Karas Ukrainoje

Krymo gyventojai ketvirtadienio rytą praneša girdėję sprogimus prie Tarchankuto kyšulio. Savo ruožtu Ukrainos karinė žvalgyba skelbia ketvirtadienį išsilaipinusi šioje laikinai okupuoto Krymo teritorijoje. Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas ketvirtadienį patvirtino, kad ukrainiečių karinės žvalgybos daliniai, vykdydami specialiąją operaciją, išsilaipino Tarchankuto kyšulyje, rašo UNIAN.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ketvirtadienį minint šalies Nepriklausomybės dieną, pasveikino ukrainiečius ir pagyrė karius, kurie priešinasi Rusijos pajėgoms pietuose ir rytuose. „Šiandien švenčiame 32-ąsias mūsų nepriklausomybės – Ukrainos nepriklausomybės – metines. Tai laisvų žmonių šventė“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime socialiniuose tinkluose. Laisvė „yra kiekvieno iš mūsų vertybė, ir mes už ją kovojame“, sakė V. Zelenskis, karui Ukrainoje tęsiantis jau pusantrų metų.

Net ir žuvus Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ lyderiui Jevgenijui Prigožinui, „Wagner“ pajėgos vis dar kelia pavojų Baltarusijos pasienyje, įspėja Lenkijos finansų ir regioninės politikos viceministras Marcinas Horala.

Per Rusijos raketų smūgį Ukrainos Dnipro mieste, kurio metu buvo apgadinti gyvenamieji namai ir vandentiekio bei dujų vamzdžiai, buvo sužeisti mažiausiai septyni žmonės, ketvirtadienį pranešė Dnipropetrovsko srities gubernatorius. „Vidury nakties Dnipre įvyko galingi sprogimai. Priešas smogė miestui raketomis“, – „Telegram“ tinkle rašė Serhijus Lysakas. Pasak jo, šeši iš septynių sužeistųjų buvo paguldyti į ligoninę.

JAV žvalgyba „Wagner“ vadą Jevgenijų Prigožiną laiko mirusiu, skelbia leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais JAV žvalgyboje.  Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:45 | Oro pavojus Ukrainos pietuose Ukrainos pietuose ketvirtadienio vakarą suveikė oro pavojaus sirenos.  Pranešama, kad Odesos srityje suveikė ir oro gynyba, girdimi sprogimai.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas trečiadienį pareiškė, kad lėktuvo, kurio keleivių sąraše buvo Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, katastrofa buvo Kremliaus signalas. „Demonstratyvus Prigožino ir „Wagner“ vadovybės likvidavimas praėjus dviem mėnesiams po bandymo įvykdyti perversmą yra Putino signalas Rusijos elitui prieš 2024 metų rinkimus. „Saugokitės! Nelojalumas lygus mirčiai“, – socialiniuose tinkluose parašė M. Podoliakas.

Trečiadienio vakarą pasirodė žinia, kad Tverės srityje sudužo „Wagner“ lyderiui Jevgenijui Prigožinui priklausantis lėktuvas. Vėliau pranešta, kad lėktuve buvo ir pats J. Prigožinas, o neilgai trukus apie jo mirties faktą pradėjo skelbti jam artima aplinka.  „Wagner“ kanalas „Grey Zone“ praneša, kad lėktuvą galėjo numušti Rusijos kariuomenės oro gynyba.  Žurnalistas Nikita Mogutinas įžvalgose teigia, kad J. Prigožino lėktuvas iš tiesų galėjo būti numuštas oro gynybos sistemų raketa.

Tverės srityje, Rusijoje, trečiadienio vakarą nukrito privatus lėktuvas, pranešė propagandinis Rusijos leidinys „Riadovka“. Rusijos civilinės aviacijos agentūra „Rosaviacija“ praneša, kad juo skrido ir Wagner“ įkūrėjas Javgenijus Prigožinas.

Kinija galimai padėjo Rusijai sutvarkyti įtvirtinimus okupuotose Ukrainos teritorijose, skelbia „The Wall Street Journal“. Leidinys praneša, kad apie tai liudija kai kurių prekybos sutarčių tarp dviejų šalių pobūdis. WSJ pažymi, kad per pirmus septynis šių metų mėnesius dvišalės prekybos apimtys tarp šalių išaugo 36 proc. Tuo pačiu metu siuntose yra daug dvigubos paskirties įrangos, kuri gali būti naudojama kariniams tikslams.

Ukrianoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarė situaciją fronte, karinę paramą, Ukrainos euroatlantinę integraciją. Kaip pranešė Prezidentūra, susitikime prezidentas teigė, kad Lietuva ir toliau tvirtai palaiko Ukrainą kovoje prieš agresorių ir tęs karinę paramą. „Remsime Ukrainą tol, kol pergalė prieš blogį bus pasiekta. Lietuva ir toliau padės Ukrainai ginklais ir amunicija, rengs karių apmokymus ir teiks finansinę paramą.

Ukrainos karinė žvalgyba patvirtino informaciją apie šalies teritorijoje nutupdytą rusų karinį sraigtasparnį Mi-8. Žvalgybininkų teigimu, tai daugiau nei 6 mėnesius trukusios spec. operacijos rezultatas. „Tai buvo spec. operacija, kuri tęsėsi ilgiau nei 6 mėnesius“, – NEXTA cituojamas Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas. Anot jo, kartu su pilotu orlaivyje buvo du ekipažo nariai, kurie nežinojo, kur iš tiesų skrenda sraigtasparnis.

Ukraina trečiadienį pareiškė, kad dėl Rusijos smūgių jos jūrų ir upių uostams per mėnesį buvo sunaikinta 270 tūkst. tonų grūdų. „Rusija sistemingai smogia į grūdų talpyklas ir sandėlius, kad sustabdytų žemės ūkio produktų eksportą“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas. „Per mėnesį trukusius išpuolius prieš uostus iš viso sunaikinta 270 tūkst. tonų grūdų“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį susitiko su Kyjive viešinčiu Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Po susitikimo V. Zelenskis savo „Telegram“ paskyroje pasidalijo padėkos žinute.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, duodamas interviu Ukrainos žiniasklaidai, pasiuntė žinutę JAV – jei Ukraina nebus pakankamai aprūpinta ginklais, Vakarai turės kautis už Baltijos šalis. Leidinio „Evropeiskaja Pravda“ paklaustas, ar JAV požiūrį į Ukrainos apginklavimą laiko problemišku, L. Kasčiūnas akcentavo, kad JAV nėra problema.

Ukrainos šiaurinėje Sumų srityje rusų dronas trečiadienį pataikė į švietimo įstaigą, žuvo keturi žmonės, pranešė regiono pareigūnai. „Šiandien 10 val. 5 min Romnų mieste „Shahed“ tipo rusų dronas pataikė į švietimo įstaigą. Deja, įstaigos pastatas visiškai sugriautas“, – sakoma Sumų srities karinės administracijos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“. Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad Romnuose žuvo keturi žmonės, o dar keturi buvo sužeisti.

Ukraina pagaliau pasiekė matomų poslinkių pietiniame fronte, kuris potencialiai gali virsti pernykščio Charkivo srities atsikovojimo istorijos pasikartojimu. Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Monika Kasnikovskytė ir Andrius Jakimčuk. Laidoje taip pat buvo aptartos Ukrainai perduodamų naikintuvų F-16 galimybės pakeisti situaciją fronte.

Vakarų šalių sprendimas į Ukrainą siųsti modernius naikintuvus F-16 kovai su Rusijos Federacija neprasprūdo pro ištikimiausių Kremliaus propagandistų akis. Televizijos laidų vedėjas Vladimiras Solovjovas savo pokalbių laidoje pagrasino branduoliniu smūgiu. Jis tikino, kad kiekvienas naikintuvo F-16 pakilimas Ukrainoje neva gali būti laikomas branduolinio karo pradžia.  „Jie apsisprendė dėl F-16. Suteikė leidimą šalims [juos] pristatyti.

Baltarusijoje liko tik patyrę Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniai, o dauguma kalinių, užverbuotų iš Rusijos kalėjimų, buvo atleisti, skelbia „The Washington Post“. Žurnalistų teigimu, įvairiose žiniasklaidos priemonėse, kurios siejamos su „Wagner“, pasirodo nauji samdinių verbavimo skelbimai. Jiems siūlomos šešių mėnesių sutartys Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje. Pastaraisiais metais „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas į šiuos regionus išsiuntė tūkstančius naujų kovotojų.

JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais antradienį paprieštaravo, kad karas Ukrainoje virto aklaviete, didėjant susirūpinimui dėl lėtų Kyjivo kontrpuolimo teritorinių laimėjimų. „Ne, nevertiname konflikto kaip atsidūrusio aklavietėje“, – atsakydamas į žurnalisto klausimą sakė Jake'as Sullivanas. Situaciją jis pavadino dinamiška, nes Rusijos ir Ukrainos pajėgos vienu metu ir ginasi, ir puola, priklausomai nuo to, kurioje fronto vietoje jos yra.

Amerikiečių karo strategai mano, kad, vykdydamos kontrpuolimą pietuose, Ukrainos ginkluotosios pajėgos turėtų sutelkti dėmesį į judėjimą Melitopolio link. Kariai turėtų prasiveržti per Rusijos minų laukus ir kitą gynybą, net jei nuostoliai bus didesni nei dabar. Apie tai rašo „The New York Times“. Kaip leidinio žurnalistams sakė vienas neįvardytas JAV pareigūnas, tik taktikos pakeitimas ir staigus žingsnis gali pakeisti kontrpuolimo tempą.

Rusijos artilerija vėlų antradienį pataikė į du kaimus netoli Lymano Ukrainos rytuose, žuvo trys žmonės ir dar du buvo sužeisti, pranešė pareigūnai. „Trys žmonės žuvo ir vienas buvo sužeistas Torske, dar vienas civilis buvo sužeistas Zakitnėje“, –  per„Telegram“ paskelbė Ukrainos Donecko srities vadovas Pavlo Kyrylenko. Donecko prokuratūra socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad apie 18 val. 50 min.

JAV senatorius Richardas Blumenthalas sako, kad Ukraina turi visišką moralinę teisę pulti Rusiją jos teritorijoje ukrainietiškais ginklais.  Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:54 | Zelenskis dėl bausmės Putinui: jei Ukraina nekels šio klausimo, visi apie tai pamirš Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjo apie būsimą bausmę Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.  Pasak V. Zelenskio, šį klausimą jis planuoja kelti Jungtinių Tautų Asamblėjos posėdyje Niujorke.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atleido generolą Sergejų Surovikiną iš oro pajėgų vado pareigų, praneša Rusijos žiniasklaida, cituoja „The Kyiv Independent“. Skelbiama, kad S. Surovikinas taip pat buvo Rusijos karinių pajėgų Ukrainoje vado pavaduotojas.  Šaltinis Rusijos gynybos ministerijoje Rusijos žiniasklaidai patvirtino, kad S. Surovikinas nebėra oro pajėgų vadas ir „šiuo metu yra išėjęs trumpų atostogų“. Tačiau oficialus nutarimas dėl šio sprendimo dar nepaskelbtas.

Rusija naktį virš savo teritorijos numušė keturis dronus, du iš jų – skriejančius link Maskvos. Vieno jų nuolaužos sukėlė didelį sprogimą Krasnogorsko mieste. Ten išbyrėjo daugiabučių langai, apgadinta dešimtys automobilių. Tuo metu Ukrainos kariai pasidalijo jautriu įrašu iš išlaisvinto Robotynės kaimo, kur vietos moterys savo gelbėtojus pasitiko ašaromis ir bučiniais.

Danų kino režisierius Larsas von Trieras socialiniame tinkle „Instagram“ viešai sukritikavo Danijos ministrę pirmininkę Mette Frederiksen, kuri kartu su Ukrainos prezidentu vakar pozavo naikintuve F-16.  L. von Trieras pareiškė, kad „rusų gyvybės taip pat yra svarbios“ (org.: „russian lives matter also“). Toks pasakymas buvo tarsi nuoroda į tarptautinio judėjimo „Black Lives Matter“ šūkį.

Vakar pasirodžius žiniai, kad Ukrainos pajėgoms pavyko išlaisvinti Robotynės gyvenvietę Zaporižios srityje, šiandien informacija buvo patvirtinta ir pranešta, kad šiuo metu organizuojama civilių evakuacija.  Leidinys „Belsat“ savo „Telegram“ kanale paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip vietiniai gyventojai sutinka gyvenvietę išlaisvinusius Ukrainos karius.  „Tikėjomės, kad ateis mūsiškiai. Taip ilgai laukėme, bet šiandien jie staiga atėjo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad partnerėms perdavus F-16 naikinuvus, Ukraina bus tarp stipriausių šalių pagal karinės aviacijos rodiklius.  „Šiomis dienomis po mūsų vizitų užsienyje iš partnerių gavome mažiausiai keturis gynybos paketus Ukrainai. O svarbiausias dalykas, kurį pasiekėme, yra [naikintuvų] F-16 tiekimo mūsų šaliai pradžia. Sutarėme dėl konkretaus pirmųjų pristatomų lėktuvų skaičiaus iš dviejų šalių – Nyderlandų ir Danijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį susitiko su Balkanų šalių lyderiais ir Europos Komisijos vadove Graikijos sostinėje vykstančiame Europos Sąjungos ir Balkanų šalių vadovų susitikime. Tarp lyderių buvo ir Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius, kurio šalis atsisakė prisijungti prie tarptautinių sankcijų, įvestų Belgrado tradicinei sąjungininkei Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Ukraina antradienį gavo dar vieną Europos Sąjungos makrofinansinės paramos išmoką – 1,5 mlrd. eurų, pranešė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis. „Šiandien Ukraina iš ES gavo dar vieną makrofinansinės pagalbos dalį – 1,5 mlrd. eurų. Bendra ES biudžetinė parama 2023-aisiais jau siekia 12 mlrd. eurų“, – pabrėžė jis. Praėjusių metų pabaigoje ES Taryba patvirtino 18 mlrd. eurų dydžio makrofinansinę paramą Ukrainai 2023 metais, ją išmokant dalimis.

Turtingiausias pasaulio žmogus, verslininkas Elonas Muskas pokalbyje telefonu su Pentagono atstovais dėl Ukrainos kariuomenės aprūpinimo palydoviniu internetu užsiminė, kad asmeniškai kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.  Apie tai rašo amerikiečių savaitraštis „The New Yorker“. Pripažino palaikantis ryšį su Putinu Pernai spalį kalbėdamasis su JAV gynybos ministerijos atstovu Colinu Kahlu E. Muskas prabilo apie savo asmeninį pokalbį su Kremliaus vadovu.

Buvęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Davidas Petraeusas tvirtina, kad Rusijos Federacija galiausiai nepasiryš panaudoti branduolinio ginklo Ukrainoje dėl savo sąjungininkių Kinijos ir Indijos draudimo. Apie tai jis papasakojo interviu Ukrainos televizijai „24 Kanal“. Anot D. Patreuso, nors Maskva kartais griebiasi branduolinio šantažo, vargu ar pavyks nueiti toliau nei žodžiai. Antraip tai tik pablogintų Rusijos Federacijos ir jos prezidento Vladimiro Putino padėtį.

Kremliaus įsteigti teismai Ukrainos rytiniuose regionuose nuteisė penkis ukrainiečių karius ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, pirmadienį pranešė Rusijos tyrimų komitetas. „Teismas (Andrijų) Klementovyčių, (Arturą) Syvyckį ir (Ivaną) Melnykovyčių nuteisė po 20 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje“, – sakoma Tyrimų komiteto išplatintame pareiškime.

Nors paskutiniu metu pasirodė nuomonių, kad Ukraina artimiausiu metu nepasieks rimtų pasiekimų kontrpuolime, vis dėlto JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas nemano, kad karas Ukrainoje atsidūrė aklavietėje.  Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:53 | Rusijos kariuomenė apšaudė Donecko sritį Donecko srityje antradienio vakarą Rusijos kariai apšaudė Lymano apskrities gyvenvietes, žuvo trys civiliai.

Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maljar sako, kad situacija Kupjansko srityje yra ypatingai sudėtinga, nes okupantai nori susigrąžinti prarastas pozicijas.  Pasak jos, tuo rusai taip pat siekia atitraukti Ukrainos pajėgas nuo puolimo Bachmuto kryptimi.  „Situacija iš tikrųjų labai sudėtinga. Dabar ten vyksta rimti apšaudymai, įskaitant ir patį Kupjansko miestą. O pagrindinė priešo užduotis – pasiekti visų pirma Donecko srities sienas.

Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ignatas sako, kad norint turėti pranašumą danguje, Ukrainai reikia 128 naikintuvų.  Pasak jo, tai leistų pakeisti seną aviacijos technikos parką, o tai padėtų danguje kovoti su okupantais.  „Ukrainai reikalingi 128 naikintuvai, norint pakeisti seną techniką – toks skaičius numatytas Ukrainos karinių oro pajėgų vizijoje“, – sakė jis.  J. Ignato teigimu, jei Ukrainai bus perduoti 42 naikintuvai, tai būtų maždaug keturios aviacijos brigados.

Graikija pasiūlė apmokyti Ukrainos pilotus naudotis naikintuvais F-16, pirmadienį oficialaus vizito Atėnuose metu sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Šiandien pasiekėme svarbų rezultatą oro koalicijai: Graikija dalyvaus mūsų pilotų mokymuose su F-16. Dėkojame už šį pasiūlymą“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad pažadėti naikintuvų F-16 pristatymai Ukrainai suteikia jam pasitikėjimo, kad šalis gali užbaigti kruviną Rusijos invaziją. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo pirmadienį Danijoje.  „Šiandien esame tikri, kad Rusija pralaimės šį karą“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas sako, kad Rusija nori įtraukti savo gyventojus į pseudorinkimų organizavimą laikinai okupuotose teritorijose, nes jose okupacinė valdžia neturi vietinių gyventojų palaikymo.  Pasak A. Jusovo, rusai jau vykdo pasiruošimą pseudorinkimams užimtose Ukrainos teritorijose.

Ukrainos kariuomenė, neoficialiais duomenimis, išlaisvino strategiškai svarbią Robotynės gyvenvietę Zaporižios srityje, dėl kurios pastaruosius mėnesius vyko įnirtingos kovos, rašoma „Dialog“. Remiantis karo analitikų turima informacija, rugpjūčio 21-ąją Ukrainos pajėgos išlaisvino Robotynę arba vykdo rusų pajėgų likučių valymą pačiame kaime ir jo apylinkėse. Ukrainos kariuomenės pajėgos ženkliai pasistūmėjo šia kryptimi, rodo duomenys iš atvirų šaltinių.

NATO narių Danijos ir Nyderlandų pažadas suteikti pažangius JAV pagamintus naikintuvus F-16 Ukrainos oro pajėgoms sustiprinti yra naujausias Aljanso pagalbos Ukrainai pokytis nuo plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios prieš beveik pusantrų metų. Gegužės pabaigoje Vokietijoje įsikūrusio Kylio pasaulio ekonomikos instituto atlikto pagalbos Ukrainai stebėjimo duomenimis, JAV yra bene didžiausios ginklų Ukrainai tiekėjos – jų paramos vertė siekia 42,8 mlrd. eurų.

Ukrainos gynybos ministrė Hana Maljar sako, kad laikinai okupuotose teritorijose Rusijos pajėgos susiduria su nemenkais sunkumais.  Pasak jos, dėl okupantų fizinio išsekimo ir didelių Rusijos nuostolių daliniuose stiprėja depresinės nuotaikos.  H. Maljar sako, kad stipriai išaugo piknaudžiavimas alkoholiu, narkotikais bei padaugėjo dezertyravimo atvejų.  Ukrainos gynynos ministrė sako, kad okupantų vadovybė dėl to atvirai pradėjo taikyti griežtas represines priemones.

Tik Ukraina gali nuspręsti, kaip atrodo pergalė kare prieš plataus mąsto invaziją pradėjusią Rusiją, sako Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė. „Manau, kad Ukraina turi nuspręsti, kas yra pergalė šiame kare, ir neturėtų būti jokių svarstymų apie Ukrainos ateitį be Ukrainos“, – sekmadienį išplatintame Indijos naujienų portalo „Firstpost“ interviu sakė I. Šimonytė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Rusija pralaimės plataus masto karą, kurį prieš beveik pusantrų metų pradėjo Ukrainoje. „Šiandien esame įsitikinę, kad Rusija pralaimės šį karą (...). Esu įsitikinęs, kad laimėsime, nes tiesa yra mūsų pusėje“, – sakė V. Zelenskis kalboje prie Danijos parlamento, didelei miniai džiūgaujant ir mojuojant Ukrainos vėliavomis.

 Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį padėkojo Danijos įstatymų leidėjams už pagalbą jo šaliai pasipriešinti beveik pusantrų metų besitęsiančiai Rusijos invazijai. Jis kalbėjo kitą dieną po to, kai Danija ir Nyderlandai paskelbė, kad suteiks Kyjivui amerikiečių gamybos karo lėktuvų F-16. V. Zelenskis sakė, kad jei Rusijos invazija bus sėkminga, Kremliaus karinė agresija gresia ir kitoms Europos dalims.

Ukrainos pajėgos atkovojo nedidelį teritorijos ruožą aplink karo nuniokotą Bachmutą šalies rytuose, tačiau pietiniame fronte nepadarė didesnės pažangos, pirmadienį sakė gynybos ministro pavaduotoja. „Dar trys kvadratiniai kilometrai buvo išlaisvinti (aplink Bachmutą). Iš viso aplink Bachmutą buvo išlaisvinti 43 kv. kilometrai“, – visuomeninei televizijai sakė Hana Maliar. „Pietuose padėtis smarkiai nepasikeitė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, žurnalisto paklaustas, ar Ukraina sutiktų atiduoti savo užimtas teritorijas mainais į narystę NATO, pareiškė, kad vietoj to šalis atiduotų Rusijos Belgorodo sritį. Sekmadienį V. Zelenskis viešėjo Danijoje, kur kartu su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen surengė spaudos konferenciją. Jos metu Ukrainos lyderis sulaukė žurnalisto klausimo, ar Ukraina nesvarsto okupuotų šalies teritorijų mainyti į narystę NATO.

Kai kurios Rusijos žvalgybos tarnybos ragina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atleisti gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą ir pereiti prie agresyvesnio karo. Apie tai skelbia „Bloomberg“. Kaip rašo leidinys, remdamasis savo šaltiniais, dalį Rusijos elito nustebino silpnas V. Putino atsakas į birželį kilusį Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagner“ maištą ir nesugebėjimas nubausti samdinių lyderio Jevgenijaus Prigožino.

Per bepiločio orlaivio ataką Rusijos Naugardo srities aerodrome Ukrainai pirmą kartą pavyko visiškai sunaikinti Rusijos strateginį bombonešį. Apie tai pranešė „The Moscow Times“. „Vakar (rugpjūčio 19 d.) buvo apgadintas mažiausiai vienas orlaivis, pranešė Rusijos Federacijos gynybos ministerija. Nuotraukoje – visiškai sudegęs Tu-22M3“, – rašoma „The Moscow Times“ „Telegram“ kanale.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas teigia, kad Rusija kol kas neturi dabartinio prezidento Vladimiro Putino įpėdinio.  Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:  23:54 | Rusija per dieną Sumų sritį apšaudė 12 kartų Per dieną rusai 12 kartų apšaudė Sumų sritį. Apie tai „Telegram “ pranešė Sumų srities valdžia. „Per dieną rusai įvykdė 12 apšaudymų. Užfiksuoti 86 sprogimai", – rašoma pranešime.