Karas Ukrainoje

Ukrainos kariuomenės teigimu, net jei Rusija sugalvotų pakartoti puolimo iš Baltarusijos teritorijos scenarijų, tai jiems jau nepavyktų prasiveržti į šalies gilumą. Akcentuojama, kad pasienio ruožas yra „ištisi minų laukai“, o nekviestų svečių lauktų artilerija, snaiperiai ir smogiamieji būriai. Kyjivo gynybos pajėgų vadas, generolas-leitenantas Oleksandras Pavliukas pareiškė, kad pasikartojus okupantų bandymams pulti Kyjivą iš Baltarusijos teritorijos priešas būtų sustabdytas jau pasienyje.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip rusų pajėgos gydo savo sužeistus karius. Vaizdo įraše užfiksuotas karys, kuris, A. Heraščenkos teigimu, prieš ukrainiečius kariauja dar nuo 2014 metų. „Okupantas „prieš“ ir „po“, arba kaip Rusija iš tikrųjų „nepalieka savų“. Šis rašistas ukrainiečius žudo nuo 2014 m. Spalį jis buvo sužeistas ir atsidūrė Makijivkos (Doneckas, Rytų Ukraina – red.) ligoninėje.

Baltųjų rūmų aukšto rango pareigūnas trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nesijaudina dėl to, kad per Ukrainos ataką panaudojant, kaip pranešama, JAV tiekiamą artileriją žuvo daug Rusijos karių. Per Naujuosius metus ukrainiečiai smogė pastatui okupuotame Rytų Ukrainos Makijivkos mieste, naudotam kaip kareivinės. Rusija oficialiai pripažino, kad žuvo 89 jos kariai. Nors tai ir taip neįprastai didelis skaičius, Ukrainos kariuomenė teigia, kad žuvo beveik 400 rusų karių.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai apskaičiavo, kad Rusijos pajėgos atakuoti Ukrainą iki 2023 m. gegužės panaudos 1 750 Irano bepiločių orlaivių, jei naudos juos taip pat, kaip 2022 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais. Pasak analitikų, Rusijos pajėgos vis labiau pasikliauja Irane pagamintais bepiločiais orlaiviais vykdydamos atakų kampaniją prieš Ukrainos svarbiausią infrastruktūrą ir, tikėtina, gerokai eikvoja savo dabartines šių sistemų atsargas.

Trečiadienį Ukrainos karinių oro pajėgų priešlėktuvinių ginkluotųjų pajėgų daliniai sunaikino priešo šturmo lėktuvą „Su-25“, atakos sraigtasparnį „Ka-52“ ir rusišką bepilotį orlaivį „Orlan-10“. Apie ataką skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė: „2023 m. sausio 4 d. nuo 11:00 iki 16:00 rytų kryptimi Rusijos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų priešlėktuvinių raketų pajėgų daliniai sunaikino Rusijos atakos lėktuvą „Su-25“, atakos sraigtasparnį „Ka-52“ ir operatyvinį-taktinį bepilotį o...

Vokietija ir JAV siųs Ukrainai papildomos ginkluotės. Apie tai Baltieji rūmai pranešė po Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir JAV prezidento Joe Bideno pokalbio telefonu. JAV ketina tiekti Ukrainai kovos mašinas „Bradley“, o Vokietija – kovos mašinas „Marder“. Abi šalys planuoja apmokyti Ukrainos pajėgas dirbti su šiomis sistemomis. Vokietija Ukrainai taip pat perduos „Patriot“ oro gynybos bateriją.

Rusija šių metų vasarį ruošiasi eskaluoti padėtį fronte, sako Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, rašo UNIAN. „Vasario mėnuo jiems bus labai svarbus“, – pabrėžia jis. „Jie tikisi tam tikro pasunkėjimo, jie ruošiasi. Yra daug ženklų, pavyzdžiui, matome, kad Kozakas (Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas) tapo aktyvesnis. Jis rengia susitikimus su Europos veikėjais, kad priverstų mus pasirašyti tam tikrus „taikos“ susitarimus.

Donbase yra daugybė atviruose laukuose paliktų rusų karių kūnų, sako Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Bodanovas. Anot jo, savo karių lavonus Rusijos pajėgos naudoja kaip priedangą. Apie tai K. Budanovas kalbėjo interviu „ABC News“, rašo UNIAN. Ukrainos žvalgų vadas pasakoja dar gruodžio pabaigoje vykęs į karščiausiu fronto tašku vadinamą Bachmutą. Ten pamatyti vaizdai sukrėtė, teigia jis. „Kareiviai man parodė vietovę, kurioje kaip filmuose sukrauti lavonai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ukrainiečių lyderiui Volodymyrui Zelenskiui trečiadienį pareiškė, kad jo šalis perduos Ukrainai Prancūzijoje pagamintų lengvųjų tankų, siekdama padėti atremti Rusijos invaziją, pranešė Prancūzijos prezidentūra. „Prezidentas norėjo padidinti ... pagalbą“ Ukrainai „ir sutiko pristatyti lengvųjų tankų AMX-10 RC“, pareiškė Prancūzijos prezidento patarėjas po dviejų lyderių pokalbio telefonu.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas serga vėžiu ir greitai mirs, sako Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas. Apie tai jis kalbėjo interviu „ABC News“, rašo UNIAN. „Žinoma. Jis jau seniai serga“, – paklaustas apie kalbas dėl V. Putino ligos atsakė jis. Anot K. Budanovo, V. Putiną užklupusi liga yra vėžys. „Mes tai tiesiog žinome – iš žmonių, šaltinių“, – teigia jis. Žurnalistės paklaustas, kada, jo manymu, V. Putinas mirs, K. Budanovas atsakė: „Manau, kad labai greitai.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas trečiadienį į Atlanto vandenyną pasiuntė fregatą (karo laivą), ginkluotą naujos kartos hipergarsinėmis sparnuotosiomis raketomis, praneša „Reuters“. Taip V. Putinas tarsi davė žinią Vakarams, kad Rusija nesitrauks iš Ukrainos. Rusija, Kinija ir JAV lenktyniauja kurdamos hipergarsinius ginklus. Šie ginklai dėl savo greičio yra laikomi būdu įgyti pranašumą prieš priešininkus.

Rusijos gynybos ministerija kaip įmanydama bando įrodyti savo kariuomenės efektyvumą. Ypač daug dėmesio skiriama tam, kas patiems rusams kelia didžiausią siaubą – Ukrainos naudojamoms amerikiečių raketų paleidimo sistemoms HIMARS. Pasirodo, kad oficialiais Rusijos duomenimis jie jau „sunaikino“ daugiau šių sistemų negu Ukraina apskritai jų kada nors turėjo.

Okupuotoje Zaporižios srities dalyje esančiame Vasiljevkos mieste apšaudyta Rusijos karinė komendantūra. Vietos valdžios statytiniai tvirtina, kad karinės vadovybės pastatą atakavo Ukrainos artilerija, ukrainiečiai sako, kad tai pačių rusų išpuolis. Ataką patvirtino tiek Ukrainos kariuomenė, tiek kolaborantų judėjimo „Mes kartu su Rusija“ atstovas Vladimiras Rogovas. Tačiau abiejų pusių versijos skiriasi savo detalėmis.

Rusams, kurie nuo tada, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, kovoja Ukrainos pusėje „Rusijos laisvės“ legiono sudėtyje, slaptumas yra itin svarbus. Tikslus jų personalo skaičius yra griežtai konfidencialus, jų pareigos niekada neatskleidžiamos, o jų pareiškimai kruopščiai formuluojami. Jų atstovas, pasivadinęs Cezario vardu, vaikšto po stačiatikių vienuolyno liekanas Dolinoje, Rytų Ukrainos Donecko regiono kaime, kuris rudenį buvo atkovotas iš Rusijos pajėgų.

Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos atstovai paskelbė, kad Rusija stiprina savo pajėgas Krymo šiaurėje ir siekia išsaugoti vadinamąjį „sausumos koridorių“ į 2014-aisiais okupuotą pusiasalį. Nauji daliniai skubiai perkeliami į Krymo pusiasalio šiaurinę dalį siekiant išlaikyti okupuotas teritorijas, rašoma UNIAN.

Baltarusijos stebėtojų grupė „Beraluski Hajun“ skelbia, kad trečiadienį Rusijos pajėgos į dangų virš Baltarusijos pakėlė du savo karinius lėktuvus. Tuo metu visoje Ukrainos teritorijoje aidi oro pavojaus sirenos. Vienas iš rusų virš Baltarusijos pakeltų lėktuvų – žvalgybinis A-50U, antradienį atvykęs į Mačiuliščių aerodromą Baltarusijoje. Antrasis – 10:38 val. pakeltas naikintuvas MiG-31K.  Atsižvelgus į Rusijos aviacijos veiklą, Ukrainoje paskelbtas oro pavojaus signalas.

Buvęs Rusijos kosmoso agentūros vadas Dmitrijus Rogozinas, kurio gimtadienio šventę viename iš okupuoto Donecko restoranų apkartino ukrainiečių artilerijos pabūklų apšaudymas. Jo metu žuvo du šventės svečiai, o pats D. Rogozinas buvo sužeistas į nugarą ir sėdmenis. Neseniai Maskvoje operuotas odiozinis Kremliaus atstovas tęsia savo ilgametės neapykantos NATO šalims tradicijas.

Antradienį, sausio 3 d., Ukraina patyrė pirmąjį šių metų žemės drebėjimą, skelbia UNIAN. Pagrindinio specialiosios kontrolės centro duomenimis, žemės drebėjimo stiprumas buvo 3,8 balo pagal Richterio skalę (stiprumas matuojamas nuo 1 iki 10). Kaip pranešama, drebėjimai užfiksuoti netoli Iršavos miesto, Užkarpatės srityje, pietvakarių Ukrainoje. „Pagal klasifikaciją, [tokio stiprumo] žemės drebėjimą pastato viduje jaučia daug žmonių, lauke – keli. Žmonės pabunda, bet niekas neišsigąsta.

Privačios karinės bendrovės „Wagner“ įkūrėjas ir vadovas Jevgenijus Prigožinas atsakomybę už nesėkmes Bachmute bando permesti Rusijos gynybos ministerijai, teigia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai. Naujausioje savo apžvalgoje instituto analitikai rašo, kad J. Prigožinas bando pateisinti „Wagner“ samdinių pažangos stoką Bachmute, Rytų Ukrainoje, taip patvirtindamas ankstesnius ISW vertinimus, kad Rusijos puolimas Bachmute jau pasiekė kulminaciją.

Vietos gyventojai ir liudininkai praneša apie antradienį, sausio 3 dieną, Rusijos miestuose Rostove prie Dono ir Kurske nuaidėjusius sprogimus. Taip pat skelbiama apie trečiadienio naktį Kryme netoli karinės bazės girdėtus sprogimus. Platformoje „Telegram“ vietos gyventojai skelbia nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose matyti sprogimai Rusijos miestuose, rašo „Ukrainska Pravda“. Paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti blyksniai danguje ir girdimi sprogimų garsai.

Rusija vargu ar sugebės surengti naują plataus masto puolimą prieš Ukrainą, sako karinis ir politinis apžvalgininkas Aleksandras Kovalenko. Anot jo, per mėnesį rusams reikia mažiausiai 50 tūkst. karių, o rudeninės mobilizacijos resursus Rusija jau išnaudojo. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:53 | Zelenskis: šiais metais reikia nutraukti Rusijos agresiją Šiais metais reikia nutraukti Rusijos agresiją, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusija yra pasiryžusi į karą mesti viską, kad tik atitolintų savo pralaimėjimą kare prieš Ukrainą, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis antradienį kalbėjo kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN. „Neabejojame, kad dabartiniai Rusijos vadovai mestų viską, ką turi, ir visus, kuriuos gali sutelkti, kad pabandytų pakreipti karą kita linkme ir bent jau atitolinti savo pralaimėjimą“, – pabrėžia jis. Vis dėlto V. Zelenskio manymu, būtina užkirsti kelią tokiam scenarijui.

Rusijos medikai bėga iš laikinai okupuoto Melitopolio, rašo UNIAN. Anot miesto mero Ivano Fiodorovo, rusai dėl to ėmė panikuoti ir bando papirkti Ukrainos medikus, kad šie tarnautų rusams. I. Fiodorovas mano, kad rusų medikai bėga dėl kelių priežasčių. Viena jų – yra daug sužeistų rusų, kuriems nepakanka nei medicinos personalo, nei lovų.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas suplanavo pokalbius su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, rašo UNIAN. Pokalbiai turėtų vykti sausio 4 d., šį trečiadienį. Derybas su Turkijos lyderiu Kremlius patvirtino. Išsamesnės informacijos apie derybų temas nepateikiama. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug dėmesio skiriama galimoms Ukrainos ir Rusijos deryboms.

Kruvinos rusų agresijos sukelti nuostoliai Ukrainai jau viršijo 700 mlrd. dolerių, sako šalies premjeras Denysas Šmyhalis. Anot jo, dar pernai metų birželį ši suma buvo perpus mažesnė. „Kartu su Pasaulio banku planuojame dar kartą patikrinti, kokie yra Ukrainos poreikiai, kad ji galėtų greitai atsigauti. Norėčiau jums priminti, kad birželio pradžioje yra tokia fiksacija. Tuo metu žala siekė 350 mlrd. dolerių.

Sudėtingiausia padėtis šiuo metu išlieka prie Bachmuto, sako Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas. Situaciją fronte jis komentavo kalbėdamas su JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku Marku Milley, rašo UNIAN. „Vyksta smarkūs mūšiai ties Svatovės-Kreminos linija, taip pat Lysyčansko kryptimi. Sudėtingiausia padėtis išlieka Soledaro-Bachmuto-Majorsko ruože.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį nurodė savo vyriausybei iki vasario užtikrinti, kad kino teatruose būtų rodomi dokumentiniai filmai, skirti jo puolimui Ukrainoje ir kovai su „neonacių“ ideologija. Kremlius savo pareiškime nurodė, kad kultūros ministerija šį įsakymą turi įgyvendinti iki vasario 1-osios.

Pietų Ukrainoje aptiktas dar vienas kankinimo kambarys, rašo „Sky news“. Anot Ukrainos saugumo tarnybos (SBU), kambarys rastas išlaisvintame Mykolajivo mieste. Patalpoje rusai „laikė ir žiauriai kankino vietos gyventojus, kurie atsisakė bendradarbiauti su priešu“, ir bandė išgauti Ukrainos patriotų adresus. „Aukos buvo dusinamos plastikiniais maišais, mušamos sunkiais daiktais, naudotas elektrošokas“, – cituojama tarnyba.

Ukrainos kariuomenė išplatino vaizdo įrašą, kuriame „kapitonas haimarsas“ kreipiasi į rusų karius ir pateikia siūlymą – mainais į jų pačių gyvybių išsaugojimą perduoti nurodytu kontaktu Rusijos kariuomenės karinės technikos dislokavimo vietas. Triuškinantį smūgį Rusijos pajėgoms Naujųjų metų naktį sudavusi Ukrainos kariuomenė aktyviai dirba ir informaciniame lauke.

Naujametę naktį Ukrainos pajėgoms sunaikinus Rusijos mobilizuotųjų karių dalinį Makijivkoje pačioje Rusijoje iš pradžių suskubta kaltinti šalies karinę vadovybę, tačiau pastaroji kaltinimus iš pradžių „permetė“ patiems kariams, o vėliau atrado ir „tradicinį“ kaltininką – Vakarus. Rusijos propaganda užtruko tris dienas, kad susigaudytų, ką reikia apkaltinti dėl šimtus rusų karių gyvybių nusinešusio Makijivkos profesinio rengimo mokyklos pastato apšaudymo.

Prašymas į apsikeitimą belaisviais su Ukraina įtraukti Viktorą Medvedčuką – buvusį ukrainiečių įstatymų leidėją ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininką, kaltinamą valstybės išdavyste, – atėjo iš Maskvos pusės, antradienį skelbia turkų žiniasklaida. „Prašymą iškeisti Medvedčuką pateikė rusai, o kai ukrainiečiai sutiko, derybos vyko Ankaroje, Nacionalinėje žvalgybos organizacijoje.

Internautus pakerėjo vaizdo įrašas, kuriame Ukrainos karys Olehas Berestovijus dainuoja lopšinę savo naujagimiui sūnui, miegančiam tiesiog ant kario gitaros. Šiuo įrašu O. Berestovijus pasidalijo savo „Facebook“ paskyroje, skelbia UNIAN. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip gynėjas atlieka lopšinę ir groja gitara, o jo gruodžio 1-ąją gimęs sūnus Teodoras ramiai miega ant muzikos instrumento.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pranešė, kad Rusijos pajėgos, lapkritį atsitraukdamos iš pietuose esančio Chersono srities miesto Beryslavo, susprogdino elektrinę. Ministras tai vadina teroro aktu. „Beryslave (Chersono sritis) rusai atsitraukė ir tyčia susprogdino elektrinę“, – „Twitter“ rašė O. Reznikovas, pridurdamas, kad Ženevos konvencija tokius veiksmus prilygina teroro aktui.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) antradienį paskelbė pirmuosius įtarimus Rusijos generolui ir Rusijos karinio laivyno admirolui dėl civilių objektų apšaudymo šalies teritorijoje.  „Saugumo tarnybos tyrėjai surinko aukštos kokybės įrodymų apie du Rusijos aukščiausios vadovybės atstovus, atsakingus už civilių objektų apšaudymą Ukrainoje. Vienas iš jų – oro ir kosmoso pajėgų tolimosios aviacijos vadas, Rusijos ginkluotojų pajėgų pulkininkas Sergejus Kobylašas.

Į Makijivką išsiųstų rusų žmonos patvirtino faktą, kad ukrainiečiai HIMARS raketomis apšaudė improvizuotą dalinį buvusiame profesinio rengimo mokyklos pastate ir paneigė Rusijos gynybos ministerijos pranešimą apie 63 žuvusius. Jų teigimu, netektys yra daug didesnės, o karinė vadovybė nutyli tikruosius nuostolius. Viena iš „Važnyje istoriji“ pašnekovių, kurios vyras buvo tame pastate paaiškino, kad jam pavyko išsprukti į lauką jau po pirmojo smūgio, iš viso jų buvo keturi.

Kremliui ištikimas privačios karinės bendrovės „Wagner“ steigėjas Jevgenijus Prigožinas sureagavo į Naujųjų metų išvakarėse ukrainiečių surengtą smūgį okupuotoje Makijivkoje dislokuotiems rusams. Vienas Rusijos žurnalistų J. Prigožinui apie išpuolį uždavė keletą klausimų, kuriuos jis pavadino „teisingais“, tačiau atsakyti atsisakė, skelbia UNIAN.

Krašto apsaugos ministerija žada nuoseklią tolesnę karinę paramą Ukrainai 2023-iaisiais, tam nustatytos šešios pagrindinės nuoseklios paramos kryptys, antradienį pranešė ministerija. Pasak KAM, svarbi Lietuvos karinės paramos Ukrainai dalis šiemet bus įsigijimai, įskaitant ir įnašą į tarptautinį paramos Ukrainai fondą, skirtą sunkiosios ginkluotės pirkimams finansuoti.

Ukrainos pasiuntinys Vokietijoje Oleksijus Makejevas pareiškė, kad Rusija privalo praeiti denacifikacijos procesą. Tai būtų karo nutraukimo pagrindu, tačiau negarantuotų taikos. „Obozrevatel“ cituojamas Ukrainos diplomatas pažymėjo, kad Rusijai yra būtina atgailauti vokiečių pagrindu – ji turi įrodyti savo pačios civilizuotumą ir demokratines vertybes.

Ukrainos gynybos pajėgos atakavo Rusijos pajėgas netoli Čulanivkos kaimo, Chersono srityje, ir skelbia nukovusios apie 500 rusų karių. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo kasdienėje ataskaitoje skelbia, kad išpuolio metu iš viso buvo nukauta 500 rusų karių, skaičiuojant žuvusius ir sužeistus. „Gruodžio 31 d. Ukrainos gynybos pajėgų daliniai patvirtino apšaudymu padarytą žalą priešo darbo jėgai ir karinei technikai Čulanivkos gyvenvietės rajone, Chersono srityje.

Prancūzijos televizijos TMS korespondentas Paulis Gasnier tiesioginio eterio metu tapo rusų surengtos atakos Kramatorske, Rytų Ukrainoje, liudininku. Vėlų pirmadienio vakarą Rusijos karinės pajėgos raketomis atakavo Donecko srityje esantį Kramatorsko miestą. Miesto meras Oleksandras Hončarenka „Telegram“ skelbė: „Kramatorskas puolamas. Likite slėptuvėse, naktis nerami“. Prancūzų žurnalistas P. Gasnier viešėjo Kramatorske būtent išpuolio dieną ir jis netikėtai tapo apšaudymo liudininku.

Ukrainos pajėgos iš rusų okupacijos išvadavo Didžiojo Potiomkino salą, esančią tarp kairiojo ir dešiniojo Dniepro krantų netoli Chersono. Apie tai skelbia Ukrainos leidinio „Ukrainska Pravda“ šaltiniai, taip pat Ukrainos deputato Oleksijaus Hončarenkos „Telegram“ išplatintas vaizdo įrašas. „Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino Didžiojo Potiomkino salą. Tai sala tarp kairiojo ir dešiniojo Dniepro krantų netoli Chersono“, – savo „Telegram“ įraše skelbia deputatas.

Nepaisant milžiniškų nuostolių Ukrainoje Rusija netrukus gali bandyti vėl žengti į Charkivą, sako ukrainiečių kariškis Serhijus Melnykas. Anot jo, rusai tam pasitelks neapmokytus karius ir bandys atkirsti Charkivą nuo Kyjivo. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:47 | Zelenskis: Rusiją į karą yra pasiryžusi mesti viską Rusija yra pasiryžusi į karą mesti viską, kad tik atitolintų savo pralaimėjimą kare prieš Ukrainą, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Kyjive vasario 3 dieną įvyks Ukrainos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, kuriame bus aptarta finansinė ir karinė parama, teigiama pirmadienį išplatintame prezidento Volodymyro Zelenskio biuro pranešime.  Vis dėlto blokas antradienį nepatvirtino, kad toks susitikimas vyks būtent Ukrainos sostinėje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas palaiko tiesioginius ryšius su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje, o kiti ES politikai taip pat palaiko diplomatinius ryšius su Rusija. Tai pirmadienį DW pareiškė Vokietijos vyriausybės atstovė Christiane Hoffmann. Apie tai ji kalbėjo leidinio paklausta apie Maskvos derybas su Ukraina. „Būtų klaidinga manyti, kad nėra jokių kontaktų ir pokalbių su Rusija.

Visų okupuotų Ukrainos teritorijų išlaisvinimas tęsis ir 2023-iesiems pasibaigus, mano karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenko, rašo UNIAN. Anot jo, okupuotų teritorijų išlaisvinimui įtakos turi ne tik priešo išsekimas, bet ir daugybė kitų dalykų. „Iki šiol labai dažnai girdžiu apie Ukrainos išlaisvinimą iki 2023 m. vasaros, iki 2023 m. pabaigos ir kitus variantus.

Karas Ukrainoje tęsis, sako vienos didžiausių Ukrainą remiančių organizacijų „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas. Anot jo, nors rusai jau išnaudojo didžiąją dalį savo raketų, jų dar turi tiek, kad galėtų surengti naujus smūgius Ukrainai. Apie tai jis pirmadienį diskutavo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Kalbėdamas apie prognozes fronte Ukrainoje, J. Ohmanas pabrėžė, kad šiuo metu daug vilties išreikšti negalima. „Nebus gerai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas apibendrino 2022-uosius, rašo „Kanal 24“. Praėję metai Ukrainai pažėrė didžiulių iššūkių, tačiau atskleidė ukrainiečių herojiškumą. Metų apžvalga V. Zalužnas pasidalijo savo „Telegram“ kanale. Ukrainiečių laimėjimai ir rusų nuostoliai Per praėjusius metus ukrainiečiai atgavo 40 proc. teritorijų, kurias rusai buvo užgrobę nuo vasario 24-osios arba 28 proc. visų nuo 2014 m. agresorės užgrobtų teritorijų.

Naujųjų naktį priefrontės Makijivkoje susprogdintas profesinės mokyklos pastatas, kuriame buvo apgyvendinti Rusijos mobilizuotieji. Rusijos kariuomenė oficialiai iš pradžių skelbė apie 15 „nukentėjusiųjų“, vėliau patikslino informaciją – 65 žuvę. Tačiau rusų karo žurnalistai ir kiti informacijos šaltiniai praneša apie „šimtus žuvusiųjų“. 2023-ieji Rusijai prasidėjo rekordiniais nuostoliais – manoma, kad per vieną ataką ukrainiečiai dar nebuvo nukovę daugiau rusų karių.

Buvusio NATO generolo, NATO Jungtinės pajėgų vadavietės vado Hanso Lotharo Domrose teigimu, Rusija ir Ukraina dar bandys iki vasaros užsitikrinti savus tikslus, tačiau vėliau bus priverstos eiti į kompromisus ir skelbti paliaubas. Lietuvoje 2015-aisiais lankęsis ir tuomet NATO Jungtinės pajėgų vadavietės vadovo pareigas užėmęs H. L. Domrose mano, jog jau šių metų vasarą galima Rusijos ir Ukrainos kare galima tikėtis paliaubų.