Karas Ukrainoje

Nužudyto rusų politiko Boriso Nemcovo dukra Žana Nemcova atviru laišku kreipėsi tiek į rusus, tiek į Vakarus. Ji pasakojo, kaip jos gyvenimas pasikeitė po tėvo mirties, ir ką galėtų padaryti Vakarai ir taiko siekiantys rusai. „Mano tėvas Borisas Nemcovas 2007 m. išleido knygą „Maištininko išpažintis“, o jos įžangoje parašė manifestą, kuriame teigė, kad vėl dalyvaus Rusijos politikoje.

Kremliaus primestas pareigūnas šeštadienį apkaltino Ukrainą dėl apšaudymo, per kurį Rusijos okupuotame mieste pietinėje Zaporižios srityje dieną anksčiau žuvo 10 žmonių, įskaitant vaikus. Tokmako savivaldybės administracija platformoje „Telegram“ pranešė, kad per apšaudymą penktadienio vakarą buvo smogta trims daugiabučiams. Pasak Kremliaus primesto srities vadovo Jevgenijaus Balickio, penki žmonės iš griuvėsių buvo ištraukti gyvi, o 13 žmonių buvo hospitalizuoti.

Berlynas šeštadienį pranešė, kad Vokietija Ukrainai nusiųs papildomą priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“, kad sustiprintų didelį spaudimą patiriančią šalies kariuomenę ir padėtų jai atremti padažnėjusius Rusijos oro smūgius. „Dėl padažnėjusių Rusijos oro antskrydžių prieš Ukrainą Vokietijos vyriausybė nusprendė toliau stiprinti Ukrainos oro gynybą“, – sakoma gynybos ministerijos paskelbtame pranešime.

Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė penktadienį ėmėsi bendrų veiksmų ir išplėtė rusiškų metalų importo draudimą, nusitaikydamos į svarbų Rusijos pajamų šaltinį po 2022-ųjų vasarį prasidėjusios invazijos į Ukrainą. „Šiais naujais veiksmais uždraudžiamas Rusijos kilmės aliuminio, vario ir nikelio importas į Jungtines Valstijas“, – teigiama JAV Iždo departamento pranešime.

Rusija šeštadienį pranešė užėmusi kaimą netoli Ukrainos rytuose esančio Avdijivkos miesto, Kyjivui pareiškus, kad padėtis rytiniame fronte sparčiai blogėja. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad kariai „išvadavo“ Pervomaiskės kaimą Donecko srityje, į pietus nuo smarkiai apgriauto pramoninio Avdijivkos miesto, kurį Rusija visiškai užėmė vasario viduryje.

Lenkijos Seimo narys penktadienį pranešė apie bendradarbiavimo su Ukraina tarybos steigimą. „Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pasirašė atitinkamą nutarimą“, – sakė Pawelas Kowalis ir pridūrė, kad jis buvo paskirtas tarybos vadovu. „Tai bus organizacija, sudaryta iš mokslininkų ir verslininkų, taip pat vyriausybės ir vietos valdžios administracijos atstovų“, – pridūrė politikas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis šeštadienį pareiškė, kad „padėtis rytiniame fronte pastarosiomis dienomis smarkiai pablogėjo“. O. Syrskis pažymėjo, kad rusai taip pat turi pranašesnių ginklų.

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. balandžio 13 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 452 760 karių, įskaitant dar 1 030 kariškių, kurie buvo eliminuoti per pastarąją parą. Tai šeštadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 7 169 Rusijos tankus (+23 per pastarąsias 24 val.

JAV pareigūnai penktadienį pareiškė, kad Kinija padeda Rusijai vykdyti didžiausią karinę plėtrą nuo sovietinių laikų. Pareigūnai tikisi, kad žvalgybinės informacijos paskelbimas paskatins Europos sąjungininkus spausti Kiniją, Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui šį savaitgalį vykstant į Pekiną, o Italijoje kitą savaitę vyksiant Didžiojo septyneto (G-7) grupės užsienio reikalų ministrų susitikimui.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad taikos sutarties projektas, kurį 2022 metais parengė Maskvos ir Kyjivo delegacijos, galėtų tapti atspirties tašku būsimoms deryboms dėl jau trečius metus besitęsiančio plataus masto karo Ukrainoje užbaigimo.

Įsibrovėliai rusai per pastarąją dieną 410 kartų apšaudė Ukrainos Zaporižios sritį. Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas. „Priešas apšaudė mažiausiai aštuonias gyvenvietes“, – sakė jis. Kaip teigiama, prieš Huliaipolę, Levadnę, Robotynę, Mala Tokmačką, Malynivką, Novoandrijivką, Červonodniprovką ir Novoselivką buvo panaudoti įvairių modifikacijų dronai, daugkartinio paleidimo raketų sistemos ir artilerija.

Rusijos ir Kinijos žvalgybos agentūros vis labiau plečia savo veiklą Estijoje, sakoma penktadienį Taline paskelbtoje estų saugumo policijos metinėje ataskaitoje. „Rusijos slaptosios ir saugumo tarnybos tapo daug agresyvesnės. Kai kuriais atvejais jos veikia grubiau, taip pat naudoja labiau užmaskuotus metodus, – teigiama dokumente.

Ukraina turi užtektinai įrankių ekonomikos atsigavimui paspartinti – šios srities skatinimui numatyta daugiau kaip 40 mlrd. grivinų (953,5 mln. eurų). Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai per Vietos ir regionų valdžios kongreso susitikimą pareiškė šios šalies premjeras Denysas Šmyhalis. „Parama ir ekonomikos atsigavimas taip pat yra tarp prioritetų“, – sakė jis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sako, kad pokalbiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje pabaigos šiuo metu neturi prasmės. „Tokie pokalbiai prasmingi, kai jauti, kad gali ką nors pasiekti. Rusijos karo strategijai to šiuo metu nerodo“, – teigė O. Scholzas vokiečių leidiniui „wochentaz“. Kancleris atkreipė dėmesį į tai, kai praeityje yra turėjęs keletą pokalbiu su V. Putinu, kurie kartais buvo vertinami kritiškai.

Ukrainos pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad per galingą raketų ir dronų ataką buvo sunaikinta viena didžiausių šalies elektrinių ir apgadintos kitos, Rusijai tęsiant kampaniją, nukreiptą prieš ukrainiečių energetikos infrastruktūrą. Į Trypilijos termofikacinę elektrinę, kuri buvo didžiausia energijos tiekėja Kyjivo, Čerkasų ir Žytomyro regionams, buvo smogta daugybę kartų, sugriautas transformatorius, turbinos ir generatoriai, elektrinė užsidegė.

Per Rusijos oro antskrydžius Charkivo srityje Ukrainos šiaurės rytuose penktadienį žuvo mažiausiai vienas žmogus. Auka yra 65 metų vyras, tinkle „Telegram“ pranešė policija. Dar trys civiliai per atakas Vovčansko mieste, Monačynivkos kaime ir Kupjansko rajone buvo sužeisti. Trys žmonės, institucijų duomenimis, sužalojimų patyrė ir per atakas rytinėje Donecko srityje. Pietinėje Chersono srityje nukentėjo du žmonės.

Maskvoje penktadienį sprogus automobiliui buvo sužeistas buvęs Ukrainos saugumo tarnybos SBU pareigūnas, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida. Vasilijui Prozorovui buvo sužeistos rankos ir kojos, valstybinei naujienų agentūrai „Ria Novosti“ sakė Rusijos saugumo šaltinis. Šaltinis gelbėjimo tarnybose Rusijos žiniasklaidai sakė, kad vyras buvo sužeistas, kai po jo automobiliu prie jo namų Maskvos šiaurėje detonavo sprogstamasis užtaisas.

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte penktadienį pažadėjo skirti papildomą milijardą eurų karinės paramos Ukrainai, kurią, pasak jo, „kasdien niokoja Rusijos agresija“. Jis taip pat paskelbė apie 400 mln. eurų, skiriamus ekonominei paramai ir energetikos infrastruktūros, kurią pastarosiomis dienomis ir savaitėmis vėl atakuoja Rusija, remontui. „Nyderlandai šiais metais karinei paramai papildomai skirs milijardą eurų.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Minsko sąjungininkei Rusijai šiuo metu reikalinga tyli ir rami Baltarusija. Apie tai penktadienį pranešė nepriklausomi Baltarusijos naujienų portalai „Naša Niva“ ir „Zerkalo“. A. Lukašenka kalbėjo, kad Baltarusijai nėra reikalo įsitraukti į karą prieš Ukrainą. Kartu jis pažymėjo, kad „Baltarusija daro savo darbą“, tačiau nepaaiškino, ką tai reiškia.

Volodymyrui Zelenskiui viešint Lietuvoje, rusofašistai sudavė vieną galingiausių smūgių Ukrainos energetikai, raketomis Kyjivo pašonėje visiškai sunaikino vieną didžiausių Ukrainos elektrinių. O Charkivo srityje pražudė ir civilių, tarp jų – 14-metę mergaitę. JAV aukščiausio rango generolas Europoje Christopheris Cavolis perspėja – ukrainiečiams tuoj visai baigsis oro gynybos raketos ir artilerijos sviediniai.

Jungtinė Karalystė svarsto perduoti Ukrainai lazerinio ginklo „DragonFire“, galinčio numušti bepiločius orlaivius ir raketas, prototipą, pranešė gynybos sekretorius Grantas Shappsas. Ketvirtadienį lankydamasis Porton Dauno gynybos laboratorijoje, G. Shappsas pabrėžė, kaip svarbu kurti naujas ginklų technologijas. „Bet kokia gaišatis turi savo kainą.

Penktadienio naktį keturi dronai atakavo Novošachtinsko naftos perdirbimo gamyklą Rostovo srityje (RF). Tai pranešė „Telegram“ kanalas ASTRA, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Kaip pažymima, regiono gubernatorius pareiškė, kad naktį Novošachtinske buvo sunaikinti keturi dronai. Pasak jo, nukentėjusiųjų nėra, žalos nepadaryta. Valdininkas nepatikslino, kokį konkrečiai objektą atakavo dronai. Žiniasklaidos teigimu, visi dronai atakavo Novošachtinsko naftos perdirbimo gamyklą.

Vokietijos ambasadorius Ukrainoje Martinas Jägeris, apsilankęs Zaporižioje, kur pamatė rusų sugriovimų mastą, pareiškė, kad, nesustiprinus oro gynybos, atstatymo darbai „gali būti beprasmiški“. Diplomatas tai parašė socialiniame tinkle X, praneša „Ukrinform“. Komentuodamas kelionę į Zaporižią, M. Jägeris pažymėjo, kad apšaudymai čia tęsiasi kiekvieną dieną. „70 proc. Zaporižios srities okupavo Rusija, čia eina fronto linija. Už fronto linijos Rusija įvedė žiaurų okupacinį režimą.

Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas pareiškė, kad visos Ukrainai perduotos oro gynybos sistemos „Patriot“ buvo arba iš Vokietijos, arba gautos su Vokietijos pagalba. „Labai ačiū būtent Vokietijai. Ji pakeitė visą savo požiūrio tiek į Rusiją, tiek į šį karą paradigmą. Ir per pastaruosius metus ji smarkiai padidino savo karinės pagalbos paketus“, - sakė M. Podoliakas interviu „24-ajam kanalui“, praneša UNIAN.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad pastarojo meto oro smūgiai prieš Ukrainos energetikos tinklus yra Kremliaus vykdomos kaimyninės šalies demilitarizacijos dalis. Jo komentarai nuskambėjo po to, kai Maskva ketvirtadienį prieš energetikos objektus visoje Ukrainoje surengė oro atakas, dėl kurių sutriko elektros energijos tiekimas.

Okupantai rusai griebiasi plataus masto represijų ir neteisėtai sulaiko Ukrainos piliečius okupuotame Kryme ir Chersono srities teritorijoje. Svarbiausi įvykiai: 12:55 | Ukraina susigrąžino dar 99 žuvusių gynėjų palaikus Į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją grąžinti dar 99 žuvusių gynėjų palaikai. Kaip rašo „Ukrinform“, tai penktadienį pranešė Koordinacinis elgesio su karo belaisviais štabas. 77 iš šių gynėjų žuvo Luhansko srityje, 20 – Zaporižios srityje, du – Charkivo srityje.

2022 m. kovą įsiveržę Rusijos kariai užėmė Ukrainos miestą Bučą netoli Kyjivo, palikdami pasaulį sukrėtusį mirties ir griovimo pėdsaką. Praėjus dvejiems metams po okupantų pasitraukimo, portalo BBC korespondentė Rytų Europoje Sarah Rainsford sugrįžo į šį miestą, kad pamatytų, kaip traumuoti gyventojai bando grįžti į normalų gyvenimą. Kai rusų kareiviai nužudė Liudmilos vyrą, jai teko suvynioti jį į antklodę ir palaidoti savo sode. Tada ji su dukra pabėgo iš Bučos.

Po kilusių diskusijų dėl premjerės Ingridos Šimonytės pareiškimų apie esą egzistuojančias teisines kliūtis, ribojančias lenkų kariuomenės pagalbą Lietuvai, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda tikina neįsivaizduojantis scenarijaus, kai karo atveju kaimyninei valstybei nebūtų suteikta karinė parama. „Man yra sunku įsivaizduoti tokią situaciją, kad Lietuva užpuolimo atveju nesulauktų pagalbos iš NATO, taip pat ir Lenkijos. Kalbu apie karinę pagalbą.

Siekdamos atgrasyti Rusiją nuo galimų atakų, NATO šalys kartu privalo pagaminti daugiau nei 2 mln. sviedinių per metus, sako Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Jo teigimu, Rusija kasmet pagaminti tokį kiekį sviedinių bus pajėgi artimiausiu metu. „Artimiausiu metu Rusija galės gaminti daugiau nei 2 mln. sviedinių per metus. Visa Europa kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis turi sutelkti jėgas, kad pagamintų daugiau sviedinių, ypač artilerinių sviedinių.

Turkija, anot žiniasklaidos, parengė naują taikos iniciatyvą, kuria remiantis, karas Ukrainoje būtų įšaldytas daugiau kaip dešimtmečiui. Planas jau pateiktas Kyjivui ir Maskvai, ketvirtadienį pranešė leidinys „Novaja Gazeta. Europa“, remdamasis savo šaltiniais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikina, kad pastaruoju metu girdima daug manipuliacijų dėl neseniai priimto Mobilizacijos įstatymo pakeitimo. Visgi, jis pažymi, kad mobilizacija – pagalbos kariuomenei klausimas. „Vyksta daug manipuliacijų, (daug – ELTA) Rusijos naratyvo dėl mobilizacijos sutrikdymo, bet mobilizacija vyksta nuolat, atitinkamai pagal teisės aktus“, – Vilniuje kalbėjo V. Zelenskis.

Ketvirtadienį Vilniuje vykusio Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo metu buvo pasirašyta deklaracija, kuria siekiama didesnio Europos atsparumo ir stipresnės transatlantinės partnerystės, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Trijų jūrų viršūnių susitikimo metu buvo priimta deklaracija, kuri, tikiuosi taps postūmiu judėti į priekį visose prioritetinėse srityse.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad vienintelė platforma deryboms dėl taikos gali būti pasiūlyta tik Kyjivo. Taip jis kalbėjo dalyvaudamas Vilniuje vykstančiame Trijų jūrų viršūnių susitikime. „Vienintelė politinė platforma deryboms dėl taikos yra mūsų pasiūlyta platforma, tai yra birželio mėnesį vyksiantis susitikimas dėl taikos.

Vienas iš Rusijos planų, susijusių su Zaporižios atomine elektrine (AE), gali būti siekis paversti ją netinkama eksploatuoti. Tai pareiškė buvęs Ukrainos valstybinės branduolinio reguliavimo inspekcijos pirmininkas Hryhorijus Plačkovas, atsakydamas į „Ukrinform“ klausimą per brifingą žiniasklaidos centre „Media Center Ukraine – Ukrinform“. „Manau, kad vienas iš jų tikslų yra padaryti taip, kad mes arba turėtume labai ilgai remontuoti elektrinę, arba negalėtume atnaujinti jos komercinės veiklos...

Vilniuje viešintis Ukrainos Volodymyras Zelenskis įspėja, kad Putinas gali neapsiriboti tik Ukraina. Todėl jis akcentuoja, kad tik bendri veiksmai gali užtikrinti Rusijos kaimynystėje esančių šalių saugumą. „Turime prisiminti mūsų tautų istoriją , kad tik bendri veiksmai gali užtikrinti mūsų šalių laisvę, laisvę nuo Rusijos agresijos.

Rusų kariams apšaudžius Ukrainos Mykolajivo miestą, naujais duomenimis, žuvo keturi žmonės ir penki buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė Pietų gynybinės pajėgos. Rusai tęsia savo tikslines balistines atakas prieš Ukrainos pietinę dalį, sakoma pranešime. Aukos yra civiliai. Per ataką apgadinti ir gyvenamieji namai, pramonės objektai bei automobiliai. Anksčiau ketvirtadienį buvo pranešta, kad per sprogimą Mykolajive žuvo du žmonės ir keturi buvo sužeisti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė Lietuvoje vykstančių derybų dėl pagalbos karo draskomai jo šaliai metu pasirašęs dvišalį saugumo susitarimą su kolega iš Latvijos. Latvijos prezidentas „ir aš ką tik pasirašėme dvišalį saugumo susitarimą. Jame numatyta, kad Latvija kiekvienais metais skirs Ukrainai karinę pagalbą, kurios dydis sieks 0,25 proc. BVP.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį antruoju skaitymu priėmė atnaujintą mobilizacijos įstatymą, skirtą karių gretoms praplėsti, pranešė parlamentaras Jaroslavas Železniakas. Įstatymas buvo priimtas kitą dieną po to, kai iš projekto buvo išimta nuostata dėl ilgai fronte esančių karių demobilizacijos.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paragino JAV Atstovų Rūmus nedelsiant surengti balsavimą dėl milijardinės pagalbos Ukrainai.  „Dauguma demokratų ir respublikonų tvirtai remia Ukrainą. Dabar turėtų būti balsuojama“, – žurnalistams nurodė prezidentas.  J. Bideno pasiūlytas 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) paketas Ukrainai, kuri jau daugiau kaip dvejus metus kovoja su plataus masto Rusijos invazija, tebėra įstrigęs.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad Rusija praėjusią naktį paleido į Ukrainą daugiau kaip 40 raketų ir 40 dronų, taikydamasi į šalies ypatingos svarbos infrastruktūrą. Prieš tai skelbta, kad naktį rusai į Charkivą smogė mažiausiai 10 raketų. Be elektros liko daugiau nei 200 tūkst. abonentų. Taip pat pranešama ir apie visiškai sunaikinta vieną didžiausių Ukrainos elektrinių.

Rusijos, kuri tęsia puolimą Ukrainoje ir siekia Kinijos, Irano ir Šiaurės Korėjos paramos, veiksmai rodo, kad Kremlius neketina apriboti savo agresijos ir turi ilgalaikių planų ne tik Ukrainoje, sako NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas amerikiečių generolas Christopheris Cavoli. „Mes išgyvename, švelniai tariant, sunkius laikus Europos kariniame teatre“, –  Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų komitete kalbėjo Ch. Cavoli.

Nepaisant daugėjančių nesėkmių fronte, per 80 proc. ukrainiečių ir toliau yra įsitikinę savo šalies pergale prieš Rusiją. 59,5 proc. apklaustųjų visiškai tiki pergale kare, trečiadienį Kyjive pranešė tyrimą atlikęs  Razumkovo centras. Dar 23,4 proc. į atitinkamą klausimą atsakė „greičiau taip“. „Ne“ arba „greičiau ne“, kartu paėmus, atsakė tik 11 proc. žmonių. Likę atsakymo nepateikė. Tačiau kad Ukraina pasieks pergalę jau šiais metais, įsitikinę tik 21,9 proc. apklausos dalyvių.

Per Rusijos raketų ataką Ukrainos Odesos srityje žuvo keturi žmonės, įskaitant vieną vaiką, ir dar septyni buvo sužeisti, pranešė srities gubernatorius. „Vakare rusų paleistos raketos, nutaikytos į Odesos sritį, pareikalavo keturių žmonių gyvybių, tarp jų ir vaiko, 10 metų mergaitės“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė gubernatorius Olehas Kiperis. Jis pridūrė, kad vienas iš sužeistųjų neteko abiejų kojų ir yra kritinės būklės.

Per Ukrainos drono ataką trečiadienį Rusijos pasienio regione žuvo trys žmonės, įskaitant du vaikus, pranešė Kursko srities gubernatorius. Ukrainos dronas paleido raketą į civilinį automobilį Korenevskio rajono kaime, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė gubernatorius Romanas Starovoitas. „Deja, žuvo trys tuo metu automobilyje buvę žmonės, įskaitant du vaikus“, – pridūrė jis.

Rusijos Ortodoksų bažnyčios neseniai patvirtintas dokumentas, pateisinantis Kremliaus ketinimus sunaikinti Ukrainą, labai panašus į islamo radikalų ideologinius argumentus.

Per Rusijos antskrydį Lypciuose, Mažojoje Danylivkoje ir Vovčanske žuvo mažiausiai trys civiliai ir dar trys buvo sužeisti, trečiadienį pranešė Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas. Oro pavojaus signalas pasigirdo apie 13 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, o Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė apie Rusijos vykdomą Charkivo srities puolimą valdomomis aviacinėmis bombomis.

Ukraina milžiniškais kiekiais perkasi dronus iš Kinijos, kuriuos vėliau naudoja šios šalies sąjungininkės Rusijos pozicijų fronte apšaudymui. Naujas tyrimas parodė, kad ukrainiečiai sugebėjo ne tik įsigyti dešimtis tūkstančių bepiločių, bet ir sukurti tikrą tiekimo ir atsarginių dalių aprūpinimo liniją, rašoma „The Wall Street Journal“. Apie tai, kad Iranas ir Kinija tiekia tūkstančius dronų Rusijai, kuri vėliau juos naudoja Ukrainos miestų apšaudymui buvo atliktas ne vienas žiniasklaidos tyrim...

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Ukraina „tiesiog negali laukti“ daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant Vakarų sąjungininkes paspartinti jų tiekimą, kad būtų atremtos Rusijos atakos. „Vėluojant pristatyti oro gynybos priemones, Rusijos raketos galės pataikyti į daugiau taikinių, o vėluojant pristatyti šaudmenis, Rusija galės spausti palei fronto liniją“, – sakė J. Stoltenbergas. „Ukraina tiesiog negali laukti.

Ukrainos Aukščiausioji Rada pirmuoju svarstymu priėmė įstatymo projektą, kuriuo leidžiama mobilizuoti kalinius, nuteistus už nesunkius nusikaltimus. Per pirmąjį svarstymą 281 deputatas balsavo už įstatymo projekto priėmimą. Mobilizuotų tik nuteistus už nesunkius nusikaltimus Įstatymo projekte numatomas savanoriškas nuteistųjų dalyvavimas karo veiksmuose.