Karas Ukrainoje

Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija užsiminė apie derybas su Ukraina. Tiesa, derybų atveju ministerija nori, kad jos vyktų be tarpininkų. „Jei ir kai šie ryšiai atsinaujins, jie greičiausiai bus ir tiesioginiai“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksejus Poliščiukas, skelbia UNIAN. Anot jo, Vakarai, turėdami „savo tikslų“, neturėtų dalyvauti Maskvos ir Kyjivo derybose.

Kremliui reikia bent kažkokios pergalės Ukrainoje, kad paskatintų Rusijos visuomenę tęsti ir taip užsitęsusį karą. Bet kuris užgrobtas Ukrainos miestas yra Maskvos simbolis. Būtent taip Rusijos sprendimą tęsti kovas dėl ilgai nesugebamų užimti Rytų Ukrainos miestų aiškina Ukrainos atsargos pulkininkas Olehas Ždanovas. „Soledaras yra simbolis. Soledaras, Bachmutas... Bet kuri gyvenvietė šiandien yra Rusijos Federacijos simbolis.

JAV Karo studijų instituto analitikai teigia, kad Rusijos pajėgos tikriausiai jau užėmė Rytų Ukrainoje esantį Soledaro miestą, tačiau tai neprives prie strategiškai svarbaus Bachmuto apsupimo. Naujausioje savo ataskaitoje instituto analitikai mano, kad Rusijos pajėgos kontroliuoja daug, jei ne visą Soledarą, ir joms, atrodo, pavyko išstumti Ukrainos pajėgas iš vakarinio miesto pakraščio.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas artimiausiomis dienomis ruošiasi pradėti naują, didelio masto mobilizacijos pradžią. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:43 | Vokietijos gynybos ministrė ruošiasi atsistatydinti Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht ruošiasi atsistatydinti, o tai, kaip rašo „SkyNews“, gali paaštrinti Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo problemas.

Rusija paskelbė kare prieš Ukrainą sunaikinusi „Bradley“ kovos mašinų, rašo UNIAN. Pabrėžiama, kad Rusijos teiginys yra netiesa, mat šių kovos mašinų Ukraina dar net negavo. Jungtinės Valstijos sausio pradžioje paskelbė apie 3 mlrd. JAV dolerių (2,8 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį, kaip sakė Baltieji rūmai, bus įtraukta ir šarvuočių „Bradley“. Nors jų Ukrainoje dar nėra, Rusija jau skelbiasi mašinas naikinanti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako nesitikintis, jog šią vasarą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu jo šaliai būtų pasiūlyta pilnavertė narystė Aljanse, bet tikisi, jog sąjungininkės pasiųs nuo Rusijos agresijos besiginančiai jo šaliai signalą dėl šios perspektyvos ateityje.

Baltarusija šiuo metu nekelia tiesioginės grėsmės Ukrainai, tačiau Ukrainos gynybos pajėgos palaipsniui didina savo pajėgumus pasienyje, „Ukrinform“ cituoja ukrainiečių generolą Serhijų Najevą. „Šiuo metu situacija Baltarusijoje nekelia tiesioginės grėsmės Ukrainai. Nuolat bendraujame su užsienio partneriais. Ypač su partneriais iš JAV, Lenkijos ir kt. Mūsų žvalgyba taip pat nuolat veikia.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vėl vyks į Baltarusiją, rašo „Sky news“. Čia paskutinį kartą jis lankėsi prieš kelias savaites, gruodžio 19-ąją, kai į Baltarusiją vyko pats režimo lyderis Vladimiras Putinas. Pranešama, kad ateinantį ketvirtadienį S. Lavrovas vyks į Minską susitikti su Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos nariais. Vakarų ekspertai mano, kad Rusija spaudžia Baltarusiją tiesiogiai įsitraukti į karą Ukrainoje.

Sankcijos nėra veiksmingiausia priemonė pakeisti Rusijos visuomenės požiūrį į agresiją Ukrainoje, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, sankcijos kol kas nepasiekė norimo rezultato, o svarbiausios Rusijos agresiją galinčios stabdyti priemonės šiuo metu yra karinė ir politinė parama Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėkoja Lietuvai už paramą ir sako pasitikintis lietuviais. Anot jo, Ukraina šiuo metu gina visos Europos vertybes, o būtent sąžininga ir atvira sąjungininkų parama padės nugalėti Rusijos agresiją. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo išskirtiniame interviu TV3 laidai „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Pokalbio metu Ukrainos prezidentas taip pat aptarė ir kitas svarbias temas.

Ukrainos Luhansko srityje buvo rasta kankinimo kamerų, sako srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus, rašo „Ukrinform“. Anot jo, informaciją apie kankinimo kambarius pateikė jose apsilankę žmonės. „Kalbant apie kankinimų kameras, deja, turime informacijos apie jų egzistavimą Luhansko srityje. Ten buvę žmonės sako, kad net siaubo filmuose nėra matę, ką kankintojai daro su vyrais ir net moterimis. Pirmiausia informaciją apie kankinimo kameras gavome iš Rubižnės.

Rusija ketvirtadienį pranešė, kad jos pajėgos artėja prie druskos kasyklų miesto Rytų Ukrainoje užėmimo, o tai reikštų Kremliui neišvengiamą pergalę, tačiau pareikalautų daugybės rusų aukų ir didelės teritorijos, į kurią jie pretenduoja, sunaikinimo. Per pastarąsias 24 valandas mūšyje dėl Soledaro žuvo daugiau kaip 100 Rusijos karių, per televiziją pranešė Ukrainos Donecko gubernatorius Pavlo Kyrylenko.

Ukrainos Bachmuto miesto, esančio fronto linijoje, viename sveikatos centre gydytoja Jelena Molčanova palydi pacientus į siaurą kabinetą, šildomą malkomis kūrenamos krosnelės, kur išduoda vaistus ir užpildo mirties liudijimus. Kartais jos lankytojai – paskutiniai kasdien apšaudomo miesto, kur nutrauktas pagrindinių paslaugų teikimas, gyventojai – tiesiog ieško prieglobsčio nuo stingdančio šalčio.

Ukraina gedi 6-metės Elios, kuri gyveno pafrontės Avdijivkoje, nuolat apšaudomoje Rusijos pajėgų. Vietos administracijos atstovų teigimu, ją prižiūrinti močiutė nenorėjo evakuotis ir laiku neiškvietė pagalbos jau merdinčiam vaikui. Manoma, kad mergaitę nuo karo baisumų ištiko širdies smūgis. Avdijivkos karinės-civilių administracijos vadovas Vitalijus Barabašas savo feisbuke paviešino tragišką 6-metės Elios istoriją. „Tai paprasčiausias siaubas. Šiandien mes su tokiu atveju susidūrėme.

Rusijos teismas nuteisė 24 metų profesionalų karį penkerių metų laisvės atėmimo bausme už atsisakymą kariauti Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Karys, „nenorėdamas dalyvauti specialiojoje karinėje operacijoje“, 2022 metų gegužę neatvyko į tarnybą, pranešė Uralo pietuose esančios Baškirijos respublikos teismų spaudos tarnyba. Teisėsaugos institucijos šį vyrą, Marselį Kandarovą, surado rugsėjo mėnesį, sakoma pareiškime.

Jeigu Rusijos pajėgoms pavyktų užimti visą Donecko sritį, kitas žingsnis būtų bandymas okupuoti Zaporožią, pareiškė Ukrainos kariuomenės atstovas Oleksijus Hromovas. Jo teigimu, Rusija tam tolimesniam puolimui suformuos ne mažiau 20 divizijų ir padidins karių skaičių iki 1,5 mln. Jo teigimu, Kyjive numatoma, kad artimiausiu metu Rusijos kariuomenė aktyvuos bandymus užgrobti tas kelias likusias Donbaso regiono gyvenvietes, kurias šiuo metu kontroliuoja Ukrainos kariuomenė.

Naujųjų metų išvakarėse Rytų Ukrainoje, Makijivkoje, žuvusių Rusijos karių artimieji netiki Rusijos gynybos ministerijos versija apie tai, kas nutiko. Tai atskleidžia BBC pokalbiai su žuvusių karių šeimomis. Per Naujųjų metų išpuolį Ukraina smogė pastatui okupuotame Ukrainos rytiniame Makijivkos mieste. Rusija pripažino, kad pastate, kuris buvo naudojamas kaip kareivinės, žuvo 89 jos kariai. Ukraina teigia, kad per šią ataką žuvo per 400 rusų karių.

Viena iš priežasčių, kodėl Europos Sąjunga nenubaudė Baltarusijos taip kaip Rusijos pastaraisiais sankcijų paketais, yra pačios Ukrainos prašymas nebausti Minsko. Apie tai skelbia Laisvės radijo korespondentas Rikardas Jozwiakas, remdamasis savo šaltiniais.

Jau šį ketvirtadienį, sausio 12 dieną, 19:30 TV3 televizijos eteryje ir naujienų portale tv3.lt pasirodys speciali Edmundo Jakilaičio laida „Dėmesio centre“ su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Išskirtiniame interviu už savo ir visų mūsų laisvę kovojančios šalies prezidentas pasidalins svarbiausiomis įžvalgomis apie Ukrainos ateitį, ryšį su Lietuva ir reikšmingiausius ateities planus. E. Jakilaitis su Ukrainos prezidentu aptarė ne vieną svarbią temą.

Viena iš pagrindinių pasaulio lyderių užduočių – sustabdyti branduolinį mygtuką laikantį V. Putiną, įsitikinęs rusų opozicijos politikas Aleksandras Ryklinas. Jo manymu, Vakarai kol kas nedemonstruoja pakankamai ryžto, kad padėtų tašką šioje istorijoje ir nežino, kaip elgtis su Rusija. Iš Rusijos pabėgusio buvusio šios šalies žurnalisto ir politiko teigimu, Vakarų šalys, tikėtina, baiminasi Rusijos griūties labiau už patį V. Putiną.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas mano, kad Kremlius, per Rusijos invazijos į Ukrainą metines norėdamas pademonstruoti rusams bent kokią nors pergalę, gali imtis žaidimo va bank. O. Danilovas Ukrainos televizijai sakė, kad Maskva jau „rengiasi tam tikriems įvykiams“ artėjant 2023 metų vasario 24-ajai – Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms.  Pareigūnas mano, kad V. Putinui bus svarbu pranešti apie bent tam tikrą pažangą fronte.

Rusijos gynybos pramonė nesugeba laiku papildyti amunicijos atsargų, todėl Rusijos pajėgoms šiemet bus sunku vykdyti puolimą Ukrainoje, savo naujausioje ataskaitoje rašo JAV Karo studijų institutas (ISW). „Rusijos gynybos pramoninės bazės nesugebėjimas išspręsti amunicijos trūkumo greičiausiai trukdys Rusijos pajėgoms 2023 metais tęsti puolimo operacijas Rytų Ukrainoje“, – rašo ISW analitikai.

Maskvos puolimui Ukrainoje vadovaus nebe generolas Sergejus Surovikinas, o pats Rusijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas. JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai mano, kad už šios rokiruotės slypi Rusijos prezidento Vladimiro Putino noras dar ilgai tęsti karą Ukrainoje.

JAV kartu su sąjungininkėmis rengia naują sankcijų paketą, kuriuo siekiama apriboti Rusijos naftos produktų eksportą, skelbia „The Wall Street Journal“. Pasak leidinio, šią savaitę vykusiuose susitikimuose Europoje JAV iždo departamento pareigūnai aptarė būsimų sankcijų Rusijos naftos produktams detales, kurios įsigalios vasario 5 d. Sankcijomis būtų nustatytos dvi Rusijos naftos produktų kainų viršutinės ribos – viena brangių eksporto prekių (pavyzdžiui, degalų) kaina, o kita – žemos kainos, ...

Ukrainos oro pajėgų 46-oji brigada skelbia apie nedidelį ukrainiečių postūmį Soledare. Anot kariškių, Soledaras išlieka Ukrainos, ukrainiečiai čia vykdo kontratakas. Tuo pačiu metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia, kad Soledarą ir Bachmutą ginantys ukrainiečių daliniai bus nedelsiant ir nepertraukiamai aprūpinami viskuo, kas būtina.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ne veltui pakyrė naują rusų pajėgų Ukrainoje vadovą, mano politikos analitikas Markas Galeotti, rašo UNIAN. Anot eksperto, gali būti, kad Kremlius ruošiasi dideliam puolimui. Rusija trečiadienį vėl pakeitė savo kariuomenės vadą Ukrainoje ir paskyrė savo pajėgoms šiame konflikte vadovauti kariuomenės vadą Valerijų Gerasimovą.

Į frontą Ukrainos rytuose atvykę Rusijos kariai pasipiktino sąlygomis, rašo UNIAN. Plintančiame vaizdo įraše matyti, kaip savo vadams rusai skundžiasi neparuoštomis ir apledėjusiomis pozicijomis. Įraše taip pat matoma, kaip rusų grupė kasa ledu ir sniegu padengtas tranšėjas. „Ar mes turime čia gyventi?“ – suglumę klausia jie. „Beje, dabar minus 20, mums siūloma gyventi čia – lede.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime, Aljansas priims konkrečius sprendimus dėl Ukrainos narystės NATO, rašo UNIAN. Apie tai jis trečiadienį kalbėjo Lvive per spaudos konferenciją su Lietuvos ir Lenkijos prezidentais. „Kalbant apie Vilnių. Šiandien vien paramos Ukrainai atvirų durų retorikos forma nepakanka. Būtent, to nepakanka, kad motyvuotume mūsų valstybę, o tiksliau – mūsų karius“, – sakė V. Zelenskis.

Rusijos atstovai pastaruoju metu vis aktyviau grasina Vakarams dėl šios demonstruojamos vienybės su Ukraina, tačiau efektas gaunasi atvirkštinis – Vakarų šalys, nors ir ne visada tiek, kiek Ukraina pageidautų, tačiau teikia precedento neturinčią karinę pagalbą.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskyrė generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą Jungtinės pajėgų grupės vadu, pranešė ministerija, rašo BBC Russian. Anksčiau šias pareigas ėjo Sergejus Surovikinas – jis tapo V. Gerasimovo pavaduotoju. „Specialiosios operacijos vadovavimo lygio padidėjimą lėmė vykdomų užduočių masto išplėtimas ir būtinybė organizuoti glaudesnę šakų ir padalinių sąveiką“, – cituojama ministerija. S. Surovikinas pareigas ėjo nuo pernai metų spalio.

Ukraina gali laimėti karą šiais metais, jei Vakarų šalys padidins ginklų, ypač ilgojo nuotolio raketų sistemų, tiekimą, trečiadienį sakė Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas. „Tik daugiau kaip 100 kilometrų nuotolio raketos leis mums gerokai paspartinti teritorijų deokupaciją“, – sakė jis interviu naujienų agentūrai AFP ir pridūrė, kad pagal tokį scenarijų karas baigtųsi vėliausiai rudenį.

Ukrainiečiai užfiksavo aktyvų Rusijos pasirengimą naujam masiniam raketų išpuoliui prieš Ukrainą, rašo UNIAN. Apie tai liudija žvalgybinių dronų veikla, sako Ukrainos pietų pajėgų atstovė Natalija Humeniuk. Anot jos, rusams paprastai prireikia nuo 10 iki 14 dienų persiginkluoti ir pasiruošti naujam puolimui. Šiuo metu Ukrainai yra iškilęs mišraus oro puolimo pavojus, kai gali būti naudojami ir dronai, ir raketos.

Lietuva ir Lenkija paskelbė apie karinės technikos perdavimą Ukrainai, netrukus apie tokius pat ketinimus paskelbė ir Jungtinė Karalystė. Susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad šalis yra pasirengusi perduoti ukrainiečiams tankų kuopą (14 tankų), o Lietuvos prezidentas – oro gynybos sistemas.

Lenkijos prezidentas Andzejus Duda pareiškė, kad Lenkija perduos Ukrainai vokiškų tankų „Leopard“ kuopą, skelbiama „Nexta“. Šiandien Kyjive susitinka Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentai, tariamasi dėl paramos Ukrainai vystymo. Lenkijos prezidentas pareiškė, kad Lenkija yra pasirengusi perduoti Ukrainai kuopą vokiškų tankų, tačiau tai turi būti koalicijos sprendimas.

Mūšiai Soledare ir Bachmute Rytų Ukrainoje laikomi kruviniausiais per visą karą, trečiadienį naujienų agentūrai AFP teigė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas. „Viskas, kas dabar vyksta aplink Bachmutą ir Soledarą, yra kruviniausios šio karo scenos“, – interviu metu sakė M. Podoliakas. Rusijos ginkluotosios pajėgos, ypač „Wagner“ samdinių daliniai, jau kelis mėnesius bando perimti šią teritoriją rytiniame Donbaso regione.

Rusija ir Baltarusija už kelių dienų pradės dar vienas bendras pratybas visoje Baltarusijoje. Jos vyks ir greta Lietuvos sienų. Karinės pratybos kaimyninėje šalyje vyksta itin dažnai, štai  neseniai šalia savo sienų matėme marširuojančius tankus, o kariai mokėsi keltis per Nemuną greta Druskininkų.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Lvive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymiru Zelenskiu ir Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda bei pasirašė deklaraciją dėl tolesnės paramos Kyjivui tęsiantis Rusijos agresijai.

Dmirtrijus Medvedevas grasina Vakarams naujametinėmis „dovanomis“ ir grasina Vakarams susidorojimu. Ar kas nors dar bijo tokių Rusijos grasinimų? O gal būtent dėl tokių pareiškimų pagalba Ukrainai netiekiama taip greitai, kaip būtų galima? Pasaulio ir Lietuvos įvykius tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas, Andrius Jakimčuk ir Martynas Žilionis.

Rusų pareiškimai apie Soledaro užėmimą neatitinka tikrovės, trečiadienį transliuotojui „Suspilne“ sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatas. „Rusai sako, kad Soledaras yra jų kontroliuojamas, bet tai netiesa. Išsamesnės informacijos laukite generalinio štabo ataskaitoje“, – sakė jis.

Praėjusį lapkritį Turkija Ukrainai pradėjo slapta perdavinėti Šaltojo karo laikų kasetinius sprogmenis, skelbia leidinys „Foreign Policy“, kuriame cituojami anoniminiai JAV ir Europos pareigūnai. Leidinys rašo, 2022 metų pabaigoje Turkija į Ukrainą pradėjo siųsti amerikiečių sukurtus kasetinius artilerijos sviedinius.

JAV oro pajėgų bazė Ramšteine antradienį pranešė, kad kitą savaitę Jungtinės Valstijos Vokietijoje surengs naują derybų dėl karinės paramos Ukrainai etapą. JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas sausio 20 dieną Ramšteine surengs Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą, sakoma bazės pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėja, kad Rusija kaupia jėgas dar vienam padėties kare eskalavimui, tačiau šalies agresorės pralaimėjimas turėtų būti neginčijamas. „Dabar Rusija kaupia jėgas dar vienam eskalavimui. Kartu su partneriais privalome daryti ir darome taip, kad Rusijos savininkams jau dabar būtų aišku: joks eskalavimas jiems nepadės. Rusijos agresijos pralaimėjimas turi išlikti neginčijamas“, – savo naujausioje naktinė kalboje sakė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į „Auksinių gaublių“ kino apdovanojimo žiūrovus. Savo kalboje jis akcentavo, kad Trečiojo pasaulinio karo nebus, nes tai nėra trilogija. Ukrainos prezidentą Lietuvos laiku trečiadienį vykusiuose apdovanojimuose pristatė aktorius ir režisierius Seanas Pennas. Su V. Zelenskiu jis susitiko pernai lapkritį Kyjive, kur nufilmavo dokumentinį filmą apie Ukrainą.

Ukrainos rytuose tęsiasi intensyvūs mūšiai, tikina Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, ukrainiečiai daro viską, kad sustiprintų savo gynybą, o Soledaras išlieka ukrainiečių rankose. Jo patarėjas Mychailo Podoliakas pareiškė, kad ten šiuo metu vykstantys mūšiai yra kruviniausi nuo karo pradžios, o skaudžius nuostolius čia patiria abi pusės.

Iš Viktoro Medvedčuko, Taraso Kozako, Andrijaus Derkačo ir Renato Kuzmino buvo atimta Ukrainos pilietybė. Apie tai ukrainiečių naujienų agentūrai UNIAN pranešė informuotas šaltinis, o vėliau patvirtino ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Iš visų keturių minėtų prorusiškų veikėjų taip pat planuojama atimti iš jų parlamento nario mandatą. „Remdamasis SBU (Ukrainos saugumo tarnybos – red. past.

Ukrainos atstatymo darbams vien šiemet bus skiriami milijardai dolerių, o tam yra numatytas finansavimas iš keturių šaltinių, sako Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis. „Šiuo metu bendra rekonstrukcijai skirta suma iš mums jau žinomų šaltinių yra apie 110 mlrd. grivinų. Iš viso šiais metais tikimasi gauti 17 mlrd. dolerių, arba 680 mlrd. grivinų, prioritetiniam sugadinto ir sunaikinto turto atstatymui“, – UNIAN cituojamas D. Šmyhalis.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas bet kokia kaina nori laimėti karą prieš Ukrainą. Vis dėlto, anot Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos, V. Putinui yra likęs tik vienas scenarijus, kurio jis nenori pripažinti – pralaimėjimas. Apie tai D. Kuleba kalbėjo interviu NPR, rašo „Kanal 24“. „Žvelgdamas į mūšio lauką ir dabartinę situaciją, manau, kad Putinas neturi daug galimybių. Tiesą sakant, manau, kad jis turi tik vieną galimybę, bet nenori jos priimti.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį, jo kolegai iš Vokietijos Annalenai Baerbock lankantis karo nuniokotame rytiniame Charkivo mieste, paragino Berlyną aprūpinti jo šalies kariuomenę tankais „Leopard“. „Kuo ilgiau užtruks sprendimo priėmimas, tuo daugiau žmonių mirs.

Rusija ugnį kai kuriose Ukrainos vietose sumažino net 75 proc., CNN sako JAV ir Ukrainos pareigūnai. Jie kol kas neturi vieningo paaiškinimo, kodėl rusų artilerijos griausmas Ukrainoje sumažėjo. Viena iš galimų priežasčių gali būti senkančios rusų atsargos. Dar viena galima priežastis – dėl sėkmingų ukrainiečių žingsnių fronte rusai galimai persvarsto savo taktiką.