Karas Ukrainoje

Vokietijos kariuomenės atstovas Ukrainoje perspėjo, kad Rusija galimam puolimui prieš NATO ginkluojasi stipriau nei buvo manyta anksčiau, rašoma „The Telegraph“. Donaldo Trumpo inauguracijos JAV prezidentu išvakarėse generolas majoras Christianas Freudingas teigė, kad Rusija jau pakeitė per invaziją į Ukrainą prarastas raketas ir tankus. Vokietijos karinės pagalbos Ukrainai darbo grupės vadovas įspėjo, kad Rusija didina savo pajėgas daugiau, nei to reikalauja dabartinis konfliktas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva ir visos NATO sąjungininkės ruošiasi galimai grėsmei iš Rusijos. Dėl to Lietuva ruošiasi didinti gynybos finansavimą iki 4 proc. BVP bei kitais būdais bando atgrasyti priešus. Pasak ministro, svarbiausia dabar nepasirodyti minkštiems, o būti tvirtiems bei glaudžiai bendradarbiauti su sąjungininkais. Apie Lietuvos gynybos planus naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ plačiau pasakoja ministras K. Budrys.

Baltarusijos autokratas Aliaksandras Lukašenka sekmadienį sakė nesigailintis, kad 2022 metais leido Rusijai iš Baltarusijos teritorijos veržtis į Ukrainą. Naujienų agentūros AFP paklaustas, ar, atsižvelgiant į beveik trejus metus trunkančio Rusijos karo prieš Ukrainą aukų skaičių, gailisi leidęs Rusijos pajėgoms dislokuotis Baltarusijoje ir iš ten pulti Ukrainą, A. Lukašenka atsakė: „Nieko nesigailiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad JAV karinė parama nebuvo sustabdyta. Kaip praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas, valstybės vadovas tai pareiškė bendroje spaudos konferencijoje su Moldovos prezidente Maia Sandu. Paklaustas, ar Jungtinių Valstijų sprendimas stabdyti tarptautinę pagalbą paveiks situaciją Ukrainoje, V. Zelenskis akcentavo, kad šiuo metu didžiausią dėmesį skiria gynybinei paramai: „Didžiausią dėmesį skiriu karinei paramai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad sąjungininkai turėtų siekti nustatyti bet kokių galimų taikos derybų su Rusija formatą ir kad siekiant sėkmingų derybų turi dalyvauti Kyjivas. Jo žodžiai dar pakurstė spėliones dėl galimų derybų, kuriose būtų siekiama užbaigti žiaurų konfliktą, per beveik trejus metus besitęsiančias kovas nusinešusį dešimtis tūkstančių gyvybių.

Rusai atakavo Charkivą bepiločiais orlaiviais, buvo smogta Cholodnohirkos ir Ševčenkos rajonams, yra nukentėjusiųjų. Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Dronų smūgis Cholodnohirkos rajonui“, – parašė pareigūnas. Anot jo, informacija apie galimus nukentėjusiuosius ir sugriovimus tikslinama. Meras pažymėjo, kad dėl smūgio Charkivui kai kuriuose miesto rajonuose gali sutrikti elektros ir vandens tiekimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia manipuliuoti Donaldu Trumpu, po to, kai Kremliaus vadovas pagyrė JAV lyderį ir pareiškė esąs pasirengęs su juo derėtis. Kyjivas anksčiau įspėjo, kad bet kokios V. Putino ir D. Trumpo taikos derybos dėl beveik trejus metus trunkančio karo negali vykti be jo ir Europos dalyvavimo.

Sausio 24-osios naktį Ukrainos bepiločiai orlaiviai sėkmingai smogė objektams Rusijoje, įskaitant naftos perdirbimo gamyklą, naftos saugyklą ir šiluminę elektrinę Riazanėje. Po šios atakos „Defense Express“ analitikai pastebi, kad tokio masto ataka parodo tikrąją Rusijos oro gynybos sistemos būklę.

Atsižvelgiant į radikaliai priešingas Kyjivo ir Maskvos nuomones, naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas vargu ar sugebės greitai sustabdyti karą. Ir bet koks pokario pasaulio formatas turi būti garantuotas ginklo jėga, analizėje rašo vokiečių leidinys „Die Zeit“, cituoja UNIAN. Publikacijos autorių teigimu, dabar ir Kyjivas, ir Maskva bando įgyti naujojo Amerikos prezidento palankumą.

Sumų srityje Rusijos kariškiai bepiločiais orlaiviais atakavo civilinius automobilius, trys žmonės buvo sužeisti. Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“. „Tyrimo duomenimis, 2025 metų sausio 24 d., naudodami tarptautinės teisės draudžiamus kariavimo būdus, okupantai, preliminariais duomenimis, FPV dronais atakavo dvi transporto priemones su civiliais, važiavusias Sumų rajono Miropilios bendruomenės teritorija.

Su Rusijos partizanais siejamas „Telegram“ kanalas „Skrepač“ pasidialino iškalbinga nuotrauka, kurioje – liepsnose po atakos paskendusi Riaznės naftos perdirbimo gamykla, o priešais liepsnas puikuojasi politinė reklama su Rusijos prezidento Vladimiro Putino veidu.  Ypač iškalbingą šią nuotrauką daro ir užrašas ant plakato su V. Putinu – „stabilumas“.  Visa Rusija vienoje nuotraukoje „Visa [Rusijos] situacija vienoje nuotraukoje. Geriau apibūdinti negalėtum.

Ukraina baigia rengti karių verbavimo reformas, kuriomis siekiama į kariuomenę pritraukti jaunuolius nuo 18 iki 25 metų, šiuo metu atleistus nuo mobilizacijos, šią savaitę pranešė vienas kariškis, neseniai paskirtas dirbti prezidento biure.

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pateikė Ministrų kabinetui prašymą dėl jo pavaduotojo Dmytro Klimenkovo ​​atleidimo. Gynybos ministerija taip pat nepratęs sutarties su dabartine Gynybos pirkimų agentūros vadove Marina Bezrukova. Gynybos ministras tai pranešė feisbuke. „Tai pirmas ir paskutinis įrašas ginkluotės įsigijimo tema. Daug kalbama apie ginklų pirkimą kariuomenei, tačiau rezultatai nedžiugina.

Chersone apie 16 val. nuo rusų bepiločio orlaivio smūgio nukentėjo 64 metų vyras, kuris tuo metu buvo gatvėje. Tai feisbuke pranešė Chersono srities karinės administracijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Apie 16 val. Rusijos kariuomenės dronas atakavo Chersoną. Priešo smūgis teko gatvėje buvusiam 64 metų vyrui“, – rašoma pranešime. Pažymima, kad jis patyrė sprogimo sukeltą traumą, rankos ir kojos skeveldrinių sužeidimų. Pasak medikų, jo būklė – vidutinio sunkumo.

Kyjivas penktadienį perspėjo, kad JAV ir Rusija nesiderėtų dėl karo Ukrainoje užbaigimo į derybas neįtraukusios pačios Ukrainos ir Europos. Toks perspėjimas pasigirdo po to, kai Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė esąs pasirengęs deryboms su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. „Jis (Putinas) nori derėtis dėl Europos likimo, bet be Europos. Ir jis nori kalbėtis apie Ukrainą be Ukrainos“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad yra pasirengęs deryboms su JAV vadovu Donaldu Trumpu dėl karo Ukrainoje. „Kalbant apie derybų klausimą, (...) mes visada sakėme, ir noriu tai dar kartą pabrėžti, kad esame pasirengę šioms deryboms Ukrainos klausimais“, – sakė V. Putinas Rusijos valstybinės televizijos žurnalistui.

Ukraina penktadienį paskelbė apie privalomą dešimčių šeimų su vaikais evakuaciją iš pafrontės kaimų rytinėje Donecko srityje. Pastaraisiais mėnesiais Rusijos kariškiai bando stumtis į priekį šiame regione ir užėmė virtinę gyvenviečių. Dauguma jų buvo visiškai sunaikintos per mūšius, vykstančius nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį.

Penktadienį Kremlius pareiškė norintis „kuo greičiau“ atnaujinti derybas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl branduolinio nusiginklavimo.  Dviejų didžiausių pasaulio branduolinių valstybių derybos priėjo aklavietę, kai tvyrant įtampai dėl karo Ukrainoje santykiai smarkiai pablogėjo ir Maskva 2023 m. pasitraukė iš paskutinės dar likusios ginklų kontrolės sutarties su Vašingtonu.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį pagrasino blokuoti bandymus pratęsti Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai, atkreipdamas dėmesį į norą atnaujinti dujų tranzitą per Ukrainą į Vidurio Europą. Ukraina nepratęsė dujų tranzito susitarimo su Rusija ir jis liovėsi galiojęs Naujųjų metų dieną. Taip Kyjivas siekė apriboti Maskvos pajamas savo kariuomenei finansuoti ir tęsti plataus masto karą, kurį rusai pradėjo 2022-ųjų vasarį.

Penktadienį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pagrasino blokuoti bandymus atnaujinti Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai, savo paramą šioms pastangoms jis susiejo su dujų tiekimo per Ukrainą į Vidurio Europą atnaujinimu.  Ukraina nepratęsė dujų tranzito sutarties su Rusija, jos galiojimas pasibaigė Naujųjų metų dieną. Ukraina siekia neleisti Maskvai gauti pajamų savo kariuomenei finansuoti ir tęsti 2022 m. vasarį Kremliaus pradėtą karą.

Kovose už Ukrainą žuvo 30 metų savanoris iš Austrijos, pranešė  Austrijos laikraštis „Östrerreich“ (oe24), gavęs Austrijos užsienio reikalų ministerijos patvirtinimą. Pasak leidinio, apie austro savanorio žūtį pirmoji paskelbė jo draugė ukrainietė socialiniame tinkle „Instagram“. Ji paskelbė Richardo S. nuotrauką. Jo gimimo data rodo, kad jam vos prieš dvi savaites sukako 30 metų.

Ukrainos saugumo tarnyba sulaikė du Rusijos agentus, koordinavusius Rusijos raketų ir dronų atakas pietiniuose Ukrainos regionuose.  Bylos medžiaga rodo, kad vienas iš nusikaltėlių buvo 20-metis Odesos srities gyventojas. Rusai jį užverbavo nuotoliniu būdu per „Telegram“ kanalą, siūlantį „lengvus pinigus“. Nusikaltėliui buvo pavesta surinkti geografinius duomenis apie Ukrainos kontrolės punktų, mobiliųjų grupių ir priešlėktuvinių raketų sistemų vietas.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs kalbėtis su JAV lyderiu Donaldu Trumpu, bet laukia „signalų“ iš Vašingtono. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė: „Putinas yra pasirengęs. Laukiame signalų“ iš JAV. Jis atmetė D. Trumpo teiginį, kad karą Ukrainoje būtų galima užbaigti sumažinus rusiškos naftos kainą, sakydamas: „Šis konfliktas nepriklauso nuo naftos kainų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „neturėjo leisti karo su Rusija“ ir „nusprendė kariauti su daug didesne valstybe“, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo interviu „Fox News“, pavadinęs savo kolegą Ukrainoje „ne angelu“. „Zelenskis kovoja su gerokai didesniu dariniu, daug stambesniu, daug galingesniu. Jis neturėjo to daryti, nes mes galėjome susitarti. Galėjau lengvai dėl to susitarti. O Zelenskis nusprendė: „Aš noriu kariauti“, – aiškino D. Trumpas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naujas hipergarsines raketas „Orešnik“ pristatė kone kaip stebuklą šalies arsenale, tačiau tai gali būti netiesa. Svarbiausios naujienos: 21:51 | Rusų dronas smogė Chersonui, sužeistas žmogus Chersone apie 16 val. nuo rusų bepiločio orlaivio smūgio nukentėjo 64 metų vyras, kuris tuo metu buvo gatvėje. Tai feisbuke pranešė Chersono srities karinės administracijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Apie 16 val.

26 metų Donecko srities gyventojas buvo sulaikytas bandydamas nelegaliai kirsti Ukrainos sieną, apsimesdamas daugiavaikiu tėvu, praneša šalies Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Ukrainos pasienyje su Moldova, geležinkelio kontrolės punkte, vyras pateikė tris vaikų gimimo liudijimus, kurie, kaip teigė, buvo išduoti Vokietijoje. Pagal pateiktus dokumentus, vyras teigė turįs dvynius, kuriems buvo dveji metai, ir dar vieną vaiką, kuriam buvo 7 mėnesiai.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė paramą pasiūlymams sugriežtinti taisykles, susijusias su vaiko išmokomis, mokamomis beveik milijonui šalyje prisiglaudusių Ukrainos pabėgėlių. Varšuva nuo Rusijos invazijos pradžios yra viena ištikimiausių Kyjivo sąjungininkių, tačiau D. Tusko valdančioji koalicija pradėjo svarstyti galimybę apriboti kai kurias socialines išmokas pabėgėliams.

Karaliaus Danylo 24-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kovotojai sužlugdė Rusijos kariuomenės mėginimą įsiveržti į Donecko srities Časiv Jaro miestą. Atitinkamą vaizdo įrašą brigada paskelbė „Telegram“ kanale, praneša „Ukrinform“. Gautomis žiniomis, Rusijos oro desanto kariuomenės daliniai mėgino surengti masinį šturmą, naudodami šešias desanto kovos mašinas. Paruoštos gynybos linijos ir darnūs veiksmai leido Ukrainos gynėjams sunaikinti keturias priešo šarvuotąsias mašinas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį nuotoliniu būdu kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Davose, Šveicarijoje, pareiškė, kad mažesnės naftos kainos galėtų nedelsiant nutraukti karą Ukrainoje. Jis pareiškė, kad prašys Saudo Arabijos ir Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) sumažinti naftos kainą, ir pridūrė: „Jei kaina sumažėtų, Rusijos ir Ukrainos karas nedelsiant baigtųsi.“ „Šiuo metu kaina yra pakankamai didelė, todėl šis karas tęsis“, – teigė jis.

Ukrainai reikia ne tik gintis, bet ir pulti, mokytis gelbėti karių gyvybes – apie operaciją Rusijos Kursko srityje prakalbo šalies ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. „Pirma, neturėtume nuvertinti priešo. Antra, turime išmokti kovoti, išmokti laimėti, išmokti daryti išvadas, galbūt iš savo klaidų. Ir, žinoma, turime įgyti ir nugalėti technologijų srityje. Tai yra, turėti techninį pranašumą.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ketina gerokai sumažinti JAV karių skaičių Europoje. Italijos naujienų agentūra „Ansa“, remdamasi diplomatiniu šaltiniu, praneša, kad jau planuojama iš Europos teritorijos išvesti apie 20 tūkst. karių. Kartu Amerikos prezidentas nori reikalauti iš Europos partnerių didesnio finansinio dalyvavimo išlaikant likusias JAV pajėgas.

Trečiadienį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle pasiuntė žinią Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. D. Trumpas paragino derėtis ir pabaigti karą, kitu atveju Rusijai pagrasino dar didesnėmis sankcijomis. Kai kurie ekspertai tvirtina, kad tai – tam tikras pokytis JAV prezidento retorikoje, siunčiantis neblogą žinią Ukrainai.

Okupantai rusai prie Časiv Jaro padegė kolektorių su šimtu žuvusių savo kareivių, kad nereikėtų gabenti lavonų ir būtų galima paslėpti didelius nuostolius, patirtus dėl Ukrainos gynybos pajėgų smūgio. Tai per televiziją pareiškė „Luhansko“ operatyvinės-taktinės grupuotės atstovas Dmytro Zaporožecas, praneša „Ukrinform“. Pasak atstovo, sausio 4–8 dienomis Gynybos pajėgos aptiko priešą Siverskij Doneco kanalo rajone.

Vladimiras Putinas pagaliau sutiko sau lygų varžovą, rašo įtakingas leidinys „Time“. Anot leidinio, naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali neišsigasti V. Putino blefo ir nepaisyti jo grasinimų. D. Trumpas viename iš naujausių savo įrašų platformoje „Truth Social“ pagrasino naujomis sankcijomis Rusijai. D. Trumpas suprato, kad turi galią ir kad V. Putinui grasia bankrotas ir visiškas žlugimas.

Šveicarijos Davoso mieste viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Ukraina ir jos sąjungininkės turėtų priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną maldauti taikos susitarimo. Ketvirtadienį A. Duda dalyvavo vadinamuosiuose Ukrainos pusryčiuose, surengtuose Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) 55-ojo metinio susitikimo metu.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Ukrainos narystė gynybos Aljanse neturi priklausyti nuo Rusijos pozicijos.  NATO turi aiškiai parodyti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neturi veto teisės ir balso, priimant naujas NATO nares, ketvirtadienį Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo kuluaruose sakė M. Rutte. Kai tik bus tvari taika, Ukraina vieną dieną įstos į NATO, sakė M. Rutte Viktoro Pinčiuko fondo organizuotame renginyje.

Ukrainoje šią savaitę sulaikytam kariuomenės vyr. psichiatrą Olehą Druzį kratos metu ištiko insultas – į teismą jis buvo atgabentas „greitosios“ automobiliu, skelbiama UNIAN. Kyjivo teismas O. Druziui skyrė 2 mėnesių įkalinimą, kol vyksta tyrimas, su galimybe išeiti į laisvę laukti verdikto sumokėjus 49 mln. hrivinų (apie 1,2 mln. eurų) užstatą. Skelbiama, kad teismo O. Druzis bent jau kol kas lauks ligoninėje, kur jį saugos pareigūnai.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ketvirtadienį įspėjo, kad Rusijos pergalė kare prieš Ukrainą pakenktų didžiausio pasaulyje karinio aljanso atgrasomajai jėgai. Jis nurodė, kad pasitikėjimui Aljansu atkurti galėtų prireikti trilijonų eurų.  NATO didina savo buvimą rytiniame Aljanso flange, kuris ribojasi su Rusija, Baltarusija ir Ukraina, dislokuodama tūkstančius karių ir įrangos, siekdama atgrasyti Maskvą nuo karo išplėtimo į bet kurios iš 32 jos narių teritoriją.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, ketvirtadienį pertraukoje tarp Davose vykstančio 55-ojo Pasaulio ekonomikos forumo renginių dalyvaudamas vadinamuosiuose Ukrainos pusryčiuose sakė, kad karas Ukrainoje yra pasaulinis konfliktas, reikalaujantis pasaulinių sprendimų. A. Dudos teigimu, NATO ir pasaulis neturėtų ieškoti būdų „paraginti (Rusijos prezidentą Vladimirą) Putiną sėsti prie taikos derybų stalo“, bet „imtis griežtų priemonių, kad priverstų“ jį patį paprašyti tokių derybų.

Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad karo jo šalyje pabaiga turi būti JAV prezidento Donaldo Trumpo, o ne Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino pergale. Trečiadienį paskelbtame „Bloomberg TV“ interviu Davose žurnalistas paklausė V. Zelenskio apie D. Trumpo vaidmenį užbaigiant kone trejus metus trunkantį karą, pažymėdamas, kad dabar jis yra bene stipriausia Ukrainos korta.

Ukrainos teisėsaugos institucijos ketvirtadienį visoje šalyje surengė apie tūkstantį reidų, kad sustabdytų neteisėtą prekybą ginklais ir šaudmenimis, pranešė policija. Nuo 2022 metų pradžios, kai Rusija įsiveržė į šalį, ginklų platinimas kelia susirūpinimą dėl kontrabandos tiek pačioje Ukrainoje, tiek tarp jos Vakarų remiamų sąjungininkų.

Šiaurės Korėjos karių dislokavimas Rusijoje išlaikys dabartinį rusų pėstininkų atakų tempą Kursko regione, tačiau taip pat lems didelius Šiaurės Korėjos nuostolius, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. Anot ekspertų, Šiaurės Korėjos nuostoliai per mėnesį gali siekti 30–45 tūkst. karių, įskaitant žuvusius ir sužeistus. ISW duomenimis, Šiaurės Korėja karius Rusijoje dislokuos iki kovo vidurio ir tai padės Rusijai palaikyti atakų Kursko srityje intensyvumą bei tempą.

Dniepropetrovsko srityje gelbėtojai saugiai ištraukė į paviršių 135 kalnakasius, dėl techninės avarijos įstrigusius daugiau kaip 1 300 metrų po žeme. Apie tai pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. „Iš viso 135 kalnakasiai dėl avarijos šachtos pastotėje Dniepropetrovsko srityje buvo įstrigę daugiau kaip 1 300 metrų gylyje. Bendromis gelbėtojų, įmonės darbuotojų ir kitų Valstybinės avarinės tarnybos padalinių pastangomis avarija buvo likviduota“, – sakoma pranešime.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad iki taikos Ukrainoje dar toli, rašo UNIAN. Atsakydamas į klausimą apie galimybę įvesti taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje, O. Scholzas sako, kad šalys partnerės netrukus aptars Ukrainos saugumo garantijas pasibaigus karui. „Būtų gera žinia, jei karas Ukrainoje baigtųsi. Tačiau net ir tokiu atveju turime užtikrinti Ukrainai saugią ateitį.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė paramą pasiūlymams sugriežtinti taisykles, susijusias su vaiko išmokomis, mokamomis beveik milijonui šalyje prisiglaudusių Ukrainos pabėgėlių.

Rusijos pasiuntinio Jungtinėse Tautose pavaduotojas atsakė į Donaldo Trumpo ekonominius grasinimus Maskvai.  Kaip jau pranešėme, JAV prezidentas šiandien pareiškė, kad įves muitus ir sankcijas Rusijai, jei susitarimas dėl Ukrainos taikos darybų nebus pasiektas greitai. Dabar Dmitrijus Polianskis pareiškė, kad Kremliui, prieš imantis tolesnių veiksmų, reikėtų sužinoti, ką, D. Trumpo nuomone, sudaro susitarimas.  „Tai ne tik karo pabaigos klausimas.

Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas tikisi, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbis įvyks jau netrukus. A. Jermakas tai pareiškė trečiadienį Davose, kur vyksta Pasaulio ekonomikos forumo, dalyvaudamas diskusijoje „Taikos formulė Ukrainai“, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Artimiausiais mėnesiais Šiaurės Korėja atsiųs pastiprinimą savo kariuomenei, kuri jau kovoja Rusijos pusėje prieš Ukrainą. Apie tai praneša leidinys „The New York Times“, remdamasis savo šaltiniais, skelbia „Ukrinform“. Kovoja kitaip nei rusai Pasak vieno aukšto rango JAV gynybos pareigūno, kalbėjusio su anonimiškumo sąlyga, pastiprinimo tikimasi „per artimiausius du mėnesius“. Daugiau informacijos šaltinis nepateikė.

JAV prezidento Donaldo Trumpo analitikai mano, kad jis per šimtą dienų gali priversti Ukrainą ir Rusiją pasirašyti taikos sutartį, net jei abi pusės iš pradžių jai nepritars. Ir tai „visiškai logiška“. Tokią nuomonę išsakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškis ir politikos analitikas Kyryla Sazonovas, praneša UNIAN. „Ji (JAV – past.) gali daryti spaudimą Ukrainai apribodama ginklų tiekimą. Jis (D. Trumpas – past.