Paralimpinės žaidynės

Dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis apkeliavo pasaulį, dalyvavo jau dvejose paralimpinėse žaidynėse – 2016 m. Rio de Žaneiro Pietų Amerikoje ir 2020 m. Tokijo Azijoje, bet Europoje esančiame Paryžiuje dar nėra lankęsis. Į nulekiantį šių metų Paryžiaus žaidynių traukinį jis spėjo įšokti, o svarbiausiame pasaulio parasporto renginyje pakankamai patirties jau sukaupęs 30-metis atletas žaidynėse vėl sieks ne tik dalyvauti, bet ir kovos dėl medalio.

Lietuvos paralimpinę rinktinę, atstovausiančią šaliai Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse, papildė lengvaatletė Eivydė Vainauskaitė (20 m.). Deimanto Jusio treniruojamai sportininkei tai bus debiutas didžiausiame ir svarbiausiame žmonių su negalia sporto renginyje. „Penktadienį paskambino Mindaugas Bilius (Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas – red.) ir pasakė, kad važiuosiu į paralimpines žaidynes. Iš pradžių pamaniau, kad čia kažkokie juokai ir negalėjau patikėti.

Gautą vardinį kvietimą dalyvauti Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse 18-metė plaukikė Gabrielė Čepavičiūtė sutiko su džiaugsmo ašaromis. Suteiktas pripažinimas ne tik vainikavo kasdienį sportininkės darbą, bet ir pastangas įveikti panikos atakas. Dabar mergina akcentuoja aplinkinių paramos ir pagalbos svarbą bei ragina kuo garsiau kalbėti apie psichologinę sveikatą. Svajojo apie dalyvavimą žaidynėse Birželio pabaigoje patirtos emocijos Gabrielei įsimins ilgam.

Artėjant Paryžiaus olimpinėms ir paralimpinėms žaidynėms, Užsienio reikalų ministerija atkreipia Lietuvos piliečių, stebėsiančių sporto varžybas ar tiesiog būsiančių Prancūzijoje, dėmesį – visoje šalies teritorijoje olimpinių (liepos 26–rugpjūčio 11 d.) ir paralimpinių žaidynių (rugpjūčio 28–rugsėjo 8 d.) metu bus maksimaliai sustiprintas saugumas. Lietuvos ambasada Prancūzijoje nuolat atnaujina rekomendacijas Lietuvos piliečiams interneto svetainėje.

Į bičiulių ir paties gyvenimo siūlomus iššūkius Nerijus Venckus neria stačia galva. Kaip nėrė ir į baseiną, kurio 25 metrų takelį po sunkios traumos nevaikštančiam vyrui iš pradžių įveikti reikėjo didelių pastangų. Tačiau jis labai norėjo išmokti plaukti ir apie tai garsiai svajojo. „Pasirodo, kartais užtenka tik balsu ištarti, ko nori ir tie norai pradeda pildytis“, – juokėsi „Swim Vilnius“ renginių ciklo projekto „Plaukti gali visi“ dalyviu net pats sau netikėtai tapęs N. Venckus.

Pasitaiko dienų, kai geliantis nugaros skausmas Deividą Podobajevą priverčia prigulti, bet apskritai lovoje jis praleidžia mažiau laiko nei dirbdamas kasdienius darbus ir bėgdamas. Cerebrinio paralyžiaus kaustomas Deividas iki vėlyvos paauglystės vienas nė negalėjo vaikščioti, o dabar atsistoti ant kojų dažnai padeda kitiems.

Aušra Garunkšnytė taps pirmąja Lietuvos maratonininke moterimi paralimpinėse žaidynėse. Jono Žakaičio treniruojama ilgų nuotolių bėgikė sulaukė vardinio kvietimo dalyvauti 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinėse žaidynėse. „Žinojau, kad turiu šansą, todėl tiesiog toliau vykdžiau treniruočių planą. Bet kai paskambino Mindaugas Bilius (Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas – red.) ir pranešė šią žinią... kažkas nerealaus, negaliu atsitokėti iki dabar.

Lietuvos paralimpinei rinktinei 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinėse žaidynėse atstovaus trys lengvosios atletikos atstovai. Jais tapo Oksana Dobrovolskaja, Donatas Dundzys ir Andrius Skuja. Visiems trims lengvaatlečiams Paryžiaus paralimpinės žaidynės bus antros karjeroje.   Sprendimą, kuriems sportininkams skirti vietas žaidynėse, antradienį priemė Lietuvos paralimpinio komiteto Vykdomasis komitetas.

Lietuvos paralimpinės komandos simbolis – gilė – atkeliavo į Radviliškį ir papuošė šio miesto baseiną. Tai reiškia, kad prieš kelerius metu atidarytas baseinas yra draugiškas negaliai – čia aktyviai leisti laisvalaikį gali visi miesto gyventojai ir svečiai – ir turintys negalią, ir gyvenantys be jos. Specialų lipduką su gilės simboliu Radviliškio baseinui suteikė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

Lietuvos plaukikė Gabrielė Čepavičiūtė papildė ekipą, atstovausiančią šaliai Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse. 18-metė kaunietė, treniruojama specialistės Rasos Mažutautienės, iš Tarptautinio paralimpinio komiteto sulaukė vardinio kvietimo dalyvauti žaidynėse, kurios jai bus debiutinės. G. Čepavičiūtė – pirmoji Lietuvos plaukikė moteris, dalyvausianti paralimpinėse žaidynėse.

Kompleksuota pilka pelytė, per kūno kultūros pamokas mokykloje dažniausiai kiūtodavusi ant suolo, išaugo į savimi pasitikinčią, iššūkius drąsiai priimančią ir net jų ieškančią moterį. Disko metikė 28 metų Oksana Dobrovolskaja mokykloje nė negalėjo sportuoti, nes regėjimo negalią turinčiai mergaitei tai buvo draudžiama, bet jau subrendusi ji sugebėjo tapti sportininke, prasibrovusia net į paralimpines žaidynes.

443-ią gimtadienį švenčiantis Alytus savaitgalį ūžia nuo gausybės renginių, tarp kurių netrūksta ir sportinių veiklų. Galimybę aktyviai praleisti laiką ir pasisemti teigiamų emocijų Dzūkijos sostinės gyventojams bei svečiams dovanojo šalies paralimpinio sporto atletai, miesto gimtadienio šventėje pristatę savo rungtis.

Dešimt Lietuvos paralimpinės rinktinės atletų džiaugiasi ir Elitinėje paralimpiečių akademijoje įgytomis žiniomis, ir jas patvirtinančiais sertifikatais. Beveik visus metus sėmęsi sporto, medicinos, psichologijos, mitybos, komunikacijos ir kitų sričių žinių, paraatletai apdovanoti Lietuvos paralimpinio komiteto bei Tarptautinio paralimpinio komiteto diplomais.

Šeštadienį Šiauliuose prasidėjo didžiausia sporto ir pramogų šventė Lietuvoje Olimpinė diena. Nuo ryto Talkšos ežero pakrantėje, prie Geležinės lapės skulptūros, renkasi tūkstančiai šiauliečių ir miesto svečių. Čia jie turi galimybę išbandyti daugiau nei 100 nemokamų sporto ir pramoginių veiklų, susipažinti su olimpiečiais bei smagiai praleisti laiką. Renginį iškilmingai atidarė per miestą vieningai nešusieji deglą ir ugnį įžiebę olimpiečiai ir paralimpiečiai.