Lietuva

Opozicijoje esantys Seimo nariai siūlo išbraukti partnerystę reglamentuojančių įstatymų svarstymą iš pavasario sesijos programos. „Nurodyti projektai nėra ne tik kad parengti, bet ir jų rengėjams dar nėra žinomi tikslūs teisės aktų, kuriuos inicijuos, pavadinimai, todėl tikslinga atsisakyti tokių Seimo sesijos darbų programos nuostatų, kurios nėra konkrečios ir Seimo nariams sukelia neaiškumą dėl to, kokius konkrečiai teisės aktus yra planuojama keisti“, – tikina iniciatyvą parengę parlamentara...

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, dabartinis opozicijos narys Aurelijus Veryga negailėjo kritikos reklaminei vakcinacijos nuo COVID-19 kampanijai, kuri eina su šūkiu „Petys už laisvę“. Pasak A. Verygos, ši kampanija primena ne ką kitą, o laidotuves. „Man daug žinant apie covidą ir neturint jokių skeptiškų nuostatų dėl vakcinacijos, net ir man ji (kampanija – aut. past.) atrodo sunkiai įkvepianti.

Pamenate, kaip prieš keletą metų Putino ruporai aiškino, kad Lietuva yra tik dalis Lietuvos, kažkur apie Šiaulius ir Kauną, o Klaipėda – Rusijos dalis, Vilnius – padovanotas Baltarusijos. Girdint ministrės iniciatyvas dėl valstybės teritorijos skaldymo pagal tautinių mažumų kalbas, norom nenorom suklūsti, ar Putino svajonės kartais nepateko į liberalų ir jų įkaitais tapusių konservatorių darbotvarkę.

Prezidentas Gitanas Nausėda į Lietuvos banko valdybos pirmininkus svarsto teikti centrinio banko valdybos narį Gediminą Šimkų arba savo patarėją Simoną Krėpštą. Apie tokius ketinimus Prezidentūra informavo kai kuriuos Seimo narius, BNS antradienį pranešė trys informuoti šaltiniai. Prezidento atstovai ir pats G. Šimkus BNS komentuoti kandidatūrą atsisakė. Pagal Konstituciją, prezidentas teikia Seimui tvirtinti Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą.

Dar kovo pradžioje Lietuvos policijai paskelbus, kad jau netrukus viešąją socialinę erdvę stebės kibernetinis policijos patrulis, ilgai netruko, kol kažkas nutarė pašmaikštauti ir socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrė paskyrą „Virtualaus Patrulio“ vardu.  „Virtualus Patrulis“ socialinio tinklo „Facebook“ įrašų komentaruose ėmėsi drausminti vartotojus.

Švedų sveikatos apsaugos pareigūnai antradienį pranešė laikinai sustabdę skiepijimą bendrovės „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso, kelioms Europos Sąjungos valstybėms anksčiau žengus tokį pat žingsnį po pranešimų apie galimus rimtus šalutinius poveikius.

Policija, užtikrindama LRV sprendimų vykdymą, organizuoja stacionarius ar mobilius kontrolės postus visų šalies savivaldybių centrų prieigose, kuriuose bus kontroliuojamos įvažiuojančios/išvažiuojančios į miestus/iš miestų transporto priemonės, rašoma pranešime. Dalis įvažiavimų bus užtverta techninėmis priemonėmis, bus įrengiamos stebėjimo kameros ar statomi draudžiamieji ženklai.

Nuogąstaujant dėl „AstraZeneca“ vakcinos poveikio ir krešulių susidarymo rizikos vis daugiau Europos valstybių praneša laikinai stabdančios skiepijimą. Nors prie jų prisijungė ir kaimynai latviai, Lietuvos institucijos teigia, kad toks sprendimas daugiau yra politinis. Kaip tvirtino sveikatos apsaugos ministro patarėja, toliau vykdant vakcinaciją kaip tik norima be reikalo nekelti žmonių baimių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas praėjusią savaitę panaikino buvusiam Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kancleriui Gedeminui Aleksoniui skirtą nuobaudą – griežtą papeikimą. Kaip antradienį pranešė teismas, įteiktame pranešime apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjui nebuvo nurodyta, kokių konkrečių tarnybinių nusižengimų padarymu jis yra kaltinamas, nepateikti jokie įrodymai ar kitos reikšmingos aplinkybės, t. y. buvo apsiribota tik abstrakčiais teiginiais.

Daugeliui žmonių COVID-19 molekulinis PGR tyrimas, kai tepinėlis imamas iš nosiaryklės, sukelia nemalonių pojūčių – neretai ištrykšta ir ašaros. Dabar jau turime alternatyvą: Lietuvoje pavojingąją infekciją tai pat tiksliai galima ištirti ir iš seilių mėginio.

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis sukritikavo valdančiuosius dėl įstatymų priėmimo tvarkos. Kaip rašė politikas, viskas yra vykdoma „buldozeriu“. „Šiandien valdantieji vėl buldozeriu pervažiavo įstatymą, šiuo atveju – Seimo statutą. Statutas imperatyviai reikalauja, kad Seime vienu metu būtų pateikti visi to paties įstatymo, tų pačių ir kitų straipsnių pakeitimų įstatymo projektai.

Latvija yra pasirengusi įsitraukti į vakcinų nuo COVID-19 gamybą, pirmadienį pareiškė Latvijos ekonomikos ministras Janis Vitenburgas per nuotolinį susitikimą su Europos Komisijos nariu, atsakingu už vidaus rinką, Thierry Bretonu. Ekonomikos ministerija teigė naujienų agentūrai LETA, kad pokalbio su ES komisaru metu J. Vitenbergas išreiškė paramą Europos Sąjungos ketinimams suvienyti jėgas vakcinų nuo COVID-19 gamyboje bei išreiškė Latvijos pasirengimą dalyvauti šiame procese.

Mirčių nuo koronavirusinės infekcijos skaičius Europoje antradienį perkopė 900 tūkst., rodo naujienų agentūros AFP iš oficialių šaltinių renkami duomenys.

Seimas dega žalią šviesą privalomam dalies darbuotojų testavimui dėl Covid-19 valstybės lėšomis. Darbo sričių, kurioms privaloma tirtis, sąrašą sudarytų Vyriausybė. Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis, Seimui pritarus, daliai darbuotojų būtų įtvirtinama prievolė testuotis dėl Covid-19. Antraip darbuotojai būtų nušalinami nuo darbo arba privalėtų dirbti nuotoliniu būdu.

Nors šalyje žmonės nuo koronaviruso skiepijami jau beveik 3 mėnesius, Vyriausybė ir toliau nesugeba aiškiai žmonėms pateikti informacijos ir išsklaidyti mitus. Tokią išvadą daro tiek paprasti piliečiai, tiek viešosios erdvės ekspertai. Niekas kol kas dar nežino, kaip vyks masinis vakcinavimas. O gyventojai nerimauja, kad nesigirdi medikų balso, kalbant apie vakcinų saugumą, o propaganda ir klaidinanti informacija internete trykšta kaip iš gausybės rago.

„Kas vyksta Kaune“ skaitytojas pasidalijo su ką tik praėjusios Kovo 11-osios patosu nederančiais vaizdais iš miesto centro. Ant kampinio pastato pačioje Kauno širdyje iškelta Vyčio vėliava, panašu, stichijos blaškoma jau seniai – iš vieno galo belikusios draiskanos. „Šiandien pamačiau ant S. Daukanto g. 8-o pastato labai apdriskusią vėliavą. Tai ir nufotografavau. Gal geriau jokios nei tokia!“ – penktadienį savo požiūriu dalijosi vyras.

Lietuvoje negerėjant COVID-19 situacijai, Seimas kol kas turėtų dirbti nuotoliniu būdu, sako parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji teigė siūlysianti Seimo valdybai, kad kitą savaitę parlamento posėdžiai taip pat vyktų nuotoliniu būdu. „Mes, žinoma, vertinsime ir tai, ar darbotvarkėje atsiras vienas ar kitas klausimas, kuriam būtina gyvai susirinkti į posėdį.

Lietuvos Vyriausybė antradienį paskelbė nesvarstanti stabdyti skiepijimo nuo COVID-19 prieštaringai vertinama „AstraZeneca“ vakcina. Profesorius Vytautas Kasiulevičius antrina ir sako, kodėl toks sprendimas yra teisingas. Kaip rašė profesorius, „AstraZeneca“ vakcina turėtų būti naudojama toliau. Pasak V. Kasiulevičiaus,  trombozę gali sukelti koronavirusinė infekcija, tačiau net ir šiuo atveju tokia problema yra išsprendžiama vaistų pagalba.

Po tris mėnesius galiojusio draudimo nuo antradienio panaikinti judėjimo ribojimai didžiojoje Lietuvos dalyje. Tačiau ne visiems tokie valdžios sprendimai atrodo logiški – į naujienų portalą kreipėsi skaitytojas, kuris pateikė savo nuomonę apie dalyje savivaldybių paliktus judėjimo ribojimus.  „Pradinukus jau vis labiau leidžia į mokyklas, atidaro parduotuves, muziejus. Bet leisti žmonėms iš Vilniaus nuvažiuot į Trakus griežtai draudžiama.

Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė sutartį su Tolminkiemio gimnazijos statybos darbų konkurso laimėtoja – bendrove „Jungtiniai projektai“, rašoma pranešime spaudai. Parengti darbo projektą ir pastatyti mokyklą  „Jungtiniai projektai“ įsipareigojo už 16 mln. 967 tūkst. Eur su PVM. Darbų terminas – 15 mėnesių. Planuojama, kad apie 1000 jaunųjų Pilaitės gyventojų į pamokas naujoje, studijos „DO Architects“ suprojektuotoje, mokykloje bus pakviesti jau 2022 m. Rugsėjo 1-ąją.

Šiandien, kovo 16-oji žymi metų ribą, kai pernai Lietuvoje buvo įvestas pirmasis karantinas. Tai neišvengiamai padarė didžiulę įtaką lietuvių apsipirkimo įpročiams, nes suretėjęs vaikščiojimas į parduotuves pakeitė ir pirkinių krepšelio sudėtį.

Sekmadienio vakarą į žiniasklaidą kreipėsi žinoma visuomenininkė ir geradarė Loreta Velch. Moteris pasidalijo naujausia informacija apie gruodžio 29-ąją Vandžiogalos seniūnijoje dingusio Arnoldo Rakausko paieškas. Ji dar kartą kreipėsi į visuomenę, perduodama dingusiojo artimųjų žodžius ir skausmą. Tegul tyla prabyla „Paieška niekada nebuvo nutraukta ir policija tikrai padarė gerą darbą ir toliau nenuleidžia rankų. Dar nerado... Svetimas skausmas tampa savu.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė penki žmonės, jiems buvo nuo 70 iki 89-erių metų, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Trims mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, dviem – nuo 70 iki 79-erių metų. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3416 žmonių.

Antradienio rytą Vilniuje rastas negyvas jaunas vyras. Kaip BNS informavo Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja, pranešimas apie M. K. Čiurliono gatvėje esančio namo vidiniame kieme rastą vyrą gautas 6.34 valandą.  Pavyko nustatyti vyro tapatybę. Tai 1982 m. gimęs asmuo. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti. Neoficialiais duomenimis, laiptinėje galimai rasta kraujo dėmių. Aplinkybės – neaiškios.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 628 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė penki žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 6725 molekuliniai (PGR) ir 1277 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 230 atvejų. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,7 procento.

Lietuvos Vyriausybė nesvarsto galimybės stabdyti skiepijimo nuo COVID-19 visuomenėje prieštaringai vertinama „AstraZeneca“ vakcina, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat neatsisako sumanymo skiepytis šia vakcina, teigia jo patarėja. „Žinoma, kokios galėtų būtų abejonės“, – antradienį Žinių radijui sakė Asta Skaisgirytė. G. Nausėda kovo pradžioje teigė esąs pasirengęs skiepytis „AstraZenecos“ vakcina, kai ateis jo eilė.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę planuoja vykti pirmojo pokarantininio vizito į užsienį, jis numatytas į Ukrainą. Pasak prezidento vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės, šis vizitas planuotas praėjusių metų pabaigoje, bet dėl COVID-19 plitimo jį teko atidėti. „Prezidentas džiaugiasi, kad turės galimybę aplankyti Ukrainą, išreikšti Lietuvos paramą Ukrainos euroatlantinei integracijai. Tai bus pagrindinė jo žinia šito vizito metu.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako neabejojanti, kad karantinas balandį bus pratęstas. „Nutarimas galioja iki kovo 31 dienos. Nė kiek neabejoju, kad nutarimą reikės pratęsti“, – antradienį LRT radijui sakė ji. „Kokiomis sąlygomis, didžiąja dalimi priklausys nuo to, kaip atrodys situacija šiomis savaitėmis“, – tvirtino ji. Pasak I. Šimonytės, kitą savaitę planuojama grąžinti pradinukus į mokyklas, o tai didina riziką, kad sergamumas koronavirusu augs.

Pirmadienį Ukmergėje, namuose, rastas negyvas vyras. Anot Policijos departamento pranešimo, apie 17 val. 15 min. Krekšlių gatvėje esančiame name aptiktas 1959 metais gimusio vyro kūnas su žaizda krūtinėje. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Latvija pirmadienio vakarą paskelbė laikinai stabdanti gyventojų skiepijimą bendrovės „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso, kelioms valstybėms anksčiau žengus tokį pat žingsnį po pranešimų, kad nedaugeliui paskiepytų asmenų susidarė kraujo krešulių. „Sveikatos tarnybos prašo gydytojų nenaudoti atidarytų „AstraZeneca“ vakcinos ampulių ir neatidaryti naujų“ ampulių, nurodoma šalies sveikatos apsaugos institucijų pranešime.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį ketina atversti  „Zero live show“ reklamos Turgelių bažnyčioje bylą.  Šią bylą LAT turėjo pradėti nagrinėti dar pernai rudenį, tačiau dėl karantino pirmasis posėdis buvo atidėtas.  Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2019 metų spalį už reklamą aktoriams Vitalijui Cololo, Mindaugui Papinigiui ir Ainiui Storpirščiui skyrė 1 tūkst. eurų baudas, o režisieriui Emiliui Vėlyviui – 2 tūkst. eurų bauda.

Seimui antradienį turėtų būti pateiktos įstatymo pataisos dėl žurnalistų teisės neatlygintinai gauti duomenis iš valstybės registrų. Anot projekto autorių, priėmus įstatymų paketą, neatlygintinai žurnalistams teikiamų duomenų apimtis išsiplėstų, būtų teikiami ir istoriniai duomenys. Žurnalistai teisės gauti duomenis netektų, jei padarytų rimtus profesinės etikos pažeidimus. Šiuo metu žurnalistų teisė gauti duomenis reguliuojama poįstatyminiais aktais.

Po tris mėnesius galiojusio draudimo nuo antradienio panaikinti judėjimo ribojimai didžiojoje Lietuvos dalyje. Tačiau, Vyriausybės sprendimu, iki mėnesio pabaigos laisvai keliauti negalės dar 16 savivaldybių gyventojai.

Sinoptikai praneša, kad artimiausiomis dienomis tęsis žiemos ir pavasario dvikova. Antradienį dieną vietomis trumpai palis. Pūs silpnas šiaurės rytų, šiaurės vėjas. Aukščiausia temperatūra 4–9 laipsniai šilumos. Trečiadienį vietomis numatomi trumpi nedideli krituliai, naktį vyraus sniegas, dieną – šlapdriba, lietus. Naktį ir rytą kai kur plikledis, rūkas, galima silpna lijundra. Naktį pūs silpnas, dieną vidutinio stiprumo šiaurės, šiaurės vakarų vėjas.

Skandinavijos šalims sustabdžius skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina daugelis tautiečių sunerimo, ar ji saugi? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ profesorė Aurelija Žvirblienė teigė, kad toks sprendimas yra daugiau politinis. Profesorę kalbino žurnalistas Artūras Anužis. Ponia Žvirbliene, praėjusią savaitę žmonėms kilo nemažai nerimo, kada išgirdo, kad Skandinavijos šalys – Danija, Norvegija – laikinai stabdo skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina.

Kiekviena šalis koronaviruso pandemijos ekonomines problemas sprendžia skirtingai. Vienos šalys tiesiog dalija pinigus gyventojams, kitos kuria sudėtingesnius paramos projektus. Ekonomistai pastebėjo, kad pernai Lietuvos valdžia irgi dalijo pinigus, jų gavo pensininkai. Toks sprendimas esą nudžiugino gyventojus ir paskatino vartojimą. Tačiau pinigai nebuvo skirti, tiems, kas iš tikrųjų nukentėjo nuo pandemijos.

Kaip pernai, taip ir šiemet, lietuviai kovo 16 dieną pasitiks karantine. Kai prieš metus Sauliaus Skvernelio Vyriausybė įvedė karantino režimą, niekas nesitikėjo, kad jis truks beveik metus. Daugeliui karantinas iš esmės pristabdė gyvenimo tempą ir įnešė daug nelauktų pokyčių. Klausimas, ar visi pokyčiai geri ir ilgalaikiai.

Gyventojai sako, kad nors šiemet upių tėvas iš ledo gniaužtų vaduojasi ramiai, tačiau besigrūdantys ledai kiek gąsdina. Nemune ties Birštonu prasideda ledonešis, šio reginio gyventojai sako itin laukę ir visi skuba į upės pakrantę pasigrožėti kerinčiais vaizdais: „Specialiai ėjau prieš dvi valandas ir dar nieks nėjo, buvo lygiai pusė dvylikos ir dar nieks nebuvo pajudėję.“ „Aš kaip birštonietė tai labai labai grožiuosi Birštono gamta.

Prie kovo 15 d. atidarytų ne maisto prekių parduotuvių jau tįsta ilgos eilės. Tris mėnesius negalėję apsipirkti savo mėgstamose parduotuvėse, žmonės šąla lauke eilėse po dvi ir daugiau valandų. Beje, šiandien jau atsiveria ne tik daugiau parduotuvių, bet ir muziejai, galerijos. Lankytojų jau laukia ir Gedimino pilies bokštas. „Žinokit tikrai nervuoja, eilė lėtai juda.

Visą savaitę iki pat sekmadienio sutemus aktoriai iki paryčių budės teatro fojė. Teatralizuotoje erdvėje įsikurs skirtingų kartų aktoriai, o juos praeiviams bus galima stebėti tiesiog pro vitrininius langus iš gatvės. Ima temti, o Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro languose sužiba šviesos. Pro vitrininius langus į panevėžiečius lyg nuo scenos žvelgia aktorė Toma Razmislavičiūtė – Juodė.

Pirmadienį Vyriausybė žengė ilgai visuomenės lauktą žingsnį ir atlaisvino judėjimo ribojimus. Tiesa, džiaugtis gali ne visos savivaldybės, nes net 16-oje jų judėjimo ribojimai pratęsti. Taip pat žmonių nepasitenkinimą kelia ir virtualiosios policijos atsiradimas. Ar ribojamas ne tik žmonių fizinis, bet ir minčių judėjimas? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ su žurnalistu Vladimiru Laučiumi kalbėjosi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Kuršėniškiams niekaip nepavyksta iš parko išvaikyti jame daugybę metų gyvenančių kovų. Buvo bandyta paukščius vaikyti sirenomis, šaudyti, naikinti jų lizdus, tačiau šios priemonės apčiuopiamų rezultatų nedavė. Pastaruoju metu varninius paukščius gąsdino ereliai, matydami plėšrūnus, kovai iš parko pasitraukdavo, tačiau netrukus vėl grįždavo. O štai šiandien – paskutinė diena iki rugpjūčio, kai yra leidžiama vaikyti paukščius, nes dabar prasideda perėjimo ir jauniklių auginimo metas.

Vyriausybė švelnina karantiną: nuo rytojaus naikinami judėjimo ribojimai didžiojoje dalyje savivaldybių. 16-oje likusiųjų, tarp kurių ir Vilniaus, Klaipėda, Panevėžys ar Nida, gyventojams lieka galioti griežtesnės taisyklės.  Laisvinimų nesulaukusių savivaldybių merai įpykę – aiškina, kad ribojimams prasmės nebemato. Vyriausybė atverti visos Lietuvos kelionėms neskuba dėl koronaviruso mutacijos. Valdžia baiminasi, kad po šalį gali pasklisti sparčiau plintanti britiškoji atmaina.

Energetikos ministras jau šią savaitę žada susitikti su kaimynais latviais bei Europos Komisija ir derėtis, kad elektra iš Astravo per Latviją nepatektų į Lietuvą. Astravo elektros klausimą aptarė ir Prezidentūroje susirinkusi Valstybės gynimo taryba. Tiesa, ji pabrėžia, kad Lietuva kuo greičiau turėtų pradėti reikiamą elektros kiekį gamintis savarankiškai. Į Valstybės gynimo tarybos posėdį susirinkusių valdžios atstovų ir kariuomenės vado akiratyje – Astravo jėgainės problemos.

Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis yra kertinis migracijos suvaldymo elementas, todėl ES reikia stiprių ir efektyvių atskiroms trečiosioms šalims pritaikytų partnerysčių, sako užsienio reikalų viceministras.  Arnoldo Pranckevičiaus teigimu, migracija visų pirma turi būti valdoma prie jos ištakų, reaguojant į migracijos priežastis kilmės šalyse.

Sostinėje duris atvėrė dar dvi ugdymo įstaigos – į klases jose atskubėjo beveik 800 pradinukų. Nuo kovo 15 d. galėjo atsidaryti dar apie 60 mokyklų, visgi to padaryti jos nespėjo. Pedagogai sako, kad rajonuose vaikų grįžimą į mokyklas temdo tėvų baimė testuotis kaupinių metodu. Valdžia jau rengia planą, kaip į klases grąžinti visus šalies pradinukus. Sostinės Baltupių progimnazijos pradinukai po trijų mėnesių pertraukos pagaliau grįžo į mokyklą.

Vilniuje užsiliepsnojus butui žuvo sutuoktiniai. Neįgalus vyras dar spėjo iššliaužti į balkoną, šaukėsi pagalbos. Žmonės apačioje ragino vyrą iš antro aukšto šokti žemyn, tačiau jis nesugebėjo perlipti balkono turėklų ir žuvo. Sekmadienio vakarą Lazdynų gatvėje iš balkono antrame aukšte veržėsi liepsnos. Degė kambarys – jis buvo visiškai paskendęs liepsnose. Balkone buvo žmogus, bet jo nematyti, nes vyras gulėjo.

Vyriausybei nusprendus atlaisvinti judėjimą tik dalyje savivaldybių, jų merai kritikuoja pasirinktus kriterijus ir sako nemanantys, kad ribojimai duos norimų rezultatų.  „Lūkestis visada buvo vieningos, vienos Lietuvos. Kadangi visiems vienu metu gyvenimas tapo sunkesnis ir suparalyžiuotas labiau, ribojimai atsirado visiems, gal buvo lūkestis, kad visiems jie vieną dieną ir išnyks.

Lietuvoje pirmadienį – pilki orai. Artimiausią naktį jie irgi bus tokie, pragiedrulių mažai. Kai kur palynos ar kris šlapios snaigės. Daug kur rūkas, plikledis, silpna lijundra. Dieną debesuota su menkais pragiedruliais, vietomis trumpai palis. Oras naktį lėtai vės ir galiausiai paryčiais įsivyraus nuo 0 iki 2 laipsnių šalčio, iš čia daug kur plikledis, silpna lijundra, bet vietomis liks iki 1 laipsnio šilumos.