Lietuva

Seimas pritarė, kad apkaltos keliu iš pareigų pašalinti asmenys – tarp jų ir Rolandas Paksas – galėtų grįžti į savo pareigas ir dalyvauti rinkimuose. Kad būtų įgyvendintas jau 11 metų galiojantis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas R. Pakso byloje, Seimas balsuos dar kartą.  Tam, kad būtų priimtos Konstitucijos 74 str. pataisos, Seimas pritarimo stadijoje iš viso turi balsuoti du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.

Buvusio premjero, Seimo nario Sauliaus Skvernelio nuomone, valdant pandemiją yra per daug blaškomasi, o tai esą diskredituoja pandemijos valdymo strategiją. „Jeigu pradedame blaškytis nuomones keisti, atrodome labai liūdnai. Iš pradžių sukėlė lūkestį žmonėms, kad skiepas išgelbės mus visus, po to, kad antras skiepas padės, tada trečias, tada sako, kad tai nieko nereiškia ir turite tokias pačias saviizoliacijos sąlygas kaip ir nepasiskiepiję.

Du vyrai Radviliškio rajone bute prievarta įkalino moterį, smurtavo prieš ją, moteris dėl daugybinių kūno sužalojimų paguldyta į ligoninę. Kaip pirmadienį informavo Šiaulių apskrities policija, tarp sausio 12 ir sausio 15 dienos Radviliškio rajone, bute, 1981 ir 1989 metais gimę vyrai, naudodami fizinį smurtą, laikė 1968 metais gimusią moterį pieš jos valią, sukeldami pavojų jos sveikatai ir gyvybei. Nukentėjusioji dėl daugybinių kūno sužalojimų šeštadienį 14 val.

Prezidentūrai išreiškus abejones dėl galimybių paso ateities, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pastebi, kad Prezidentūra pastaruoju metu ne kartą yra sukritikavusi Vyriausybės sprendimus. Vis dėlto galimybių pasas, pasak premjerės, nėra ta priemonė, kurios nebūtų galima keisti. Kokie pokyčiai galimybių paso galėtų laukti, Vyriausybė pasklėbtų tuomet, kai sprendimai būtų priimti.

Vladimiras Putinas puls Ukrainą iš Rytų. Arba iš pietų. Arba, atlikęs klaidinamą manevrą, per Padniestrę – iš vakarų. Arba iš Baltarusijos. Jis paskelbs taiką, o tada puls. Arba atvirkščiai. Taigi, karas artėja. O gal ir ne. Ši net ir patyrusių Vakarų analitikų skelbiama painiava atspindi, kokio slaptumo Rusija laikosi priimdama sprendimus. Turimi žvalgybos informacijos trupiniai nesudaro jokio aiškaus vaizdo.

Seimas iš principo apsisprendė dėl Konstitucijos pataisų, kuriomis būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai. Tiesa, opozicijos atstovai nerimauja dėl to, koks bus merų vaidmuo ir kokias funkcijas jie vykdys, nes Konstitucijos pataisos to nenumato, o valdančiųjų vizija – dar neaiški.

Greičiausiai visi sutinka, kad išsilavinimas būtinas ir tai – itin svarbu brandžiai asmenybei. Kaip žinia, visais laikais, visose aplinkose buvo ir yra tiek daug  žmonių, kurie nesugeba palaikyti bent kiek platesnio pokalbio. Ar pastebėjote, kad išsilavinimas keičia net veido bruožus, todėl mokytis – verta, net ir dėl grožio. Čia pabandysiu pakalbėti apie tai, kaip ir kur šį išsilavinimą įgyti.

Seimui antradienį planuojant svarstyti Apsaugos nuo smurto aplikoje įstatymą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teiga, kad tai yra žingsnis link Stambulo konvencijos ratifikavimo. Į Seimą Stambulo konvencija turėtų grįžti tada, kai bus užtikrinta, kad jos ratifikavimas sulauks pakankamai balsų. Antradienį Seime bus svarstomas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

Šiaulių pareigūnai informavo, kad po daugiau kaip 2 parų ligoninėje mirė čia iš avarijos vietos Pakruojo rajone atvežtas vilkiko vairuotojas. Vyrui tebuvo 32 metai. Naujienų portalas tv3.lt rašė, kad praėjusio penktadienio (sausio 14 d. – aut. past.) naktį Pakruojo rajone apvirto pieno produktus vežęs vilkikas. Po 1 val.

Antradienį Prezidentūrai išsakius abejones dėl galimybių paso ateities, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, jog pasikeitimams dabar ne laikas. Pasak jos, nereikėtų pamiršti, kad Lietuvoje šiuo metu siaučia omikron banga. Apie tai Seimo pirmininkė kalbėjo spaudos konferencijoje prieš rytinį Seimo posėdį. V. Čmilytė-Nielsen mano, kad visos priemonės, skatinančios žmones atsakingais, yra svarbios. Tarp jų ir galimybių pasas.

Per metus Lietuvoje užfiksavus arti 7 tūkst. nepageidaujamų reakcijų į vakcinas konstatuojama, kad, lyginant su atliktų vakcinacijų skaičiumi, pranešamų negalavimų dažnis nėra didelis. Pagrindinės reakcijos į skiepą išliko tos pačios – skausmas dūrio vietoje, karščiavimas, tačiau neapsieita ir be kelių šimtų sunkesnių reakcijų. Be kita ko, sulaukta pranešimų ir apie blėstantį vakcinų poveikį.

Šią savaitę Lietuvoje turėtų būti įteisinti privalomi skiepai medikams ir socialiniams darbuotojams. Ekspertai ir politikai apgailestauja, kad nepavyko pasiekti susitarimo su švietimo bendruomene ir mano, kad mokytojai taip pat turėtų atsidurti tarp profesijų, kurioms būtų privalu pasiskiepyti nuo koronaviruso. Visgi specialistai nemano, kad Lietuvoje suveiktų dar didesnis botagas – privalomas skiepijimas visiems vyresniems gyventojams.

Praėjusią parą siaučiant smarkiam vėjui ugniagesiai gelbėtojai 132 kartus vyko šalinti ant pastatų, automobilių, kelių, elektros laidų nuvirtusių medžių, patraukti nugriuvusių elektros stulpų ar nuplėštų stogų, ištraukti į griovius nuslydusių automobilių.

Svarbu yra sukurti COVID-19 savityros sistemą, kuri galėtų veikti su greitaisiais antigeno testais, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Ko gero, vienas iš tokių darbų, kuris nėra atliktas Lietuvoje, ir, ko gero, omikronui jo nepavyks atlikti, bet į ateitį tikrai vertėtų šitą darbą užsirašyti, tai yra sukurti COVID-19 savityros sistemą“, – Žinių radijui antradienį sakė ji.

Praėjusią parą nustatyti 4559 nauji COVID-19 atvejai, mirė 11 žmonių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Visi mirusieji, išskyrus vieną, buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 749 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyti 9372 asmenys. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1066 COVID-19 sergantys pacientai – panašiai kaip ir prieš parą, 91 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 17,8 tūkst.

Lietuvos pareigūnai antrą parą iš eilės nefiksavo bandymų neteisėtai patekti per sieną su Baltarusija, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Šeštadienį VSAT pareigūnai į šalį neįsileido 19 užsieniečių, penktadienį – keturių, ketvirtadienį – 18. Trečiadienį ir antradienį tokių bandymų irgi nefiksuota. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių pirmadienį įleistų užsieniečių nebuvo.

Galimybių pasas išsisėmė ir reikia ieškoti naujų pandemijos valdymo būdų, sako vyriausioji prezidento patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė.  „Galimybių pasas, ko gero, išsisėmė. Reikia ieškoti naujų būdų, jis turi būti peržiūrimas iš esmės, atsakant į klausimus – kaip mes toliau valdysime pandemiją.

Skambiai pradėta rinkimų reforma baigėsi konservatorių ir liberalų atsitraukimu nuo esminių pokyčių rinkimų sistemoje, o naujai parengtuose ir ką tik registruotuose teisės aktuose liko tik siauri valdančiųjų merkantiliniai interesai, kaip susilpninti nepageidaujamus konkurentus ar įsiteisinti atsirus „MG Baltic“ bylos epizodus. Daugiau nieko naujo. Tą galima konstatuoti vartant šią savaitę registruotą naująjį Rinkimų kodeksą ir jį lydinčius teisės aktus.

Pinigai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Būdami vaikais turėjome taupykles, į kurias dėdavome dienpinigius ir įvairiomis progomis gautus grynuosius pinigus, o įžengę į paauglystę susidūrėme su norų ir galimybių iššūkiais. Tai metas, kai turime sustiprinti pradinius finansinius įgūdžius ir įgyti daugybę naujų. Gera naujiena: tai nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Seimas antradienį balsuos dėl trijų Konstitucijos pakeitimų: tiesioginių merų rinkimų, kandidatavimo po apkaltos ir žemesnio 21-erių metų amžiaus cenzo kandidatavimui į Seimą. Dėl tiesioginių merų rinkimų ir per apkaltą iš pareigų pašalintų asmenų galimybės kandidatuoti į pareigas, kurioms reikia konstitucinės priesaikos, vyks pirmasis balsavimas dėl priėmimo. Tuo tarpu dėl kandidatų į Seimą amžiaus cenzo mažinimo nuo 25 iki 21 metų numatytas galutinis balsavimas – antrasis priėmimas.

Vyriausybė šią savaitę planuoja svarstyti gydymo įstaigų tinklo reformą.  Ji turėtų paliesti visas 60 savivaldybių, trukti penkerius metus. „Pagrindinis reformos principas yra sveikatos priežiūros paslaugas teikti žymiai didesnėmis ambulatorinės ir žymiai mažesnėmis stacionarinės pagalbos apimtimis“, – rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtų pataisų aiškinamajame rašte.

Pirmadienį Šiauliuose į tarnybą vykęs policijos pareigūnas perėjoje partrenkė pėsčiąją. Kaip pranešė Policijos departamentas, nelaimė Vilniaus ir V. Kudirkos gatvių sankryžoje įvyko apie 8 valandą. Automobilis „Toyota Corolla Verso“, vairuojamas blaivaus neuniformuoto 1982 metais gimusio policijos pareigūno, partrenkė ir sužalojo nereguliuojama pėsčiųjų perėja ėjusią 1965 metais gimusią moterį. Nukentėjusioji, suteikus medicinos pagalbą, gydoma ambulatoriškai.

Antradienį žymesnių kritulių nenumatoma, tačiau kitas artimiausias dienas orai subjurs. Šiandien vietomis pustys, kai kur bus plikledis. Aukščiausia temperatūra nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, pajūryje iki 4 šilumos. Trečiadienį vietomis nedideli krituliai. Kai kur rūkas, naktį ir rytą vietomis pustys, plikledis, galima silpna lijundra.

Seimas balsuos, ar nuo 2023-ųjų lapkričio Lietuvoje uždrausti elektronines cigaretes ir jų pildykles su skysčiu, jeigu jame būtų kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako kvapą ir skonį.  Taip norima sumažinti Lietuvoje populiarėjančių elektroninių cigarečių pardavimus.   Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma BNS sakė manantis, kad pataisos bus priimtos didele balsų persvara, bet yra nebaigta diskusija dėl jų įsigaliojimo datos.

Seimas svarstys pataisas, kuriomis siūloma liberalizuoti alkoholio prieinamumą.  Opozicijai pareikalavus Seimas praėjusią savaitę buvo padaręs pertrauką Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų svarstyme.  Grupė Seimo narių siūlo sumažinti alkoholio pirkėjų amžiaus ribą, bet tik silpniems svaigalams – nuo 18 metų leidžiant vartoti iki 15 proc. stiprumo gėrimus, o stipresnius – nuo 20 metų.

Nors specialistai turi vilties, kad naują susirgimų koronavirusu bangą sukėlęs omikronas galėtų sąlygoti pandemijos lūžį ir jos pabaigos pradžią, grėsmė dėl naujų viruso atmainų išlieka.

Popiežius Pranciškus kritikuoja žmones, kurie augina gyvūnus, tačiau gyvena be vaikų. Pasak jo, visuomenės sensta, o patys žmonės tampa mažiau žmogiški. Lietuvoje gyvūnų mylėtojų taip pat netrūksta, augintiniams netrūksta nei lepinimo, nei grožio procedūrų. O gimstamumo kreivė eina vis žemyn. Specialistai neguodžia: jei gyvensime vis geriau, vaikų visuomenėje bus tik mažiau. Į vieną gyvūnų aikštelę Panevėžyje žengia šuo Taira ir katinas Efka. Juos atveda šeimininkai Jūratė ir Laurynas.

Lietuvos šeimų sąjūdis pirmadienį pareiškė apgailestaujantis dėl „pavienių nepagarbių išsišokimų“, praėjusią savaitę per Laisvės gynėjų dienos minėjimą prie Seimo kalbant Laisvės premijos laureatei Bernadetai Mališkaitei.

Prieš 31 metus po sausio 13-osios nakties įvykių susibūrę Šiaulių muzikantai įrašė bendrą dainą. Ji tapo savotišku šių kruvinų įvykių himnu ir jau tris dešimtmečius skamba minint Laisvės gynėjų dieną. Kūrinio sumanytojai ir svariai prisidėję prie jo gimimo pasidalino, ką išgyveno tomis dienomis ir kaip buvo kuriama ši daina ir įrašai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad situacija šalies ligoninėse dėl koronaviruso pandemijos stabilizuojasi, tačiau COVID-19 atvejų kreivė dar augs dėl plintančios omikron atmainos. „Kai kalba eina apie reanimacijas, apie ligonines, čia mes turime sąlyginį stabilizavimąsi, netgi šiek tiek sumažėjimo tendencijas“, – nacionaliniam transliuotojui LRT pirmadienį sakė A. Dulkys.

Lietuva skyrė savanorišką 20 tūkst. eurų įnašą Tarptautinio baudžiamojo teismo Nukentėjusiųjų patikos fondui, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Parama skirta šio fondo programai Sakartvele, ji bus pradėta įgyvendinti 2022 metais. „Nukentėjusiųjų patikos fondas yra būtinas, įgyvendinant Tarptautinio baudžiamojo teismo misiją. Fondo veikla padeda nukentėjusiems nuo agresijos ir kitų nusikaltimų bei atkuria teisingumą.

Lietuvoje dalis pardavinėjimų garsių lietuvių dailininkų parašais padabintų paveikslų gali būti klastotės ir falsifikatai. Įtartinų, tūkstančius eurų kainuojančių darbų galima aptikti ne tik aukcionuose, bet ir tiesiog populiariuose skelbimų portaluose. Kopijuojamų autorių sąraše ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus dažnai sulaukia įvairiausių pasiūlymų patvirtinti ar įsigyti žymaus menininko kūrinių, tačiau dalis jų būna netikri.

Nušvilpus premjerę ir Seimo pirmininkę ir užtemdę Sausio 13-osios aukų atminimą prie Seimo, mitinguotojai jau planuoja naują akciją. Jie Vasario 16 d. ketina rinktis prie Signatarų namų, kur kasmet savo kalbą sako Vytautas Landsbergis. Visuomenininkai kviečia rinktis ir tokių protesto akcijų nepalaikančius žmones. Pats Landsbergis šiandien net pakvietė karius savanorius ginti Lietuvos garbę ir nuo užpuoliko, ir nuo blioviko. Kaip reikės užtikrinti saugumą, jau galvoja Vilniaus policija.

Renginiuose, kino teatruose, koncertuose – jau nuo šiandien privalomi respiratoriai, tiesa, bažnyčiose išimtis – per mišias respiratorių dėvėti nereikia. Dalis renginių organizatoriai ir kino teatrai tokią tvarką deda į šuns dienas. O patekti į sales bandantys respiratorių neturintys žmonės piktinasi valdžios sprendimais ir prievolę dėvėti respiratorius vadina pasipinigavimu.

Nors imunizaciją įrodantys dokumentai jau toli gražu ne naujiena nei Lietuvoje, nei pasaulyje, gyventojams ne visuomet aišku, kada ir kokiomis sąlygomis jie gali juos išsiimti. Jų teigimu, trūksta informacijos, kuri paaiškintų kilusius nesklandumus ir neverstų žmonių pulti į paniką. Viena tokių gyventojų – neseniai koronavirusu persirgusi ir negalinti naudotis ES Skaitmeniniu COVID pažymėjimu vilnietė Ernesta.

Suterštas Sausio 13-osios minėjimas prie Seimo parodė, kad susipriešinusi ne tik tauta, bet ir aukščiausio rango politikai. Bene didžiausias ambicijų karas vyksta tarp prezidento Gitano Nausėdos ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos bei jos lyderio Gabrieliaus Landsbergio.

Popietę prasidėjęs gausus snygis, lydimas gūsingo vėjo, sukėlė tikrą chaosą keliuose. Avarijos pasipylė autostradoje Vilnius – Panevėžys, šalia Ukmergės. Ten apvirto vilkikas, kitoje avarijoje susidūrė du sunkvežimiai. O štai vien Panevėžio apskrityje suskaičiuota kelios dešimtys eismo įvykių. Nuo kelio slydo lengvieji automobiliai, autobusai su keleiviais. Lietuvos keliai šiandien virto tikra čiuožykla – eismo sąlygas temdė ne tik kone visą dieną siautėjusi pūga, bet ir susiformavęs plikledis.

Vienoje nedidelėje Lietuvos gyvenvietėje gimė mergytė, kurią pagimdė nepilnametė mergina. Kūdikio atėjimo į pasaulį aplinkybes tyrusi policija išsiaiškino, kad nepilnametę mergaitę išprievartavo jos kaimynas, o prie šio tyrimo paspartinimo prisidėjo ir laida „TV Pagalba“, pagrindiniam bylos įtariamajam atlikusi DNR tėvystės nustatymo testą.  Neeiline situacija domėjosi gelbėtoja Rūta Filejeva.

A1 kelyje pirmadienio vakarą įvyko avarija. Apie tai pranešė Kauno policija. Pranešama, kad dėl avarijos susiformavusios didelės spūstys.  „17.17 val. Kaišiadorių r., ties Bačkonių k., A1 kelyje, kryptis Kaunas-Vilnius, susidūrė du sunkiasvoriai  sunkvežimiai Volvo-H400 ir MB-1722. Sužeistų, prispaustų žmonių, pirminiais duomenimis, nėra. Susidariusios didelės eismo spūstys.

Išgertuvės prieš pat Naujuosius Metus vienai kompanijai baigėsi tragiškai. Ne kartą teistas vyriškis prapliupo smurtu ir agresija – tai kainavo jo bičiulio gyvybę. Negana to, mirtis buvo lėta ir kankinanti. Nukraujavusį 41-erių vyrą pareigūnai rado tik kitos dienos vėlų vakarą. Šiurpus nusikaltimas įvyko palyginti neseniai, o teisėsauga jau smarkiai pasistūmėjo į priekį.

Stiprus vėjas pirmadienį laužė medžius, vartė biotualetus ir be elektros palikto apie 20 tūkst. gyventojų. Dėl smarkaus vėjo ugniagesiai pirmadienį sulaukė apie penkiasdešimt iškvietimų, daugiausiai – vakarų Lietuvoje. Didžioji dalis jų pasipylė antroje dienos pusėje, dauguma jų susiję su medžių šalinimu nuo važiuojamosios kelio dalies.

Pirmadienį Klaipėdos uoste, vykdant krovos darbus, aptiktas daiktas panašus į sprogmenį, pranešė Uosto direkcija. Po kelių valandų įmonė pranešė, kad daiktas išvežtas sunaikinti. Įtariamas sprogmuo rastas apie 16.30 val. ties 144 krantine.

Premjerei Ingridai Šimonytei kartojant, kad žmonėms neverta skųstis dėl šokiruojančių šildymo kainų, nes iš valdžios pusės padaryta viskas, kas įmanoma, socialdemokratai pirmadienį Seime užregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą: siūlo taikyti lengvatinį 0 procentų PVM tarifą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą, rašoma LSDP pranešime.

Pirmadienio pavakarę dėl sustiprėjusio vėjo į Klaipėdos uostą negali patekti dalis laivų. „Šiuo metu bangų aukštis siekia apie 5 metrus, locmanų kateris negali dirbti uosto išorėje, dėl to dalis laivų negali patekti į uostą. Keltų, kurie į uostą patenka be locmano, eismas neribojamas“, – pirmadienį pavakare BNS sakė Klaipėdos uosto kapitonas Vladas Motiejūnas. Pirmadienio pavakarę iš Klaipėdos uosto negalėjo išplaukti 7 laivai, o leidimo įplaukti laukė 4 laivai.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pranešė apie choreografės Jolantos Vymerytės mirtį.  Apie tai LNOBT pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. „Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras nuoširdžiai užjaučia artimuosius ir visą baleto bendruomenę, netekus klasikinio baleto pedagogės, choreografės Jolantos Vymerytės (1965–2022). Ne vienos jos išugdytos baleto solistės šokiu gėrėjosi mūsų teatro publika – tai Rūta Kudžmaitė, Neli Beliakaitė, Olga Konošenko, Nailia Adigamova...

Rytoj vakarinėje ir centrinėje Europos dalyje orus lems viena didelė aukšto slėgio sritis, rytuose slėgis bus žemas. Debesuotumas žemyne bus labai nevienodas – daug kur bus saulėta, kitur nestigs įvairaus storio debesų. Didžiojoje Europos dalyje bus pasklidusi nedidelė šiluma, šalčio dar liks tolokai rytuose ir kai kur šiaurėje. Lietuvoje buvo debesuota, daug kur snigo, kilo pūga. Artimiausią naktį debesys sklaidysis, atsivers nemenki pragiedruliai.

Eismo sąlygas didžiojoje šalies dalyje pirmadienio pavakare sunkina snygis, kai kur susiformavo plikledis, naktį laukiama gūsingo vėjo, įspėja Automobilių kelių direkcija. 16 val. duomenimis, dėl buvusio arba tebesitęsiančio snygio sudėtingos eismo sąlygos yra beveik visuose šalies keliuose, kur pagrindinių valstybinės reikšmės keliai daug kur su pažliugusio arba prispausto sniego provėžomis, vietomis slidūs.

Pirmadienio vakarą kelyje būkite atidūs – kelionę namo gali apsunkinti vairuotojams ne itin palankios oro sąlygos. Dėl stipraus vėjo ir sniego sostinės gatvės tapo slidžios, sunkėja matomumas. Policija praneša sulaukianti vis daugiau pranešimų apie avarijas.  Vilniaus „Susisiekimo paslaugų“ atstovai įspėja, kad pavakare sostinės keliuose situacija itin sudėtinga, todėl vairuotojai raginami sėsti prie vairo tik esant būtinybei.

Finansų ministerija siūlo nuo kitų metų apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą (NT). Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, mokestį mokėtų visi savininkai, tačiau jis būtų „simbolinio dydžio“. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad ateityje bus tik daugiau panašių turto, ekologinių ir vartojimo mokesčių, kurie turėtų pakeisti darbo jėgos mokesčius.