Karas Ukrainoje

Legenda tapęs ir „Kyjivo vaiduokliu“ pramintas Ukrainos naikintuvo pilotas, sugebėjęs sunaikinti daugiau kaip 40 Rusijos lėktuvų, praėjusį mėnesį žuvo oro mūšio metu, praneša „The Times“.  Nors apie „Kyjivo vaiduoklį“ buvo žinoma nedaug, visgi dabar paaiškėjo, kad tai 29 metų majoras Stepanas Tarabalka, kuris, kovodamas už savo šalį, turėjo palikti 8-erių metukų sūnų Jariką bei savo žmoną Oleniją.

Rusija aktyviai ruošiasi Gegužės 9-osios minėjimo paradui. Maskvoje pastarąją savaitę vyksta karinių dalinių pasirengimas. Tuo metu Kremlius pripažino, kad 77-osios metinės įvyks be užsienio valstybių vadovų. Rusija užpuolus Ukrainą ir Vakarų pasauliui pritaikius griežtas sankcijas Rusijai paaiškėjo, kad Kremliaus organizuojamame renginyje šiais metais nedalyvaus užsienio valstybių lyderiai.

Visi karai baigiasi, o jų paskutinės akimirkos dažnai būna ryškios ir įsimintinos. Kad ir Šaltojo karo pabaiga, kurią simbolizuoja 1989 m. lapkritį nugriauta Berlyno siena, o vėliau – 1991 m. per Kalėdas iš Kremliaus nuleista sovietų vėliava. Šios scenos ilgai lieka kultūrinėje vaizduotėje kaip lemiamos akimirkos, suteikusios aiškios pabaigos jausmą, rašo foreignaffairs.com. Tačiau toks reginys gali būti klaidinantis.

Nyderlandai penktadienį vėl atidaro savo ambasadą Kyjive, praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo diplomatinės atstovybės uždarymo artėjant Rusijos invazijai į Ukrainą. Nyderlandų ambasados darbuotojai buvo perkelti iš Ukrainos sostinės vasario 20 dieną, likus keturioms dienoms iki Rusijos pajėgų įsiveržimo į šią valstybę. Nuo balandžio 16 dienos ambasada veikė Ukrainos vakariniame Lvivo mieste.

Neadekvatus informacijos vertinimas Rusijai jau kainuoja Ukrainoje, kurioje ji tikėjosi greitos pergalės. Kremlių pasiekianti informacijos kokybė gali būti abejotina kalbant ir apie Baltijos šalis, ypač kai kalbama apie tranzitą į Kaliningradą. Neoficialiais žvalgybos pareigūnų vertinimais, Rusija iš tiesų tiki, kad Lietuva galėtų ryžtis Kaliningrado srities tranzito uždraudimui ir tai potencialiai galėtų tapti problema.

Ukrainos Mykolajivo mieste balandžio 26 dieną, kaip įtariama, žuvo 25 metų Danijos pilietis, kovojęs prieš Rusijos invaziją tarptautiniame užsieniečių legione Ukrainoje, pranešė danų transliuotojas TV2. Žuvusiojo tapatybė neatskleidžiama. Danijos užsienio reikalų ministerija pareiškime žiniasklaidai nurodė, kad negali patvirtinti šios informacijos ir dabar bando susisiekti su atitinkamais Ukrainos pareigūnais.

Lenkija perdavė Ukrainai daugiau nei 200 vienetų tankų T-72. Be tankų, į Ukrainą buvo išsiųstos kelios dešimtys pėstininkų kovos mašinų ir kitokios ginkluotės. Iki šiol Varšuva Ukrainai perdavė karinės technikos už 7 mlrd. zlotų (1,5 mlrd. eurų). Tarp ginklų, kuriuos Ukraina gavo iš Lenkijos, yra ir haubicos, ir lenkų kompanijos „WB Electonics“ gaminami bepiločiai orlaiviai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvaus lapkritį vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, o Maskvos pajėgų puolamos Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis taip pat yra pakviestas, penktadienį pranešė renginį organizuojanti Indonezija. „Pakvietėme prezidentą Zelenskį dalyvauti G-20 viršūnių susitikime“, – per televiziją sakė Indonezijos prezidentas Joko Widodo.

Rusijai ketvirtadienį raketomis apšaudžius Kyjivą, žuvo „Laisvės radijo“ („Radio svoboda“) žurnalistė Vera Girič. Tai pranešė jos kolega Oleksandras Demčenka. Jo teigimu, raketa pataikė į 55-erių V. Girič namus. Žurnalistės kūnas rastas penktadienio rytą.  „Aš tiesiog nežinau, kaip pasakyti, kokio nuostabaus žmogaus nebėra“, – pridūrė žurnalistas. Rusija į Kyjivą ketvirtadienį paleido penkias raketas.

Rusijos bendrovei „Alfa Group“ priklausanti mineralinio vandens gavybos įmonė „Borjomi“ stabo savo veiklą, skelbiama įmonės pranešime. Vienas iš didžiausių Rusijos privačių finansinių-investicinių konsorciumų „Alfa Group“ paskelbė, kad „Borjomi“ gamyklos Sakartvele susidūrė su finansinėmis problemomis dėl karo Ukrainoje.  Skelbiama, kad kilo problemos atliekant finansines operacijas, įskaitant operacijas bankų sąskaitose ir valiutos gavimą.

Sulaukus naujienos iš JAV apie skiriamą milžinišką karinę pagalbą Ukrainai Rusijos propagandinių televizijų laidose pasipylė raginimai panaudoti branduolinį ginklą. Rusijos Dūmos parlamentaras, gynybos komiteto vicepirmininkas Aleksejus Žuravliovas laidoje „60 minut“ paragino suduoti branduolinį smūgį Didžiajai Britanijai. „Reikia veikti. O kur problema? Vienas „Sarmat“ ir viskas – buvo britų salos ir nebėra britų salų, – aiškino Rusijos politikas.

Rusijos politikos apžvalgininkas, Vokietijoje gyvenantis Igoris Eidmanas yra įsitikinęs, kad Vakarams liko metai, kad būtų pašalintas V. Putinas ir jo smogikai, kitaip laukia branduolinis karas. Sociologo ir politikos apžvalgininko Igorio Eidmano teigimu, Vakarų pasaulis po vasario 24-osios „praregėjo“: po Sovietų Sąjungos griūties pasaulis patikėjo, kad „blogio nebeliko“, o dabar jau buvo suprasta, kad „blogio imperija“ ne sugriuvo, o tiesiog laikinai buvo atsitraukusi.

Lenkijos sienos apsaugos tarnyba ketvirtadienį pranešė nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, užregistravusi 3 mln. sienos kirtimo iš Ukrainos atvejų ir 904 tūkst. atvejų, kai siena buvo kirsta vykstant iš Lenkijos į Ukrainą. Sienos apsaugos tarnybos atstovė Anna Michalska sakė, kad skaičiai apima ir žmones, sieną kirtusius ne vieną kartą, nes, pavyzdžiui, jie reguliariai apsiperka Lenkijoje ir grįžta atgal. Pasak lenkų pareigūnų, maždaug 1,6 mln.

Rusijos karininkai pradėjo šaudyti savo karius, kad priverstų juos veržtis į Ukrainą. Tai liudija Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) paskelbtas rusų pulko vado, kovojančio netoli Iziumo Charkivo srityje, susirašinėjimas. Vadas rašo, kad jo pavaldiniai pradėjo bijoti, bet nebegali „pakelti“ kovos, nes nebeturi nei moralinių, nei fizinių jėgų, skelbia naujienų agentūra UNIAN. Karys: Labas, kaip einasi? Pulko vadas: Ne kažką. Labas. Karys: Sunku? Pulko vadas: Sprunka (kariai – red. past.

JAV Atstovų Rūmai ketvirtadienį nubalsavo už vadinamojo lendlizo projektą, išplečiantį JAV prezidento galias dėl gynybos priemonių perdavimo Ukrainai, pranešė ukrainiečių prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas. „Puikios naujienos. Šiandien JAV Atstovų Rūmai išnagrinėjo ir balsavimu [priėmė] lendlizo ir demokratijos apsaugos Ukrainoje įstatymą“, – sakoma pranešime.

Kyjivas penktadienį pranešė apie planus evakuoti civilių iš Rusijos pajėgų apsiausto metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekso Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, kur tebesikauna paskutinės miestą ginančios ukrainiečių pajėgos. „Šiandien planuojama operacija civiliams evakuoti iš „Azovstal“ gamyklos“, – sakoma Ukrainos prezidentūros pranešime.

NATO yra pasiruošusi galimybei, kad karas Ukrainoje užsitęs ir tęsis ir mėnesius, ir net ne vienerius metus. Tačiau aljansas teigė esąs pasirengęs ilgus metus išlaikyti savo paramą Ukrainai kare prieš Rusiją, įskaitant pagalbą Kyjivui pereiti nuo sovietmečio ginkluotės prie modernių Vakarų ginklų ir sistemų. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį Briuselyje sakė: „Turime būti pasiruošę ilgam laikui.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atmetė galimybę derėtis dėl civilių išgabenimo iš paskutinės ukrainiečių tvirtovės Ukrainos uostamiestyje Mariupolyje – plieno gamyklos „Azovstal“. Jis tikina, kad civiliai yra ir taip laisvi palikti gamyklą, o Ukrainos gynėjai turėtų sudėti ginklus, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN. „Putinas aiškiai pasakė, kad civiliai gali palikti „Azovstal“, o kariškiai – nuleisti ginklus, tai ne derybų tema“, – sakė D. Peskovas.

Ukrainos prezidentas Zelenskis interviu žurnalui „Time“ papasakojo apie tai, kaip Rusijos kariuomenė pirmosiomis karo valandomis pritrūko vos kelių minučių, kad surastų jį ir jo šeimą. Žurnalistas Simonas Shusteris balandį praleido dvi savaites prezidento rūmuose Kyjive. Su prezidentu kalbėjęs žurnalistas rašo, kad pirmąją karo dieną Ukrainos pareigūnai bandė užbarikaduoti prezidentūrą „viskuo, ką tik rado“, kol Ukrainos kariai gatvėse kovojo su rusais.

Iškilus Ukrainos politikos analitikas teigia, kad Rusijos raketų smūgis Kyjivui parodė, jog Maskva ketina tęsti kovą, nepaisant tarptautinių pastangų tarpininkauti nutraukiant karo veiksmus. Tuo metu JAV pareigūnai įvertino, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ruošiasi panaudoti branduolinį ginklą artimiausiu metu.

Rusijos karinėms pajėgoms apšaudžius Kyjivą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis akcentavo, kad Ukraina negali nusileisti tokiai agresijai.   Rusijos raketos Kyjivui smogė būtent tuo metu, kai sostinėje lankėsi ir su V. Zelenskiu susitiko Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas. „Maskva tvirtino, kad jie tariamai nutraukė ugnį Mariupolyje. Tačiau miesto gynėjų bombardavimas tęsiasi.

Ketvirtadienį Kyjive viešint JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterres, mieste nugriaudėjo du galingi sprogimai. Ukrainos atstovai teigia, kad sprogimai nugriaudėjo miestą apšaudžius Rusijos pajėgoms. Skelbiama, kad Rusija į Kyjivą paleido tris raketas, tačiau viena buvo numušta.  Netrukus šalies politikai pasmerkė Rusijos žingsnį surengti ataką būtent šiuo metu. Ketvirtadienį vakare pranešta, kad Rusijos pajėgos apšaudė Kyjivą.

Susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas pareiškė, kad Rusijos invazija į Ukrainą prieštarauja JT chartijai. Ketvirtadienį JT generalinis sekretorius A. Guterresas susitiko su V. Zelenskiu. Vizito metu jis sako intensyviai diskutavęs apie evakuaciją iš Mariupolio, rašo BBC.

Aukšto rango JAV pareigūnas sako, kad Rusijos pajėgos po truputį atsitraukia nuo apie du mėnesius užgulto Mariupolio ir juda link kito miesto – Zaporižės. Anot pareigūno, Rusijos pajėgos susiduria su nuolatiniu ukrainiečių pasipriešinimu ir logistikos problemomis. Kaip CNN sako kalbintas JAV pareigūnas, Rusija Donbaso srityje juda lėtai ir netolygiai. Pasak pareigūno, tai lemia ukrainiečių pasipriešinimas ir nuolatinės logistikos problemos.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad yra tikimybė, jog karas Ukrainoje gali tęstis dar kelis mėnesius ar net metus. Jis teigė, kad NATO šalys ir toliau sieks daryti Rusijai ekonominį ir diplomatinį spaudimą.

Jau apie du mėnesius besitęsiant Mariupolio apgulčiai, miesto taryba įspėja, kad situacija čia kritinė. Kritinė ji ne tik dėl nuolatinės apšaudymų grėsmės, bet ir dėl antisanitarinių sąlygų. Vietos valdžia perspėja, kad gyventojams kyla pavojus užsikrėsti cholera, dizenterija ar kitomis ligomis. Mariupolio miesto taryba įspėja, kad mieste likę civiliai kenčia dėl antisanitarinių sąlygų, rašo UNIAN. „Cholera, dizenterija ir žarnyninės lazdelės. Apie 100 tūkst.

Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios Kyjivo regione buvo rasti 1 150 civilių kūnų. Vietinė policija sako, kad daugiau nei pusė kūnų turi šautines žaizdas. Apie tai pranešė Kyjivo regiono policijos viršininkas Andrijus Nebytonas, rašo CNN. „Vykdant valymo operaciją ir dirbant Kyjivo srities detektyvų grupėms, radome ir ištyrėme 1 150 nužudytų civilių piliečių kūnų ir perdavėme juos teismo medicinos ekspertams“, – sakė A. Nebytonas.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) viešina, kaip teigia, dviejų rusų karių nutekintą pokalbį, kuriame šie aptaria Rusijos karinių pajėgų nuostolius per du karo mėnesius. Pokalbyje kariai vienas kitam pasakoja apie žuvusių rusų karių ir čečėnų skaičių. Karys 1: Ką tu sakai, kam atskrido? Karys 2: Kombrigui. Brigados generolui.  Karys 1: Nu nu nu... Karys 2: Žarnas jam surinko į pilvą atgal, sraigtasparniu išsiuntė. Jis jau su visais atsisveikino.

Isterija Rusijos propagandinėse pokalbių laidose siekia naujų aukštumų. Margarita Simonian vienoje iš žiūrimiausių Rusijos televizijos pokalbių laidų pareiškė, kad jai atrodo labiau tikėtinas Trečiojo pasaulinio karo paskelbimas negu galimybė pralaimėti karą Ukrainoje. „Aš asmeniškai laikau labiau tikėtinu Trečiojo pasaulinio karo kelią. Tiesiog, žinant mus, žinant mūsų vadovą Putiną Vladimirą Vladimirovičių.

Kyjivas ketvirtadienį paskelbė, kad Rusijos puolimas Ukrainos rytuose įsibėgėjo ir kad intensyviai apšaudomi keli miestai, o rusų pajėgos bando apsupti ukrainiečių pajėgas. Vasario 24 dieną Rusijos pradėto karo siaubingą kainą priminė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso apsilankymas miesteliuose netoli Kyjivo, kur atsitraukus rusų pajėgoms rasta masinio civilių žudymo įrodymų.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų ginkluotės tiekimas Ukrainai kelia grėsmę Europos saugumui. „Tendencija pumpuoti ginklus, įskaitant sunkiąją ginkluotę, į Ukrainą – tai veiksmai, keliantys grėsmę žemyno saugumui, provokuojantys nestabilumą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas, buvęs ilgametis šalies premjeras Dmitrijus Medvedevas aršiai sureagavo į Vokietijos sprendimą tiekti ginkluotę Rusijos puolamai Ukrainai. Anksčiau Vokietijos parlamentas pritarė sunkiosios ginkluotės tiekimui Ukrainai. „Matyt, vokiečių įstatymų leidėjams neduoda ramybės jų pirmtakų, kurie dirbo Vokietijos parlamente kitu pavadinimu praėjusiame amžiuje, laurai. Tai liūdna, kaip parlamentui. Liūdnai baigiasi“, – parašė jis savo „Telegram“ paskyroje.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivas turi teisę smogti Rusijos kariniams objektams, turėdamas omenyje tiesiogines atakas prieš Rusijos teritorijoje esančius objektus. „Ukraina ginsis visais būdais, įskaitant smūgius žudikės Rusijos sandėliams ir bazėms. Pasaulis pripažįsta šią teisę“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė prezidento patarėjas ir aukšto rango derybininkas Mychailo Podoliakas.

Jungtinių Tautų atstovė Ukrainoje ketvirtadienį sakė, kad rengiasi galimai evakuacijai iš apgulto Ukrainos Mariupolio uostamiesčio, kur, kaip skelbia Kyjivas, yra įstrigusių civilių ir sužeistų karių. „Vykstu į Zaporižią rengtis vilčių teikiančiai evakuacijai iš Mariupolio. JT yra visiškai mobilizuotos padėti gelbėti ukrainiečių gyvybes ir padėti tiems, kam reikia pagalbos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JT koordinatorė rezidentė ir humanitarinės pagalbos koordinatorė Osnat Lubrani.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir vėl pagrasino Vakarams „pasekmėmis“ dėl kišimosi į karą Ukrainoje, pažadėjęs „suduoti žaibišką ir staigų atsaką“. Nors ir netiesiogiai, tačiau jis ir vėl pasirinko branduolinio gąsdinimo retoriką. „Jeigu kas nors kėsinsis kištis į įvykius iš šalies ir kurs Rusijai strateginio pobūdžio grėsmes, mūsų atsakas į pasitikimo smūgius bus žaibiški ir staigūs. Tam mes turime instrumentų, kokiais negali pasigirti niekas.

Kanadiečių parlamentarai trečiadienį vienbalsiai pritarė iniciatyvai pripažinti Rusijos agresiją Ukrainoje „genocido aktais prieš ukrainiečius“ ir pripažinti „sistemingų ir masinių karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui“ įrodymus. „Šiandien kiekvienas Bendruomenių Rūmų narys palaikė mano siūlymą pripažinti, kad Rusijos Federacija vykdo genocidą prieš ukrainiečius“, – tviteryje paskelbė iniciatyvą pristačiusi Heather McPherson iš kairiosios Naujosios demokratinės partijos.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Rusija ir Baltarusija kuria sąjungą. Jo teigimu, Minskas ir Maskva kuria suverenių valstybių sąjungą, prie kurios ateityje galbūt norės prisijungti ir kitos buvusios SSRS respublikos, A. Lukašenką cituoja Ukrainos naujienų agentūra UNIAN. Minėdamas ortodoksų Velykas A. Lukašenka išsakė palinkėjimą ne tik šalies gyventojams, bet ir kaimynėms.

Buvęs NATO vyriausiojo vado Europoje pavaduotojas generolas seras Richardas Shirreffas palankiai įvertino akivaizdų karinių Aljanso tikslų eskalavimą kaip „visiškai teisingą požiūrį“. „Tai turi būti vykdoma naudojant didelius išteklius, ir tai turi būti daroma visame Aljanse, kaip visumoje“, – BBC sakė seras R. Shirreffas.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį pavadino karą „blogiu“ ir absurdu, lankydamasis šalia Kyjivo esančioje Borodiankoje, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta daug brutaliai nužudytų civilių. „Įsivaizduoju savo šeimą viename iš tų namų, kurie dabar sugriauti ir juodi. Matau savo anūkes, kurios bėga apimtos panikos. Karas yra XXI amžiaus absurdas. Karas yra blogis. XXI amžiuje karas niekaip negali būti priimtinas“, – sakė A. Guterresas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sveikino Europos Sąjungos planus sustabdyti visų importo muitų taikymą produkcijai iš Ukrainos ir sakė, kad šis žingsnis padės „palaikyti“ šalies ekonomiką, smarkiai nukentėjusią nuo brutalios Rusijos invazijos.  „Tai leis mums maksimaliai išlaikyti ekonominę veiklą Ukrainoje ir išsaugoti nacionalinę gamybą“, – sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi, paskelbtame jo „Telegram“ kanale, rusų pajėgoms jau trečią mėnesį tęsiant karinį puolimą.

Paskutinę Mariupolio tvirtovę – plieno gamyklą „Azovstal“ rusų apsuptame Mariupolyje ginantis ukrainiečių karys Sergejus kreipėsi į viso pasaulio lyderius, prašydamas išgelbėti iš gamyklos joje įkalintus civilius ir sužeistus Ukrainos gynėjus. Jautriame vaizdo įraše tiesiai iš „Azovstal“ gamyklos 36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados vadas Serhijus Volyna papasakojo apie sudėtingą dabartinę situaciją ten.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) išreiškė tvirtą paramą visoms pastangoms tirti įtariamus Rusijos pajėgų karo nusikaltimus Ukrainoje ir paragino įsteigti tarptautinį tribunolą. ETPA spaudos tarnyba trečiadienį vakare pranešė, kad Asamblėja priėmė atitinkamą rezoliuciją remdamasi vokiečių deputato Franko Schwabe (Franko Švabės) iš socialistų frakcijos ataskaita.

Besitęsiantis Rusijos karas ir vykdomi karo nusikaltimai Ukrainoje paskatino Lietuvą ir kitas Vakarų šalis peržvelgti gynybos strategijas. Taip pat, reaguojant į šalies agresorės veiksmus, akcentuojama karinės, humanitarinės, politinės paramos Ukrainai ir sankcijų Rusijai klausimų svarba. Pabrėždamas tai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nurodo, kad tarptautinės bendrijos pareiga – užtikrinti, kad nusikaltėliai būtų nubausti.

Kelios su Rusijos vyriausybe susijusios kompiuterinių įsilaužėlių grupės nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios įvykdė šimtus kibernetinių atakų prieš šią valstybę, trečiadienį paskelbė JAV technologijų milžinė „Microsoft“. Kompanija nurodo, kad Rusija naudoja hibridinio karo taktiką ir dažnai derina kibernetines atakas su kariniais puolimais mūšių laukuose.

Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas trečiadienį pareiškė, kad būtina eksploatuoti civilinės oro gynybos perspėjimo sistemą ir sutvarkyti bombų slėptuves, kad šios būtų „tinkamos būklės“. N. Patruševas trečiadienį surengė posėdį dėl „saugumo rajone“. Pasak Rusijos pareigūno, pietiniai Rusijos Federacijos regionai turi užtikrinti patikimą sistemos veikimą, leidžiantį skubiai informuoti gyventojus nelaimės atveju, taip pat sutvarkyti bombų slėptuves, skelbia Rusijos naujienų a...

Prezidento patarėjas sako, kad Lietuva per Klaipėdos uostą gali eksportuoti ne tik Ukrainos grūdus, bet ir saulėgrąžų aliejų, metalus, kitas prekes. „Bandysime dar labiau sustiprinti tą pagalbą, ne tik kalbant apie grūdus, bet ir saulėgrąžų aliejų, metalus, kitas prekes, kurias reikia padėti gabenti ukrainiečiams“, – ketvirtadienį interviu LRT sakė Jaroslavas Neverovičius.

Karas Ukrainoje tęsis tol, kol „Rusija nuspręs jį užbaigti“, trečiadienį CNN sakė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas. „Karas nesibaigs susitikimais, – interviu CNN sakė jis. – Karas baigsis, kai Rusijos Federacija nuspręs jį baigti ir kai – po paliaubų – atsiras galimybė rimtam politiniam susitarimui.

Jungtinės Tautos paskelbė, kad jų humanitarinis biuras mobilizuoja patyrusią komandą iš viso pasaulio sudėtingai civilių evakuacijai iš Mariupolio metalurgijos gamyklos koordinuoti.

Socialiniuose tinkluose plinta jautrus ir už širdies griebiantis vaizdo įrašas, kuriame – maža mergaitė Ukrainoje pasitinka iš karo grįžtantį savo tėtį. Vaizdo įraše matyti, kaip mergaitė prie atvirų durų lūkuriuoja ir šaukia „Tėti!“, kol pamato savo tėtį – Ukrainą ginantį karį – grįžtantį namo.  Tuomet ji ima linksmai klykti iš džiaugsmo ir šoka tėčiui į rankas. Rusija į Ukrainą įsiveržė vasario 24-ąją. Nuo to laiko Ukraina skelbė netekusi mažiausiai 2–3 tūkst. savo karių.