Lietuva

BNS pateikia svarbiausių penktadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Migrantų krizė: * Per praėjusią parą pasieniečiai pasienyje su Baltarusija apgręžė 19 neteisėtų migrantų, dviem asmenims leista atvykti dėl humanitarinių priežasčių. * Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad situacija Baltarusijos pasienyje stabilizavosi.

Šalia Palangos gyvenančios moters kieme užaugo saulėgrąža milžinė. Augalo aukštis net keturi metrai. Pati moteris sako, kad saulėgrąžos specialiai nesodino, greičiausiai, tuo pasirūpino paukščiai.  Milžiniška, net keturių metrų saulėgrąža užaugo netoli Palangos, Girkalių kaimo gyventojos Eugenijos kieme. Moteris pasakoja, kad augalo net nesėjo, tačiau šalia stovėjo lesykla, kurioje paukščiams buvo pabėrusi saulėgrąžų. Tad juokauja, kad augalo tėvai yra sparnuočiai.

Klaipėdos regione koronaviruso situacija aštrėja – laisvų lovų COVID-19 pacientams uostamiesčio universitetinėje ligoninėje jau nebeliko. Ligoninės vadovybė šaukiasi mažesnių regiono gydymo įstaigų pagalbos – Kretingos, Tauragės, Šilutės. Koronaviruso pacientų, gulinčių ligoninėse, daugėja ir Vilniaus regione. Pasak medikų, beveik visi į ligonines patekę koronavirusu užsikrėtę asmenys yra nepasiskiepiję.

Bent 32 neteisėti migrantai šiąnakt pabėgo iš Alytaus rajone esančioje Verebiejų mokyklos, kurioje yra apgyvendinti. Susizgribus, kad trūksta dešimčių nelegalų, policija sučiupo 2, važiavusius taksi, tačiau paaiškėjo, kad tai ne stovyklos bėgliai, o neaišku, iš kur ir kaip atsiradę dar nežinomi migrantai. Penktadienį Alytaus rajone Verebiejų apylinkėse ieškant iš migrantų apgyvendinimo vietos pasišalinusių užsieniečių, sulaikyti keturi asmenys.

Proteste prieš ribojimus neskiepytiems asmenims, kuris vėliau peraugo į riaušes, ant scenos sveikinimo kalbas sakė įvairūs žmonės – ir teisti asmenys dėl antivalstybinių veikų, ir Seimo nariai, europarlamentarai. Pastarieji teigia nepasidomėję, kad prastos reputacijos asmenys taip pat kalbės susirinkusiai miniai. Pasak jų, būtent prastos reputacijos asmenų kalbos galėjo išprovokuoti piktybiškus žmonių veiksmus.

Paveiktų šalių sąraše Bulgarija, Lichtgenšteinas ir Slovėnija iš žaliosios zonos patenka į geltonąją. Tai reiškia, kad atvykstantiems iš šių šalių bus privalomas tyrimas nuo COVID-19 prieš kelionę ir jau atvykus į Lietuvą, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Tyrimas nebus nereikalingas paskiepytiems pagal visą vakcinacijos schemą arba persirgusiems asmenims. Paveiktų šalių sąrašas yra atnaujinamas kiekvieną penktadienį ir įsigalioja artimiausią pirmadienį.

Po miškus alinusių sausrų grybautojai vėl gali imti į rankas peilius bei krepšius ir keliauti į miškus – girios atgijo ir pradėjo vėl dygti grybai. Dygsta ne šiaip sau grybai, o baravykai. Jų žmonės randa visuose šalies regionuose. Tiesa, kai kur jie visai dar mažyčiai, tačiau grybautojai tikri – šiemet baravykų užteks visiems.  Marijampolietė Ramutė atvažiavo į netoli Marijampolės esančius miškus įsitikinti, ar tikrai pradėjo dygti grybai.

Teisėsauga skelbia nustačius dar 36 asmenis, kurie dalyvavo riaušėse prie Seimo, per kurias buvo sužalota 18 policijos pareigūnų. „Šeimų sąjūdžio“ aktyvistai ir kiti riaušėse prie Seimo dalyvavę protestuotojai pradėjo savo raganų medžioklę. Tiems, kas paviešins įtūžusią minią tramdžiusių pareigūnų pavardes, siūlo pinigų. Internete įvairiausi antivakseriai ir detektyvai dalijasi savo versijomis ir įrodinėja, esą riaušes išprovokavo pareigūnai.

Į Seimą – tik su galimybių pasu, bet ne patiems seimūnams. Pasišovusi įvesti lygybę ir liepti į darbą ateinantiems tautos išrinktiesiems rodyti galimybių pasą, parlamento vadovybė atsitraukė – suprato, kad neįleisti į darbą Seimo narių neturi teisės. Neįleisti tektų, nes dalis seimūnų nesiskiepiję, išvis neturi galimybių paso ir turėti neketina.

Vilniaus apskr. vyriausiasis policijos komisariatas, reaguodamas į socialiniuose tinkluose pasirodžiusią ir visuomenę klaidinančią informaciją, pažymi, kad paviešintose nuotraukose užfiksuotas policijos pareigūnas, rašoma policijos pranešime. Riaušių prie Seimo metu jis dalyvavo kaip dialogo grupės narys.

Prezidento iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gautoje informacijoje nebuvo kalbama apie rimtesnę grėsmę dėl „Šeimų gynimo maršo“ organizatorių ar dalyvių, teigia Prezidentūra. VSD ketvirtadienį pranešė, kad sprendimų priėmėjams nuo sausio teikė informaciją apie galimą įtampą dėl skiepijimo, o nuo kovo – apie su „Šeimų maršu“ susijusias rizikas. „VSD teikiamos informacijos turinio viešai komunikuoti neturime teisės.

Savaitgalis mums atneš gražius ir vasariškus orus, be abejo, daugelyje rajonų lietaus neišvengsime, bet temperatūra bus tikrai vasariškai šilta, praneša sinoptikai. Kur kas labiau debesuota vidurio Europoje, o štai pietuose vis dar plieskia stiprūs karščiai. Šeštadienį Lietuvoje slinks atmosferos frontas, atnešantis lietų, debesuotumas dažnai keisis. Vietomis palis, daugiausiai klius rytinėje šalies dalyje. Vėjas bus šiek tiek stipresnis nei šiandien.

Epidemiologinis Lietuvos žemėlapis dažosi vis tamsesnėmis spalvomis. Šiuo metu Lietuvoje yra dvi „juodos“ savivaldybės – Klaipėdos miestas ir Skuodo rajonas. Savivaldybių vadovai pripažįsta, kad situacija įtempta, tačiau mano, kad įtakos „juodumui“ padarė ir į Vakarų Lietuvą plūstantys vasarotojai. Savivaldybės suka galvas, kaip skatinti gyventojus skiepytis, ir pamažu ima ruoštis ligonių antplūdžiui.

Kinija dėl gilėjančių Lietuvos ryšių su Taivanu antradienį konsultacijoms atšaukė ambasadorių Vilniuje, ji taip pat ragina atšaukti Lietuvos ambasadorių Pekine. Tačiau šie raginimai nėra viskas, teigė politologas Linas Kojala TV3 žinių „Dienos komentare“. L. Kojalą kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius. Lietuvos ir Kinijos santykiai labai blogi. Lietuvai Taivane įsteigus savo atstovybę Kinija atšaukė savo ambasadorių.

Protestais pagarsėjusi ir prieš keletą metų raudonais dažais sostinės Lukiškių aikštėje stovintį monumento „Laisvės kalva“ fragmentą apipylusi pedagogė Astra Genovaitė Astrauskaitė suorganizavo antradienį vykusį mitingą, kuris vėliau peraugo į riaušes. Dieną ant scenos mitingo dalyvius audrino tiek teisti asmenys, tiek politikai – pastarieji dieną po įvykių prie Seimo išplatino pranešimus, teigdami, kad jie nėra susiję su minios kurstymu.

Penktadienio pavakarę sostinėje įvyko nelaimė – važiuojant žiedine sankryža šalia Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, apvirto betonvežis. Apie 15.30 val. prie pat Danijos ambasados apvirtęs betonvežio kabina smarkiai sumaitota, išlaužyti kelio ženklai, ant šaligatvio išsiliejo betonas. Nedaug trūko, kad sunkiasvorė transporto priemonė būtų įlėkusi į ambasados teritoriją. Eismo įvykio metu nukentėjo betonvežio vairuotojas.

Pastarosiomis dienomis didžiausią susidomėjimą kelia riaušių prie Seimo byla. Kodėl atliekami būtent tokie pareigūnų ir teisėjų veiksmai, kaip skiriami ar neskiriami suėmimai? Kad būtų lengviau suprasti riaušių bylos eigą, aptarsiu kelis esminius dalykus, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) trečiadienį pranešė fiksavusi bandymą įvykdyti informacinę-kibernetinę ataką. Pasak Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, tam tikri požymiai rodo, kad kibernetinės atakos metu buvo nutekinta slapta informacija, tačiau kol kas nėra aišku, koks buvo šio išpuolio mastas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo kibernetinio saugumo specialistas Darius Povilaitis ir užsienio politikos ekspertas Albinas Januška.

Kraupi avarija penktadienį įvyko ties Krekenava, kur į lengvojo BMW automobilio šoną rėžėsi sunkvežimis. BMW galimai buvo kabrioletas. Sunkvežimio vairuotojas blaivus. BMW automobilis buvo su vengriškais numeriais, jį vairavo moteris. Žuvo BMW keleivio vietoje sėdėjęs vyras, kuriam ir teko pagrindinis smūgis. Moters būklė sunki, jos gyvybė kabo ant plauko, ji išvežta į ligoninę. Sunkvežimio vairuotojas atsipirko sutrenkimu, bet po smūgio sunkvežimis apvirto.

Byloje dėl riaušių prie Seimo rūmų yra 19 nukentėjusiųjų, o iš visuomenės plaukia pranešimai policijai – filmuota medžiaga, padėkos riaušes malšinusiems pareigūnams. „Didesnė dalis nukentėjusiųjų yra pareigūnai, dalis yra kiti žmonės“, – BNS penktadienį sakė bylos tyrimą kontroliuojantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Romualdas Betingis. Byloje kol kas įtariamaisiais pripažinti 26 asmenys, devyni iš jų suimti, kitiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.

Du konservatoriai siūlo nustatyti, kad derinant leidimus mitingams prie Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės dalyvautų ir šių institucijų atstovai. Šiuo metu Susirinkimų įstatymas numato, kad pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas.

Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas naujienų portalui tv3.lt pranešė, kad iš Alytaus rajone esančios Verebiejų buvusios mokyklos, kur apgyvendinti nelegalūs migrantai, pabėgo 34 migrantai. Vėliau Vidaus reikalų ministerija patvirtino, kad pabėgo 32 migrantai, o du buvo surasti. Vidaus reikalų ministerija patvirtina faktą, kad šiandien iš Alytaus raj. Verebiejų buvusios mokyklos pabėgo 32 migrantai. Du iš jų – surasti ir grąžinti į apgyvendintą mokyklose teritoriją.

Lietuva bando suvaldyti su dar neregėtą migracijos bangą, kuri kilo antroje birželio pusėje, kai Europos Sąjunga paskelbė naujas griežtas sankcijas Baltarusijai. Valstybės vadovai tvirtina, kad daugybė neteisėtai Lietuvos sieną kirtusių Irako ir kitų šalių piliečių tapo įrankiu politiniam spaudimui, kurį Baltarusijos režimas vykdo prieš Lietuvą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad Lietuvos akušerių ginekologų draugija (LAGD) rekomenduoja būsimosioms ar maitinančioms mamoms nebvejoti ir skiepytis nuo COVID-19.  Būsimi tėveliai gali būti ramūs – vakcinos nuo COVID-19 yra saugios tiek pastoti planuojančioms, tiek vaikelio besilaukiančioms, tiek kūdikį žindančioms moterims, pranešime spaudai rašo SAM.

Baltijos jūros būklės pagerinti nepavyko, ji lieka viena labiausiai užterštų pasaulyje, pastaraisiais metais augo Baltijos jūros tarša azotu iš Lietuvos, paskelbė Aplinkos ministerija. Pasak jos, didžiausia Baltijos jūros problema – eutrofikacija: maistinių medžiagų pertekliaus paskatintas intensyvesnis dumblių žydėjimas. Dumbliai žydėdami sunaudoja deguonį, todėl jo pradeda trūkti, taip pat mažėja vandens skaidrumas, susidaro toksiškų bakterijų.

Mūsų šalies transporto sektoriaus įmonės, nesulaukdamos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės sprendimo skirti papildomai prašomų 15 tūkst. kvotų, kurios leistų paprasčiau įdarbinti užsienio šalių piliečius tolimųjų reisų vilkikų vairuotojais, ieško išeičių, kaip gelbėti žlungančius verslus ir pritraukti trūkstamų darbuotojų.

Baltarusijos tranzito netekimas Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) reikšmingos įtakos neturės, tačiau išsibalansavus trąšų rinkai, gali pasijausti trumpalaikis maisto kainų augimas, sako ekonomistai. „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tvirtina, kad bendras Baltarusijos vaidmuo Lietuvos ekonomikoje per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo, o tranzito praradimo įtaka bus gana nereikšminga.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį sugriežtino taisykles, skirtas išvengti grėsmių aplinkai, kurios gali kilti dėl pavojingų medžiagų tvarkymo Estijos vidaus vandenyse, ypač specialiose saugomose teritorijose. Bunkeriavimas bus leidžiamas vidaus vandenyse, tačiau tik tam tikrose inkaravimo zonose, pranešė vyriausybės atstovai.  Ekonominių reikalų ir susisiekimo ministerijos prašymu vidaus vandenyje taip pat bus leidžiama iš laivo į laivą perkelti suskystintas dujas.

Daugelyje šalių įsibėgėjanti vakcinacija ir paprastėjančios kelionių sąlygos skatina spartų keleivinės aviacijos atsigavimą, pastebi Lietuvos oro uostai. Palyginti su pernai metų liepa, šiemet atitinkamu laikotarpiu Lietuvos oro uostuose keleivių srautas augo beveik dvigubai, o įvykdytų skrydžių buvo 32 proc. daugiau nei prieš metus. Liepos mėnesį per šalies oro uostus keliavo daugiau nei 324 tūkst. keleivių, tai yra 40 proc. viso 2021 m. turėto srauto.

Migrantų grupių, kurios būtų įstrigusios Baltarusijos pasienyje, nes jų neįleidžia nei vienos, nei kitos šalies pasieniečiai, šiuo metu nėra, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. „Šiandien tokių grupių, kurios būtų užstrigusios pasienio ruože, nėra“, – žurnalistams penktadienį sakė R. Liubajevas. Jis taip pat pabrėžė, kad šie žmonės būna Baltarusijos teritorijoje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ragina stojančiuosius dalyvauti papildomame priėmime į aukštąsias mokyklas: universitetai ir kolegijos laukia būsimų inžinierių, informatikų, pedagogų, slaugytojų. Ministerija pranešė, kad nuo penktadienio galima teikti dokumentus papildomam priėmimui į aukštąsias mokyklas bendrojo priėmimo sistemoje, yra laisvų vietų inžinerijos mokslų, informatikos, pedagogikos, slaugos studijų kryptyse.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad atsakomybė už šią savaitę vykusias riaušes prie Seimo Vilniuje turi būti greita. „Svarbiausias dalykas yra greita atsakomybė už tuos nusikalstamus veiksmus – tiek politikų, tiek asmenų, kurie dalyvavo tame procese“, – žurnalistams penktadienį sakė ministrė. Apie 5 tūkst.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) trečiadienį pranešė fiksavusi bandymą įvykdyti informacinę-kibernetinę ataką. Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos teigimu, tam tikri požymiai rodo, kad kibernetinio išpuolio metu prieš Užsienio reikalų ministeriją (URM) buvo nutekinta slapta informacija. Kol kas nėra aišku, koks buvo šio išpuolio mastas, tačiau internetinėje erdvėje jau pasirodė tariamas pavogtų duomenų pardavėjo pranešimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė dekretą, kuriuo suteikė papildomus įgaliojimus kariams veikti pasienyje ekstremaliosios situacijos atveju.

Vakar baigėsi pagrindinio priėmimo studijuoti aukštosiose mokyklose etapas, kai abiturientai galėjo pasirašyti sutartis su aukštojo mokslo įstaigomis. Pirmajame etape Mykolo Romerio universitetas studijuoti bakalauro studijose pakvietė 552 abiturientus, iš kurių sutartis pasirašė 492. Nuo penktadienio prasideda papildomas priėmimas į bakalauro studijas.

Pagrindinio priėmimo į aukštąsias mokyklas paraiškų pildymo etapo metu, beveik pusantro tūkstančio stojančiųjų buvo pakviesti studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH), informuoja universitetas. Sutarčių pasirašymo metu beveik 90 proc. pakviestųjų sudarė sutartis su universitetu ir nuo šiol oficialiai gali vadinti save studentais.

Į Seimą darbuotojams ir lankytojams nuo rugpjūčio 23 dienos bus galima įeiti tik su galimybių pasu ar neigiamu koronaviruso testu, o Seimo nariams bus taikoma išimtis, patvirtino Seimo valdyba. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen per Seimo valdybos posėdį penktadienį sakė, kad reikalavimas dėl galimybių paso Seimo nariams yra rekomendacinis, nes valdyba neturi įgaliojimų parlamentarams užverti durų į jų darbo vietą. „Seimo nariams galiotų rekomendacija turėti galimybių pasą.

Santaros klinikos įspėja: Vilniuje į ligoninę patenka vis daugiau COVID-19 pacientų

Į Lietuvos Respublikos teritoriją trumpam įžengusį Baltarusijos pasienietį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė vadina Baltarusijos provokacija. Jos teigimu, dėl incidento Užsienio reikalų ministerija Baltarusijai įteiks notą. „Kai vyksta hibridinis karas, tokios atakos, tikriausiai galime tikėtis visko. Matyt, yra tam tikros provokacijos ir bandymai sukelti kažkokias tai reakcijas. Mano žiniomis, Užsienio reikalų ministerija ruošia notą.

Trylikai ketvirtadienį į laisvę paleistų įtariamųjų riaušių byloje prokuratūra skyrė kitas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti ir paėmė asmens dokumentus. Tai BNS penktadienį sakė ikiteisminį tyrimą kontroliuojančios Vilniaus apygardos prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė. Riaušių byloje iš viso yra suimti devyni įtariamieji.

Šią savaitę, palyginti su ankstesne, išaugo skiepijimo nuo COVID-19 apimtys, rodo BNS ir Statistikos departamento penktadienį surinkti duomenys. Nuo praėjusio penktadienio iki šio ketvirtadienio pirmąja vakcinos doze paskiepyta beveik 74,7 tūkst. žmonių arba vidutiniškai 10,7 tūkst. žmonių per dieną. Savaite anksčiau šie skaičiai atitinkamai siekė 62,8 tūkst. ir 9 tūkstančius. Rekomenduojama 70 proc.

Lietuvos muitinės pareigūnai Stasylų geležinkelio poste vėl sulaikė nelegalių rūkalų siuntą, rastą baltarusiškų trąšų krovinyje. Nuo rugpjūčio pradžios tai jau ketvirta kontrabandos siunta, sulaikyta minėtame poste, pranešė Muitinės kriminalinė tarnyba (MKT). Sustiprinus geležinkelio transporto iš Baltarusijos kontrolę, trečiadienį, apie 22 val., į Stasylas atvažiavusį krovininį traukinį, pradėjo tikrinti Vilniaus ir Kauno teritorinių muitinių mobiliųjų grupių pareigūnai.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad situacija dėl neteisėtų migrantų Lietuvoje pamažu stabilizuojasi, tačiau atsipalaiduoti dar negalima. Ministrės teigimu, dar 14 neteisėtų migrantų apsisprendė savanoriškai grįžti į savo kilmės šalis. „Ši savaitė rodo, kad situacija kaip ir stabilizavosi, bet tikrai negalime atsipalaiduoti, turime būti pasiruošę įvairiems scenarijams“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo A. Bilotaitė.

Lietuvos šeimų sąjūdžio narė Vitolda Račkova buvo taip pat sulaikyta dėl riaušių prie Seimo ir ketvirtadienio vakarą paleista. Ji tikino, kad kaltinimai esą jai pareikšti neteisingai ir policijai nesurinkus informacijos, o taip neva siekiama užkirsti kelią rugsėjį planuojamam mitingui. „Mus suėmė, mus išvežė, mums surašė kaltinimus net nerinkdami jokios informacijos, jokios medžiagos, visiškai neturėdami, ką pateikti įrodymų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo V. Račkova.

Tyrėjai identifikavo, kad devyniasdešimtmetė moteris Belgijoje vienu metu užsikrėtė dviem skirtingomis Covid-19 atmainomis. Tai pirmas užfiksuotas oficialus atvejis. „Globalus šio fenomeno pasireiškimas greičiausiai yra nepakankamai įvertintas dėl riboto tokių situacijų testavimo“, – teigia mokslininkai, tyrę šį konkretų atvejį.

Vėlų ketvirtadienio vakarą Šalčininkų rajone, vadinamojoje Dieveniškių kilpoje, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pareigūnai stacionaria vaizdo stebėjimo įranga užfiksavo Baltarusijos pasienietį, kuris apie pusantro metro įžengė į Lietuvos teritoriją ir tuoj pat grįžo atgal. Šio įvykio metu už maždaug šimto metrų taip pat buvo mobilus VSAT patrulis. Baltarusijos pasienietis buvo vienas ir po padaryto pažeidimo pasišalino į savo šalies teritoriją.

Lietuvos šeimų sąjūdžio narė Vitolda Račkova, buvusi sulaikyta dėl antradienį prie Seimo kilusių riaušių, teigia, kad siekiama užkirsti kelią rugsėjį planuojamam mitingui. „Mus suėmė, mus išvežė, mums surašė kaltinimus net nerinkdami jokios informacijos, jokios medžiagos, visiškai neturėdami, ką pateikti įrodymų“, – per spaudos konferenciją penktadienį Seime sakė ji.

Didžiausi tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos rekonstrukcijos darbai prasidės 2023 metais, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.  „Mūsų kaimynai lenkai, tikėtina, pabaigs 2023 metais, o tada pas mus vyks didžiausi darbai. (...) 2024 metais turėsime gražų ruožą nuo Kauno iki Lenkijos sienos, atitinkantį saugumo reikalavimus, 130 kilometrų greitį“, – pristatyme Marijampolėje penktadienį sakė ministras.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen interviu Bendra.lt platformai išdėstė savo požiūrį į Lietuvą ištikusią migracijos krizę ir užsiminė, kad artėjant šaltajam sezonui daugiau savivaldybių teks priimti į Lietuvą nelegaliai patekusius migrantus. Į neeilinę sesiją susirinkęs Seimas rugpjūčio 10 d. priėmė penkis su neteisėta migracija susijusius įstatymus, kuriuos jau kitą dieną pasirašė Prezidentas.