Europa

Švedijos pareigūnai tiria Baltijos jūra plaukiantį krovininį laivą, kuris kaltinamas vogtų grūdų gabenimu, šeštadienį pranešė pareigūnai. Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba šeštadienį spaudos konferencijoje pranešė, kad laivo „Caffa“ įgulą daugiausia sudaro rusai, o pats laivas yra įtrauktas į Ukrainos sankcijų sąrašą, skelbia Švedijos naujienų agentūra TT.

Popiežius Leonas XIV šeštadienį paskyrė patyrusį Vatikano diplomatą naujuoju savo ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose, kad šis valdytų vienus svarbiausių Šventojo Sosto dvišalių santykių, kurie patyrė įtampą dėl Donaldo Trumpo administracijos karo Irane ir griežtų imigracijos priemonių. 68 metų italų arkivyskupas Gabriele Caccia šiuo metu yra Šventojo Sosto ambasadorius Jungtinėse Tautose (JT) Niujorke.

Visi Europos Sąjungos (ES) susitikimai, turėję vykti Kipre kovo mėnesį, bus perkelti į internetinę erdvę arba atidėti dėl Artimuosiuose Rytuose siaučiančio konflikto, penktadienį pranešė vienas kipriečių pareigūnas. Kipras, pirmininkaujantis ES, tiesiogiai nukentėjo nuo Teherano atsakomųjų išpuolių į JAV ir Izraelio smūgius, kai šią savaitę Irano gamybos dronas pataikė į saloje esančią Britanijos bazę.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas oficialiai patvirtino savo šalies antikarinę poziciją, atsižvelgdamas į karinį konfliktą tarp JAV, Izraelio ir Irano.

Vengrijos sprendimas sulaikyti Ukrainos banko darbuotojus peržengia pavojingą ribą ir primena Maskvos veiksmus, teigia Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sibiha, praneša „RBK-Ukraina“. „Rusijos stilius vengrų provokacijose. Yra ribos, kurių negalima peržengti. Yra taisyklės, kurių reikia laikytis net sudėtingiausiomis politinėmis aplinkybėmis. Tai, kas įvyko kovo 5 d. Budapešte, peržengė šias ribas“, – pažymėjo ministras. „Mes tai jau ne kartą matėme.

Vengrijos valdžios sulaikytų septynių Ukrainos banko darbuotojų grupė dabar yra išlaisvinta ir grįžo į Ukrainą, penktadienį pranešė Kyjivo užsienio reikalų ministras. Ukraina „sugebėjo užtikrinti septynių Budapešte sulaikytų Ukrainos piliečių išlaisvinimą. Jie jau yra saugūs ir kirto Ukrainos sieną“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Andrijus Sybiha. Vengrijos mokesčių institucija anksčiau penktadienį paskelbė sulaikiusi septynis Ukrainos piliečius, įtariamus pinigų plovimu.

Prancūzija, reaguodama į karą Artimuosiuose Rytuose į Viduržemio jūrą pasiuntė sraigtasparnių nešėją, naujienų agentūrai AFP penktadienį pranešė Prancūzijos kariuomenė. „Siekiant sustiprinti Prancūzijos ginkluotąsias pajėgas Artimųjų Rytų krizės kontekste, Viduržemio jūroje dislokuotas desantinis sraigtasparnių nešėjas“, – pasakė kariškių atstovė spaudai, Prancūzijai šią savaitę jau priėmus sprendimą regione dislokuoti savo flagmaną lėktuvnešį ir fregatą.

Ukraina penktadienį iškvietė Vengrijos reikalų patikėtinį dėl Budapešto sulaikytų Ukrainos banko darbuotojų, kurie per šalį vežė pinigus ir auksą. „Vengrijos diplomatui buvo pabrėžta, kad Ukrainos pusė tokius veiksmus laiko neteisėtais, reikalauja nedelsiant suteikti konsulinę prieigą prie neteisėtai sulaikytų Ukrainos piliečių ir juos nedelsiant paleisti, taip pat grąžinti valstybės turtą“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas įspėjo JAV ir Izraelį apie riziką, kurią gali sukelti „nesibaigiantis“ karas su Iranu. Kaip pažymėjo F. Merzas, užsitęsusi karinė operacija prieš Iraną gali sukelti Artimųjų Rytų žlugimą, naują migracijos krizę Europoje ir ilgalaikę ekonomikos krizę. „Mes nenorime, kad čia (Irane – aut. past) pasikartotų Sirijos scenarijus“, – pareiškė F. Merzas.

Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų ministerija įspėjo, kad Kipre teroro išpuoliai „negali būti atmesti“, ir paragino tautiečius išlikti budrius, praneša „SkyNews“. Pranešimas paskelbtas po to, kai Kipre esančią Karališkųjų oro pajėgų bazę šią savaitę taikėsi Irano dronai.

Dėl saugumo Vokietijos kariuomenė stabdo socialinių tinklų nuomonės formuotojų veiklą savo gretose ir griežtina ribojimus fotografavimui ir filmavimui bazėse ar laivuose. Baiminantis, kad internete paskelbti vaizdai gali atskleisti slaptą informaciją, vasario 20 dieną įsigaliojo naujos taisyklės, penktadienį pranešė Gynybos ministerijos atstovė. „Tai nereiškia, kad nebeliks jokio turinio iš, pavyzdžiui, gerai žinomų nuomonės formuotojų“, tarnaujančių kariuomenėje, sakė atstovė.

Lenkija uždaro dalį savo oro erdvės šalies rytuose, „Facebook“ praneša šalies oro navigacijos agentūra (Polska Agencja Powietrznej). Pranešime nurodoma, kad nuo 2026 m. kovo 10 d. iki šių metų birželio 9 d. saugumo sumetimais karinės vadovybės reikalavimu įvedami apribojimai. Paaiškinama, kad šis sprendimas priimtas dėl pakartotinių sienos pažeidimų iš nežinomos kilmės dronų.

Vengrijos vyriausybė paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas Ukrainos pinigų surinkėjų sulaikymas Vengrijos kovos su terorizmu centro pareigūnų, ir nuotraukas su grynaisiais pinigais bei auksu, praneša „Astra“. Kaip anksčiau rašėme, kad Vengrija išsiųs septynis ukrainiečius, sulaikytus dėl didelių grynųjų pinigų ir aukso sumų gabenimo.

Kroatija atnaujins privalomąją karo tarnybą pirmą kartą po 17 metų kaip dalį Europos Sąjungos (ES) narių platesnės strategijos, skirtos spręsti saugumo problemas Europoje ir Vakarų Balkanuose, skelbia agentūra „Reuters“.  Kitą pirmadienį 800 šaukiamųjų pradės dviejų mėnesių bazinį mokymą karinėse bazėse visoje šalyje.

Islandijos gyventojai referendume balsuos dėl stojimo derybų su Europos Sąjunga (ES) atnaujinimo. Siūloma referendumą surengti rugpjūčio 29 d., penktadienį spaudos konferencijoje pareiškė Islandijos užsienio reikalų ministrė Thorgerdur Katrín Gunnarsdóttir. Ministrė pirmininkė Kristrún Frostadóttir pabrėžė, kad Islandijos, kaip patikimos ir stiprios ES partnerės, derybinė pozicija yra gera.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas penktadienį pareiškė, kad santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis „lojalus bendradarbiavimas“ turėtų nugalėti konfrontaciją, po įtampos, kilusios dėl Madrido prieštaravimo, kad Vašingtonas naudotų jo bazes atakoms prieš Iraną. Santykiuose turi vyrauti „pagarba, lojalaus bendradarbiavimo dvasia ir lygiateisiškumas“, kalbėjo jis per bendrą spaudos konferenciją su Portugalijos ministru pirmininku Luisu Montenegro.

Po dronų smūgių Kiprui ES šalyje diskutuojama apie prisijungimą prie NATO. „Jei būtų įmanoma, mes jau ryt pateiktume paraišką“, – Graikijos stočiai „Skai“ sakė prezidentas Nikosas Christodoulidisas. Jis pridūrė, kad Kipras rengiasi galimai narystei Aljanse. Kariniu, operaciniu ir administraciniu lygiu dirbama, kad šalis galėtų veikti, „kai tik tai leis politinės sąlygos“. Kliūtis – Turkija Tačiau prezidentas pabrėžė, kad toks žingsnis šiuo metu negali būti įgyvendinamas.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį pasmerkė kaip nepriimtiną Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio grasinimą Vengrijos lyderiui Viktorui Orbanui, aštrėjant ginčui dėl sustabdytų Rusijos naftos tiekimų. „Mes, kaip Europos Komisija, labai aiškiai sakome, kad tokia kalba yra nepriimtina. Negali būti jokių grasinimų ES valstybėms narėms“, – žurnalistams teigė atstovas spaudai Olofas Gillas, pasmerkdamas visų pusių „kurstančią retoriką“ kaip nenaudingą.

ES penktadienį paskelbė, kad stabdo bevizį režimą Sakartvelo diplomatinių ir tarnybinių pasų turėtojams, tokį sprendimą paaiškindama tuo, kad šioje Kaukazo šalyje silpnėja demokratija ir vykdomi represiniai veiksmai prieš opoziciją. Sakartvelas, ilgą laiką buvęs vienu iš pagrindinių kandidatų įstoti į Europos Sąjungą, nuo 2024 m. parlamento rinkimų, kurie, opozicijos teigimu, buvo suklastoti, negali išbristi iš politinės suirutės.

Pasak Vengrijos Nacionalinės mokesčių ir muitų administracijos (NAV), 2026 m. kovo 5 d. buvo sulaikyti 7 Ukrainos piliečiai, tarp jų – buvęs Ukrainos žvalgybos generolas, taip pat du šarvuoti inkasatorių automobiliai. Jie iš Austrijos į Ukrainą gabeno apie 40 mln. JAV dolerių, 35 mln.

Rusija penktadienį pareiškė, kad Suomijos planą panaikinti apribojimus branduolinių ginklų dislokavimui laiko potencialia grėsme. Suomija ketvirtadienį pranešė planuojanti panaikinti apribojimus, draudžiančius branduolinius ginklus jos teritorijoje, siekdama suderinti šalies politiką su NATO atgrasymo politika po prisijungimo prie Aljanso 2023 metais.

Priimdama naujas nares į Europos Sąjungą (ES), Europos Komisija (EK) laikosi vieno pagrindinio prioriteto: užtikrinti, kad nė viena kandidatė nevirstų dar viena Vengrija, rašo „Politico“. Šiam tikslui pasiekti ketinama pradėti nuo Juodkalnijos, kuri jau netrukus baigs derybas dėl narystės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė tikintis, kad vienas Europos Sąjungos politikas neužblokuos 90 mlrd. eurų paramos paketo Ukrainai, tačiau jo pavardės neįvardijo. Vis dėlto šalies vadovas leido suprasti, kad kalba apie Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną, kuris pastaraisiais metais ne kartą kritikavo ES sprendimus dėl finansinės ir karinės pagalbos Kyjivui, skelbia „Telegram“ kanalas UNIAN. „Tikimės, kad vienas ES žmogus neužblokuos 90 mlrd.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha penktadienį apkaltino Vengriją įkaitais paėmus septynis ukrainiečių banko darbuotojus. „Šiandien Budapešte Vengrijos valdžios institucijos paėmė įkaitais septynis Ukrainos piliečius“, – socialiniame tinkle „X“ parašė A. Sybiha.

Suomija ketvirtadienį pranešė planuojanti panaikinti apribojimus, draudžiančius branduolinius ginklus jos teritorijoje, siekdama suderinti šalies politiką su NATO atgrasymo politika po prisijungimo prie aljanso 2023 metais. „Vyriausybės pasiūlymas ateityje leistų įvežti branduolinį ginklą į Suomiją, jį transportuoti, pristatyti ar turėti Suomijoje, jei tai būtų susiję su Suomijos karine gynyba“, – žurnalistams sakė gynybos ministras Antti Hakkanenas.

Vengrija planuoja nusiųsti į Ukrainą ministrų misiją, kad ištirtų naftotiekiui „Družba“ – pagrindiniam kanalui, kuriuo šiai išėjimo į jūrą neturinčiai šaliai tiekiama rusiška nafta – padarytą žalą, teigiama Oficialiajame leidinyje paskelbtame dekrete. Misijai, kurią nurodė vykdyti ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, vadovaus Energetikos ministerijos viceministras, tarp jos narių bus ir Vengrijos energetikos bendrovės MOL atstovas.

Pasak „Sky News“ karo analitiko Michaelo Clarke‘o, per pastaruosius kelis mėnesius Europos požiūris į JAV „patyrė gana didelį pokytį“. Pastarosiomis dienomis JAV operacijas Irane viešai pasmerkė tiek Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas, tiek Keiras Starmeris, kuris teigė, kad konfliktui nėra jokio „perspektyvaus ir gerai apgalvoto plano“. M. Clarke‘as sako, kad šiam pokyčiui yra viena pagrindinė priežastis. „Didžiausias dalykas buvo Grenlandija“, – sakė jis.

 Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad naftotiekis „Družba“ gali vėl pradėti veikti tik po keturių ar šešių savaičių. „Dabartinė informacija yra ta, kad per mėnesį ar pusantro šis naftotiekis gali būti parengtas darbui, tačiau tai nereiškia, kad viskas, kas buvo sunaikinta, bus visiškai atkurta“, – susitikime su vyriausybės pareigūnais, kurį stebėjo žurnalistai, teigė V. Zelenskis.

Latvijos Seimas ketvirtadienį atmetė opozicinės partijos „Latvija pirmiausia“ (LPV) pasiūlymą leisti gyventojams išimti antrosios pakopos pensijų fonduose sukauptus pinigus. LPV teigia, kad šiuo projektu siekiama suteikti žmonėms daugiau laisvės tvarkyti savo antrojoje pakopoje sukauptas pensijas siūlant keletą galimybių, pavyzdžiui, galimybę išsiimti visą arba dalį sukauptos pensijos prieš kreipiantis dėl senatvės pensijos.

Lenkija pratęsė buferinės zonos pasienyje su Baltarusija galiojimą. Ši priemonė bus tęsiama dar 90 dienų – iki birželio 3 d., Varšuvoje pranešė Vidaus reikalų ministerija. Atitinkamas sprendimas argumentuojamas „besitęsiančiu migracijos spaudimu“ Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Tačiau ministerija nurodė dar vieną priežastį. Pastaruoju metu išaugo skaičius incidentų, kai į oro erdvę virš Lenkijos įskrieja meteorologiniai balionai su kontrabandinėmis cigaretėmis, teigiama pranešime.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas ketvirtadienį pareiškė, kad blokas siekia padėti Persijos įlankos regiono šalims apsisaugoti nuo Irano dronų atakų, tačiau perspėjo, kad atitinkamos įrangos tiekimas gali būti ribotas. Prieš ES ir Persijos įlankos regiono valstybių užsienio reikalų ministrų vaizdo skambutį K. Kallas perspėjo, kad kalbant apie dronų perėmėjų gamybą bus sunku tvarkytis su didele paklausa tiek Ukrainoje, tiek dabar ir Artimuosiuose Rytuose.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pristatė „suverenią alternatyvą“ ES lengvatinių paskolų gynybai programai, dėl kurios įnirtingai ginčijasi valdančioji centristų koalicija ir konservatyvių pažiūrų opozicija, rašo portalas „TVP World“. Lenkijos parlamentarai praėjusią savaitę pritarė įstatymo projektui, kuris atvėrė kelią 43,7 mlrd. eurų finansinei paramai gynybos pajėgumams vystyti pagal Europos saugumo veiksmų priemonę (angl.

Ministrė pirmininkė Giorgia Meloni  ketvirtadienį pareiškė, kad Italija siųs oro gynybos pagalbą Persijos įlankos šalims, nukentėjusioms nuo Irano smūgių, surengtų atsakant į JAV ir Izraelio atakas. „Italija, kaip ir JK, Prancūzija bei Vokietija, ketina siųsti pagalbą Persijos įlankos šalims. Akivaizdu, kad kalbame apie gynybą, oro gynybą, ne tik todėl, kad tai draugiškos valstybės, bet ir todėl, kad tame regione yra dešimtys tūkstančių italų ir apie 2 tūkst.

JAV sausumos pajėgų dislokavimas Irane šiuo metu neplanuojamas, trečiadienį pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt. „Šiuo metu jie nėra šios operacijos plano dalis“, – spaudos konferencijoje sakė K. Leavitt. „Tačiau aš tikrai niekada neatmesiu karinių veiksmų galimybių Jungtinių Valstijų prezidento ar vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado vardu, ir jis išmintingai nedaro to paties savo vardu“, – pridūrė ji.

10 Šiaurės Europos valstybių susitarė parengti bendrus civilių gyventojų evakuacijos mechanizmus didelės krizės ar karinio konflikto atveju, rašo „Reuters“. Švedija pabrėžė, kad ši iniciatyva remiasi visapusiško karo Ukrainoje patirtimi. Pagal susitarimą šalys parengs suderintus planus dėl transporto, sienų kontrolės, saugių koridorių žmonių judėjimui sukūrimo ir kitų organizacinių klausimų.

Ispanija sutiko „bendradarbiauti“ su Jungtinių Valstijų kariuomene jų kare prieš Islamo Respubliką, trečiadienį pranešė Baltieji rūmai po to, kai Madridas atsisakė leisti amerikiečių kariniams lėktuvams naudotis šalies bazėmis atakoms prieš Iraną. „Kaip suprantu, per pastarąsias kelias valandas jie sutiko bendradarbiauti su JAV kariuomene“, – pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt, kalbėdama apie Ispaniją.

Airija antradienį pranešė, kad pirmą kartą siųs aukšto rango karininkus į pagrindines užsienio ambasadas. Tai naujausias Europos Sąjungos (ES) narės žingsnis, kuriuo ji siekia sustiprinti savo kuklias gynybos struktūras. „Gynybos atašė tinklas“ bus įkurtas Airijos ambasadose Paryžiuje, Londone ir Vašingtone, siekiant sustiprinti ryšius su pagrindiniais strateginiais partneriais, pareiškime teigė gynybos ministrė Helen McEntee.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad dronas, kuris smogė Jungtinės Karalystės bazei Kipre, nebuvo paleistas iš Irano, rašo „Sky News“. Dronas, sekmadienio vakarą pataikęs į JK Karališkųjų oro pajėgų „RAF Akrotiri“ oro bazę Kipre, nebuvo paleistas iš Irano, pranešė Gynybos ministerijos atstovas. Tačiau jis pridūrė, kad dronas buvo „panašus į Shahed“, turėdamas omenyje Irano pigiai gaminamus dronus, kuriuos Rusija masiškai naudoja Ukrainoje.

Kinija sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimą nutraukti prekybą su Ispanija. Pekinas pareiškė, kad „prekyba neturėtų būti naudojama kaip priemonė ar ginklas“, teigiama Kinijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Didžiojoje Britanijoje sulaikyti trys vyrai, įtariami šnipinėję Kinijai. 39, 68 ir 43 metų amžiaus įtariamuosius antiteroristinės policijos pareigūnai susekė Londone ir Velse, pranešė Skotland Jardas. Trys vyrai, policijos duomenimis, įtariami šnipinėję komunistinės Kinijos vyriausybės pavedimu. Jie lieka sulaikyti. Atlikta ir virtinė kratų. Daugiau detalių apie aplinkybes policija kol kas nenurodė.

Vienas aukštas Vatikano pareigūnas trečiadienį perspėjo dėl „tarptautinės teisės erozijos“ ir „prevencinio karo“ su Iranu koncepcijos, o tai atrodo kaip kritika JAV ir Izraelio kariniams veiksmams. „Ši tarptautinės teisės erozija išties kelia nerimą: teisingumas užleido vietą jėgai“, – interviu, paskelbtame oficialioje „Vatican News“ svetainėje, sakė Pietro Parolinas (Pjetras Parolinas), popiežiaus Leono XIV Valstybės sekretorius.

Europos Sąjungos (ES) ekspertų grupė šią savaitę pradės svarstyti, ar uždrausti socialinius tinklus vaikams, siekdama iki vasaros parengti rekomendacijas, antradienį pranešė Briuselis. Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen dalyvaus konsultacinės grupės pirmajame posėdyje ketvirtadienį, o šią iniciatyvą ji pradėjo pernai rugsėjį.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris trečiadienį gynė savo veiksmus, susijusius su JAV ir Izraelio oro kampanija prieš Iraną, JAV prezidentui Donaldui Trumpui griežtai sukritikavus jo pirminį atsisakymą leisti amerikiečiams naudotis britų oro bazėmis. „Amerikos lėktuvai veikia iš Britanijos bazių. Tai yra veikiantys ypatingi santykiai“, – sakė jis parlamentui.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė Ispanijos ministrui pirmininkui Pedro Sanchezui, kad palaiko jį, JAV vadovui Donaldui Trumpui pagrasinus nutraukti prekybinius ryšius su Madridu dėl jo atsisakymo leisti Vašingtonui naudotis savo bazėmis Irano puolimui.

Vengrijos užsienio reikalų ministras trečiadienį, vizito Maskvoje metu, paragino Rusiją nekelti energijos kainų, kurios sparčiai auga dėl karo Irane. „Aš taip pat esu čia, kad gaučiau garantijas, jog, nepaisant pasikeitusių aplinkybių ir pasaulinės energetikos krizės, Rusija ir toliau tieks reikiamus naftos ir dujų kiekius Vengrijai nepakeistomis kainomis“, – „Facebook“ žinutėje teigė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.

Oro eismas virš Kipro trečiadienį buvo trumpam nutrauktas pastebėjus įtartiną oro objektą, atskridusį iš Libano, tačiau šalies oro erdvė visą laiką buvo atvira, pranešė vyriausybė. Kipro žiniasklaida, įskaitant visuomeninį transliuotoją RIK, anksčiau buvo pranešę, kad oro erdvė laikinai uždaryta. Vyriausybės atstovas spaudai Konstantinas Letymbiotis sakė, kad dviejų lėktuvų pilotų buvo paprašyta trumpam pasilikti laukimo režime.

 Naujoms mokamoms platformos funkcijoms nepatenkintas programišius naktį iš antradienio į trečiadienį „ištuštino“, o po to „sunaikino“ serverius, aptarnaujančius vieną iš didžiausių prancūzakalbių medijų piratavimo svetainių „YggTorrent“. Svetainėje „YggTorrent“, kuri, pasak „Gr0lum“ pasivadinusio kompiuterinio įsilaužėlio, turėjo 6,6 milijono vartotojų, trečiadienį buvo galima matyti tik užrašą „uždaryta visam laikui“. Svetainės operatorių pasirašytame pranešime teigiama, kad svetainės d...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Kremliuje priims Vengrijos užsienio reikalų ministrą Peterį Szijjarto. Susitikimo metu bus aptariami naftos tiekimo klausimus, pranešė Maskva. Vengrija yra Rusijai palankiausia Europos Sąjungos (ES) narė, palaikanti artimus ryšius su Maskva ir V. Putino, nepaisant šio pradėto, penktus metus besitęsiančio karo Ukrainoje.

Europos Komisija (EK) trečiadienį pareiškė esanti pasirengusi ginti Europos Sąjungos (ES) interesus po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas  pagrasino nutraukti prekybinius ryšius su Ispanija už tai, kad ši atsisakė leisti Vašingtonui naudotis savo bazėmis Irano puolimui.