Karas Ukrainoje

Pasirodė filmuota medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip balandžio 4 d. Rusijos raketa smogė restoranui „RoseMarie“ Kryvyj Rihe. Rusijos Federacija tvirtina, kad šioje įstaigoje esą „vyko karinių vadų ir Vakarų instruktorių susitikimas“. Tačiau ši informacija neatitinka tikrovės, cituodami „France 24“ rašo UNIAN. Paviešintoje filmuotoje medžiagoje matyti įstaigos darbuotojai ir lankytojai. Akivaizdu, kad restorane nebuvo jokių kariškių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino Rusiją liautis naudojus „vilkinimo taktiką“ bei priimti JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymą dėl paliaubų Ukrainoje. „Jau beveik mėnesį Rusija ne tik atsisakinėja priimti paliaubų pasiūlymą, bet ir pradėjo intensyviau bombarduoti civilius, o Ukraina vos prieš kelias dienas patyrė tragiškas tokio bombardavimo pasekmes“, – lankydamasis Kaire kalbėjo E. Macronas.

 Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas remia paliaubų Ukrainoje idėją, tačiau vis dar turi daug klausimų dėl to, kaip jos veiktų.  „Putinas tikrai pritaria paliaubų būtinybės idėjai, tačiau tam reikia atsakyti į daugelį klausimų. Šie klausimai vis dar kabo ore ir kol kas niekas į juos neatsakė“, – teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Shahed“ tipo dronuose Rusija vis dažniau naudoja kiniškus komponentus, o ne amerikietiškus, kad apsaugotų juos nuo elektroninės karybos sistemų, feisbuke pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (HUR). HUR paskelbė informaciją apie beveik 200 naujų dalių ir komponentų, aptiktų šešių tipų rusiškuose ginkluose.

 Per pastarąsias 24 valandas per Rusijos smūgius Charkivo srityje buvo sužeisti trys žmonės, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė šio Ukrainos regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas. Kupjanske dėl Rusijos smūgio kilo gaisrai devynaukščio gyvenamojo pastato balkonuose ir butuose, pastatas buvo iš dalies apgadintas. Sužeista 79-erių moteris ir 67-erių vyras, teigė O. Syniehubovas.  Be to, Kupjanske buvo apgadinti penkių privačių namų stogai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po savaitgalį Rusijos įvykdyto apšaudymo, kurio metu žuvo 20 žmonių, iš jų – net 9 vaikai –  sukritikavo JAV reakciją. Ambasadorė Kyjive Bridget Brink „X“ parašė esanti sukrėsta dėl to, kad „balistinė raketa pataikė į vaikų žaidimų aikštelę ir restoraną Kryvyj Rihe“, nenurodydama, jog tai yra Rusijos darbas. „Deja, Amerikos ambasados reakcija nemaloniai stebina: tokia stipri šalis, tokie stiprūs žmonės – ir tokia silpna reakcija.

Ukraina netrukus nusiųs komandą į Vašingtoną pradėti derybų dėl naujo susitarimo projekto, pagal kurį JAV gautų prieigą prie vertingų Ukrainos naudingųjų iškasenų, naujienų agentūrai AP sakė ukrainiečių vicepremjerė ir ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko. „Naujas JAV (pateiktas) susitarimo projektas rodo, kad ketinimas įkurti fondą ar bendrai investuoti išlieka“, – šeštadienį lankydamasi Ukrainos šiaurėje sakė J. Svyrydenko.

Didžiausia Europoje Zaporižios atominė elektrinė greičiausiai taps vienu iš pagrindinių kliūčių taikos derybose, nes Ukraina negali sau leisti laikyti jos Rusijos rankose, o rusai jau paskelbė, kad užimtas objektas yra teisėtas jų grobis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija atsisako sutikti su besąlygiškomis paliaubomis, jog išsaugotų galimybę inicijuoti raketų atakas prieš Ukrainą iš jūros. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, V. Zelenskis tai pasakė savo vakariniame kreipimesi į tautą. Pasak Ukrainos lyderio, per naujausią Rusijos ataką buvo pasitelktos raketos, kurios buvo paleistos iš Juodosios jūros.

Vienas aukšto rango Rusijos pareigūnas, kuris dalyvauja derybose su Vašingtonu, sekmadienį pareiškė, kad Rusija ir Jungtinės Valstijos gali vėl susisiekti jau kitą savaitę. Kremliaus pasiuntinys tarptautinei ekonomikai Kirilas Dmitrijevas interviu televizijos stočiai „Pirmasis kanalas“ sakė, kad kitas abiejų pusių kontaktas gali įvykti „jau kitą savaitę“, pranešė naujienų agentūra TASS.

JAV pareigūnas sako, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė netaikyti muitų Rusijos importui, stengdamasis nepakenkti deryboms dėl karo veiksmų nutraukimo Ukrainoje. Kevinas Hassettas, Nacionalinės ekonomikos tarybos vadovas, televizijos kanalui „ABC“ sekmadienį sakė, kad nederėtų „vidury derybų pristatyti naujų dalykų“. Vis dėlto, K. Hassettas teigė, kad tai nereiškia, jog su Rusija elgiamasi kitaip nei su kitomis šalimis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį paragino imtis „griežtų veiksmų“, jei Rusija ir toliau vilkins taikos derybas, praėjus kelioms dienoms po to, kai ukrainiečių lyderio Volodymyro Zelenskio gimtajame mieste per rusų balistinės raketos smūgį žuvo devyni vaikai.  Nepaisant JAV ir Europos pastangų užtikrinti taiką Ukrainoje, Rusija toliau „žudo vaikus ir civilius gyventojus“, sakė E. Macronas.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nepateikė jokio atsakymo po to, kai Rusija atmetė jos pasiūlymą dėl besąlygiškų paliaubų, su kuriuo Ukraina sutiko.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paneigė Rusijos teiginius, kad Ukraina „pažeidžia“ susitarimą nepulti energetikos infrastruktūros. Jis pabrėžė, kad Ukrainos pajėgos puola tik karinius Rusijos objektus. Generalinis štabas „Facebook“ tinkle paskelbė tokį pranešimą: „Rusijos gynybos ministerija dar kartą paskelbė melagingus teiginius, kad Ukraina „pažeidžia“ susitarimus nepulti energetikos infrastruktūros.

Rusai surengė vieną baisiausių šio karo atakų – balistine raketa su kasetiniu užtaisu smogė restoranui ir vaikų žaidimo aikštelei Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtinėje. Pražudė kone dvi dešimtis civilių iš kurių pusė – vaikai. Okupantai taip pasielgė netrukus po to, kai autoritarinio Rusijos lyderio Vladimiro Putino pasiuntinys Vašingtone susitiko su Donaldo Trumpo komanda ir siūlė kartu daryti verslą.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos fronte jau naudoja bepilotes skraidykles su šviesolaidiniu ryšiu, galinčias nuskristi 20 km atstumą, o prieš Rusijos dronus pasitelkia naujas elektroninės kovos priemones. Apie tai feisbuke paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. Anksčiau jis dalyvavo kasmėnesiniame posėdyje, kuriame aptartas dronų kūrimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį papriekaištavo JAV ambasadai Ukrainoje dėl, jo žodžiais tariant, silpno pareiškimo, kuriame Rusija nekaltinama dėl raketos smūgio, per kurį žuvo 18 žmonių. JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiuo metu siekia dalinių paliaubų tarp Rusijos ir Ukrainos, kartu siekdamas atšildyti santykius su Maskva. Penktadienio vakarą Rusijos balistinė raketa pataikė į gyvenamąjį rajoną V. Zelenskio gimtajame Kryvyj Riho mieste centrinėje Ukrainoje.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) dronai atakavo sprogmenų gamyklą „Promsintez“ Samaros srityje, Rusijoje. UNIAN praneša, kad „Promsintez“ užfiksuota mažiausiai 20 sprogimų ir keli gaisrai. Dėl įvykio gamyklos vadovybė sustabdė gamybą. „SBU toliau vykdo tikslines operacijas Rusijos įmonėse, kurios priklauso kariniam–pramoniniam kompleksui ir gamina ginklus karui prieš Ukrainą.

Penktadienį Ukrainos Kryvyj Ryho mieste sprogusi Rusijos balistinė raketa pražudė 19 žmonių, įskaitant 9 vaikus. Sužeistųjų skaičius išaugo iki 72, o 17 iš jų būklė yra sunki. Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. „Sužeistųjų skaičius per raketos ataką prieš Kryvyj Ryhą padidėjo iki 72. Beveik pusė jų buvo hospitalizuota, 17-os būklė yra sunki“, – paskelbė S. Lysakas.

Siekdamos paliaubų Ukrainoje, Jungtinės Valstijos praranda kantrybę su Rusija, rašo vokiečių leidinys „Der Spiegel“, remdamasis informacija NATO sluoksniuose. Pasak leidinio, Aljanso susitikime penktadienį Briuselyje JAV valstybės sekretorius Marco Rubio leido suprasti, kad prezidentas Donaldas Trumpas veikiausiai nepritars dabartinei Rusijos autoritarinio lyderio Vladimiro Putino vilkinimo taktikai.

Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos kariuomenių vadai šią savaitę atvyko į Kyjivą aptarti Ukrainos kariuomenės stiprinimo ir paramos karo nualintai šaliai po to, kai baigsis karo veiksmai su Rusija, šeštadienį pranešė Prancūzijos kariuomenės vadas Thierry Burkhard'as.

Pasauliui prireikė 11 Rusijos karo su Ukraina metų, įskaitant daugiau nei prieš trejus metus pradėtą plataus masto invaziją, kad pagaliau tai būtų pasakyta garsiai: „Mes darome nepakankamai.“ Neseniai Baltuosiuose rūmuose JAV prezidentui Donaldui Trumpui NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pasakė, jog „turime pagaminti daugiau ginkluotės. Mes (JAV ir ES) atsiliekame, kai palygini su rusais ir kinais“, rašo „Kyiv Independent“ autorė Kateryna Mykhalko.

Vokietija finansuoja palydovinio interneto ryšį, kurį Ukrainai teikia Prancūzijos bendrovė „Eutelsat“. Tai yra Europos alternatyva milijardieriaus Elono Musko įmonei „Starlink“. Tai naujienų agentūrai „Reuters“ patvirtino „Eutelsat“ vadovė Eva Berneke. Ji atskleidė, kad jau beveik metus bendrovė teikia Ukrainai didelės spartos palydovinio interneto ryšio paslaugas per tarpininką Vokietijoje. Ji taip pat sakė, kad tai finansuoja Vokietijos vyriausybė, bet kainos nekomentavo.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos per naktį iš penktadienio į šeštadienį numušė 51 Rusijos droną. Tokius duomenis socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Ukrainos karinės oro pajėgos. Nuo penktadienio 21 val.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas gali tapti pagrindiniu Europos derybininku dėl taikos Ukrainoje derantis su Kremliumi, praneša „The Telegraph“. Kai kurios valstybės priklausančios „Norinčiųjų koalicijai“ mano, kad, siekiant paremti Ukrainą, atstovas iš Europos turėtų imtis lyderystės derantis su Rusija.

Per Rusijos balistinės raketos smūgį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtajame mieste Kryvyj Rihe, atnaujintais duomenimis, žuvo 18 žmonių, tarp jų devyni vaikai, pranešė pareigūnai. 61 žmogus buvo sužeistas, šeštadienį pranešė Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas po to, kai naktį buvo baigtos gelbėjimo operacijos. Kryvyj Riho karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas teigė, kad penktadienį raketa nukrito netoli vaikų žaidimų aikštelės.

Beveik iš karto po to, kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, Europos Sąjunga uždraudė transliuoti pagrindinius Rusijos propagandinius kanalus, įskaitant „Russia Today“ ir „Sputnik“. Kremlius ir toliau vykdo informacinį karą visoje Europoje, tačiau, remiantis apklausų ir rinkimų duomenimis Baltijos šalyse, panašu, kad Kremliaus propagandos įtaka sumažėjo nuo tada, kai buvo išjungti rusiški kanalai, rašoma „The Insider“. Atsižvelgdamos į tai, kad Baltijos šalys turi bendrą sieną su Rusija, pr...

Balandžio 2 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė vadinamąją „Išlaisvinimo dieną“ ir įvedė muitus beveik visoms pasaulio šalims, įskaitant karo draskomą Ukrainą. Kyjivui buvo lengviau nei daugeliui kitų – visoms Ukrainos prekėms buvo įvestas 10 proc. tarifas, palyginti su 20 proc. tarifu Europos Sąjungai ir 54 proc. tarifu Kinijai.

Analizuodami, kiek taikos palaikymo pajėgų turėtų būti dislokuota Ukrainoje, turėtume atsižvelgti į jų rotaciją, todėl galime kalbėti apie 120 tūkst. užsienio karių. Šią mintį išsakė Ukrainos sausumos pajėgų rezervistų tarybos pirmininkas Ivanas Tymočko, rašoma „Unian“. Pasak jo, bus labai gerai, jei „norinčiųjų koalicija“ iš politinio projekto virs militaristiniu – su bendru štabu ir su bendra vidaus valdymo sistema.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengę sudaryti susitarimą dėl karo užbaigimo. Kaip praneša „Ukrinform“, D. Trumpas kalbėjosi su žurnalistais lėktuve „Air Force One“, skridusiame iš Vašingtono į Majamį. D. Trumpas nurodė, kad „neseniai“ kalbėjosi su V. Zelenskiu. „Manau, kad jis (V. Zelenskis) yra pasirengęs sudaryti susitarimą.

Balandžio 3 d. Rusijos kariai Ukrainos Donecko srityje sudavė 3 088 smūgius, apgadinti 56 civiliniai objektai, pranešė regiono policija. „Policija fronto linijoje ir gyvenamajame sektoriuje užfiksavo 3 088 priešo smūgius (…) sunaikinti 56 civiliniai objektai, įskaitant 33 gyvenamuosius pastatus“, – sakoma paskelbtame pranešime.

Ukraina penktadienį pranešė, kad vienas šalies centriniame regione esančio Dnipro pareigūnas, po jo automobilio sprogimo nuvežtas į ligoninę, mirė. „Šis pareigūnas per ataką žuvo. Jo žmona sužeista ir šiuo metu yra ligoninėje“, – sakoma Generalinės prokuratūros pranešime. Jame nurodoma, kad incidentas tiriamas kaip teroristinė ataka. Prokuratūra nurodė, kad įtariama ataka buvo įvykdyta 4 val. 30 min. Grinvičo (7 val. 30 min. Lietuvos) laiku. „Teisėsaugos pareigūnai dirba įvykio vietoje.

Ukraina nėra pasmerkta pralaimėti kare su Rusija, nors vargu ar jai pavyks išlaisvinti visą savo teritoriją, sako NATO pajėgų Europoje vadas, JAV generolas Christopheris Cavolis, rašo UNIAN. Anot jo, nors kare įmanoma viskas, ukrainiečiai nėra pasmerkti palaimėjimui. Ukraina nėra pasmerkta pralaimėti kare su Rusija Ch.

Prancūzų užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot pranešė, kad Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK) kariuomenių vadai penktadienį lankysis Kyjive, kur vyks derybos dėl galimo taikos palaikymo pajėgų dislokavimo siekiant užtikrinti paliaubas. „Kai tik bus pasiekta taika, tam tikru metu reikės karinių pajėgumų arba (saugumo) garantijų. Dėl šios priežasties mūsų kariuomenių vadai šiandien atvyks į Kyjivą paspartinti šio darbo“, – NATO susitikimo kuluaruose sakė J.-N. Barrot.

Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrai pranešė, kad Rusija toliau puldinėja Ukrainos energetikos infrastruktūros objektus, apkaltindami Maskvą ignoruojant JAV pastangas susitarti dėl taikos. „Per pastarąsias tris savaites Rusija nuolat keitė savo nuomonę, tęsdama išpuolius prieš energetikos infrastruktūrą ir toliau vykdydama savo karo nusikaltimus“, – pasakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrotas.

Ukrainos oro gynyba naktį į penktadienį numušė 42 Rusijos paleistus dronus. Dar 22 priešo bepiločiai dingo iš radarų, pranešė ginkluotosios oro pajėgos. Nuo ketvirtadienio 21.30 val. rusai atakavo Ukrainą 78 koviniais dronais „Shahed“ ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais. Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Penktadienio 8.30 val.

Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų balandžio 4 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 920 950  karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 380 priešo kareivių. Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiandien susitiko su Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos kariniais pareigūnais ir teigia, kad netrukus gali būti susitarta dėl užsienio karių dislokavimo Ukrainoje, rašoma „Sky News“.  ...

Kyjivas penktadienį pranešė, kad per Rusijos dronų smūgius Ukrainos rytiniame Charkivo mieste žuvo mažiausiai keturi žmonės ir daugiau nei 30 buvo sužeista. Rusija ir Ukraina suintensyvino oro atakas net ir tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia šalis susitarti dėl paliaubų trejus metus trunkančiame kare.

Karas prieš Ukrainą tapo sunkia našta Rusijos ekonomikai, tačiau Kremlius neketina apriboti savo agresijos, net jei JAV suteikia patogią dingstį. Atrodo, kad autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas mano, jog karo pabaiga jam pačiam kelia kur kas didesnį pavojų nei jo tęsimas, „Foreign Policy“ rašo Pileckio instituto (Lenkija) Totalitarinių studijų centro docentas Janas Garneris.

Kyjivo partneriams Vakaruose žvalgantis galimybių reaguoti į didėjančią Maskvos keliamą grėsmę, Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ketvirtadienį paragino NATO sąjungininkes didinti spaudimą Rusijai. „Rusija išlieka egzistencine grėsme Europai“, – prieš konsultacijas NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje pareiškė A. Sybiha.

Kyjivo Pečiorų apygardos teismas pratęsė verslininko Ihorio Kolomoiskio kardomąjį kalinimą iki gegužės 8 d. be galimybės paleisti už užstatą byloje, susijusioje su užsakomosios žmogžudystės suorganizavimu.  Tai patvirtino teismo atstovė spaudai Marija Pylajeva, pareiškusi, kad balandžio 2 d. tyrimo teisėjas Serhijus Vovkas patenkino prokuratūros prašymą pratęsti I. Kolomoiskio suėmimą iki gegužės 8 dienos.

Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą prieš daugiau nei trejus metus Rusija prarado maždaug  900 tūkst. kareivių, ketvirtadienį pranešė aukštas NATO pareigūnas.  NATO duomenimis, per karą, prasidėjusį 2022 m. vasario 24 d., žuvo iki 250 tūkst. karių.  Ukraina ginasi nuo Rusijos puolimo plačiai remiama Vakarų sąjungininkių.

 Lenkija suteikė Ukrainai dar 5000 „Starlink“ terminalų, kad užtikrintų nenutrūkstamą ryšį kritinėse vietose, įskaitant ligonines, mokyklas ir pagrindinius infrastruktūros objektus. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos vicepremjeras inovacijoms, švietimui, mokslui ir technologijoms bei skaitmeninės transformacijos ministras Mychailo Fiodorovas.

„Norinčiųjų koalicija“ sutarė, kad bent vienas Europos lyderis turėtų pradėti dialogą su Rusija, balandžio 3 d. pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, rašoma „Kyiv Independent“. A. Stubbas pasiūlė, kad Prancūzija arba Jungtinė Karalystė, kaip pagrindinės koalicijos lyderės, turėtų inicijuoti dialogą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad būsimose derybose dėl karo užbaigimo jo šalis nepripažins Rusijos okupuotų teritorijų ir nesutiks mažinti savo kariuomenės dydžio. Kaip praneša „Ukrinform“, valstybės vadovas apie tai kalbėjo susitikime su Černihivo srities teritorinių bendruomenių vadovais. „Mūsų prioritetas yra stipri mūsų kariuomenė. Todėl tai (mums) yra raudonoji linija – jokio mūsų kariuomenės dydžio mažinimo.

Volodymyras Zelenskis pripažįsta „kompromisą“ dėl okupuotų teritorijų, tačiau Ukraina, anot jo, niekada nepripažins jų rusiškomis. Paliaubos, Ukrainos prezidento teigimu, gali būti įgyvendintos „per artimiausias savaites ar mėnesius“. Tai jis pasakė ketvirtadienį, balandžio 3 d., komentuodamas Rusijai naudingas teritorines nuolaidas per susitikimą su Černihivo srities teritorinių bendruomenių vadovais, praneša „24 kanalas“ su nuoroda į Prezidento kanceliariją.

Rusijos teismas skyrė 14 metų laisvės atėmimo bausmę vyrui, padegusiam geležinkelio įrangą, ketvirtadienį pranešė teismo spaudos tarnyba. Teigiama, kad išpuolis buvo proukrainietiška diversija. Nuo 2022-ųjų, kai Maskva pradėjo visapusišką karą prieš Ukrainą, Rusijoje buvo įvykdyta dešimtys diversijų; nemažai jų buvo nukreiptos prieš didžiulį šalies geležinkelių tinklą.

Danijos vyriausybė patvirtino 25-ąjį karinės pagalbos Ukrainai paketą, jo vertė siekia 6,7 ​​mlrd. Danijos kronų (970 mln. JAV dolerių) ir jis skirtas palaikyti nuolatinę paramą 2025–2027 metais. Apie tai pranešė Danijos gynybos ministerija. „Saugumo padėtis sparčiai vystosi. Todėl labai svarbu, kad Danija toliau teiktų plataus masto paramą Ukrainai“, - sakė Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas.