Europa

Italija antradienį nurodė vienu laipsniu sumažinti termostatus, įgyvendindama ES planą sumažinti dujų suvartojimą nepaliaujamai kylančių kainų fone, kurių augimą paskatino Rusijos invazija į Ukrainą. Pramoniniuose pastatuose temperatūra sieks 17 laipsnių pagal Celsijų, o kituose – 19 laipsnių. Tai yra vienu laipsniu mažesnė temperatūra nei reikalaujama pagal dabartines gaires, paskelbė Ekologinio perėjimo ministerija.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Estijoje rugpjūtį išaugo iki 24,8 proc. nuo 22,8 proc. liepą, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Prekės praėjusį mėnesį buvo 18,3 proc. brangesnės nei pernai rugpjūtį, o paslaugos per metus pabrango 37,6 procento. Anot pranešimo, didžiausios įtakos vartotojų kainų indekso šuoliui per metus turėjo smarkiai ūgtelėjusios išlaidos būstui, kurios suformavo daugiau kaip 40 proc. vartotojų kainų indekso prieaugio.

Prancūzijos energetikos transformacijos ministrė Agnes Pannier-Runacher (Anjes Panjė-Runašer) pranešė, jog šalies vyriausybės tikslas – žiemai kuo labiau pripildyti dujų saugyklas – jau pasiektas. „Šiandien pasiekėme maksimaliai galimą dujų atsargų lyg. Šios atsargos atitinka 50 proc. viso mūsų poreikio žiemą, todėl esame gerai pasirengę“, – antradienį interviu CNews televizijai sakė ministrė. Ji paaiškino, kad saugyklos negali būti užpildytos iki 100 proc., nes jose turi likti vietos orui.

Rusija degina perteklines dujas, nes, nutraukusi jų tiekimą Europai, neturi galimybių jas kaupti, antradienį pareiškė Europos Sąjungos energetikos komisarė. „Mūsų palydovai fiksuoja gamtinių dujų nuotėkį arba jų atvirą deginimą, o tai labai teršia aplinką“, – sakė Indonezijoje oficialiai viešinti Kadri Simson, kur vyko G-20 grupės susitikimas energetikos klausimais. „Jie neturi alternatyvių dujų jungčių su kitais pasaulio regionais, o jų pačių požeminės dujų saugyklos yra pilnos“, – pridūrė.

Izraelio prezidentas antradienį kreipdamasis į Vokietijos parlamentą kalbėjo apie žiaurumus, įvykdytus Trečiojo reicho laikais, ir kartu gyrė glaudžius bei draugiškus abiejų šalių santykius, užsimezgusius pasibaigus Holokaustui. Per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijos naciai ir jų pakalikai nužudė šešis milijonus Europos žydų.

Europos Komisija siūlo dvi galimas gamtinių dujų viršutinių kainų rinkoje ribojimo priemones, kad jomis būtų galima reaguoti į sumažėjusį rusiškų dujų tiekimą ar jų visišką nutraukimą Europai, skelbia „Euractiv“, remdamasis nutekinta EK parengto dokumento kopija. Anot leidinio, jį rugsėjo 7-ąją tikimasi aptarti seminare, kuriame dalyvaus Europos Sąjungos 27 valstybių narių atstovai, o rugsėjo 9 dieną jo tolesnis svarstymas planuojamas Bendrijos energetikos ministrų neeiliniame posėdyje.

Latvijos prezidentas Egilis Letvitas pateikė šalies parlamentui įstatymų pataisos svarstymą dėl Latvijos stačiatikių bažnyčios (LSB) statuso pokyčių, kad ji veiktų savarankiškai ir nepriklausomai. Iki šiol latvių stačiatikiai priklausė Kremliaus parankiniams Maskvos patriarchate. Šiuo metu LSB veikia vadovaujama Maskvos patriarchato, kuris iš esmės yra tapęs vienu iš dabartinės Kremliaus valdžios ramsčių.

Vengrijos pietuose penki žmonės žuvo, anksti pirmadienį geležinkelio pervažoje su pikapu susidūrus traukiniui. Policija pranešė, kad nelaimė įvyko apie 6 val. 45 min. vietos (7 val. 45 min. Lietuvos) laiku gruntinio kelio pervažoje, esančioje netoli Kunfehėrto kaimo. Pikapo vairuotojas ir visi keturi keleiviai žuvo įvykio vietoje. Remiantis policijos pranešimu, traukinio keleiviai nenukentėjo, tačiau mašinistas buvo nesunkiai sužeistas ir nugabentas į ligoninę.

Prancūzijoje pirmadienį aštuoni kaltinamieji stos prieš teismą dėl 2016 metų liepą Viduržemio jūros pakrantės kurorte Nicoje įvykdyto teroristinio išpuolio, kai radikalus islamistas nukreipė sunkvežimį į Bastilijos paėmimo dieną šventusią minią ir nužudė 86 žmones.

Vokietijos vyriausybė sekmadienį pristatė daugiamilijardinės eurų vertės planą, skirtą padėti namų ūkiams susidoroti su sparčiai augančia infliacija, pabrėždama, kad juo taip pat siekiama užkirsti galimybes energetikos bendrovėms žertis nepagrįstą pelną. „Kai kurios energetikos bendrovės, kurios veikiausiai nenaudoja gamtinių dujų elektrai gaminti, gali paprasčiausiai pasinaudoti tuo, kad didelė dujų kaina lemia aukštą elektros kainą, ir todėl jos gali uždirbti nepagrįstai daug.

Prie Latvijos krantų nukritus privačiam keleiviniam lėktuvui paieškos darbuose Baltijos jūroje dalyvavo ir Lietuvos karinis sraigtasparnis. Anot kariuomenės pranešimo, sekmadienį gauta informacija, kad į Baltijos jūrą prie Latvijos nukrito keleivinis lėktuvas. Orlaiviui sudužus Rygos skrydžių informacijos regiono teritorijoje, iš Latvijos gautas prašymas pakelti sraigtasparnį paieškos ir gelbėjimo darbams. Iš Nemirsetos budėjimo posto apie 21 val.

Europos Komisijos atstovas Ericas Mameris turbinos gedimą pavadino „melagingu pretekstu“, kuriuo pasinaudodamas „Gazprom“ vengia savo įsipareigojimų, rašo UNIAN.  Apie tai jis rašė socialiniame tinkle „Twitter“. „Gazprom pareiškimas, kad ji vėl uždaro „Nord Stream 1“ dėl melagingų priežasčių, yra dar vienas jos, kaip tiekėjos, nepatikimumo patvirtinimas. Tai taip pat rodo Rusijos cinizmą, nes ji mieliau kūrena dujas, o ne vykdo sutartis“, – sakė Europos Komisijos atstovas.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas pranešė, kad derybos tarp Rusijos ir Ukrainos galimos tik Ukrainos sąlygomis. „Dar kartą priminsiu pagrindinę aksiomą. Derybos galimos, bet tik Ukrainos sąlygomis: grąžinus teritorijas ir likvidavus nusikalstamus anklavus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė prezidentūros patarėjas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienio vakarą vaizdo pranešimu kreipėsi į žmones. Savo kalboje V. Zelenskis išreiškė tikėjimą, kad Ukrainai pavyks išlaisvinti visas savo žemes. Svarbiausi įvykiai Ukrainoje: 22:57 | Mariupolyje rusų okupantai savo automobiliuose masiškai keičia numerio ženklus ukrainietiškais Mariupolyje rusų okupantai masiškai keičiasi savo automobilių numerius į ukrainietiškus ir nuo savo nekarinių transporto priemonių plauna svastikas, rašo UNIAN.

Maždaug 70 tūkst. žmonių šeštadienį susirinko istoriniame Prahos centre protestuoti prieš Čekijos vyriausybę, esą skiriančią daugiau dėmesio karo draskomai Ukrainai nei savo paties piliečiams. Protestu „Pirmiausia Čekijos Respublika“ siekta atkreipti dėmesį į didėjančią infliaciją ir energijos kainas, skiepijimą nuo COVID-19, imigrantus. Vaclovo aikštėje susirinkę protestuotojai reikalavo pernai gruodį dirbti pradėjusios centro dešiniųjų vyriausybės atsistatydinimo.

Prancūzijoje pirmadienį aštuoni kaltinamieji stos prieš teismą dėl 2016 metų liepą Viduržemio jūros pakrantės kurorte Nicoje įvykdyto teroristinio išpuolio, kai radikalus islamistas nukreipė sunkvežimį į Bastilijos paėmimo dieną šventusią minią ir nužudė 86 žmones.

Šią žiemą galėtų atsirasti visiškai naujų pandeminio koronaviruso atmainų, bet esamos vakcinos turėtų apsaugoti žmones nuo sunkios ligos ir mirties, penktadienį paskelbė Europos Sąjungos vaistų agentūra. Komentaras pasirodė 27 valstybių Bendrijai rengiantis pradėti revakcinacijos nuo COVID-19 kampaniją artėjant šaltajam sezonui ir tikėtinai naujai COVID-19 atvejų bangai.

Izraelio ir Vokietijos prezidentai kartu paminės 1972 metų Miuncheno olimpinių žaidynių įkaitų dramos, per kurią žuvo 11 Izraelio sportininkų, metines po to, kai paskutinę minutę susitarus dėl kompensacijos pavyko išvengti žuvusiųjų artimųjų boikoto. Pirmadienį iškilmingoje 50-ųjų išpuolio metinių minėjimo ceremonijoje dalyvaus apie 70 aukų giminaičių, naujienų agentūrai AFP sakė Ankie Spitzer, kurios vyras Andre Spitzeris buvo vienas iš žuvusiųjų.

Didžiojo septyneto (G-7) valstybės, siekdamos sugriežtinti Maskvai taikomas sankcijas, penktadienį pareiškė, kad „skubiai“ sieks nustatyti rusiškos naftos kainų viršutinę ribą. „Įsipareigojame skubiai baigti rengti ir įgyvendinti šią priemonę“, – sakoma G-7 finansų ministrų pareiškime, nenurodant viršutinės ribos dydžio.

Kremlius penktadienį įspėjo, kad dujotiekis „Nord Stream“, kuriuo Europai tiekiamos rusiškos dujos, ateityje gali susidurti su techninėmis problemomis po šiuo metu vykdomų techninės priežiūros darbų. Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ trečiadienį trims dienoms sustabdė dujų tiekimą Vokietijai vamzdynu „Nord Stream 1“, kad atliktų techninės priežiūros darbus, dar labiau padidindama įtampą sąmyšio apimtoje Europos elektros rinkoje.

Europos Sąjunga ketvirtadienį paskelbė sankcijas dar trims Rusijos parlamentarams dėl jų vaidmens invazijoje į Ukrainą. Kaip per platformą „Telegram“ penktadienį pranešė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas, į „juodąjį“ sąrašą įtraukti žemųjų parlamento rūmų – Valstybės Dūmos – deputatai Ala Poliakova ir Antonas Tkačiovas, taip pat senatorius Valerijus Ponomariovas.

Benzinas praėjusį mėnesį toliau pigo visose trijose Baltijos valstybėse, nors ir gerokai kukliau nei liepą, tuo tarpu dyzelino kainų kitimo kryptis išsiskyrė, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Pigiausias 95 markės benzinas – Lietuvoje, pigiausias dyzelinas – Latvijoje. Estijoje degalai brangiausi. 95 markės benzino litras „Circle K“ degalinėse Vilniuje rugpjūtį atpigo vidutiniškai 3,3 proc. iki 1,779 euro, Rygoje – 2,6 proc. iki atitinkamai 1,834 euro ir 1,899 euro.

Čekijos koalicinė vyriausybė atlaikė balsavimą dėl nepasitikėjimo parlamente, inicijuotą dėl energetikos krizės valdymo ir skandalo dėl vienos iš šalies žvalgybos agentūrų vadovo veiksmų. Penkias partijas vienijančios koalicijos įstatymų leidėjai, turintys daugumą žemuosiuose parlamento rūmuose, penktadienį po maždaug 22 valandas trukusių debatų atmetė siūlymą pareikšti nepasitikėjimą vyriausybe. Iniciatyvą palaikė tik 84 iš 200 deputatų.

Europos Sąjunga svarsto įvesti kainų „lubas“ Rusijos dujoms, rugsėjo 2-ąją pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Rusija jau suskubo grasinti visišku dujų tiekimo nutraukimu, tačiau ES pažymima, kad saugyklos jau yra užpildytos reikiamu 80 proc. lygiu. Jos teigimu, tokia priemonė gali būti pasiūlyta, kaip atsakas į Rusijos agresiją Europos šalių lygiu, rašoma „Reuters“. „Atėjo laikas įvesti kainų lubas rusų dujoms Europos Sąjungoje.

Suomija ketvirtadienį sumažino Rusijos piliečiams išduodamų vizų skaičių iki 10 proc. ankstesnės apimties dėl didėjančio nepasitenkinimo galimybe rusams mėgautis turistinėmis kelionėmis vykstant karui Ukrainoje. Suomija, turinti ilgiausią iš visų Europos Sąjungos valstybių narių sieną su Rusija, apie šį sprendimą paskelbė rugpjūtį, didėjant politikų ir paprastų piliečių spaudimui apriboti rusų turistų judėjimą per šią Šiaurės šalį dėl besitęsiančio Maskvos karo prieš Ukrainą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį gynė savo politiką palaikyti dialogą su Rusija, nepaisant Maskvos surengtos invazijos į kaimyninę šalį. E. Macronas pabrėžė, kad Turkija neturėtų būti vienintelė su Kremliumi besikalbanti galingoji valstybė ir kad jau reikėtų ruoštis galimybei užbaigti konfliktą taikos derybomis.

  Ukrainai dar trūksta ginklų laimėti karą prieš Rusiją, o Vakarų politikams – lyderystės padėti kariaujančiai šaliai, jie mieliau renkasi pataikauti savo rinkėjams, sako Rusijos opozicionieriai bei ekspertai.

Lenkijos valdančiosios partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis pareiškė, kad šalis yra pasirengusi oficialiai pareikalauti iš Vokietijos reparacijos už Antrojo pasaulinio karo metais įvykdytą puolimą, skelbiama „Reuters“. Lenkų politikas pažymėjo, kad žala yra įvertinta 6,2 trln. zlotų (apie 1,3 trln. eurų). Šią sumą nustatė specialiai sukurta komisija. Oficialiai dar jokio Lenkijos pareiškimo Vokietijai nebuvo pateikta.

Kremlius ketvirtadienį pasmerkė Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų sprendimą sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimą ir įspėjo apie galimas atsakomąsias priemones. „Tai blogai rusams.

Latvijos ekonomika pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, palyginamosiomis kainomis ūgtelėjo 4,7 procento. Antrojo metų ketvirčio bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis, neįvertinus kalendorinio faktoriaus ir sezoniškumo, 3 proc. solidesnis nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais negalutiniais duomenimis.

Per šiemet kilusį beždžionių raupų protrūkį pasaulyje registruota daugiau nei 50 tūkst. užsikrėtimo šia liga atvejų, rodo trečiadienį paskelbti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys. Remiantis JT sveikatos agentūrai, kuri liepą beždžionių raupų protrūkį paskelbė pasauline ekstremalia visuomenės sveikatai situacija, registruoti 50 496 ligos atvejai ir 16 mirties atvejų.

Vengrija trečiadienį pranešė, kad Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ rugsėjo ir spalio mėnesiais dar labiau padidins gamtinių dujų tiekimą šiai Europos Sąjungos narei. Šis Vengrijos užsienio reikalų ministro Peterio Szijjarto pranešimas pasirodė Maskvai sumažinus arba visiškai sustabdžius tiekimą daugeliui Europos valstybių, kurios Rusijai taiko sankcijas dėl jos pajėgų invazijos į Ukrainą. Tai gerokai pakėlė dujų ir energijos kainas.

Ispanija pažeidė buvusių Katalonijos vyriausybės ir parlamento narių politines teises, trečiadienį nustatė Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas. JT komitetas išnagrinėjo keturių aukšto rango politikų, kurie 2017 metais buvo nuteisti už maištavimą dėl savo vaidmens prieštaringai vertinamame Katalonijos nepriklausomybės siekyje, skundą.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis trečiadienį pareiškė, kad tikisi, jog Irano branduolinį susitarimą bus galima atnaujinti „artimiausiomis dienomis“, nes iš Irano ir Jungtinių Valstijų sulaukė „racionalių“ atsakymų į jo pasiūlytą tekstą. „Tikiuosi, kad artimiausiomis dienomis neprarasime šio postūmio ir galėsime užbaigti susitarimą“, – sakė J. Borrellis po neoficialaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Prahoje.

Europos Sąjungai (ES) apsisprendus stabdyti susitarimą, lengvinantį vizų išdavimą Rusijos piliečiams, Baltijos šalys su Lenkija sieks atskirų sprendimų reikšmingai riboti rusų turistų srautus, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai trečiadienį sutarė sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimą.

Vienas po kito įvykę požeminiai smūgiai trečiadienį sudrebino Graikijai priklausančią Samo salą, pranešė Atėnuose įsikūręs šalies geodinamikos institutas. Pranešimų apie drebėjimo padarytą žalą ar sužeistus žmones negauta. Atėnų nacionalinė observatorija informavo, kad 4,7 balo stiprumo žemės drebėjimas įvyko 9 val. 56 min. Grinvičo (12 val. 56 min. Lietuvos) laiku, o po jo 10 val.10 min. Grinvičo (13 val. 10 min. Lietuvos) laiku salą supurtė 5,2 balo stiprumo požeminis smūgis.

Lenkija ir trys Baltijos šalys trečiadienį pareiškė svarstančios galimybę nebeįsileisti Rusijos piliečių, jei to nepadarys visa Europos Sąjunga. Į dviejų dienų neformalias derybas Prahoje susirinkę bloko užsienio reikalų ministrai tariasi dėl vizų rusų turistams ribojimo reaguojant į Maskvos agresiją prieš Ukrainą. Čekija šį pusmetį rotacine tvarka pirmininkauja ES.

  Euro zonoje metų infliacijos lygis rugpjūtį pasiekė naujas rekordines aukštumas – 9,1 proc., trečiadienį pranešė Eurostatas. Manoma, kad rodiklis, kuris liepą siekė 8,9 proc., sustiprins spaudimą Europos Centriniam Bankui (ECB) toliau didinti palūkanų normas. Prie infliacijos didėjimo itin prisidėjo išaugusios degalų kainos, kurių šuolį paskatino Rusijos invazija į Ukrainą.

Nyderlandų nacionalinio geležinkelių tinklo operatorė antradienį atšaukė beveik visą traukinių eismą, darbuotojams pradėjus streiką dėl didesnio darbo užmokesčio, kuris atitiktų augančią infliaciją. Dėl streiko šimtai tūkstančių šalies gyventojų susidūrė su sunkumais pasiekti darbą ir grįžti namo.  Streiku, paskelbtu deryboms su nacionalinės geležinkelių bendrovės NS vadovybe įstrigus aklavietėje, taip pat reikalaujama užpildyti dėl koronaviruso pandemijos likusias laisvas darbo vietas.

Vokietija antradienį pasiūlė kompromisą pastaruoju metu ES svarstomu klausimu, ar rusų turistams turi būti uždrausta keliauti į bloką. „Manau, kad Prahoje galime rasti gerą sprendimą“ per antradienį prasidėsiantį dviejų dienų trukmės ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, sakė Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock.

Tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Medikai be sienų“ pasmerkė Lietuvos elgesį su neteisėtai į šalį patekusiais ir sprendimo dėl prieglobsčio laukiančiais migrantais, vadindama tai „sistemine diskriminacija“. Pasak organizacijos, pažeidžiamoms grupėms priklausantys migrantai ilgą laiką praleidžia sulaikyti, kas neigiamai paveikia jų psichinę būklę. Ji ydinga vadina Lietuvos migracijos praktiką ir teisinius procesus, nes šie diskriminuoja tam tikrų tautybių asmenis.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė siūlymui sugriežtinti patikrinimus į šalį įvažiuojantiems Rusijos, Baltarusijos ir Kamerūno piliečiams. Tęsiantis Maskvos pradėtam karui Ukrainoje, Vidaus reikalų ministerija pabrėžė, kad turi būti griežčiau vertinama, ar atvykstantieji nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai. Pernai Rusijos piliečiams buvo išduota daugiau nei 11 tūkst.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį pareiškė pastebinti „vilčių teikiančių“ ženklų, kad beždžionių raupų protrūkis Europoje lėtėja ir eina „teisinga linkme“, bei paragino šalis dėti dar daugiau pastangų kovojant su šia liga.

Europos Sąjungos ministrai antradienį aptarė būdus padidinti ginkluotės gamybą ir išplėsti Ukrainos karių mokymus, nuo vasario tęsiantis Rusijos sukeltam karui, kurio pabaigos vis dar nematyti. „Mūsų atsargos senka. Ukrainai suteikiame tiek pajėgumų, kad turime papildyti savo pačių atsargas“, – Prahoje žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Kremlius antradienį įspėjo, kad reaguos, jei Europos Sąjunga, reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje, apsunkins rusų keliones į bloką. ES valstybės susiskaldžiusios dėl siūlymo uždrausti išduoti vizas rusams: vienos jį visiškai palaiko, kitos baiminasi, kad tai užvers duris į užsienį bėgantiems rusų disidentams. Bloko užsienio reikalų ministrai šį klausimą aptars Prahoje antradienį prasidėsiančiame dviejų dienų susitikime. „Žinome, kad europiečių nuomonės šiuo klausimu skiriasi.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas paprašė Latvijos įšaldyti planus nukelti didžiausią Baltijos šalyse sovietmetį šlovinantį paminklą Rygoje, tačiau toks kreipimasis buvo gautas, kai išmontavimo darbai jau buvo atlikti, BNS pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. Pasak ministerijos atstovės Dianos Eglytės, rugpjūčio 26-ąją URM iš Komiteto gavo penkių asmenų skundus dėl galimų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto pažeidimų Latvijoje.

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne pirmadienį perspėjo šalies įmonių vadovus, kad šią žiemą gali iškilti energijos normavimo poreikis, ir paragino juos imtis priemonių vartojimui sumažinti. „Jei veiksime bendrai, tuomet galime išvengti stygiaus rizikos. Tačiau jei prisidės ne visi, arba vienu metu susiklostys visi blogi scenarijai, galime būti priversti taikyti vartotojams mažinimo priemones“, – darbdavių federacijai MEDEF sakė premjerė.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį paragino Europos Sąjungą imtis skubių veiksmų reformuojant jos elektros energijos rinką, sakydamas, kad pokyčiai labai reikalingi siekiant sumažinti sparčiai kylančias elektros kainas. Kalbėdamas spaudos konferencijoje po derybų su Čekijos ministru pirmininku Petru Fiala, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES, O. Scholzas sakė, kad „visiškai sutinkame, jog reikia imtis skubių veiksmų“ reformuojant rinką.