Karas Ukrainoje

JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas, duodamas interviu buvusiam „Fox News“ laidų vedėjui Tuckeriui Carlsonui, išsakė keletą pareiškimų, kurie labai tiksliai atspindi Kremliaus propagandos naratyvus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Rusijos atsakas į JAV paliaubų pastangas yra „per ilgai nepakankamas“.  Jo teigimu, reikėtų daryti spaudimą Maskvai, kad būtų pasiektas taikos susitarimas.  Jau kelias savaites Jungtinės Valstijos bando susitarti su Maskva ir Kyjivu dėl paliaubų Juodojoje jūroje ir dėl smūgių, nukreiptų prieš abiejų šalių energetikos infrastruktūrą, nutraukimo.

Ukraina apkaltino Rusiją naktį į sekmadienį įvykdžius „karo nusikaltimą“ Charkivo mieste. Pasak Ukrainos pareigūnų, šalies šiaurės rytuose esančiam pasienio miestui buvo suduoti šeši smūgiai, per kuriuos buvo sužeisti karo ligoninėje gydomi kariai, o gyvenamajame name žuvo mažiausiai du žmonės. Charkivo srities prokuratūros atstovas spaudai Dmytro Chubenko patvirtino dvi žūtis. Jis teigė, kad dar 30 žmonių buvo sužeisti, tarp jų buvo vaikų.

Ukrainos kariai pastarąją parą iš kovos eliminavo dar 1 510 rusų karių. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų kovo 30 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 914 tūkst. kareivių.

Rusijai balistine raketa smogus į Ukrainos Kryvyj Riho miestą, aukų skaičius padidėjo iki septynių, pranešė Valstybinė pagalbos tarnyba. Per ataką užsidegė lengvasis automobilis, buvo apgadinti daugiaaukščiai gyvenamieji pastatai, parduotuvė, automobilių plovykla, infrastruktūros objektas ir daugiau nei 20 transporto priemonių.  Iš pradžių buvo pranešta apie penkis sužeistuosius. Jie patyrė vidutinio sunkumo sužalojimus. Visas žalos dydis dar vertinamas.

Rusija šeštadienį pareiškė užėmusi du kaimus Rytų ir Pietų Ukrainoje. Gynybos ministerija nurodė, kad Maskvos pajėgos užėmė Ščebrakų kaimą pietinėje Zaporižios srityje ir Panteleimonivką rytinėje Donecko srityje. Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Rusija per naktį į Ukrainą paleido daugiau kaip 170 dronų, kurie smogė taikiniams Dnipropetrovsko, Kyjivo, Sumų, Charkivo ir Chmelnyckio srityse.

Britų generolas Richardas Shirreffas, kurio karinė karjera truko beveik keturis dešimtmečius, mano, kad esame ant Trečiojo pasaulinio karo slenksčio. Buvęs britų kariuomenės karininkas perspėjo, jog karas išorėje gali kilti jau po dvejų metų, rašoma „Mirror“. Generolas R. Shirreffas teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tik pasinaudos paliaubomis Ukrainoje, dėl kurių susitarė su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Kyjivas iš Jungtinių Valstijų oficialiai gavo naują pasiūlymą dėl susitarimo dėl naudingųjų iškasenų, pagal kurį JAV būtų suteikta galimybė naudotis Ukrainos gamtiniais ištekliais mainais į tolesnę karinę paramą.  „Norėčiau pažymėti, kad oficialiai, ir tai svarbu, Ukrainos pusė, būtent Ukrainos ministrų kabinetas ir mano biuras, šiandien nota oficialiai gavome.

Pasak su situacija susipažinusių asmenų, Kremlius turi apgalvotą strategiją, kuria siekia patikrinti, kaip toli JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirengęs eiti spausdamas Europą sušvelninti sankcijas Rusijai, rašo „Bloomberg“. Rusija reikalauja, kad vienas didžiausių jos valstybinių bankų vėl prisijungtų prie tarptautinės sistemos SWIFT, o tai yra Kremliaus keliama sąlyga, kad būtų pritarta JAV tarpininkaujamoms paliauboms Juodojoje jūroje.

Kovo 27 d. Ukrainos karinės oro pajėgos sėkmingai smogė Pogaro pasienio kontrolės punktui netoli Sluchovso, Briansko srityje, Rusijoje, iš kurio rusai leissdavo bepiločius orlaivius. Pasak „Ukrinform“, apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. „Dėl atakos buvo sunaikinta karinė kontrolės punkto infrastruktūra, ryšių ir elektroninės kovos įranga, vaizdo stebėjimo sistema ir kitos techninės priemonės.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas teigia nematąs reikalo Ukrainai rengti naujų rinkimų prižiūrint JT. Tokį pasiūlymą ketvirtadienį pateikė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Ukraina turi teisėtą vyriausybę, todėl akivaizdu, kad tą privalu gerbti“, – penktadienį Niujorke sakė A. Guterresas, paklaustas apie V. Putino siūlymą. Rusijos prezidentas anksčiau yra siūlęs, kad JT galėtų įvesti laikiną administraciją Ukrainoje – kol įvyks nauji rinkimai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė apie Paryžiuje pasiektus susitarimus dėl naujų karinės paramos Ukrainai paketų. „Prancūzija parengė 2 mlrd. eurų vertės gynybos paketą. Sutarėme, kad sankcijos Rusijai dėl karo turi būti taikomos tol, kol tęsiama agresija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad penktadienį surengė „ypač produktyvų“ pirmąjį pokalbį telefonu su Kanados ministru pirmininku Marku Carney, nepaisant dėl muitų tvyrančios įtampos ir pastaruoju metu nuskambėjusių D. Trumpo raginimų aneksuoti šiaurinę kaimynę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymą, kad Ukrainoje galėtų būti įsteigta Jungtinių Tautų (JT) globojama laikinoji vyriausybė, ir pavadino tai gudrumu siekiant vilkinti taiką. „Viskas, ką daro (Putinas), atitolina bet kokią galimybę, bet kokį procesą, bet kokias derybas ir atitolina bet kokią galimybę, bet kokius žingsnius siekiant užbaigti karą“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją Kyjive.

JAV pagaliau atsisakė ketinimų greitai užbaigti karą Ukrainoje. Dabar Baltieji rūmai žada siekti taikos Ukrainoje „tiek, kiek reikės“, rašo UNIAN. Tai pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio bendraudamas su žurnalistais, praneša JAV Valstybės departamentas. „Esame pasiryžę stengtis pasiekti taiką. Esame pasiryžę stengtis pasiekti taiką tiek, kiek reikės. Tai nereiškia, kad galiu jums garantuoti susitarimą per savaitę ar mėnesį.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos smūgį Sudžoje, Kursko srityje, dujų matavimo stočiai galėjo įvykdyti padedant Prancūzijai ir Jungtinei Karalystei, praneša TASS. „Yra pagrindo manyti, kad smūgių nukreipimas ir tikslo nustatymas buvo vykdomas per Prancūzijos palydovines sistemas, o koordinačių įvedimu ir paleidimu rūpinosi britų specialistai“, – sakė M. Zacharova.

Rusijos kariuomenė atakavo Chersono centrą, pataikė į butą daugiaaukščiame gyvenamajame name. Tai feisbuke pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, kuris paskelbė vaizdo įrašą su gyventojų liudijimais, rašo „Ukrinform“. „Tik širdis šokinėja, o šiaip viskas gerai“, – sako garbaus amžiaus chersonietis, patyręs rusų apšaudymą. R. Mročko pabrėžė, kad kovo 28-ąją okupantai rusai vėl atakavo miesto centrą.

Per Rusijos ir Ukrainos derybas dėl paliaubų JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas piešė šviesios ir pelningos ateities perspektyvas. D. Trumpą tenkina JAV sankcijų Rusijai panaikinimo perspektyva, kuri leistų šalims vėl bendradarbiauti.

Vakarų pasaulis atsidūrė ant didžiausios mūsų laikų diplomatinės katastrofos slenksčio, teigia britų leidinys „The Telegraph“, rašo UNIAN. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas stumia Europą į geopolitinę katastrofą, o Ukrainą – į reikšmingą jos suvereniteto apribojimą.

Ukrainos gynybos pajėgos griežtai laikosi su partneriais sudarytų susitarimų nutraukti smūgius energetikos objektams ir atakuoja tik karinius taikinius.  Tai feisbuke pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, praneša „Ukrinform“. Kaip pažymėjo Generalinio štabo atstovai, Rusijos gynybos ministerija ir toliau gamina melagienas apie tariamus Ukrainos smūgius energetikos objektams pačioje Rusijoje ir okupuotose Ukrainos teritorijose.

Jungtinės Valstijos Saudo Arabijoje susitiko su Rusijos ir Ukrainos delegacijomis, didindamos spaudimą kuo greičiau užbaigti karą, tačiau Ukraina nerimauja, kad Donaldo Trumpo administracija, skubėdama sudaryti susitarimą, vengs patraukti Rusiją į atsakomybę už karo nusikaltimus, rašoma „Politico“. „Dabartinė JAV administracija vietoj spaudimo Rusijai renkasi nuolaidžiavimą, pataikavimą ir derybas“, – sakė aukšto rango Ukrainos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Realizavus repatriacijos priemones, į Ukrainą grąžinti 909 kritusių gynėjų palaikai. Kaip rašo „Ukrinform“, tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Koordinacinis elgesio su karo belaisviais štabas. „Ant skydo“ sugrąžinti gynėjai krito Kurachivės, Pokrovsko, Bachmuto, Vuhledaro, Luhansko ir Zaporižios ruožuose. Dalies žuvusiųjų palaikai pargabenti iš Rusijos teritorijoje esančių morgų.

 Ukraina gavo sutarties su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl naudingųjų iškasenų teksto darbinę versiją ir šiuo metu dirba prie dokumento. Viešos diskusijos dėl šios sutarties teksto dabartiniame etape gali pakenkti deryboms. Tai penktadienį per klausimų Vyriausybei valandą Aukščiausiojoje Radoje pareiškė Ukrainos premjero pirmoji pavaduotoja, ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Mes tikrai gavome sutarties tekstą, šiuo metu prie jo dirbame.

Kremlius penktadienį pareiškė, esą Europos Sąjungos (ES) atsisakymas sušvelninti sankcijas Rusijai rodo, jog blokas nenori taikos Ukrainoje. „Neatskiriama Juodosios jūros susitarimo dalis yra sankcijų Rusijos bankui panaikinimas“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, turėdamas omenyje galimą 2022 metų grūdų gabenimo sutarties atnaujinimą. „Jei Europos šalys nenori eiti šiuo keliu, vadinasi, jos nenori eiti taikos keliu“, – pridūrė jis.

Kovo 28-osios naktį rusai surengė aštuntąją nuo metų pradžios  Ukrainos kompanijos „Naftogaz Group“ objektų ataką.  Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė bendrovės spaudos tarnyba. „Dar vienas apšaudymas – tai ne tik mūsų infrastruktūros puolimas, bet ir mėginimas pakirsti šalies energetinį stabilumą. Mūsų specialistai jau dirba, jie likviduoja padarinius ir vertina padarytą žalą.

Nuo Rusijos agresijos pradžios Ukrainoje oficialiai užregistruota daugiau kaip 170 tūkst. karo nusikaltimų. Tai pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotoja Iryna Mudra, praneša „Ukrinform“. „Iki šios dienos Ukrainoje užregistruota daugiau nei 170 tūkst. karo nusikaltimų“, – pabrėžė pareigūnė. Ji priminė, kad rusų įvykdyti tarptautiniai nusikaltimai tiriami ne tik Ukrainoje, bet ir dar 20-yje šalių, kurios turi visuotinę jurisdikciją.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas komunikacijos klausimais Dmytro Lytvynas pasiūlė Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui išgerti tablečių smegenų veiklai aktyvinti. Taip jis pakomentavo Rusijos prezidento idėją laikinai perduoti Ukrainą valdyti Jungtinėms Tautoms, kad šalyje būtų galima surengti rinkimus.

Europiečiai nori palaikyti Ukrainą, tačiau nesutaria dėl pasiūlymo siųsti į Ukrainą taikos užtikrinimo pajėgas, rašo „The New York Times“. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pažadėjo, kad „norinčiųjų koalicija“ ir toliau rems Ukrainą ir padės užtikrinti taiką, įskaitant „užtikrinimo pajėgų“ siuntimą į Ukrainą po karo.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį dronai vėl atakavo Rusijos Engelso regioną, praneša „Kanal 24“. Praėjo vos daugiau nei savaitė nuo galingo ukrainiečių dronų smūgio Engelso oro bazei, kurios metu rusai patyrė 960 mln. siekiančius nuostolius. Anot leidinio, Rusijos „Telegram“ kanaluose pasirodė pranešimai apie sprogimus Engelse ir visoje Saratovo srityje. Uždarytas oro uostas Vidury nakties Saratovo srities gubernatorius pranešė, kad regione iškilo dronų atakos grėsmė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasiūlė įsteigti Jungtinių Tautų (JT) globojamą „pereinamojo laikotarpio administraciją“ Ukrainoje, kurios tikslas būtų surengti rinkimus, o vėliau derėtis dėl taikos susitarimo.

Penktadienį. kovo 28 d., vakare, Rusijos Federacijos kariuomenė masiškai puolė Dniprą, naudodama bepiločius lėktuvus....

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį perspėjo, kad tikėtis aukšto lygio derybų su Rusija yra per anksti, o Jungtinės Valstijos analizuoja Maskvos reakciją į Vašingtono pastangas nutraukti karą Ukrainoje. Žurnalisto paklaustas, ar po netiesioginių JAV derybų su abiem pusėmis Saudo Arabijoje jau atėjo laikas aukštesnio lygio deryboms, M. Rubio atsakė: „Manau, kad reikia padaryti didesnę pažangą techniniu lygmeniu.

Dėl Rusijos karinio smūgio Zaporižios srityje energetikos infrastruktūros objekto teritorijoje kilo gaisras. Apie tai „Telegram“ žinutėje pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, praneša „Ukrinform“. „Infrastruktūros objekto teritorijoje kilo gaisras ir degė sodybos. Tai preliminarūs priešo puolimo Zaporižioje ir Zaporižios rajone padariniai“, – nurodė jis. Pasak pareigūno, informacijos apie nukentėjusiuosius nėra.

Nauja susitarimo dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų versija rodo, kad JAV siekia kontroliuoti visas būsimas dideles investicijas į infrastruktūrą ir naudingąsias iškasenas Ukrainoje bei užblokuoti prieigą prie jų Europai, rašo „Bloomberg“. Remiantis leidinio gautu dokumentu, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija reikalauja „pirmumo teisės“ investuoti į visus infrastruktūros ir gamtinių išteklių projektus pagal peržiūrėtą partnerystės susitarimą su Ukraina.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas blokuoja derybas su Ukraina, nes nori tęsti karą. Tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė Paryžiuje spaudos konferencijoje po vadovų susitikimo dėl paramos Ukrainai ir saugumo Europoje, praneša UNIAN. Savo ruožtu Ukrainos prezidentas yra pasirengęs bet kokioms deryboms, tačiau nori, kad Ukraina užimtų tvirtą poziciją.

Italijos premjerė Giorgia Meloni ketvirtadienį Paryžiuje pareiškė, kad kitame Europos viršūnių susitikime Ukrainos klausimu tikisi pamatyti Jungtinių Amerikos Valstijų delegaciją. Ji taip pat pakartojo, kad susitarimo dėl taikos atveju Roma karių į Ukrainą nesiųs.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Jungtines Valstijas reaguoti į Maskvos susitarimo pažeidimą ir toliau vykdomus smūgius Ukrainos energetikos objektams. „Manau, kad JAV turėtų reaguoti“, – žurnalistams Paryžiuje sakė V. Zelenskis. Jis teigė, kad per ketvirtadienio smūgį buvo apgadinti energetikos objektai ir pridūrė, kad „neaišku, kas stebi“ pažadus nutraukti tokius smūgius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spaudos konferencijoje po Paryžiuje vykusio Kyjivo rėmėjų aukščiausiojo lygio susitikimo buvo paklaustas, ar pasitiki amerikiečiais, praneša „Sky News“. V. Zelenskis atkreipė dėmesį, kad jam nepavyko paspausti JAV dėl oro gynybos sistemų „Patriot“ tiekimo. „Sunku paaiškinti tiems, kurie gyvena kitoje dimensijoje“, – sako jis.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi, jog Jungtinės Valstijos dalyvaus kitame Europos susitikime dėl Ukrainos.  G. Meloni dar kartą patvirtino anksčiau išsakytą poziciją, kad bet kokios taikos Ukrainoje atveju Italija nesiųs savo taikdarių.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį kritikavo „pavojingus signalus“ dėl galimybės panaikinti sankcijas Rusijai, įvestas dėl jos invazijos į Ukrainą. „Signalai, kuriuos girdėjome iš Saudo Arabijos arba iš tos krypties dėl sankcijų, galimo atšaukimo (... ) Tai labai pavojingi signalai“, – spaudos konferencijoje po Paryžiuje vykusio Kyjivo rėmėjų aukščiausiojo lygio susitikimo sakė V. Zelenskis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išreiškė viltį, kad Jungtinės Valstijos parems iniciatyvą ateityje Ukrainoje dislokuoti tarptautines atgrasymo pajėgas, tačiau Europa turi būti pasirengusi veikti savarankiškai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori suskaldyti Europą ir JAV, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Šį komentarą V. Zelenskis išsakė dalyvaudamas Paryžiuje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime, kurio tikslas – sustiprinti Kyjivo saugumą. „Jis tikrai nori suskaldyti Europą ir Ameriką, Putinas tikrai to nori“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.  Jis pridūrė, kad Kyjias nori, jog JAV užimtų griežtesnę poziciją Kremliaus atžvilgiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija ruošiasi naujiems puolimams Sumų, Charkivo ir Zaporižios srityse. Jis pabrėžė, kad Rusija nori karo, todėl negalima mažinti jai taikomų sankcijų spaudimo. Kaip praneša „Ukrinform“, valstybės vadovas tai sakė aukščiausiojo lygio susitikime Paryžiuje, kuriame buvo tariamasi dėl paramos Ukrainai. „Situacija fronte vis dar labai sunki. Stabilizacija fronte – patikimas pagrindas diplomatijai.

Paryžiuje ketvirtadienį vykusiame Europos vadovų aukščiausiojo lygio susitikime buvo sutarta, kad sankcijos Rusijai turėtų būti ne atšaukiamos, o kaip tik plečiamos tol, kol Maskva nesustabdys karo prieš Ukrainą, sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris.

Rusijos kariškiai intensyviai apšaudė centrinę Chersono dalį, šiuo metu žinoma apie vieną nukentėjusįjį. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Chersono miesto karinė administracija. „Priešas masiškai apšaudė centrinę Chersono dalį“, – sakoma pranešime. Pažymima, kad šiuo metu žinoma viena nukentėjusįjį. 56 metų vyras nugabentas į ligoninę. Preliminariais duomenimis, jis patyrė sprogimo sukeltą traumą. Jo būklė tiriama.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Europą įrodyti, kad ji gali apsiginti, dalyvaudamas Paryžiuje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime, kurio tikslas – sustiprinti Kyjivo saugumą. „Europa gali apsiginti. Turime tai įrodyti“, – socialiniame tinkle sakė V. Zelenskis ir įkėlė nuotrauką, kurioje jis stovi su Europos lyderiais.

Lenkija ruošiasi karui, rašo „Politico“. Vis dėlto nors Varšuva didina gynybos išlaidas, lieka kita problema – reikia žmonių. Lenkija dėl savo istorijos turi įsišaknijusį karingumą Rusijos atžvilgiu. Rusijos 2022 m. pradėtas karas prieš Ukrainą šį jausmą dar labiau sustiprino. Dabar Varšuva gynybai išleidžia bene daugiausiai – 4,7 proc. nuo BVP, turi vieną didžiausių Europos kariuomenių ir leidžia milijardus lėktuvams, raketoms, tankams ir kitiems dalykams.

JAV perdavė Ukrainai naują susitarimo dėl naudingųjų iškasenų projektą, kurį turi ratifikuoti Aukščiausioji Rada. Jis datuotas kovo 23 d. ir jame kalbama apie JAV prieigą prie visų naudingųjų iškasenų visoje Ukrainoje, įskaitant dabartinius ir ateities projektus.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa ketvirtadienį pareiškė, kad geriausias būdas padėti Ukrainai pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką – toliau taikyti sankcijas Rusijai. Taip jis kalbėjo Europos lyderiams Paryžiuje susitikus deryboms dėl Ukrainos saugumo. „Geriausias būdas padėti Ukrainai – nuosekliai siekti teisingos ir ilgalaikės taikos. Tai reiškia, kad reikia išlaikyti spaudimą Rusijai taikant sankcijas, – socialiniame tinkle „X“ rašė A. Costa.