Lietuva

Smurtą artimoje aplinkoje patiriantys asmenys pakankamai neapsaugomi, institucijos ne visada žino, kaip elgtis tokiais atvejais, smurtautojams taikomos per švelnios bausmės, o pačios moterys dėl ryžto trūkumo kartais  smurtaujančioje aplinkoje gyvena ir virš 20 metų. Tokias išvadas galima daryti paklausius konferencijoje apie smurtą artimoje aplinkoje kalbėjusių specialistų.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininku, Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Finansinių nusikaltimų tarnybos (FNTT) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovais aptarė, kaip veikia kovai su korupcija sukurti įrankiai ir kaip užtikrinti atsakomybės už korupciją neišvengiamumą.

Premjeras ir prezidentė turi įvertinti, ar apie kyšio davimą prisipažinusi sveikatos apsaugos ministrė socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė gali toliau eiti pareigas, sako parlamento opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. „Ji susikūrė daug problemų, kurios reikalauja atsakymų. Ji pasakė, kad yra padariusi nusikaltimą, kuris įtrauktas į Baudžiamąjį kodeksą. Iškart klausimas, kad tai turi tirti teisėsauga“, – ketvirtadienį BNS sakė A.Kubilius.

Ar sudėtinga išsiprašyti asmens kodą iš parlamentarų? Ar pareigūnu apsimetusiam skambintojui atskleistų savo asmens kodą pats Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius? Pasirodo, tai vieni juokai – tereikia trupučio klastos ir teatro. Tad ar iš tikrųjų asmens duomenys tokie svarbūs, kad jų nesaugo net Seimo nariai? Tai aiškinosi „Žinių radijo“ socialinio eksperimento laida, skirta Europos duomenų saugumo dienai.

Migracijos departamentas nesuteikė leidimo gyventi Lietuvoje baltarusiui, Olandijoje susituokusiam su lietuviu. Tai BNS ketvirtadienį patvirtino Vidaus reikalų ministerija (VRM). „Sprendimas yra atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kuriuo prašyta“, - sakė vidaus reikalų ministro patarėjas Tomas Beržinskas. Šis Migracijos departamento sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Lydint policijai, antradienį iš Kauno į Vilnių buvo atgabenta transplantacijai skirta donoro širdis. Ji buvo pristatyta per 61 minutę, įveikus kiek daugiau nei šimto kilometrų atstumą tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų. Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai buvo skubiai iškviesti į pagalbą Lietuvos transplantacijos biurui. Iš Kauno klinikų į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas turėjo būti nedelsiant pristatyta transplantacijai skirta donoro širdis.

Nuo vasario 1 dienos pradedama Šiaulių universiteto pertvarka, jame veiks penki pagrindiniai akademiniai padaliniai: trys fakultetai ir du institutai. Studijos bus vykdomos Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakultete, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete bei Technologijos, fizinių ir biomedicinos mokslų fakultete. Taip pat dirbs Šiaulių universiteto mokslo ir Šiaulių universiteto tęstinių studijų institutai, pranešė aukštoji mokykla.

Socialdemokratės Birutės Vėsaitės pareiškimas apie tai, kad kaltu dėl Sausio 13-osios įvykių neigimo pripažintas Algirdas Paleckis galėtų grįžti į socdemų gretas – ne pirmas šios politikės išsišokimas. Tačiau tokių išsišokėlių, kurie savo kalbomis ar veiksmais stebina visuomenę, turi ir kitos didžiosios Lietuvos partijos.

Ketvirtadienį ryte apie 9 val. buvo prane6ta, kad Kaune prekybos centre „Ermitažas“ padėtas sprogmuo. Į įvykio vietą išskubėjo daugios policijos, ugniagesių pajėgos bei antiteroristinių operacijų rinktinės „Aro“ pareigūnai. Įvestas planas „Skydas“. Iš prekybos centro evakuoti žmonės.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad kovoti su smulkiąja korupcija gydymo įstaigose trukdo pacientų puoselėjamos sovietmečio tradicijos. Ministrė prisipažįsta prieš kelerius metus pati davusi kyšį medikams.

Nors skamba neįtikėtinai, tačiau yra žmonių, kurie bėga maratonus, skaičiuoja kiekvieną suvartojamą kaloriją, tačiau liguistai priauga, o ne atsikrato svorio. Taigi, kas žmogaus kūną skatina priimti signalą, kad reikia kaupti, o ne deginti riebalus? Pasirodo, ne tik nesaikingas valgymas ir per mažas judėjimas, tačiau ir kiti faktoriai lemia svorio augimą. Stresas Moksliniai tyrimai rodo, kad ryšys tarp streso ir nutukimo – itin stiprus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pritaria, kad atskiros Europos Sąjungos (ES) šalys, siekdamos suvaldyti migrantų antplūdį, galėtų iki dvejų metų taikyti laikiną sienų kontrolę. „Reikia tų dvejų metų tam, kad užtikrintume mūsų Europos piliečių saugumą, visų mūsų šalių saugumą.

Kauno savivaldybė ragina pasinaudoti savivaldybės parama tvarkant pastatus rekonstruojamoje Laisvės alėjoje bei žada baudas statiniais nesirūpinantiems jų savininkams. Kaip informuoja Kauno savivaldybė, statinių problemą rekonstruojamoje Laisvės alėjoje spręsti etapais: pasirinkta Laisvės alėjos atkarpa nuo Nepriklausomybės aikštės iki A.Mickevičiaus gatvės, kur suskaičiuota penkiolika netvarkingų namų.

Lietuvos integracija į Vakarus buvo šalies prioritetas nuo pat valstybingumo atstatymo 1990 m. kovo 11 d. Labai svarbiais etapais šio tikslo link tapo prisijungimas prie Europos Sąjungos 2003 m. ir įstojimas į NATO 2004 m. Trečiuoju žingsniu turėjo tapti Euro įsivedimas. Jei dėl pirmųjų dviejų narysčių Lietuvos visuomenėje prieštaravimų beveik nebuvo, tai, kalbant apie Euro įsivedimą, jų būta nemažai.

Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę, pradėta rūpintis užmegzti tamprius santykius su Vakarų valstybėmis. Šio tikslo buvo siekiama, norint sustiprinti jaunos valstybės nepriklausomybę, išvengiant 1940 ir 1945 m. scenarijaus, kuomet, šalį okupuojant Sovietų Sąjungai, ji buvo palikta likimo valiai. 1993 m., gegužės 11 d., Lietuva ir Europos Bendrija (Europos Sąjungos pirmtakė) pasirašė ekonominio bendradarbiavimo sutartį.

Lietuvos priėmimas į Europos Sąjungą 2003 m. buvo labai svarbus žingsnis, užtikrinant šalies integraciją į Vakarus. Tačiau jis labiau apėmė ekonominius aspektus. Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Lietuvai labai aktualiu klausimu tapo saugumo nuo galimų karinių intervencijų ateityje užtikrinimas. Siekiant šio tikslo, buvo siekiama šalies narystės NATO. Ši organizacija yra kolektyvinės gynybos aljansas.

1993 m. buvo iš tiesų ypatingi Lietuvai. Tais metais pagaliau, po beveik 50 metų, iš šalies buvo išvesta okupacinė kariuomenė. Susigrąžinta nacionalinė valiuta – litas. Rugsėjo mėn. šalį aplankė popiežius Jonas Paulius II (tikrasis vardas ir pavardė Karolis Voityla, popiežiumi išrinktas 1978 m.). Jo viešnagė buvo nepaprastai reikšmingas įvykis. Katalikybė istoriškai Lietuvos gyvenime daugybę metų užėmė labai svarbią vietą. Ypatingai XIX – XX a. - priespaudų laikotarpiu.

Lietuvai atkūrus savo nepriklausomybę, svarbiausiu tikslu tapo jos įtvirtinimas. Dideliu pavojumi tam buvo šalyje dislokuoti sovietinės kariuomenės daliniai. Todėl valstybė ėmėsi aktyvių politinių priemonių, likviduojant šią grėsmę. Tuo metu krašte sovietinės kariuomenės buvo daugiau kaip 30 tūkst. karių, taip pat - nemažai karinės technikos, o tai - rimta karinė jėga.

1991 m. sausio 8 d. Kazimieros Prunskienės vadovaujama Pirmoji Atkurtos Lietuvos respublikos vyriausybė, padėjusi daug pastangų atlaikant 1990 m. Maskvos ekonominę blokadą, atsistatydino. Matyt, pagal numatytą prosovietinių jėgų scenarijų , prie Aukščiausiosios Tarybos suplūdo minia “Jedinstvo“ (Lietuvos prosovietinė organizacija) smogikų, mėginusių įsiveržti į pastatą.

Po Baltijos kelio 1989 m. rugpjūčio 23 d. Sąjūdis Lietuvoje įgijo vis daugiau teisių. Tuo tarpu pažangieji Lietuvos Komunistų Partijos (LKP) nariai, ypač buvę Sąjūdyje, prakalbo apie partijos atsiskyrimą nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos (TSKP). Iniciatyvą palaikė Algirdas Brazauskas, Vladimiras Beriozovas, Justas Vincas Paleckis. 1989 m. gruodžio 19 d. LKP XX-ojo suvažiavimo metu “savarankiška LKP” atsiskyrė nuo TSKP.

Lietuvos valstybingumo atkūrimo mintis visada buvo gyva išeivijoje. Buvo minimos Lietuvos nepriklausomybės metinės, puoselėjamos viltys apie galimą nepriklausomybės sugrįžimą ir tėvynėje. 1966m. spalio 22 d. JAV Senate buvo pirmą kartą iškeltas Lietuvos,Latvijos ir Estijos okupacijos klausimas. 1978 m. Lietuvoje susibūrė Lietuvos laisvės lyga (LLL), kuriai vadovavo Antanas Terleckas.

Michailo Gorbačiovo pertvarkos metais Lietuvoje sustiprėjęs visuomenės aktyvumas davė savo vaisius: 1988 m. susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Tačiau toks svarbus istorinis įvykis negalėjo atsirasti iš niekur.

Žalgirio ir CASK (Centrinio armijos sporto klubo) kovos krepšinio aikštėje pritraukdavo daugybę žiūrovų. Dienos, kuomet CASK atvykdavo į Kauną, tapdavo ypatingomis. 1983 m. Žalgiris pirmą kartą po ilgos pertraukos pretendavo į Sovietų Sąjungos krepšinio čempionato aukso medalius. Tų metų sezone Žalgiryje žaidė tokie žaidėjai kaip Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius ir kiti. Komanda buvo gerai sukomplektuota ir per 28 turus iškovo 22 pergales.

XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje Sovietų Sąjunga nusprendė, kad iškilo būtinybė pastatyti elektrinę, kuri aptarnautų Šiaurės vakarų energetinę sistemą. 1971 m. prasidėjo planavimo darbai. Būsimos elektrinės vieta buvo renkama iš dviejų vietovių: Snudų (Baltarusija) arba prie Drūkščių ežero. Buvo pasirinkta Lietuva, kadangi statybos čia buvo pigesnės negu Baltarusijoje, be to, egzistavo palankesnės gamtinės sąlygos.

Dvidešimtojo amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje tarp jaunimo, ypač Kaune, stiprėjo nesusitaikymo su totalitarine sistema nuotaikos. Jos brendo kartu su roko muzikos garsais. Tampantys mados dalyku hipiai, ryškūs drabužiai, ilgi vaikinų plaukai, plačiai nuskambėję Kauno sporto halės roko muzikos festivaliai ir svaiginantis, taip ir nesugebėtas sovietinės sistemos pakeisti kitu vardu, pagrindinės Kauno alėjos – Laisvės – pavadinimas, - tapo tam tikros dalies jaunimo energijos simboliu.

Išvargusioje nuo karų ir okupacijų Lietuvoje 1947 m. pradėta kalbėti apie kolūkius. Daug kur kaimiečiai buvo įveikti ir suvaryti į kolchozus smurtu, gąsdinimais. Kolūkių steigiamojo susirinkimo metu sovietinės valdžios atstovai, lydimi stribų (“liaudies gynėjai”), aiškino, kad kolūkiuose nereikės vargti, dirbti, nes žemę ars traktoriai, grūdus sės iš lėktuvų.

Pergalė Antrajame pasauliniame kare leido SSRS susikoncentruoti į galutinį Lietuvos pavergimą. Siekiant užgniaužti visuomenės nepasitenkinimą okupacija, įveikti partizaninį judėjimą, imti vykdyti masiniai trėmimai į Sovietų Sąjungos gilumą. Juos pradėta vykdyti 1945 m. vasarą. 1947 m. pabaigoje trėmimai suaktyvėjo. Siekdama galutinai užgniaužti partizaninį judėjimą, sovietinė valdžia pradėjo vykdyti masines partizanų giminaičių ir jų rėmėjų deportacijas.

Antroji sovietinė okupacija Lietuvoje sukėlė didelį nerimą, šalis puikiai prisiminė pirmosios okupacijos žiaurumus. Vos tik įžengusi į šalį, Sovietų Sąjunga (SSSR) pradėjo nedelsiant įvedinėti savo tvarką, persekioti visus, kuriuos įtarė bendradarbiavimu su vokiečiais. Patekusieji į sovietų represinių struktūrų rankas turėjo mažai galimybių išsigelbėti. Dažniausiai, po trumpo teismo, žmonės buvo nuteisiami mirties bausme arba išsiųsti ilgiems metams į Sovietų Sąjungos gilumą.

Lietuva, 1939 m., spalio 10 d., pasirašiusi savitarpio pagalbos sutartį su SSRS (Sovietų Sąjunga) ir atgavusi Vilnių, neišvengiamai prarado savo, kaip neutralios (neutralitetas buvo paskelbtas 1939 m., rugsėjo 1 d.) valstybės statusą ir buvo įtraukta į Antrojo pasaulinio karo sūkurį. Iš pradžių, Lietuvos padėtis buvo sąlyginai rami, nepaisant vidinių įtampų (didelė dalis visuomenės savitarpio pagalbos pasirašymą vertino kaip grėsmę) ir sudėtingos ekonominės situacijos, valstybė funkcionavo.

Lietuvai 1939 m. buvo iš tiesų dramatiški: pavasarį praradusi Klaipėdos kraštą, rudenį šalis susidūrė su nauja grėsme – SSRS (Sovietų Sąjunga). Raudonosios armijos įžengimas į Lenkiją 1939 m., rugsėjo 17 d., tapo grėsmingu ženklu, nepaisant to, kad sovietai skelbėsi esą neutralūs Lietuvos atžvilgiu. Rugsėjo 19 d. Sovietų Sąjungos kariuomenė įžengė į Vilnių. Lietuvoje į šį įvykį žvelgta su viltimi, nes dar 1920 m. liepos 12 d. sutartimi SSRS pripažino Vilnių ir jo kraštą Lietuvai.

XX a., trečiajame dešimtmetyje, ypač sustiprėjusi Vokietijos ir SSRS (Sovietų Sąjunga) militarizacija ir suagresyvėjusi užsienio politika Lietuvai kėlė vis didesnį nerimą. 1939 m. pavasarį praradus Klaipėdos kraštą, šis nerimas dar labiau sustiprėjo. Siekdama išsaugoti valstybingumą, Lietuva paskelbė apie savo neutralitetą. Deja, pati to dar nežinodama, šalis jau buvo pasmerkta.

Krepšiniui, kaip antrajai Lietuvos religijai, įsitvirtinti neprireikė daug laiko. Pirmieji žingsniai buvo žengti apie 1921 m. Kitais metais pasirodė ir pirmoji knygelė apie krepšinį. 1922 m. lapkričio 23 d. sužaistos pirmosios oficialios varžybos. Netrukus pradėjo vykti reguliarūs Lietuvos vyrų ir moterų krepšinio čempionatai. Po kelerių metų buvo žengta ir į tarptautinę areną. Pirmaisiais lietuvių varžovais tapo Latvijos vyrų komanda.

Tarpukario Lietuvos santykiai su Vokietija buvo dvejopo pobūdžio. Pirminėje stadijoje jie buvo normalūs. Pavyko užmegzti abiem pusėms naudingus komercinius ryšius. Be to, 1928 m. pasirašyta labai svarbi sutartis dėl sienų. Ja Vokietija pripažino Klaipėdos kraštą Lietuvai. Taip pat įvairiomis sutartimis buvo užtikrintos Klaipėdos krašto vokiečių teisės.

Būsimiesiems Atlanto nugalėtojams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui 1927-ieji metai tapo lemtingais. Būtent tada, Amerikoje, jų bendra aistra – aviacija, juos ir supažindino. Du vyrus siejo ne tik pomėgiai, bet ir keletas panašumų jų biografijose. S. Darius gimė 1896 m. Tauragės aps. 1907 m. pabaigoje kartu su šeima emigravo į JAV. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, jis stojo savanoriu į Amerikos kariuomenę. Dalyvavo kovose Prancūzijoje. Po karo mokėsi Čikagoje.

Jonas Mačiulis – Maironis gimė 1862 m. lapkričio 2 d. Raseinių aps. Šilavoto valsčiuje, Pasandvario dvare ūkininkų šeimoje. Vaikystėje būsimasis poetas talkino tėvams ūkyje, todėl mokslams teko nedaug dėmesio. 1873 m. išvyko mokytis į Kauno gimnaziją. Studijuojant J. Mačiulį patraukė literatūra, veikiamas aplinkos ėmė svarstyti galimybę stoti į kunigų seminariją. Tačiau tokiai jo minčiai smarkiai prieštaravo tėvas, reikalavęs baigti mokslus.

Jonas Basanavičius buvo viena iškyliausių lietuvių asmenybių XIX a. pab. – XX a. pr. Jo indėlis į lietuviškumo puoselėjimą ir nepriklausomybės atkūrimą yra sunkiai išmatuojamas. Lietuvos patriarchas gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Vilkaviškio pas., Bartininkų vls., Ožkabalių k. Vaikystėje J. Basanavičių mokė daraktoriai. Tuo metu lietuvių kalba buvo labai gniaužiama.

XX a. trečiojo dešimtmečio viduryje Lietuvos politiniame gyvenime vyravo įtampa. 1926 m. išrinkus III Seimą politinė padėtis smarkiai pakito, iki tol valdžioje buvusias dešiniąsias jėgas pakeitė kairiosios. Naujoji dauguma pradėjo diegti įvairias demokratines programas, ne visada atsižvelgdami į realią politinę vidaus situaciją. Ji nepripažino neseniai įsteigtos bažnytinės provincijos, o tai sukėlė dvasininkijos nepasitenkinimą.

Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms 1920 m. Lietuva atsidūrė labai nepalankioje padėtyje. Šalies sostinė buvo okupuota Lenkijos, negana to, Klaipėdos kraštas vis dar buvo atskirtas ir kontroliuojamas Antantės (1904 – 1907 m. Rusijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos sudarytas karinis ir politinis blokas, kaip atspara Trilypei sąjungai, į kurią įėjo Vokietija, Austrija – Vengrija ir Italija) pajėgų.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pradėta rūpintis šalies vidaus ūkiu. Siekiant šio tikslo, Steigiamasis Seimas (svarbiausia valdžios institucija, kurios nariai buvo išrinkti 1920 m. per pirmuosius visuotinius rinkimus Lietuvoje) 1922 m. vasario 15 d. priėmė Žemės reformos įstatymą. Norint normalizuoti vidaus ūkį, reikėjo žengti dar vieną žingsnį – įvesti savą valiutą.

Steigiamojo Seimo išrinkimas 1920 m. pagaliau leido pradėti esminius Lietuvos valstybės kūrimo darbus. Svarbiausiu darbu tapo Konstitucijos, svarbiausio šalies įstatymo, parengimas. Tai buvo didelis iššūkis Lietuvos politikams, nes jiems tiesiog trūko žinių. Steigiamajame Seime buvo sukurta speciali komisija Konstitucijai parengti.

1918 m. vasario 16 d., Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, iškilo klausimas, kokiu keliu ją vesti. Dalis Tarybos norėjo matyti šalį kaip parlamentinę respublika, kita – kaip monarchiją. Reikia pažymėti, kad, nors Lietuva buvo oficialiai pasiskelbusi nepriklausoma, tačiau šalyje vis dar šeimininkavo vokiečiai. Todėl būsimą valstybės viziją neišvengiamai teko derinti su jais.

1918 m. vasario 18 d. paskelbta Lietuvos nepriklausomybė suteikė šaliai taip ilgai lauktą laisvę, tačiau ją dar reikėjo apginti, nes didžiosios kaimynės neskubėjo pripažinti Lietuvos nepriklausomybės. 1918 m. lapkričio mėn. Vokietija kapituliavo, pasibaigė Pirmasis Pasaulinis karas.

1918 m. vasario 16 d., be abejo, yra viena iš svarbiausių datų XX a. Lietuvos istorijoje. Ji žymėjo ne tik valstybingumo atgavimą, bet ir naujos modernios Lietuvos aušrą. Aktas gimė, esant labai sudėtingoms tarptautinėms ir vidaus sąlygoms. 1914 m. rugpjūčio 1 d. kilęs Pirmasis Pasaulinis karas pakeitė jėgų santykį Europoje. Kartu tai sukėlė vilčių Lietuvai atstatyti valstybingumą. 1915 m. šalį okupavus vokiečiams, viltys dar labiau išaugo.

Turbūt daugelis mano, kad utėlės – tai tik asocialių šeimų problema, kas tikrai negali pasireikšti įprastose šeimose. Deja... Vilnietei Živilei teko savaitei izoliuoti savo antroką sūnų, dėtis pirštines ir trinti vaistais galvą tiek jam, tiek visai šeimai, nes berniukas, einantis į Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnaziją, namo parsinešė utėlių. „Tai jau antras kartas, kai pas sūnų randame utėles. Pirmas sykis buvo lapkričio mėnesį – tada paskambino seselė, kad jų rado.

Didžiųjų miestų ligoninės sausakimšos. Miestams dėl plikledžio tapus atviromis čiuožyklomis, kelis kartus išaugo traumas patyrusių žmonių, jiems medikų pagalbos tenka laukti net po kelias valandas. „Tikrai labai daug šiandien iš ryto užpuolė. Jau nuo pat ryto ir labai daug laukiančių, ir su panašiomis traumomis. Tai būtų principe stipinkaulio tipinės vietos lūžimai, pagrinde vat repozicija po repozicijos ir vadinamųjų kulkšnelių lūžimai“, - sako ortopedas-traumatologas Giedrius Petryla.

Tarp keturių sienų ir prekystalių lentynų – didžiulė bala. Tokį vaizdą šįryt išvydo į darbą atėję Kaišiadorių turgaus prekeiviai. Žmonės gal nebūtų tokie pikti, jei ne iškalbingas faktas. Turgus atidarytas ką tik – gruodžio viduryje, o skardinio pastato statybos kainavo daugiau nei 350 tūkst. eurų. Beveik visa suma sumokėta iš valstybės biudžeto, dėl to ypač pasistengė Seimo narys socialdemokratas Bronius Bradauskas, nė neslėpęs, jog darė viską, kad paviljonas išdygtų už biudžeto lėšas.

 Iš Panevėžio pataisos namų pabėgusi nuteistoji nelaisvėje praleis aštuoniais mėnesiais ilgiau, nei buvo skirta teismo nuosprendžiu už įvykdytą nusikaltimą, pranešė prokuratūra. Trečiadienį vilnietė 33 metų Laura Ugriumova Panevėžio miesto apylinkės teismo pripažinta dėl pabėgimo pernai rugsėjį iš bausmės atlikimo vietos. Moteris pradingo pernai rudenį, išėjusi į gatvę valyti administracinio pastato langų.

Alytaus rajono Rimėnų kaimo vaikų dienos centre dūzgia per trisdešimt mažųjų. Kasdien vaikai čia ateina po mokyklos šiltai pabūti. Visame kaime vos trys šimtai gyventojų, tad vaikų skaičius pribloškiantis. Tačiau dideliu gimstamumu galinti pasigirti seniūnija stebina ir kitais skaičiais. Alytaus rajonas puikiai tvarkosi su vaikais, atimtais iš tėvų, ar našlaičiais. Iš viso rajone pas globėjus gyvena net 96 vaikai.

Reperiui Jay Z gresia $18 mln. JAV dolerių ieškinys iš jo vardo odekoloną pristačiusios firmos. Bendrovės „Perfumania Holdings Inc.“ vadovai tvirtina, kad „99 Problems“ žvaigždė tinkamai neišreklamavo jų produkto „Gold Jay Z“, nors už tai pasiėmė 2 mln. JAV dolerių honorarą. „Gold Jay Z“ pardavimai smuko dėl to, kad Jay Z ir komanda nebuvo suinteresuota remti ir reklamuoti jo paties prekės ženklą..., nors pasiėmė gražų pradinį honorarą ir „Perfumania akcijų“, – sakoma ieškinyje.