Europa

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen sekmadienį griežtai sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimą ginče dėl Grenlandijos įvesti naujus muitus, sakydama, kad Europa spaudimui nepasiduos. „Ne mes siekiame šio konflikto“, – Danijos naujienų agentūrai „Ritzau“ sakė M. Frederiksen, pridurdama, kad ji palankiai vertina panašius signalus iš kitų Europos šalių. „Europos nepašantažuosi“, – sakė ji.

Šalys, kurioms JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina įvesti muitus dėl jų nepritarimo jo planams Grenlandijos atžvilgiu, imdamosi atsakomųjų veiksmų laikysis išvien, teigiama sekmadienį paskelbtame bendrame pareiškime. „Grasinimai muitais kenkia transatlantiniams santykiams ir kelia pavojingos nuosmukio spiralės riziką“, – pareiškė Didžioji Britanija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija. „Mes ir toliau laikysimės išvien ir koordinuosime savo atsaką.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketina reikalauti, kad Europa imtųsi atsakomųjų priemonių, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus įvesti naujus muitus keletui ES valstybių, prieštaraujančių jo planams dėl Grenlandijos likimo, sekmadienį pranešė šaltiniai Prancūzijos prezidentūroje. Šaltinių teigimu, E. Macronas palaiko ryšius su kitais savo kolegomis Europoje ir oficialiai sieks aktyvuoti Europos Sąjungos priemonę, skirtą kovoti su prievarta (angl.

Jungtinių Tautų (JT) vadovas Antonio Guterresas šeštadienį Londone pasakytoje kalboje, skirtoje paminėti pirmosios JT Generalinės Asamblėjos 80-ąsias metines, apgailestavo dėl daugybės „galingų jėgų, susitelkusių pakenkti pasauliniam bendradarbiavimui“. A. Guterresas, kurio generalinio sekretoriaus kadencija baigsis gruodžio 31 dieną, šį įspėjimą išsakė Londono Centrinėje metodistų salėje, kur 1946 metų sausio 10 dieną į pirmąją Generalinės Asamblėjos sesiją susirinko 51 šalies atstovai.

Vokietijos karinės žvalgybos komanda, sudaryta iš 15 karių ir neseniai išsiųsta į Grenlandiją, šiandien iš šios Arkties salos turi išvykti į Kopenhagą, sekmadienį naujienų agentūrai „dpa“ pranešė kariuomenės atstovas. Komanda į Grenlandiją atvyko penktadienį ir prieš planuojamas karines pratybas turėjo dalyvauti Danijos vadovaujamoje žvalgybos misijoje. Nedideles savo kariškių komandas buvo atsiuntę ir dar keletas NATO aljansui priklausančių Europos šalių.

Danijos užsienio reikalų ministras lankysis NATO narėse Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Švedijoje, kad aptartų Aljanso Arkties saugumo strategiją, sekmadienį pranešė jo ministerija. Užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas (Larsas Liokė Rasmusenas) sekmadienį lankysis Osle, pirmadienį vyks į Londoną, o ketvirtadienį – į Stokholmą.

Šį savaitgalį per viename Paryžiaus bute vykusį vakarėlį, kuriame dalyvavo gausus būrys žmonių, įgriuvo grindys, dėl to vienas asmuo buvo sunkiai sužeistas, sekmadienį pranešė policija, gelbėjimo tarnybos ir prokurorai. Jų teigimu, Prancūzijos sostinės 11-ajame rajone esančio buto grindys šeštadienį vakare įgriuvo, kai į bute vykusį vakarėlį susirinko apie 50 svečių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas prašys Europos Sąjungos (ES) aktyvuoti galingą „priemonę kovai su prievarta“, jei Jungtinės Valstijos įves tarifus dėl priešpriešos Grenlandijos klausimu, sekmadienį pranešė jo komanda.

Italijos ministrė pirmininkė JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimą įvesti muitus jo planų užimti Grenlandiją priešininkams sekmadienį pavadino klaida ir pridūrė išsakiusi jam savo nuomonę. „Manau, kad naujų sankcijų įvedimas šiandien būtų klaida“, – viešėdama Seule žurnalistams sakė ministrė pirmininkė Giorgia Meloni. Ji pridūrė: „Prieš kelias valandas kalbėjausi su Donaldu Trumpu ir pasakiau jam, ką galvoju.

Jungtinės Valstijos taip pat nukentės, jei prezidentas Donaldas Trumpas įgyvendins grasinimus įvesti muitus Europos šalims, besipriešinančioms jo planams įsigyti Grenlandiją, sekmadienį pareiškė Prancūzijos žemės ūkio ministrė. „Vykstant šiai muitų eskalacijai jis taip pat turi daug ką prarasti, kaip ir jo paties ūkininkai bei pramonininkai“, – transliuotojams „Europe 1“ ir „CNews“ sakė Annie Genevard.

Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto (SWP) vyresniosios mokslo darbuotojos teigimu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina įvesti muitus aštuonioms europinėms NATO sąjungininkėms, nes siekia suskaldyti Europą. „Trumpas tai daro, nes gali, o Grenlandija jam yra svarbus „trofėjus“, – naujienų agentūra „dpa“ sakė Laura von Daniels.

JAV Senato demokratų mažumos lyderis Chuckas Schumeris pareiškė, kad sieks užblokuoti muitus, kuriuos prezidentas Donaldas Trumpas grasina įvesti jo planams dėl Grenlandijos prieštaraujantiems sąjungininkams Europoje. „Dėl neapgalvotų Donaldo Trumpo muitų jau pakilo kainos ir nukentėjo mūsų ekonomika, o dabar jis tik dar labiau blogina padėtį“, – šeštadienį paskelbtame pareiškime teigė Ch. Schumeris.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas sureagavo į Europos veiksmus dėl augančių JAV prezidento Donaldo Trumpo ambicijų Grenlandijoje. Europos Sąjungos lyderiai šeštadienį įspėjo JAV prezidentą Donaldą Trumpą negrasinti įvesti muitus Europos šalims, kol jis įgyvendins savo tikslą įsigyti Grenlandiją.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus įvesti muitus dėl Grenlandijos, sekmadienį įvyks specialioji ES valstybių narių atstovų sesija. Kipras, kuris šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja ES, šeštadienį vakare pranešė, kad, reaguojant į naujausius Jungtinių Valstijų pareiškimus, sekmadienį po pietų bus surengtas neeilinis ambasadorių lygio susitikimas. Trumpas svaidosi grasinimais D. Trumpas pareiškė, kad JAV nuo vasario 1 d. aštuonioms Europos šalims ims taikyti papildomą 10 proc.

Sekmadienį Portugalijoje vyksta pirmasis prezidento rinkimų turas ir po jo kraštutinių dešiniųjų kandidatas pirmą kartą gali patekti į antrąjį turą. Vis dėlto galutinį rinkimų rezultatą nuspėti sunku. Apklausos prognozuoja, kad Andre Ventura (Andrė Ventura), kraštutinių dešiniųjų partijos „Chega“ („Gana“) lyderis, gali laimėti pirmąjį turą, tačiau pralaimėtų antrajame, nesvarbu, su kuriuo iš kitų kandidatų jame susiremtų.

Šeštadienį Austrijoje trijose sniego lavinose žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, pranešė kalnų gelbėjimo tarnybos ir policija. Ant Finsterkopfo kalno Grosarlo slėnyje Zalcburgo žemėje kilusi lavina po savimi palaidojo septynis žmones, pranešė Zalcburgo kalnų gelbėjimo tarnybos atstovė spaudai. Kalnų gelbėjimo tarnyba pranešė, kad keturi vienos slidininkų grupės nariai buvo rasti negyvi, keletas kitų buvo sunkiai sužeisti. Pirmiau tą patį šeštadienį lavina pražudė moterį Bad Hofgaštaino regione.

Grenlandijos ministrė Naaja Nathanielsen šeštadienį pasveikino Europos šalių, kurioms Donaldas Trumpas grasina įvesti naujus muitus, nebent šios Arkties salos ateities klausimas būtų išspręstas jo naudai, reakciją į tokį JAV prezidento žingsnį. „Esu sužavėta, matydama pirmąsias šalių, kurioms buvo skirti šie grasinimai, reakcijas, – tinkle „LinkedIn“ paskelbtoje žinutėje rašė mineralinių išteklių ministrė. – Esu dėkinga ir tikiuosi, kad diplomatija ir sąjungininkų pagalba nugalės.

Europos Sąjungos lyderiai šeštadienį įspėjo JAV prezidentą Donaldą Trumpą negrasinti įvesti muitus Europos šalims, kol jis įgyvendins savo tikslą įsigyti Grenlandiją. Kipras, kuris šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja Europos Vadovų Tarybai, paskelbė, kad sekmadienį po pietų Briuselyje įvyks neeilinis ES ambasadorių susitikimas.

Ar 2026-ieji gali būti metai, kai karas Ukrainoje pagaliau bus baigtas? Ko gero, tai dalykas, apie kurį svajotų ne tik patys ukrainiečiai, bet ir daugelis Vakarų gyventojų. Vis dėlto portalo tv3.lt kalbinti ekspertai šiuo klausimu gana pesimistiški – tam, kad karas šiemet bus visiškai baigtas, vilčių daug nededama, tačiau tikimasi, jog šiemet galiausiai prasidės rimtos derybos dėl jo pabaigos. Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas šeštadienį atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus įvesti didelius muitus Europos šalims, jei jos neleis jam įsigyti Grenlandijos. „Mes nesileisime bauginami, – pažymėjo jis naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime. – Tik Danija ir Grenlandija priima sprendimus joms aktualiais klausimais.

Kyjive prasidėjo teismo procesas dėl žiauriomis aplinkybėmis nužudyto Charkivo mero pavaduotojo sūnaus. Vaikinas buvo nužudytas Austrijos sostinėje Vienoje, o teismas jau turi ir pagrindinį įtariamąjį – kitą Ukrainos pilietį, rašo „informator.ua“. Daniilas Kuzminas, Charkivo mero pavaduotojo Sergejaus Kuzmino sūnus, nužudytas 2025 m. naktį iš lapkričio 25 į 26 d. Pagrindinis įtariamasis – Odesos srities muitinės institucijose vadovaujančias pareigas ėjęs Aleksandras Agojevas.

Šeštadienį per dvi lavinas Austrijos Alpėse žuvo penki žmonės, pranešė Austrijos transliuotojas ORF. Nuo praėjusios savaitės po gausaus snygio Alpėse žuvo jau keli žmonės. Už trasų ribų nuslinkusi lavina Pongau regione, netoli Zalcburgo, užvirto septynių slidininkų grupę – keturi žmonės žuvo, o dar vienas buvo sunkiai sužeistas, pranešė ORF. Anksčiau šeštadienį toje pačioje vietovėje kita už trasų ribų nuslinkusi lavina nusinešė slidininkę.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį dar suintensyvino pastangas perimti Grenlandijos kontrolę, pagrasinęs virtinei Europos šalių taikyti iki 25 proc. dydžio muitus, kol bus įgyvendintas jo siekis įsigyti šią Danijos teritoriją. Nuo vasario 1 dienos Danijai, Norvegijai, Švedijai, Prancūzijai, Vokietijai, Jungtinei Karalystei, Nyderlandams ir Suomijai bus taikomas 10 proc.

Vokietijos pilietis žuvo po sniego lavina Šveicarijos Alpėse, o dar keturi žmonės  sužeisti slidinėdami lygumų slidėmis, šeštadienį pranešė Šveicarijos policija. Incidentas įvyko penktadienį, Baduso kalno viršūnėje netoli Tuječo kaimo šalies pietų centrinėje dalyje. Policijos duomenimis, lavina užgriuvo septynių lygumų slidininkų grupę, iš kurių penkis palaidojo sniegas.

Vilniuje nuo 2020 metų gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja su komanda paliks Lietuvą ir kraustysis į Lenkiją. Apie tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra AFP, remdamasi keliais šaltiniais S. Cichanouskajos komandoje. BNS rašė, kad Lietuva 2025 metų pabaigoje pakeitė opozicijos sumažino opozicijos lyderės apsaugą, tuo dabar vietoje Vadovybės apsaugos tarnybos užsiima policija.

Kyjivo teismas penktadienį paleido buvusią Ukrainos ministrę pirmininkę Juliją Tymošenko už užstatą, kol vyks teismas, siekiant išsiaiškinti, ar ji mokėjo Ukrainos parlamentarams, kad paveiktų jų balsavimą. 65-erių Ukrainos politikė kaltinimus neigia ir teigia, kad byla yra politiškai motyvuota. Ji nuo 2005 metų du kartus ėjo premjerės pareigas.

Buvęs NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad negalėtų pažadėti, jog JAV liks Aljanse, rašo „Sky news“. J. Stoltenbergas buvo Marko Ruttes pirmtakas, NATO jis vadovavo nuo 2014 iki 2024 m. Buvęs NATO vadovas Stoltenbergas pakomentavo augančias įtampas tarp JAV ir Europos Naujausiame savo interviu „Der Spiegel“ jis pakomentavo naujausias įtampas tarp Donaldo Trumpo ir Europos.

Dėl vieno „Turkish Airlines“ lėktuvo keleivio „Wifi“ pavadinimo buvo pakelti naikintuvai, skelbia „The Sun“. Anot leidinio, incidentas įvyko ketvirtadienį. Keleivinį lėktuvą lydėjo naikintuvai Lėktuvas pakilo Stambule ir skrido į Ispaniją. Vėliau lėktuvui esant virš Viduržemio jūros Italijos teritorijoje, pastebėta, kad vienas keleivis lėktuve sukūrė interneto prieigos tašką „Wifi“, kurio pavadinime nurodė, kad turi bombą ir kad visi mirs. Tuo metu lėktuve buvo 148 žmonės.

Penktadienį žinomas Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo partijos narys Arminas Laschetas paragino atnaujinti dialogą su Rusija, o dabartinę padėtį vadino absurdiška.

Vienas žmogus žuvo ir dar devyni buvo sužeisti per autobuso ir traukinio lokomotyvo susidūrimą šiauriniame Vokietijos Hamburgo mieste, penktadienį pranešė miesto priešgaisrinė tarnyba.  Visi nukentėjusieji per avariją buvo autobuse, sakė priešgaisrinės tarnybos atstovas. Autobuso vairuotojas yra gyvybei pavojingos būklės, du keleiviai sužeisti sunkiai, šeši – lengvai, sakė jis.  Penki žmonės nuvežti gydymui į ligoninę.

Italijos gynybos ministras Guido Crosetto atmetė idėją dislokuoti Italijos karius Grenlandijoje, teigdamas, kad tokia misija yra nereikalinga, net jei kelios Europos šalys ir toliau vykdo planus siųsti savo pajėgas. Pasak Italijos žiniasklaidos, G. Crosetto pabrėžė, kad aptariamas dislokavimas Arkties saloje būtų riboto masto. Jis pažymėjo, kad siūlomi kontingentai yra pernelyg maži, kad galėtų turėti kokį nors reikšmingą poveikį.

Iki šiol Lenkijoje gyvūnus vežė speciali tam skirta tarnyba „Eko Patrol“. Dabar jie bus vežami į savivaldybės gyvūnų prieglaudą specialiai įrengta transporto priemone, penktadienį socialiniame tinkle paskelbė Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis.  Pasak Varšuvos merijos, transporto priemonės įranga grindžiama sprendimais, paremtais greitosios medicinos pagalbos tarnybų patirtimi, ir yra visiškai pritaikyta veterinarijos reikalavimams.

Norint sukurti Europos kariuomenę, reikėtų išspręsti keletą esminių problemų, tai užtruktų ne vienerius metus, interviu „Ukrinform“ pareiškė seras Rupertas Smithas, buvęs NATO pajėgų Europoje (DSACEUR) vyriausiojo vado pavaduotojas, paprašytas pakomentuoti Europos gynybos ir kosmoso komisaro Andriaus Kubiliaus propaguojamą idėją.  „Ar Europos nuolatinė armija yra teisingas atsakymas? Trumpuoju laikotarpiu labai abejoju.

Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė galįs įvesti prekybos muitus šalims, kurios nepritaria jo planams perimti Grenlandiją, priklausančią NATO sąjungininkei Danijai. „Galiu įvesti muitą šalims, jei jos nesutiks dėl Grenlandijos, nes Grenlandija mums reikalinga nacionaliniam saugumui“, – per sveikatos apskritąjį stalą Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.

Rusų teismas penktadienį surengė preliminarų posėdį byloje, kurią Rusijos centrinis bankas iškėlė Belgijos finansų grupei „Euroclear“ dėl Europoje įšaldyto Maskvos turto likimo. Europos Sąjunga (ES) įšaldė dešimtis milijardų eurų Rusijos lėšų, kai Kremlius beveik prieš ketverius metus pradėjo plataus masto puolimą prieš Ukrainą. Tai – dalis griežtų sankcijų, skirtų sutrukdyti Maskvos karo mašinai.

Bulgarijoje bus rengiami nauji pirmalaikiai rinkimai – jau aštunti per penkerius metus, penktadienį pareiškė šalies prezidentas, mat partijoms nepavyko suformuoti vyriausybės. Europos Sąjungos (ES) narę, kuri anksčiau šį mėnesį įsivedė eurą, vėl kamuoja politiniai neramumai po protestų prieš korupciją, privertusių gruodžio viduryje atsistatydinti konservatorių vadovaujamą vyriausybę.

Artėjant rinkimams Vengrijoje, kurie, kaip rodo apklausos, gali užbaigti Viktoro Orbano ilgametį valdymą, kraštutinių dešiniųjų pažiūrų lyderiai iš viso pasaulio internete išplatintame vaizdo įraše suskubo jam reikšti palaikymą, rašo CNN.

Vokietijos policija šiuo metu vykdo operaciją Baltijos jūroje, siejamą su Rusijos laivais, penktadienį žurnalistams patvirtino Vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai. Ji teigė dėl taktinių priežasčių negalintis išsamiau komentuoti vykdomų operacijų. Ministerijos atstovas spaudai taip reagavo į klausimą, ar pastarosiomis dienomis federalinė policija keliskart nepraleido Rusijos laivų.

Vokietijos policija šiuo metu vykdo operaciją Baltijos jūroje, siejamą su Rusijos laivais, penktadienį žurnalistams patvirtino Vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai. Ji teigė dėl taktinių priežasčių negalintis išsamiau komentuoti vykdomų operacijų. Operacija Baltijos jūroje Ministerijos atstovas spaudai taip reagavo į klausimą, ar pastarosiomis dienomis federalinė policija keliskart nepraleido Rusijos laivų.

Dauguma vokiečių mano, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo politika kelia grėsmę NATO karinio aljanso ateičiai, rodo penktadienį paskelbta nuomonės apklausa.  Maždaug 78 proc. respondentų mano, kad D. Trumpas kelia pavojų Vakarų gynybos Aljansui, 18 proc. su tuo nesutinka, parodė naujausia ZDF „Politbarometer“ apklausa. Kiti respondentai neapsisprendę. D. Trumpas siekia, kad Jungtinės Valstijos perimtų Grenlandiją, pusiau autonominę NATO narės Danijos teritoriją.

Dvipartinė Jungtinių Valstijų Kongreso delegacija penktadienį pradėjo vizitą Kopenhagoje, siekdama pareikšti paramą Danijai ir Grenlandijai po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino perimti šios Arkties salos, kuri yra autonominė Danijos teritorija, kontrolę. 11 kongresmenų ir kongresmenių, be kita ko, turėtų surengti derybas su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen ir Grenlandijos premjeru Jensu-Frederiku Nielsenu.

Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas penktadienį radijui „Radio Zet“ pareiškė, kad Lenkija „pajėgi užminuoti bet kurią sieną per 48 valandas“ realios karo grėsmės atveju. Anot C. Tomczyko, prieštankinės minos „vis dar yra viena iš veiksmingiausių atgrasymo priemonių“. Krizės atveju operatyvų užminavimą užtikrintų Lenkijos ginkluotųjų pajėgų diegiama „Baobab“ minų klojimo sistema. „Mes galime per 48 valandas užminuoti bet kurią sieną.

Žlugus vyriausybės formavimui, Bulgarijoje vyks nauji rinkimai. Tai penktadienį paskelbė prezidentas Rumenas Radevas. Prieš tai lyderiaujančios partijos atsisakė įgaliojimų formuoti vyriausybę, praneša agentūra „Reuters“. „Rengsime naujus rinkimus“, – sakė R. Radevas. Gruodį po visoje šalyje vykusių protestų atsistatydino Roseno Želiaskovo vyriausybė. Dabar prezidentas turės paskirti pereinamojo laikotarpio kabinetą ir nustatyti pirmalaikių rinkimų datą.

Islandijoje kilo nepasitenkinimas, kai paskirtasis JAV ambasadorius Billy‘is Longas esą juokais pareiškė, kad sala Šiaurės Atlante galėtų tapti JAV valstija. Islandijos užsienio reikalų ministerija, anot žiniasklaidos, paprašė JAV ambasados Reikjavike paaiškinimo.

Vienas iš pernai Latvijoje sulaikytų Rusijos šnipų dirbo statybų vadovu, todėl galėjo lengviau rinkti duomenis apie kariuomenės infrastruktūros statybas, pranešė latvių prokuratūra. Kaip naujienų agentūrai LETA teigė prokuratūra, 39-erių vyrui pateikti kaltinimai ir surašytas kaltinamasis aktas.

Sausio 16 d. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas patraukė dėmesį pasirodęs su pastebimai sužeista akimi – prieš kreipimąsi į kariuomenę jis pats paaiškino, kad trauma nėra rimta, o situaciją palydėjo humoru. Prieš pradėdamas savo kalbą E. Macronas pajuto poreikį paaiškinti savo išvaizdą, rašo „Le Parisien“. „Prašau atleisti už negražią mano akies išvaizdą.

Vokietijos prezidentūra pranešė, kad antradienį Berlyne lankysis Sirijos lyderis Ahmedas al Sharaa, kuris susitiks su vokiečių prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu. Kanclerio Friedricho Merzo biuras dar nepaskelbė, ar vizito metu jie taip pat surengs susitikimą. Vizitas vyks tuo metu, kai Vokietijos vyriausybė siekia paspartinti sirų grąžinimą į tėvynę.

Nors atšiauri žiema Lenkijoje pradėjo slūgti, ji dar nesibaigė. Remiantis ilgalaikėmis prognozėmis, sausio pabaigoje šalį užplūs stiprus šaltis, kuris truks mažiausiai kelias dienas. Kaip skelbia Lenkijos naujienų portalas „Onet“, gali būti, kad naktimis temperatūra nukris žemiau -20 °C. Lenkijos rytinėje, šiaurinėje ir centrinėje dalyse prognozuojama neigiama temperatūra visą parą. Naktimis ji gali nukristi iki -15 – -10 laipsnių Celsijaus, o rytiniuose regionuose – net iki -18 laipsnių.

JAV reiškiant pretenzijas dėl iš esmės autonominės Grenlandijos ir siekiant kontroliuoti šią dalį Danijos Karalystei priklausančios teritorijos, Rusijos ambasadorius Danijoje apkaltino NATO, kad šis siekia militarizuoti Arktį. NATO šalys, įskaitant Daniją, naudojasi Rusijos ar Kinijos grėsmės baime, kad didintų šiame regione esančias savo karines pajėgas, duodamas interviu valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė Rusijos ambasadorius Vladimiras Barbinas.