių kontroliuojamą teritoriją, praneša censor.net.ua. Apie tai šiandien ESBO atstovams pranešė Ukrainos generolas majoras Andrejus Taranas. Situacija paaštrėjo šiandien naktį iškart keliuose Donecko srities rajonuose panaudojus reaktyvinės salvinės sistemos pabūklus.

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas šiandien paskelbė, kad G7 susitikimo išvakarėse Rusija eilinį sykį pažeidė Minsko susitarimus ir davė nurodymą pradėti karinę operaciją. „Rusija šiandien eilinį sykį pažeidė Minsko susitarimus. Prieš G7 susitikimą Rusija vakar sąmoningai nutraukė trišalės kontaktinės grupės susitikimą, o šiandien nurodė savo teroristams pradėti karinę operaciją“, – pažymėjo Ukrainos premjeras.

Buvusi „Kremliaus trolė“ apskundė savo ankstesnius darbdavius, kuriuos ji apibūdino kaip „fabriką“, kurstantį internetinę propagandą, palaikančią Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Liudmila Savčiuk antradienį nurodė, kad Sankt Peterburgo teismas pirmadienį pradėjo nagrinėti pagal jos ieškinį iškeltą bylą, bet procesas buvo iškart atidėtas iki birželio 23-osios, neatvykus atsakovui arba jo atstovams.

Ukrainoje sulaikyti Rusijos GRU kariai šiuo metu yra gydomi Kijeve, vienas jų – seržantas Aleksandras Aleksandrovas sutiko bendradarbiauti su Kijevo pareigūnais, kitas – kapitonas Jevgenijus Jerofejevas, nepatenkintas teismo sprendimu jį suimti įtariant teroristine veikla, sieks tokį nuosprendį apskųsti. Šiandien buvo paviešintas vaizdo įrašas iš A. Aleksandro telefono, kuris buvo filmuotas Ukrainoje, Luhansko srityje, netoli Malmyžų gyvenvietės.

Maskvoje vyksta ne kardinaliai naujų jėgų iškilimas, o bandymas atstatyti savo valstybės galią, kuri šiuo metu byra, leidinyje „The Financial Times“ rašo Thomas Grahamas – buvęs JAV nacionalinio saugumo tarybos Rusijos reikalų direktorius. Vakarai elgiasi taip, lyg problemas jai kurtų Vladimiras Putinas. Tačiau taip nėra, esmė yra Rusijoje. Rusų prezidentas, kaip ir visi rusai, laikosi pasenusios, tradicinės pasaulėžiūros. Ir jo pasitraukimas iš valdžios absoliučiai nieko nekeistų.

Šiuolaikinės politikos kontekste sakralumo sąvoka dažniausiai nevartojama. Ji skamba kaip anachronizmas iš tų laikų, kai buvo tikima, kad valdžia suteikiama Dievo. Atsižvelgiant į tai tam tikrą nuostabą gali sukelti sakralumo ženklai, aptinkami moderniame Rusijos politiniame ir šiai sferai artimame visuomeniniame diskurse. Verta aptarti, kur yra šio reiškinio šaknys ir kokią funkciją „sakralumo“ tema atlieka šiandieninės Rusijos politikoje.

Įvykiai Ukrainos rytuose „sukrėtė“ ir „aiškiai išmušė iš kojų“ Aliaksandrą Lukašenką, jau daugiau nei dvidešimt metų nepakeičiamąjį Baltarusijos prezidentą, ir privertė jį ieškoti sąlyčių su Europa, „The Guardian“ straipsnyje tvirtina žurnalistas Nikolajus Aniščenka. Minsko baimės susijusios ne tik su Krymo aneksija ir Rusijos palaikymų separatistams rytų Ukrainoje, tačiau ir su eile prokremliškos žiniasklaidos straipsnių.

Rusijos konsulas Aleksejus Grubijus, susitikęs su Rusijos GRU kariais, šiuos pavadinimo „samdiniais“, tikina Ukrainos advokatas Konstantinas Kravčukas.

 Rusijos provokuojanti retorika ir dramatiškai išplėsta branduolinį ginklą galinčių nešti bombonešių skrydžių programa kelia didelį nerimą ir yra pavojinga, trečiadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kariuomenės nuostolius taikos metu vykdomų specialiųjų operacijų metu priskyrė valstybės paslapčiai. Pasirašytas dokumentas yra paviešintas oficialioje svetainėje. Šiuo įsakymu V. Putinas taip pat įslaptino duomenis apie asmenis, „kuriuos nori apklausti spec.

Ukrainoje sulaikytas Aleksandras Aleksandrovas atsisakė minčių apskųsti jo suėmimą ir nusprendė bendradarbiauti su teisėsauga. Antrasis rusas, kuriam buvo pateikti kaltinimai terorizmu, nusprendė teismo sprendimą apskųsti, praneša rbc.ru. „Mano ginamasis galvoja, kad apskundus jo areštą, tai niekaip nepaveiktų tolimesnės tyrimo eigos. Mano ginamasis pasirinko bendradarbiavimo su tyrimu poziciją.

  JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį pasmerkė Kremliaus vadovo Vladimiro Putino „gryną agresiją“ Ukrainoje, perspėdamas, kad Vakarų šalys turi būti pasiryžusios atsakyti į Rusijos veiksmus tolesnėmis sankcijomis, jeigu prireiktų.   Kritikuodamas Rusijos prezidento veiksmus užsienyje ir savo šalyje vykdomas represijas, J.Bidenas sakė, kad siekiant „pažaboti agresiją toliau kelyje, kritiškai svarbu“ duoti atkirtį V.Putinui.

Rusijos „pamiršti“ kariai J. Jerofejevas ir A. Aleksandrovas neturėtų stebinti tų, kurie pamena pirmąjį Čečėnijos karą. Pats Ukrainoje sulaikytas rusų GRU kapitonas J. Jerofejevas interviu „Novaja Gazeta“, sužinojęs, kad Rusijos gynybos ministerija atsisako juos pripažinti, teigė, kad taip jau buvo Čečėnijoje, tas pats vyksta ir dabar. 1994-ųjų lapkričio 29 dienos „Kommersant“ laikraštyje kaip tik apie vieną tokį pavyzdį ir rašoma.

2015-ųjų gegužės 16 dieną, apie 14 valandą, netoli Luhansko šiluminės jėgainės, šalia Sčastje miestelio, įvyko dviejų karinių grupių susidūrimas: Ukrainos 92-oji mechanizuota brigada, budinti savo poste, susidūrė su „pasiklydusiu“ Rusijos žvalgybos būriu. Pačių rusų karių teigimu, jiems buvo pranešta, kad ukrainiečiai paliko saugotas pozicijas, o dėl vietovės gamtinių sąlygų jiems nepavyko nepastebėtiems „išžvalgyti“ šios vietovės.

Maskvoje „jau įvykusiu faktu“ pavadino atsisakymą įsigyti prancūzų desantinio tipo „Mistral“ laivus, kurių tiekimą Paryžius sustabdė dėl konflikto Ukrainoje. Derybos šiuo metu vyksta tik dėl kompensacijos dydžio už neįvykdytą kontraktą, praneša rbc.ru. Derybose su Prancūzija dėl Rusijos užsakytų prancūziškų „Mistral“ šiuo metu kalbama tik apie kompensacijos sumą, apie galimą laivų tiekimą kalbos jau nebėra, teigia Karo pramonės kolegijos komisijos pirmininkas Olegas Bočkariovas.