Karas Ukrainoje

Ukraina penktadienį apkaltino Rusiją, kad ji ruošiasi pakurstyti didesnius neramumus, tarptautinei bendruomenei stengiantis sumažinti įtampą, kai abi šalys ėmėsi stiprinti saugumo priemones aplink okupuotą Krymo pusiasalį. Ukraina paskelbė aukščiausio lygio parengtį savo pajėgose, kai Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) pareiškė sužlugdžiusi „teroristines atakas“, esą planuotas surengti šią savaitę Ukrainos karinės žvalgybos, ir atrėmusi ginkluotus užpuolikus.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paragino Ukrainą ir Rusiją elgtis santūriai bei atnaujinti derybas, kai Maskva apkaltino Kijevą sąmokslu vykdyti atakas ginčijamame Krymo pusiasalyje. Ukraina paskelbė aukščiausio lygio parengtį savo pajėgose, kai Rusijos federalinė saugumo tarnyba pareiškė sužlugdžiusi „teroristines atakas“, esą planuotas surengti šią savaitę Ukrainos karinės žvalgybos, ir atrėmusi ginkluotus užpuolikus. Kijevas šiuos kaltinimus griežtai neigia.

Sulaikymo metu Kryme (Rusijos okupuota Ukrainos teritorija) žuvo Rusijos saugumo (FSB) pareigūnas. Anot Kremliaus kontroliuojamo leidinio RT, saugumietis žuvo „sulaikydamas teroristus, kurie organizavo Kryme diversiją pagal Ukrainos žvalgybos štabo nurodymą“. Ukrainos žvalgybos atstovai neigia Rusijos išplatintą informaciją, praneša „Reuters“. Rusijos leidinys cituoja šios šalies saugumo tarnybų pranešimą.

Ukrainoje kolegos ir draugai gedi netikėtai mirusios policininkės Arinos Kolcovos. Socialinių tinklų lankytojus taip pat šokiravo Kijevo pareigūnės mirties priežastis – sunki tuberkuliozės forma. Jai buvo 35 metai, be mamos liko nepilnametė duktė. Anot Michailo Kindrakevičiaus, trumpai dirbusio su Arina Kolcova, moteris užsikrėtė pavojinga liga, kai įtariamojo sulaikymo metu šis spjovė jai į veidą.

Ukrainietė karo lakūnė Nadija Savčenko, gegužę paleista iš kalėjimo Rusijoje, antradienį paskelbė naują bado streiką savo tėvynėje, protestuodama dėl Kijevo nesugebėjimo susigrąžinti kitų karo belaisvių iš separatistų kontroliuojamų rytinių šalies regionų. N.Savčenko, kuri yra Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatė, vienu iš svarbiausių savo uždavinių laiko pastangas susigrąžinti per šimtą ukrainiečių karių, patekusių į prorusiškų separatistų nelaisvę Rytų Ukrainoje.

Ukrainos šiaurėje ketvirtadienį kariškių sandėlyje sprogus amunicijai, žuvo trys žmonės, tarp jų – NATO stebėtojas, pranešė pareigūnai. Dar du žmonės per sprogimą buvo sužeisti. Sprogimas įvyko iškraunant amuniciją, kuri buvo atvežta likviduoti tame objekte Sumų regione. „NATO atstovas yra tarp trijų per sprogimą žuvusių žmonių – sakė Ukrainos karinio prokuroro atstovė Juliana Lazarenko.

Kremliaus statytinių paskelbtos ir pasaulyje nepripažintos Donecko liaudies respublikos (DLR) smogikai tikina, kad Ukrainos kariuomenė perkėlė prie Donecko ir Jasynovatų daugiau nei 10 vienetų sunkiosios artilerijos įrenginių ir iki 100 užsienio karių, rašoma oficialiame „Donecko respublikos“ naujienų agentūros „dan-news.info“ pranešime.

Rusija rugpjūčio mėnesį dislokuos savo pažangiausias didelio nuotolio raketų sistemas „S-400“ aneksuotame Krymo pusiasalyje, penktadienį pranešė kariuomenės pareigūnas. Po 2014 metų Krymo aneksijos, kurią pasmerkė Vakarai ir dėl kurios Maskvai buvo įvestos sankcijos, Rusija pusiasalyje naudoja savo savo senesnes „S-300“ sistemas.

Europos Sąjungai ir JAV įvedus sankcijas Rusijai, ir šiai pateikus savo „kontrsankcijas“, prekybos apimtys gerokai nukrito. Tačiau dalis „Vokietijos pramonės, rodosi, surado būdą susidoroti su problema: dabar eilė koncernų neeksportuoja savo produkciją į Rusiją, o tiesiog pasistato ten gamyklas“, – rašoma „Die Welt“. Vienas iš pavyzdžių, apie kurį rašoma straipsnyje, – vokiečių žemės ūkio įrangos gamintojo „Claas“ gamyklos atsiradimo Krasnodare istorija.

NATO viršūnių susitikimas Varšuvoje liepos 8-9 dienomis taps kritiniu išbandymu aljanso tvirtumui patikrinti: dabar juos tikrins ne tik, jau tradiciškai, Kremliaus vystoma agresyvi politika, tačiau ir britų pasitraukimas iš ES. Vakarų žiniasklaida cituoja aštrius Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės komentarus Kremliaus atžvilgiu ir publikuoja reportažus apie NATO mokymus, kuriuose aljansas mokosi atremti galimą „partnerių iš Rytų“ puolimą.

NATO ketina surengti oficialias derybas su Rusija tuojau po to, kai vėliau šią savaitę įvyks Aljanso viršūnių susitikimas Varšuvoje, kuriame bloko lyderiai pritars dideliam karinių pajėgumų sustiprinimui, paskatintam konflikto Ukrainoje, pirmadienį paskelbė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. „NATO ir Rusijos taryba turi atlikti svarbų vaidmenį“, – sakė J.Stoltenbergas žurnalistams prieš penktadienį prasidėsiantį dviejų dienų viršūnių susitikimą.

  Europos Sąjunga penktadienį oficialiai dar pusmečiui pratęsė ekonomines sankcijas Rusijai, kurios jai buvo įvestos už vaidmenį Ukrainos konflikte, rašoma Bendrijos paskelbtame pareiškime.   „2016 metų liepos 1 dieną (Europos Vadovų) Taryba pratęsė ekonomines sankcijas konkretiems Rusijos ekonomikos sektoriams iki 2017 metų sausio 31 dienos“, – rašoma pareiškime.

Ukraina per ateinantį dešimtmetį prisijungs prie Europos Sąjungos, penktadienį pareiškė šalies premjeras Volodymyras Hroismanas, pridūręs, kad Ukraina tvirtai tebetiki Bendrija, nepaisant Didžiosios Britanijos priimto sprendimo pasitraukti iš bloko.

Žymus Ukrainos operos solistas Vasilijus Slipakas, daugelį metų dainavęs Paryžiaus operoje, žuvo Donbase, kuriame jis kaip „Pravyj sektor“ narys savanoris kariavo su Rusijos statytinių smogikais. „Vasilijus Slipakas, Ukrainos operos dainininkas, kuris paliko Prancūzijos operą tam, kad apgintų Ukrainą, žuvo Ukrainos rytuose“, – tokią žinutę paskelbė Ukrainos diplomatas Dmitrijus Kuleba savo „Twitter“ paskyroje.

Ukraina pirmadienį pradėjo bendras karines pratybas su Jungtinėmis Valstijomis ir keliomis kitomis NATO šalimis, tebetvyrant didelei įtampai su Maskva dėl Maskvos remiamo rusenančio separatistinio konflikto Rytų Ukrainoje.

Ukrainos karinių oro pajėgų lakūnė Nadija Savčenko, kuri trečiadienį sugrįžo į gimtinę po dvejus metus trukusio kalinimo Rusijoje, pareiškė, kad kandidatuotų į prezidentus, jei to norėtų ukrainiečiai. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suteikė malonę N.Savčenko, kuri buvo parskraidinta į gimtinę, Kijevui ir Maskvai susitarus dėl apsikeitimo kaliniais.

Maskvos ir Ukrainos belaisvių mainai, iškeičiant ukrainiečių pilotę į du Kijevo kalintus įtariamus rusų karius, primena Šaltojo karo laikų apsikeitimą šnipais, kaip kartkartėmis vykdavo sovietų laikais. Dažniausiai per tokius mainus būdavo siekiama išlaisvinti užsienyje įkalintus sovietų šnipus, kurie būdavo keičiami į žvalgybos pareigūnus, ilgai kalėti pasmerktus politinius disidentus arba kitus sovietų belaisvius, kol ši tradicija pasiekė posovietinius laikus.

Grįžusi į Ukrainą Nadija Savčenko Kijevo oro uoste skėlė emocingą kalbą. Ji pažadėjo daryti viską, kad žmonės ja nenusiviltų, ir atsiprašinėjo prieš tuos, kurių vaikai „negrįžo“, jos kalbą transliavo Ukrainos televizijos „112 Ukraina“. „Aš negaliu grąžinti mirusiųjų, tačiau aš pasiruošusi dar sykį guldyti savo galvą mūšio lauke, ir aš padarysiu viską tam, kad kiekvienas žmogus, atsidūręs nelaisvėje, būtų išlaisvintas“, – pareiškė N. Savčenko ir pridūrė, kad yra „pasiruošusi atiduoti gyvybę už Uk...

Ukrainos karo lakūnė ir parlamento narė Nadija Savčenko, kuri Rusijoje buvo nuteista kalėti dvidešimt dvejus metus,  trečiadienio popietę grąžinta į Kijevą, nurodė vienas šaltinis, artimas deryboms dėl jos iškeitimo į du Rusijos kariškius, patekusius į nelaisvę Rusijos išprovokuoto konflikto krečiamoje Rytų Ukrainoje.

Septyni Ukrainos kariai žuvo per pastarąją parą neramiame rytiniame regione, o toks per vieną dieną žuvusių aukų skaičius buvo didžiausias šiais metais, antradienį pranešė Kijevas. Naujausias smurto protrūkis įvyko tuo metu, kai Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai per pirmadienį vėlai vakare vykusias derybas paragino įgyvendinti Minsko taikos susitarimus smogikų kontroliuojamame rytiniame regione.

Ukrainos prezidentas mano, kad pasaulis ritasi į karą dėl to, kad Rusija nenori žaisti pagal taisykles, skelbia Ukrainos televizija „112 Ukraina“. „Reikalas ne skirtingose interpretacijose, o skirtinguose tiksluose. Būkime sąžiningi, mes neturime recepto šiai problemai. Cinizmas ir iliuzijos plinta toliau“, – pareiškė P. Porošenka. Pasaulis ir vėl atsidūrė ant karo slenksčio, tačiau šįkart tarp tų, kurie žaidžia pagal taisykles, ir tų, kurie mano, kad tokios neegzistuoja.

Kuriozinis įvykis gegužės 23-ąją buvo užfiksuotas Maskvoje. Nežinomi asmenys laiptinėse išklijavo popieriaus lapus su Ukrainos simbolika, tačiau tuo išpuolis nesibaigė – prie lipdukų buvo priklijuoti skutimosi peiliukai. Dėl šio išpuolio nukentėjo 3 komunaliniai darbuotojai, bandę nukrapštyti politiškai neteisingus lapelius, rašoma „life.ru“. Patirti sužalojimai nėra nurodomi.

Fondas „Prime Assets Capital“, kurio beneficiaras yra Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, užbaigė konditerijos korporacijos „Roshen“ 85 proc. akcijų paketo valdymo perdavimo nepriklausomam „aklam“ fondui (ang. – blind trust) „Rothschild Trust“ sandorį. Apie rašo Ukrainos žiniasklaida, remdamasi skelbtis nepanorusiais sandorį tvirtinusiais teisininkais.

Didžiausi Krymo miestai – Sevastopolis, Simferopolis, Jalta ir Feodosija liko be elektros, praneša „RiaNovosti“. Šią informaciją patvirtino Sevastopolio gubernatorius Sergejus Meniajlo. Energijos trukdžiai – nuolatinė Krymo problema po to, kai šį regioną okupavo Rusija. Šios šalies prezidentas žadėjo, kad problema bus išspręsta paleidus naują energijos tiltą. Dėl kokių priežasčių Krymas dabar liko be elektros informacijos nepateikiama.

Ukrainos savanorių pagrindu suformuoto „Azov“ karių maršas Ukrainoje pritraukė užsienio žiniasklaidos dėmesį. Karių mušami būgnai ir ir uždegti fakelai paskatino Rusijos ir kai kurias Lietuvos žiniasklaidos priemones skelbti, kad „Kijeve prasidėjo neramumai“. Sostinės centre vyksta eitynės prieš valstybės politikų ketinimus, laikantis Minsko susitarimų, leisti okupuotose Donbaso teritorijose pravesti rinkimus.

Vėl prasidėjus susirėmimams su Rusijos remiamais smogikais Ukrainos rytuose, žuvo vienas ukrainiečių karys, pranešė pirmadienį Kijevo kariškiai, taikos deryboms vėl pasibaigus be rezultatų. Praėjusią savaitę Berlyne merdint deryboms dėl jau dvejus metus nesibaigiančio konflikto, Maskva ir Kijevas pareiškė nesugebėję susitarti dėl rinkimų smogikų užimtose srityse.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį patvirtino vieną prezidento Petro Porošenkos sąjungininko paskyrimą į generalinio prokuroro postą, nepaisydamas Europos Sąjungos perspėjimų ir priėmęs įstatymo pataisą, leidžiančią tas svarbias pareigas užimti kandidatams, neturintiems teisinio išsilavinimo. Generalinė prokuratūra daugelio buvo kritikuojama kaip itin korumpuota institucija, kurią būtina pertvarkyti, jeigu Kijevas toliau sieks glaudesnių ryšių su ES.

Ukrainiečių reporterį, kuris agitavo už tai, kad žmonėms, atsisakantiems eiti į kariuomenę dėl moralinių įsitikinimų, būtų leista nekovoti su prorusiškais separatistais šalies rytuose, šalies teismas ketvirtadienį nuteisė pusketvirtų metų kalėti. Televizijos žurnalistas iš šalies vakaruose esančio Ivano Frankivsko regiono Ruslanas Kocaba buvo areštuotas 2015 metų vasarį, po to, kai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame ragina žmones nepaisyti šaukimo į armiją.

Kontaktinė derybų grupė Minske dėl Ukrainos išplatino pareiškimą dėl visiško ugnies nutraukimo režimo įvedimo nuo Velykų ir gegužės švenčių, kuris įsigalios šeštadienį vidurnaktį, praneša rbc.ru. „Mes išsakome viltį, kad velykinės paliaubos peraugs į visišką taiką ir tai suteiks papildomą impulsą visa apimančiam politiniam sureguliavimui Ukrainoje“, – pareiškė Rusijos atstovas Minske Borisas Gryzlovas. ESBO spec.

Krymo aneksijos faktas Suomijos rusakalbių mažumoje vis dar kelia diskusijas. Daugelis jų galvoja, kad nėra problemų, juk Krymo gyventojai balsavo referendume, o rusus Ukrainoje engė. Yra ne vienas taip galvojantis asmuo ir kitose Europos šalyse. Yle.fi parengė ekspertų argumentus į esminius klausimus ir paaiškina, kodėl Rusijos pateikiami argumentai neatlaiko kritikos. Pagrindiniai įvykiai: Vasario 20: masinių neramumų Kijevo centre kulminacija.

Karo draskomoje Rytų Ukrainoje anksti trečiadienį žuvo keturi civiliai gyventojai, tarp jų – nėščia moteris, o dar aštuoni buvo sužeisti, kai jų automobiliai buvo apšaudyti iš minosvaidžių, pranešė Rusijos palaikomų smogikų atstovai. Apšaudymas įvyko separatistų kontroliuojamame Olenivkos kaime, vos už 300 m nuo demarkacinės linijos, skiriančios prorusiškus smogikus ir vyriausybines pajėgas.

Vienas įtakingiausių Ukrainos žurnalistų antradienį neteko leidimo dirbti dėl mokesčių bylos, kuri, pasak jo, yra politiškai motyvuota. Migracijos tarnybos pareigūnai sakė nepratęsiantys leidimo dirbti šalyje Savikui Šusteriui – kelių populiarių politinių pokalbių laidų vedėjui, nes žurnalistas neinformavo jų, kad prieš jį pradėtas tyrimas dėl įtariamo mokesčių slėpimo.

Viktorija Vetrova žino, kaip rizikuoja jos vaikai, gerdami dviejų šeimos karvių pieną ir valgydami džiovintus grybus bei uogas iš miško. Tačiau pinigų stokojanti Ukrainos vyriausybė pernai sustabdė vietos mokyklų pietų programą 350-čiai tūkst. vaikų – vienintelį švaraus maisto šaltinį Zalyšanų kaime netoli Černobylio. Tad kaimuose gyvenančios šeimos gelbstisi pienu ir žemės, vis dar užterštos trys dešimtmečiai po didžiausios pasaulyje branduolinės nelaimės, dovanomis.

JAV savo naikintuvus F-22 prie Juodosios jūros perkelia siekiant palaikyti sąjungininkus Rytų Europoje, kuriems grėsmę kelia Rusijos agresija, praneša „Reuters“. JAV pradėjo precedento neturintį naikintuvų perkėlimą į Rumuniją siekdama parodyti, kad būtina duoti atkirtį galimai Rusijos agresijai. Du F-22 naikintuvai ir palydintis juos lėktuvai išskrido iš bazės Didžiojoje Britanijoje į Mihailo Kogălniceanu karinę bazę Juodosios jūros pakrantėje.

Vasarį Rusijos kariuomenės generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas pateikė Karo mokslų akademijai ataskaitą apie hibridinį karą. Vakarai, pareiškė jis, prieš Rusiją vykdo hibridinio karo veiksmus, tokius kaip spalvotosios revoliucijos ir kitus nekarinius metodus, todėl geriausių rusų karo strategų užduotis yra sukurti priemones – tokiam pačiam hibridiniam – atsakui, rašo Michaelas Kofmanas.

Po Krymo užgrobimo, kurį įvykdė Rusija, jau praėjo daugiau nei dveji metai. Maskva aktyviai įveda „savo tvarką“ pusiasalyje. Nenuostabu, jog esminis šios „tvarkos“ bruožas – valdančiojo kurso ir įvykdytos aneksijos oponentų persekiojimas. Krymas tapo viena problemiškiausių teritorijų Rusijoje, žiūrint iš žmogaus teisių perspektyvos. Iš čia persekiojamų etninių ir socialinių grupių ypač išsiskiria Krymo totorių atvejis. Situacijos sudėtingumą galima suprasti, pažiūrėjus į ją plačiau.

Ukrainos gynybos ministras trečiadienį įspėjo, kad gali prireikti ne vienų metų užbaigti Kremliaus valdomų separatistų konfliktą, kuris jau nusinešė beveik 9 200 žmonių gyvybių ir tarp Maskvos ir Vakarų išprovokavo didžiausią priešpriešą nuo Šaltojo karo laikų. Stepanas Poltorakas taip pat kaltino Rusiją, kad ji laiko kelis tūkstančius savo karių konflikto regione, ir sakė, kad jo nuskurdintai šaliai labai reikia Vakarų ginklų metus trunkančiam separatistų sukilimui numalšinti.

Europos Komisija pateikė siūlymą Europos Tarybai ir Parlamentui įrašyti Ukrainą į sąrašą šalių, kurios gali įvažiuoti į ES be vizų. Dokumente, kuris buvo paviešintas ES žurnale, nurodoma, kad Europos Komisija teigiamai įvertino Ukrainos valdžios veiksmus dėl sutarto plano vykdymo. Anot Europos komisaro Dimitris Avramopoulos, pirmasis etapas numato galimybę Ukrainos piliečiams atvykti į Europą trumpam laikotarpiui, ir tik tiems, kurie turės biometrinius pasus.

Latvijos žiniasklaidai pavyko sužinoti informaciją apie šios šalies gyventoją, kurį saugumas suėmė dėl dalyvavimo Donbaso konflikte. Latvis sulaikytas buvo dar sausio mėnesį, tačiau tik dabar sužinota, kad tai 1990-ais gimęs Artiomas Skripnikas, rašome ves.lv. „Jo vardas Artemas Skripnikas, tai 1990-ųjų gimimo Daugpilio gyventojas, kurį Saugumo policija sulaikė dėl dalyvavimo Donbaso savanorių judėjime.

Kijevo teismas pripažino rusus Jevgenijų Jerofejevą ir Aleksandrą Aleksandrovą kaltais dėl visų jiems iškeltų kaltinimų ir skyrė jiems 14 metų laisvės atėmimo bausmę, praneša rbc.ru. Kaltinamieji rusai, iš pradžių pripažinę vykdę neteisėtą veiklą Ukrainoje, vėliau atsižadėjo savo žodžių ir teigė esantys nekalti. Rusų žvalgybininkų kaltę Ukrainos karinė prokuratūra laiko įrodyta, kaip ir tai, kad šie nusikaltimo įvykdymo metu tarnavo Rusijos kariuomenėje.

Karas Donbase nepagailėjo ukrainiečių vaikų. Karo veiksmų metu žuvo 50 vaikų, 138 buvo sužeista, 20 – neteko savo tėvų. 69,5 tūkst. vaikų neteko savo namų ir turėjo ieškotis prieglobsčio kitose gyvenvietėse. Vaikai ir šiandien vis dar gyvena pavojuje, ne tik dėl smogikų vykdomo apšaudymo, tačiau ir dėl daugybės minų, kuriomis padengta Donecko srities žemė, rašoma censor.net.ua.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį patvirtino naująją šalies vyriausybę, dėl kurios sudėties buvo sutarta trečiadienį vykusiame koalicijos susitikime. Naujojo kabineto sudėtį rytiniame plenariniame parlamento posėdyje pristatė šiandien premjeru paskirtas Volodymyras Hroismanas. Nutarimą dėl naujos ministrų kabineto sudėties palaikė 239 Aukščiausiosios Rados deputatai.

2014-ųjų balandžio 12 dieną Slovjanske buvo užgrobtas miesto milicijos pastatas. Tuomet, tik prasidėjusių įvykių fone, kai Donecke, Luhanske ir Charkove, dar vadinami „separatistais“ asmenys užgrobinėjo administracinius ir kitų valstybės įstaigų pastatus, niekas ir negalėjo pagalvoti, kad šie įvykiai bus aktyvių karo veiksmų Donbase pradžia, rašoma „censor.net.

Ukrainos parlamento pirmininkas Volodymyras Hroismanas trečiadienį pareiškė sutinkantis vadovauti būsimai naujajai vyriausybei ir sakė, kad valdančioji koalicija susitarė dėl kompromisinės ministrų kabineto sudėties.   „Pasiekėme priimtiną (vyriausybės) formatą, kuris leis išeiti iš krizės, kurioje dabar esame“, – sakė V.Hroismanas, atidarydamas rytinį Aukščiausiosios Rados posėdį.

Naujieji Ukrainos lyderiai, kuriuos į valdžią iškėlė masiniai protestai, prieš dvejus metus nušalinę Rusijai draugišką prezidentą, žadėjo, kad šalis netrukus bus priimta į Europą kaip klestinti nauja demokratija. Tačiau vietoje to Ukraina neteko Krymo pusiasalio, kurį atplėšė Rusija, ir turi kariauti su Rusijos remiamais separatistais rytuose. Naujoji provakarietiška vyriausybė nesugebėjo pademonstruoti, kad rimtai užsimojo prieš korupciją ar įgyvendins žadėtas reformas.

Ukrainos parlamentas antradienį svarsto, ar pritarti į keblią padėtį patekusio premjero Arsenijaus Jaceniuko atsistatydinimą, vykstant įnirtingoms užkulisinėms deryboms dėl naujos provakarietiškos vyriausybės sudėties. A.Jaceniukas sekmadienį paskelbė pasitrauksiantis iš posto, kuris jam priklausė nuo 2014-ųjų vasario. Per tuos 26 mėnesius šalies ekonomika nusmuko, o rytuose įsiplieskė prorusiškų separatistų sukilimas, nusinešęs beveik 9,2 tūkst. žmonių gyvybių.

Ukraina pirmadienį ruošiasi suformuoti naują stabilią provakarietišką vyriausybę, kai ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas nusprendė atsistatydinti, visuomenėje tvyrant pykčiui dėl jo nesugebėjimo kovoti su valdininkų korupcija. A.Jaceniukas apie savo sprendimą paskelbė sekmadienį, praėjus vos dviem mėnesiams nuo balsavimo parlamente dėl nepasitikėjimo, kurį jis atlaikė, bet kuriam laikui buvo paralyžiuotas jo vyriausybės darbas, ir gyvybiškai svarbi užsienio pagalba buvo įšaldyta.

Ukrainos prezidentas nusprendė įvesti reformą, kuri užkardytų kelią galimiems neteisėtiems ofšorinių sąskaitų Ukrainoje panaudojimams. Apie savo planus P. Porošenka paskelbė netrukus po to, kai buvo paskelbta skandalinga „Panamos dokumentų“ informaciją, kurioje jis pats pasirodė įpainiotas, rašoma rbc.ru. „Aš planuoju pravesti reformą, kuri paverstų neįmanomu ofšorinių sąskaitų panaudojimą Ukrainoje“, – pareiškė šalies vadovas.

„Mossack Fonseca“ dokumentai, kuriuos nežinomas asmuo perdavė vokiečių leidiniui „Süddeutsche Zeitung“ o vėliau tarptautinės tiriamosios žurnalistikos grupės metus analizavo, pateikė duomenų apie Ukrainos prezidento ir dar kelių dešimčių ukrainiečių įtartiną finansinę veiklą karo su Rusija metu, praneša tyrimo partneris Ukrainoje „Slidstvo.info“. 2014-ųjų rugpjūtį ukrianiečiams buvo baisu klausytis naujienų. Ypač tiems, kurių artimieji kariavo Donbase.