Europa

„Europa turi pati pasirūpinti savo gynyba“, – sako naujoji geopolitinė klišė, tačiau tai neturi didelės prasmės. Europą sudaro šalys, kurių interesai neatpažįstamai skiriasi priklausomai nuo jų atstumo su Rusija. Donaldo Trumpo posūkis į Maskvą atkuria Šaltojo karo geografiją. Matome, kaip grįžta Rytų Europa ir Vakarų Europa, rašo „Financial Times“ apžvalgininkas Simonas Kuperis.

Donaldui Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus, parama Ukrainai tapo vienu svarbiausių klausimų. JAV prezidentas yra pareiškęs nemažai teiginių apie tai, kiek Jungtinės Valstijos išleido lėšų, palyginti su Europos šalimis. Tačiau kai kurie jo teiginiai yra abejotini – be jokių juos pagrindžiančių įrodymų, rašoma BBC. D. Trumpo ne kartą minėtas teiginys, jog JAV Ukrainai skyrė 300-350 mlrd. dolerių (apie 286–334 mlrd.

Nuteisto prancūzų prievartautojo Dominique'o Pelicot dukra ketvirtadienį pranešė, kad pateikė skundą prieš savo tėvą, kaltindama jį seksualiniu išnaudojimu. Anksčiau jis buvo įkalintas už tai, jog šis pasitelkęs dešimtis nepažįstamų vyrų stipriai apsvaigindavo ir prievartaudavo savo tuometinę žmoną Gisele Pelicot. Trečiadienį jų dukra Caroline Darian pateikė skundą, kaltindama jį apsvaiginimu ir seksualine prievarta prieš ją, teigė ji naujienų agentūrai AFP.

Airijos kariai nebus siunčiami į Ukrainą prisijungti prie „atgrasymo pajėgų“, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Michealas Martinas, tačiau jis išlieka atviras dalyvavimui taikos palaikymo kontingento sudėtyje. „Jei išsivystys paliaubos arba bus nutraukti karo veiksmai, Airija visada buvo atvira taikos palaikymo pajėgoms, tačiau mes nedalyvausime atgrasymo pajėgose“, – sakė M. Martinas žurnalistams Airijos ir Jungtinės Karalystės (JK) aukščiausiojo lygio susitikime Liverpulyje.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad atėjo laikas svarstyti karinių pajėgų buvimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje klausimą. „Daug kalbama apie saugumo garantijų suteikimą Ukrainai, tačiau mes patys turėtume būti saugūs“, – sakė D. Tuskas, prieš prisijungdamas prie kitų ketvirtadienį lyderių Briuselyje vykstant neeiliniam Europos aukščiausiojo lygio susitikimui dėl Ukrainos.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas Briuselyje ketvirtadienį pareiškė, kad Prancūzijos pozicija dėl galimo Paryžiaus branduolinio „skėčio“ išplėtimo Europos partnerėms yra „labai daug žadanti“. D. Tuskas ir kitų 26 Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderiai ketvirtadienį Briuselyje renkasi į derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir siekia įtvirtinti paramą karo draskomai šaliai, JAV prezidentui Donaldui Trumpui įšaldžius karinę pagalbą Kyjivui.

Didžiosios Britanijos pareigūnai surengė pokalbius su maždaug 20 šalių, suinteresuotų prisidėti prie „norinčiųjų koalicijos“, kuri padėtų Ukrainai per paliaubas, ketvirtadienį pranešė vienas Jungtinės Karalystės pareigūnas.  Susitikime dalyvavo „daugiausia Europos ir Sandraugos partnerės“ ir jis įvyko trečiadienį, pridūrė pareigūnas, atsisakęs atskleisti, kurios šalys dalyvavo.

Europa ir Ukraina išgyvena „lūžio akimirką“, ketvirtadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. Toks jos komentaras nuskambėjo tuo metu, kai bloko lyderiai Briuselyje pradėjo krizines derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Europai gresia aiškus ir realus pavojus, todėl Europa turi gebėti apsisaugoti, apsiginti, mes turime sudaryti sąlygas Ukrainai apsisaugoti ir siekti ilgalaikės ir teisingos taikos“, – žurnalistams sakė U. von der Leyen.

Ketvirtadienį Europos akcijos svyravo, o euro kursas kilo tikintis, kad Europos Centrinis Bankas dar kartą sumažins palūkanų normas. Europos vyriausybių obligacijų pajamingumas šoktelėjo, investuotojams numatant didesnes Vokietijos gynybos išlaidas, o tai palaikė Frankfurto akcijų rinką. Tačiau Londone ir Paryžiuje akcijų indeksai smuko.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Briuselyje padėkojo Europos lyderiams už nuolatinę paramą, sakydamas, kad tai rodo, jog Kyjivas nėra vienas kovoje su Rusijos plataus masto invazija.  V. Zelenskis ketvirtadienį dalyvauja Europos Sąjungos (ES) vadovų aukščiausiojo lygio susitikime.  „Esame labai dėkingi, kad esame ne vieni. Ir tai nėra tik žodžiai, – sakė ukrainiečių prezidentas. – Labai svarbu, kad jūs davėte stiprų ženklą Ukrainos žmonėms.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus, kad stabdo karinę paramą Ukrainai, šią paramą suskubo stiprinti Europos lyderiai. Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen pristatė penkių dalių planą, kuriuo siekiama sutelkti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai ir padėti suteikti skubią karinę paramą Ukrainai.

Turkija būtų pasirengusi prireikus dislokuoti savo taikdarių Ukrainoje, ketvirtadienį sakė šaltinis turkų Gynybos ministerijoje. Pasak jo, turkų kariai būtų taikos palaikymo misijos dalis. „Indėlio į kokią nors misiją klausimas (...) bus vertinamas su visomis suinteresuotomis šalimis, jei bus manoma, kad to reikia regiono stabilumui ir taikai“, – sakė šaltinis. Jis kalbėjo Europos Sąjungos (ES) lyderiams susirinkus Briuselyje aptarti Ukrainos ir Europos saugumo klausimų.

Buvęs pasaulio bokso čempionas latvis Mairis Briedis dalyvaus vasaros pradžioje vyksiančiuose Rygos miesto tarybos rinkimuose. Latvijos naujienų portalai skelbia, kad žymus šalies sportininkas pasirinko prorusišką „Už stabilumą!“ partiją. Apie tai, kad prie partijos rinkimuose jungiasi boksininkas paskelbė ir šios partijos lyderis Aleksėjus Roslikovas. A. Roslikovas Latvijoje vertinamas prieštaringai ir yra raginęs latvius vykti iš Rygos miesto, nes esą tai rusų miestas.

Švedija ketvirtadienį sakė, kad nusiųs savo naikintuvų „Gripen“ padėti vykdyti NATO patruliavimo Lenkijos oro erdvėje misiją. „Dalyvaudami šioje operacijoje padedame užtikrinti pagalbą Ukrainai“, – spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard. Ji nurodė, kad bus nusiųsta iki aštuonių orlaivių „Jas Gripen“ ir su jais susijęs personalas.

Latvijos vidaus reikalų ministras Rihardas Kozlovskis ragina Europos Sąjungos (ES) valstybes nares suvokti, kokias rizikas Rusijos turistų buvimas ES teritorijoje gali kelti vidaus saugumui, ir nebeišduoti Šengeno turistinių vizų Rusijos piliečiams.  Šią savaitę Briuselyje buvo pristatytas Šengeno barometras su 2024 m. duomenimis apie galimas grėsmes ES. Jis rodo didėjančią Šengeno turistinių vizų Rusijos piliečiams išdavimo tendenciją lyginant su 2023 metais.

Kyjivas ir Varšuva parengė bendrą veiksmų įgyvendinant ilgalaikius gynybos projektus planą. Apie tai ketvirtadienį Varšuvoje surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo su Lenkijos krašto gynybos ministru Władyslawu Kosiniaku-Kamyszu, paskelbė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas. „Mes parengėme planą, pagal kurį įgyvendinsime tiek skubius, tiek ilgalaikius projektus“, – pasakė R. Umerovas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad, atsižvelgdama į Rusijos keliamą grėsmę, Prancūzija yra pasirengusi aptarti galimybę panaudoti savo branduolinius ginklus, kad apgintų savo partnerius Europoje. „Mūsų branduolinis atgrasymas mus saugo: jis yra visiškai nepriklausomas, suverenus ir absoliučiai prancūziškas, – sakė E. Macronas per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą.

Gaisras nuniokojo dalį istorinio Arnhemo, žinomo dėl svarbaus Antrojo pasaulinio karo mūšio, centro, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.  Miesto centras buvo evakuotas, o 80 gyventojų išvežti į laikinas prieglaudas, paskelbė Arnhemo pareigūnai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad viešbutyje, į kurį naktį pataikė rusų raketa, buvo užsieniečių pagalbos darbuotojų, bet jie nenukentėjo, ir paragino nenustoti spausti Rusiją nutraukti karą. „Prieš pat ataką humanitarinės organizacijos savanoriai – Ukrainos, Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės piliečiai – buvo apsistoję šiame viešbutyje. Jie liko gyvi“, – socialiniame tinkle paskelbtame pranešime sakė V. Zelenskis.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa ketvirtadienį, prieš svarbų lyderių susitikimą dėl Ukrainos ir Europos gynybos, priėmė tikėtiną kitą Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą. Ketvirtadienio derybose Vokietijai atstovaus kadenciją baigiantis kancleris Olafas Scholzas, tačiau visų akys jau krypsta į F. Merzą, kuris pareiškė, kad yra pasirengęs radikalioms reformoms, padėsiančioms sustiprinti Europos saugumą, JAV garantijoms atrodant vis labiau pažeidžiamoms.

Praėjusių metų gruodį daugiau kaip 4,3 mln. žmonių, pabėgusių iš Ukrainos dėl Rusijos invazijos, buvo laikinai apsaugoti Europos šalyse. Užsitęsusio karo Ukrainoje grėsmė be JAV karinės paramos verčia Europos Sąjungos politikus svarstyti naujos didžiulio skaičiaus pabėgėlių bangos atsiradimą, rašoma „Politico“. „Jei Putinas dar labiau eskaluotų šį karą ir Amerikos parama išnyktų, ir jei dėl to kiltų didesnis pabėgėlių judėjimas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo kreipimesi į tautą pareiškė, kad Rusija „ir toliau persiginkluoja“, o iki 2030-ųjų planuoja dar labiau padidinti savo kariuomenę. E. Macronas sakė, kad prancūzai „pagrįstai nerimauja“ dėl tarptautinės padėties: karas Ukrainoje „tęsiasi tokiu pat intensyvumu“, o JAV „vis mažiau remia Kyjivą“ ir „ketina įvesti muitus prekėms iš Europos“. „Pasaulis ir toliau tampa vis žiauresnis, o terorizmo grėsmė nemažėja.

Prancūzija, Jungtinė Karalystė (JK) ir Vokietija trečiadienį paragino Izraelį užtikrinti netrukdomą humanitarinės pagalbos į Gazos Ruožą tiekimą.  Gazos Ruože pasibaigus pirmajam trapių paliaubų etapui, Izraelis anksčiau sekmadienį paskelbė stabdantis prekių ir atsargų įvežimą į teritoriją.  Izraelio teigimu, humanitarinė pagalba bus stabdoma tol, kol islamistų grupuotė „Hamas“ priims antrojo paliaubų etapo sąlygas.

Sekmadienį Londone vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime Prancūzija ir Didžioji Britanija iškėlė idėją sukurti „norinčiųjų koaliciją“, kuri užtikrintų taikos susitarimo Ukrainoje vykdymą.

Praėjusią savaitę Vokietijos miestas Rostokas priėmė naują reglamentą, pagal kurį paplūdimių prižiūrėtojai gali uždrausti lankytojams ateiti apsirengusiems į nudistams skirtus paplūdimius, rašoma „Euro News“. Ši priemonė priimta reaguojant į „daugybę skundų iš žmonių, kurie jautė diskomfortą nudistų zonose“, – CNN sakė Rostoko turizmo skyriaus atstovas Moritzas Naumannas.

Šv. Petro aikštė šurmuliuoja, bet už Vatikano sienų veikla apmirusi, Katalikų bažnyčiai susiduriant su netikrumu, kurį kelia popiežiaus Pranciškaus nebuvimas.  Šviečiant pavasario saulei turistai fotografuojasi, jubiliejinius Šventuosius metus švenčiantys piligrimai traukia į baziliką, o žurnalistai iš viso pasaulio rengia pranešimus apie 88 metų pontifiko sveikatą. Tačiau mažos Vatikano valstybės departamentuose, atsakinguose už paprastai įtemptą popiežiaus kasdienę darbotvarkę, tylu.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad ilgalaikė taika Ukrainoje yra visiškai pasiekiama, jei Europa ir Jungtinės Valstijos dirbs kartu šiuo klausimu.  „Visi norime saugios ateities savo žmonėms. Ne laikinų paliaubų, o karo pabaigos visiems laikams. Mūsų koordinuotomis pastangomis ir JAV lyderyste tai visiškai įmanoma“, – socialiniuose tinkluose pareiškė prezidentas.

Remiantis Federalinės automobilių transporto tarnybos (KBA) duomenimis, naujų „Tesla“ automobilių pardavimai Vokietijoje vasario mėnesį smuko daugiau kaip 75 proc., nors apskritai elektromobilių skaičius keliuose išaugo. Duomenys parodė, kad, palyginus su tuo pačiu mėnesiu pernai, naujų milijardieriaus Elono Musko bendrovės pagamintų automobilių buvo įregistruota 76,3 proc.

Latvijai artimiausiais metais reikia padidinti savo ginkluotąsias pajėgas iki 31 tūkst. karių, trečiadienį per spaudos konferenciją sakė prezidentas Edgaras Rinkevičius.  Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NAF) vadas vyriausybei ir Nacionalinio saugumo tarybai apibrėžė, kokį dydį ginkluotosios pajėgos turėtų pasiekti artimiausiu metu. Tai apimtų  profesionalią kariuomenę, Nacionalinę gvardiją, tarnybą atliekančius šauktinius ir rezervo karius, sakė E. Rinkevičius.

Remiantis „Deloitte“ ataskaita, iki 2035 m. Lenkija išleis gynybai beveik pusę trilijono eurų. Planuojamos išlaidos yra daug didesnės nei 2014–2024 m., kai Lenkija investavo į gynybą 825 mlrd. zmotų (198,5 mlrd. eurų).  2025 m. šios išlaidos bus didžiausios ir sieks 4,7 proc. Lenkijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Tikimasi, kad ateinančiais metais investicijų į gynybą lygis stabilizuosis ties maždaug 4 proc.

Latvijos išlaidų gynybai padidinimas iki 5 proc. BVP yra pasiekiamas tikslas, o padidinimas iki 4 proc. BVP įmanomas jau šiais metais, trečiadienį interviu Latvijos televizijai sakė šalies ekonomikos ministras Viktoras Valainis. „Tai pasiekiamas tikslas“, – sakė V. Valainis ir pažymėjo, kad norint jį pasiekti būtina apkarpyti viešojo administravimo išlaidas. Taip pat būtų būtina užtikrinti, kad Latvijoje gaminami šarvuočiai „Patria“ būtų perkami Lietuvoje, Lenkijoje ir kitose šalyse.

Italijos ministrės pirmininkės pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras Antonio Tajani trečiadienį sakė palankiai vertinantis Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen planą „perginkluoti Europą“, tačiau tai nėra pasirinkimas, alternatyvus NATO.  „Palankiai vertiname Europos Komisijos pirmininkės U. von der Leyen sprendimą dėl Europos gynybos, bet ji nėra alternatyva NATO“, – sakė A. Tajani per Ukrainos atkūrimui skirtą renginį Lombardijos regioninės valdžios būstinėje Milane.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį suteikė šalies pilietybę žinomam amerikiečiui aktoriui ir režisieriui Jesse’iui Eisenbergui, kurio proseneliai žydai yra kilę iš Lenkijos. „Džiaugiuosi, kad žmonės iš „už vandenyno“ pripažįsta savo paveldą, pripažįsta, kad jų protėviai yra kilę iš Lenkijos Respublikos, ir siekia užmegzti ryšius su mūsų šalimi“, – A. Duda kalbėjo ceremonijoje, kuri vyko Lenkijos atstovybėje prie Jungtinių Tautų Niujorke.

Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė Baltijos valstybių sprendimus išplėsti sankcijas jo šaliai pavadino nerimtu žingsniu. Apie tai antradienį rašo nepriklausomas Sakartvelo portalas „Sova“. Pasak I. Kobachidzės, Sakartvelas vis tiek turi toliau laikytis vienašališkos draugystės režimo – dėl „ypatingo santykio“, kartvelų jaučiamo lietuviams, latviams ir estams. Jis pakartojo, kad Baltijos šalių vyriausybes tiesiogiai veikia „slaptoji valdžia“ (angl.

Nuo trečiadienio keliautojai į Jungtinę Karalystę gali teikti paraiškas gauti naujam elektroniniam kelionės leidimui (Electronic Travel Authorization, ETA), kuris bus privalomas nuo balandžio 2 d. Nuo šios datos įvažiuoti į Jungtinę Karalystę nebeužteks vien paso. ETA – skaitmeninis saugumo patikrinimas keliautojams, atvykstantiems į Didžiąją Britaniją be vizos. Prašymas jį išduoti kainuoja 10 svarų sterlingų, tačiau artimiausiais mėnesiais pabrangs iki 16 svarų sterlingų.

Popiežius Pranciškus, kuris guli ligoninėje dėl plaučių uždegimo, naktį gerai pailsėjo, trečiadienį pranešė Vatikanas, tačiau Pranciškus praleis pagrindinio katalikų religinio laikotarpio – Gavėnios – pradžią. Popiežius „per naktį gerai pailsėjo“ ir pabudo iškart po 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku, sakoma rytiniame pranešime apie 88 metų popiežių, kuris Romos Gemelli ligoninėje guli nuo vasario 14-osios.

Tikėtinas kitas Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienį pareiškė, kad jo vadovaujamas centro dešinysis aljansas CDU/CSU ir Socialdemokratų partija (SPD) pasiūlys šimtus milijardų eurų papildomų išlaidų gynybai ir ekonomikai. F. Merzas spaudos konferencijoje sakė, kad kitą savaitę abi partijos pateiks parlamentui pasiūlymus dėl „specialaus 500 mlrd.

Kol kas Ukraina turi pakankamai amunicijos kovoti be JAV paramos. Tačiau JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas sustabdyti karinę pagalbą gali reikšti, kad Ukraina daug greičiau patirs nuostolių, rašoma „The Guardian“. Ukraina kaupė ginklų ir šaudmenų atsargas dar prieš D. Trumpo pergalę rinkimuose praėjusių metų lapkritį, tačiau laikui bėgant JAV prezidento sustabdyta karinė pagalba bus jaučiama oro gynybos ir kitų didelės vertės ginkluotės sistemų srityse.

Buvęs Lenkijos generalinio štabo viršininkas Rajmundas Andrzejczakas sako, kad politikai ir žiniasklaidos atstovai per daug laiko praleidžia kalbėdami apie turimą ginkluotę arba spėliodami, kada gali prasidėti karas, o ne rimtai stiprindami valstybę. Plačiau apie tai – išskirtiniame naujienų portalo tv3.lt interviu su R. Andrzejczaku.  Kaip Lietuva ruošiasi karui? Manau, kad Lietuva daro labai didelę pažangą.

JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas sustabdyti visą karinę pagalbą Ukrainai nėra naudingas Lenkijos saugumui, pareiškė Lenkijos gynybos viceministras.   „Lenkijoje turime skirtingas politines partijas ir turime skirtingas nuomones dėl pagalbos Ukrainai ar karo padėties, tačiau vienas dalykas yra aiškus: kol Ukraina kariauja, prie savo sienų neturėsime Rusijos kariuomenės“, – antradienį per Lenkijos radijo stotį „Radio Zet“ sakė Cezary Tomczykas.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sako, kad JAV žodžiai apie stabdomą paramą Ukrainai nėra tik žodžiai. Lenkija jau pastebi paramos perdavimo Ukrainai procesų pokyčius pasienyje. Apie tai D. Tuskas užsiminė antradienį prieš Vyriausybės posėdį, rašo onet.pl. Anot leidinio, komentuodamas Donaldo Trumpo sprendimą stabdyti paramą Ukrainai, D. Tuskas patvirtino, kad „tai nėra tik žodžiai“. „Pranešimai, gaunami iš pasienio, iš mūsų centro Jasionkoje, patvirtina JAV pusės pranešimus“, – sako jis.

Ukraina turėtų automatiškai tapti NATO nare, jei Rusija pažeistų bet kokį susitarimą dėl ugnies nutraukimo, pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderas Stubbas, atkartojęs įtakingo JAV senatoriaus žodžius.  JAV prezidentas Donaldas Trumpas, sustabdęs gyvybiškai svarbią JAV karinę pagalbą Ukrainai, atmeta galimybę Kyjivui įstoti į NATO, kaip ir Maskva.

Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala pareiškė, kad, reaguojant į JAV karinės paramos Ukrainai sustabdymą, būtina didinti gynybos išlaidas Europoje, praneša agentūra „Reuters“. JAV prezidento Donaldo Trumpos sprendimas rodo būtinybę Europai stiprinti savo ekonominius ir karinius pajėgumus, kad ji galėtų prisiimti atsakomybę dėl savo saugumo, teigė P. Fiala. „Būtina didinti investicijas į gynybą.

Karo Ukrainoje pabaiga gali sudaryti sąlygas Rusijai dar labiau sustiprinti priešišką veiklą kaimynėje Suomijoje ir Europoje, antradienį pranešė Suomijos žvalgybos agentūra „Supo“.  „Kai pasibaigs karas Ukrainoje, Rusijos ištekliai bus išlaisvinti daryti įtaką kitur“, – sakoma agentūros 2025 m. nacionalinio saugumo ataskaitoje.

Lenkija antradienį pareiškė, jog JAV karinės paramos Ukrainai stabdymas privedė prie itin rimtos situacijos ir pabrėžė, jog Vašingtonas sprendimą priėmė nepasitaręs su NATO sąjungininkais. Šis amerikiečių sprendimas priimtas po to, kai Baltuosiuose rūmuose JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai susiginčijo su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu. „Tai labai svarbus sprendimas ir situacija yra itin rimta“, – reporteriams teigė užsienio ministerijos atstovas Pawelas Wronskis.

Ugniagesiai antradienį kovoja su didžiausiu gamtiniu gaisru Japonijoje per 50 metų, nusinešusiu vieno žmogaus gyvybę ir privertusiu evakuotis beveik 4 tūkst. vietos gyventojų. Iš oro darytuose vaizdo įrašuose netoli šiaurinio Ofunato miesto matyti, kaip dėl rekordiškai žemo kritulių kiekio jau penkias dienas trunkantis gaisras kelia baltus dūmus miškingoje vietovėje.

Tyrėjai antradienį apklaus įtariamą vairuotoją, kurio automobiliui Vokietijos pietvakariuose esančiame Manheime įsirėžus į minią, žuvo du žmonės ir dar 11 buvo sužeisti. Valstybinės kriminalinės policijos biuro vadovas Andreas Stengeris Vokietijos naujienų agentūrai dpa sakė, kad policija tikisi per apklausą išsiaiškinti pirmadienio išpuolio motyvą.

Prancūzijos finansų ministras Ericas Lombardas antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga muitų klausimu turėtų siekti „subalansuoto susitarimo“ su Jungtinėmis Valstijomis. „Turime derybininkų, kurie žaidžia be kompromisų – taigi žaisime be kompromisų, bet... turime siekti subalansuoto susitarimo, kad apsaugotume savo ekonomikas“, – sakė E. Lombardas.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen antradienį pristatė penkių dalių planą, kuriuo siekiama sutelkti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai ir padėti suteikti skubią karinę paramą Ukrainai, Vašingtonui sustabdžius pagalbos teikimą. „Prasidėjo nauja era“, – sakė EK pirmininkė laiške, kuriame pristatė planą ES lyderiams, likus dviem dienoms iki aukščiausiojo lygio susitikimo, kurio tikslas bus įtvirtinti bendrus veiksmus dėl paramos Ukrainai ir Europos saugumo ilguoju laikotarpiu.