Lietuva

Nors daliai gyventojų gauti talonėliui buvusios įprastos platformos sergu.lt nebeliko ir SAM tikisi sėkmingo išankstinės pacientų registravimo informacinės sistemos (IPR IS) įsivažiavimo, realybėje – ne viskas kaip sviestu patepta. Gydymo įstaigos vis dar skundžiasi techniniais sistemos nesklandumais ir netylančiais skambučių centrais. Negana to, vyresnio amžiaus pacientams paprasčiau lieka stoti į gyvas eiles užsirašyti pas gydytojus.

Rusiškos vakcinos nuo COVID-19 „Sputnik V“ kūrėjai ketvirtadienį pranešė, kad Maskvos sveikatos priežiūros pareigūnai patvirtino naują vakcinos variantą, kurio užtenka vienos dozės imunitetui suformuoti. Prie vakcinos finansavimo prisidėjusio Rusijos tiesioginių investicijų fondo (RTIF) pranešime sakoma, kad „Sputnik Light“ „pademonstravo 79,4 proc. veiksmingumą“, tuo metu dviejų dozių „Sputnik V“ veiksmingumas siekia 91,6 procento.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nuo praėjusių metų gegužės pradžios nebuvo tinkamai įgaliotas eiti ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo pareigas, ketvirtadienį paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Teismo išplėstinė teisėjų kolegija pagal buvusio Seimo nario Naglio Puteikio pareiškimą įvertino trijų sveikatos apsaugos ministro sprendimų, kuriuos jis priėmė kaip valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas, t...

Buvusi parlamentarė socialdemokratė Birutė Vėsaitė tapo Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nare. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį pripažino jos įgaliojimus. B. Vėsaitė Lazdijų savivaldybės taryboje pakeis partijos kolegą Justą Pankauską. Jis tarybos nario mandato atsisakė dėl nesuderinamų pareigų. Dėl asmeninių priežasčių dirbti taryboje atsisakė ir Joalita Lynikienė. Ji Socialdemokratų partijos kandidatų į Lazdijų savivaldybės tarybą sąraše buvusi aukščiau už B. Vėsaitę.

Lietuvoje vis dar nemažai avarijų įvyksta automobilių stovėjimo aikštelėse. Po incidento vairuotojai bando įrodyti savo teisumą, o neradę bendro sutarimo į pagalbą kviečia policijos pareigūnus. Tai atskleidžia, kad dalies vairuotojų žinios, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje – pasenusios arba visai neteisingos, o būtent dėl šių priežasčių ir kyla konfliktai. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas, kuris pasidalijo įrašu.

Jau esant per žingsnelį nuo masinės etapinės vakcinacijos pradžios sveikatos specialistai dalinasi viltingomis žiniomis dėl skiepijimo proceso. LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas pranešė pastebintis teigiamų ženklų dėl mažėjančio COVID-19 pacientų apkrovimo šalies reanimacijoms.

Visi žinome, kad be kitų būdų, virusas plinta ir lašeliniu būdu. Juk tam ir nešiojame kaukes, laikomės atstumų, kad seilių dalelės nepasiektų kito žmogaus. Tuo tarpu, mūsų Vyriausybė su savo ekspertais ir toliau imituoja, kad seilėse viruso nėra. Ir dar didesnė svetima gėda apima suvokus, kad pandemijos kontekste, XXI informaciniame amžiuje, alternatyvaus testavimo srityje, nuo labiausiai išsivysčiusių šalių atsiliekame daugiau nei metais.

Vaikams grįžtant į ugdymo įstaigas, akivaizdu, kad kyla klausimų, kokią įtaką šis atsidarymas turi epidemiologinei situacijai Vilniuje, kuri yra sudėtinga, tačiau stabili. Epidemiologinei situacijai mieste įtakos turi daugybė veiksnių (gyventojų tankumas, didelis skaičius veiklų, kur darbas nuotoliniu būdu yra neįmanomas, net ir prastas oras), tačiau darželiai bei mokyklos nėra tie, kurie tokią situaciją lemtų itin svariai.

Lėšų medikų atlyginimams didinti nenumatė dar buvusi Vyriausybė rengdama šių metų biudžetą, be to, daugiau pinigų nei planuota reikia priedams už darbą su COVID-19, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Jos duomenimis, minėtiems priedams šiemet bus išleista beveik 200 mln. eurų. „Kaip matote, situacija yra tokia, jog COVID-19 priedus reikės mokėti gerokai ilgiau. Tam valstybė šiais metais išleis beveik 200 mln.

Paskelbus, kad Lietuvoje jau nustatyta ir braziliškoji koronaviruso atmaina, profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad tai kelia rūpestį.  Profesorius atkreipė dėmesį į tai, kad ši atmaina sparčiau plinta ir užsikrėtus ja padidėja rizika sunkiai susirgti.

Augant įtampai valdančiojoje koalicijoje kyla svarstymų, ar ji išliks nesusiskaldžiusi. Anot politologų, abejojama, ar premjerė gali pasikliauti sąjungininkais formuodama politiką. Nerimą kelia ir tai, kad konservatorių partijoje nematyti Gabrieliaus Landsbergio.

Valdančiųjų konservatorių partijos pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad partijos prezidiumas sprendimą nedaryti didelių pokyčių rinkimų sistemose nulėmė diskusijos su ekspertais ir kitomis politinėmis jėgomis.

Po truputį atlaisvinant per karantiną apribotas veiklas ruošiamos  priemonės, kad verslas galėtų greičiau atsigauti, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  Pasak jos, priemonės turi būti taiklios ir skiriamos sektoriams, kurie nukentėjo labiausiai, pavyzdžiui – turizmo. Viena tokių priemonių – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata.

Lietuvai ketinant kiek vėliau – gegužės viduryje – Briuseliui pateikti ekonomikos gaivinimo planą, už aplinką atsakingas Lietuvos eurokomisaras sako, jog Europos Komisija (EK) griežto termino dėl plano pateikimo neturi. Anot Virginijaus Sinkevičiaus, Lietuva yra ne vienintelė Europos Sąjungos (ES) narė, kuri savo planą ketina pateikti gegužės viduryje, o kai kurios šalys tai padarys mėnesio pabaigoje ar birželio pradžioje. „Griežto termino tikrai nėra.

Į atvirąją koloniją negrįžęs nuteistasis naktį buvo sulaikytas, penktadienį pranešė Kalėjimų departamentas. Anot jo, 1997 metais gimęs Justinas Jakimonis į Alytuje esančią parduotuvę ketvirtadienį buvo išleistas valandai, tačiau jai praėjus – negrįžo.                   „Pareigūnai nuteistąjį surado ir sulaikė tos pačios dienos vėlų vakarą. Jis grąžintas į pataisos namus“, – rašoma pranešime.

Konstitucinis Teismas (KT) aiškinsis įstatymo nuostatų, pagal kurias Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) sprendimais gali būti nustatomi asmens teisių ribojimai, atitiktį Konstitucijai. KT pranešė priėmęs nagrinėti Seimo narių grupės prašymą įvertinti, ar kovo pabaigoje Seimo priimtos pataisos dėl privalomo tam tikrų sričių darbuotojų testavimo ir NVSC suteiktų įgaliojimų neprieštarauja Konstitucijai.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė patikino, kad Lietuvos Vyriausybė svarsto galimybę Lietuvoje gaminti COVID-19 vakcinas. „Vyriausybė tikrai svarsto, kaip galėtų Lietuvoje taip pat užtikrinti ir vakcinų gamybą. Tai yra tai, ką aš galiu pasakyti ir šiandien“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė I. Šimonytė. Potencialūs vakcinų gamintojai Lietuvoje skundžiasi susiduriantys su didele biurokratija.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigia, kad sostinei matant, jog nepavyks panaudoti viso kiekio gautų „AstraZeneca“ vakcinų, nuo penktadienio bus kviečiami skiepytis 35-erių ir vyresniųjų amžiaus grupė. R. Šimašius sako, kad tam pritarė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, ketvirtadienį merams pristatęs masinės vakcinacijos Lietuvoje planus. „Tikrai galima konstatuoti, nors kviečiu visus registruotis, kad visos nebus išnaudotos, pagal dinamiką matome.

Paskutiniu masinės vakcinacijos etapu, kuris prasidės gegužės 31 d. nuo COVID-19 jau numatyta skiepyti ir 16–34 m. amžiaus asmenys. Vis dėlto kol kas yra tik viena vakcina, kuria galima skiepyti 16 m. jaunuolius. Kaip teigė ministras Arūnas Dulkys, apskritai vaikų skiepijimas nuo koronaviruo infekcijos dar yra ateities klausimas. Sveikatos apsaugos ministerijai paskelbus masinės vakcinacijos etapų planą į jį įtraukti ir pilnametystės nesulaukę asmenys.

Seime vis daugiau pritarimo sulaukia valdančiųjų siekis dar labiau suvaržyti galimybes šalies energetikos projektuose dalyvauti užsienio ir Lietuvos įmonėms, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusioms su Astravo atomine elektrine (AE).  Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija ketvirtadienį pritarė griežtinimus numatančių dviejų įstatymų – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos bei Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrin...

Vilniaus miesto savivaldybė vyresnius nei 35 metų amžiaus gyventojus ketina pradėti skiepyti jau nuo penktadienio. Tačiau ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nenori, kad skirtingos savivaldybės gyventojus skiepytų skirtingais greičiais. Antraip, anot premjerės, gyventojai vyks į kitas savivaldybes skiepytis nuo COVID-19. „Mes norėtume, kad labai didelių skirtumų nebūtų.

Jau penktas mėnuo, kai Druskininkuose stovinčios ,,Belorus” sanatorijos darbuotojai negauna pajamų. Nuo to laiko, kai bankas, kaip sankciją Baltarusios režimui, įšaaldė sąskaitas, žmonės teigia neturintys pinigų pragyvenimui ir laukia pagalbos iš Lietuvos Vyriausybės. Ketvirtadienį „Belorus“ darbuotojų druskininkiečių kantrybė išseko. Didelė kolona, kartu su miesto meru, pajudėjo Vilniaus link.

Sveikatos apsaugos ministerijai sulaukiant priekaištų, kad nenorint skiepytis vyresniems ar kitų prioritetinių grupių asmenims savivaldybėms neleidžia greičiau leistis pagal amžiaus grupes, ministras Arūnas Dulkys siūlo pasižiūrėti, kiek visgi daugiau žmonių gavo vakcinas.

Vyriausybė pritarė galimybių pasui ir skelbia, kad jis įsigalios jau nuo gegužės 24-os dienos. Šiuo pasu galės naudotis tie, kurie yra skiepyti arba prasirgę koronavirusu, arba turi neigiamą testo rezultatą. O kokia privilegijas jis suteiks gyventojams? Apie tai portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėju Karoliu Žemaičiu ir Seimo nare Agne Širinskiene.

Šiandien vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pradėjo konferenciją, skirtą prekybai žmonėmis skaitmeninėje erdvėje. „Prekyba žmonėmis – tai nusikaltimai, kuriems reikia skirti kuo daugiau dėmesio. Tai procesas, kurio metu įtraukti asmenys yra išnaudojami siekiant gauti ekonominės naudos. Juos yra gana sudėtinga aptikti ir atpažinti“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigė, kad šiuo metu liko nepanaudota virš 9 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių, tad, jei situacija nesikeis, sostinė penktadienį gali kviesti ir 35 m. ir vyresnius asmenis skiepytis. Ketvirtadienį ryte visi šalies merai turėjo susitikimą su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu. Vilniaus mero teigimu, padėtis sostinės ligoninėse stabilizavosi, bet vis dar yra labai įtempta.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys  sako, kad lėšos medikų atlyginimų didinimui suplanuotos, bet vertinant realų poreikį priedams dėl darbo su COVID-19, pinigų turės būti skirta daugiau. Pasak jo, algų didėjimas nebuvo numatytas 2019 ir 2020 valstybės biudžetuose, o tam naudotas PSDF rezervas.

Dar birželio pradžioje ar viduryje pirmąja vakcinos doze galėtų būti paskiepyta 1,2 mln. gyventojų, o iki mėnesio pabaigos gal net pasiekta 50–60 proc. populiacijos imunizacija bent vienu skiepu, prognozuoja sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Savivaldybės siūlo trumpinti terminą, kada suleidžiama antra „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso dozė. „Turime rimtų iššūkių siūlydami arba įkalbindami gyventojus pasiskiepyti vieno gamintojo – visiems žinomo – vakcina. Ji tikrai nepopuliari, nepriklausomai, ar organizuojamos gyvos eilės, ar kažkaip kitaip“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.

Seime bręsta idėja, kuri leistų iš prezidento pareigų nušalintam Rolandui Paksui ir kitiems nušalintiems asmenims kandidatuoti į Seimą. Svarstoma nustatyti 12 ar 15 metų terminą po kurio nušalintieji asmenys galėtų dalyvauti rinkimuose. Seime suburta darbo grupė sprendžia, kaip būtų galima tobulinti rinkimų sistemą. Jos narys konservatorius Stasys Šedbaras sako, kad jau suformuluotas pasiūlymas Konstitucijos pataisoms, kaip spręsti nušalintų asmenų klausimą rinkimuose.

Europos Sąjunga ketvirtadienį planuoja suteikti JAV, Kanadai ir Norvegijai leidimą prisidėti prie vieno iš Bendrijos gynybos projekto, turinčio sudaryti sąlygas sparčiau perkelti karius ir karinę techniką tarp bloko šalių. ES gynybos ministrai uždegs žalią šviesą šioms trims valstybėms prisidėti prie 27 šalių bloko „karinio mobilumo“ projekto, kuriam vadovauja Nyderlandai. Projekto tikslas – palengvinti biurokratines procedūras, reikšmingai lėtinančias pajėgų perkėlimą.

COVID-19 pasiglemžė dar vieno darbingo amžiaus vyro gyvybę. Statistikos departamento duomenimis, vyras priklausė 40–49 m. amžiaus grupei. Nors vyras mirė dar balandžio 4-ąją, į statistiką ji įtraukta šiandien. Taip pat nurodoma, kad mirties atvejis fiksuotas Panevėžio rajono savivaldybėje. Iš viso nuo pandemijos pradžios mirė 61 šiai amžiaus grupei priklausęs žmogus. Bendrai nuo koronavirusinės infekcijos šalyje mirė 90 žmonių, nesulaukusių 50 m. Jau fiksuota 4 tūkst.

Jau nuo kitos savaitės žadama visose savivaldybėse leisti skiepyti vyresnius nei 55 m. amžiaus žmones, o jau mėnesio pabaigoje tą galės padaryti visi norintieji. Ministras konstatavo, kad vakcinacijos pažanga dėl savivaldybių specifikos yra skirtinga, bet pradėta diskusija, kaip suvienodinti procesą, ypač kai Lietuvą pradeda pasiekti didesni vakcinų kiekiai.

Nuo pandemijos pradžios šalyje nuo COVID-19 iš viso mirė 4 tūkstančiai žmonių. Per praėjusią parą – šeši sirgusieji, jiems buvo nuo 50 iki 89-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių metų. Po vieną mirusįjį priklausė 50–59 ir 60–69 metų grupėms. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Gegužės 6 d. vykusio Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) posėdžio metu buvo priimtas sprendimas pripažinti Lietuvos Respublikos Seimo nario Kęstučio Glavecko įgaliojimus nutrūkusiais ir suteikti mandatą Editai Rudelienei. Lietuvos Respublikos Seime laisva parlamentaro vieta atsirado po Kęstučio Glavecko mirties, rašoma VRK pranešime.

Infekcinių ligų prevencija yra geriau nei gydymas ir tai ypač tinka kalbant apie koronavirusą. Kaip ir su kitais virusais, kovai su COVID-19 šiuo metu trūksta perspektyvaus gydymo – turimos vakcinos veiksmingai stabdo užsikrėtimus, tačiau rimtos infekcijos vis dar žudo žmones daugelyje pasaulio kampelių. Dažniausias gydymo būdas yra paciento aprūpinimas deguonimi ir jo palaikymas stabilioje būsenoje, kol jo imuninė sistema kovoja su viruso dalelėmis.

Lietuvoje oficialiai patvirtintas „COVID-19“ antigenų savikontrolei skirtas testas jau šį penktadienį pasieks pirmąsias prekybos tinklo „Rimi“ parduotuves. Tai pirmas ir kol kas vienintelis mūsų šalyje ne profesionaliam, o savarankiškam naudojimui tinkamas antigenų testas, kurį įvertino ir masiškai prekiauti leido Akreditavimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Antigenų testus bus galima įsigyti dešimtyje „Rimi“ parduotuvių visoje Lietuvoje, rašoma pranešime spaudai.

Kitą savaitę visoje Lietuvoje nuo COVID-19 bus pradėta skiepyti 55+ amžiaus grupės žmones, kas savaitę leidžiantis viena amžiaus grupe žemyn. Masinė vakcinacija, kai skiepytis galės visi norintys, prasidės nuo gegužės 31 dienos. „Nuo gegužės 10 dienos mes jau startuotume su plačiosios visuomenės vakcinacija ir kiekvieną savaitę skiepijimas būtų atveriamas vis naujai amžiaus grupei“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Kol kas didžiausias „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos tyrimas realiomis sąlygomis ketvirtadienį patvirtino, kad šis skiepas užtikrina daugiau kaip 95 proc. apsaugą nuo COVID-19, tačiau nustatyta, kad apsauga yra gerokai mažesnė paskiepijus tik viena iš dviejų vakcinos dozių. Pasak tyrimo autorių iš Izraelio nacionalinės vakcinavimo kampanijos, tyrimas realiomis sąlygomis įrodė, kad pandemiją galima užbaigti sparčiomis pasaulinėmis vakcinavimo programomis.

Trečiadienį Palangoje nukentėjo automobilį vairavęs vyras ir trys kartu važiavusios paauglės.  Pasak Klaipėdos apskrities policijos, 1979 metais gimusio vyro vairuojamas automobilis „Ford“ apie pirmą valandą popiet Paukščių take atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota“.  Į ligoninę išvežtas vairuotojas ir trys 2004 metais gimusios keleivės.  Įvykio aplinkybės tikslinamos.

Klaipėdoje nuo nepažįstamojo nukentėjo vos 2015 m. gimęs berniukas. Sulaikytas girtas įtariamasis. Informuojama, kad gegužės 5 d., apie 19.45 val., gautas pranešimas, kad Klaipėdoje, Klaipėdos g., viešoje vietoje, vyras sumušė 2015 m. gimusį berniuką. Dėl įvykio sulaikytas ir į areštinę uždarytas 1984 m. gimęs vyras, kuriam nustatytas 1,89 prom. neblaivumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1293 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė šeši žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 15 tūkst. 539 molekuliniai (PGR) ir 9090 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 574,7 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,6 procento.

Prezidentūra palankiai vertina Vyriausybės trečiadienį patvirtintą galimybių pasą, tačiau ragina užtikrinti skaidrų ir sklandų šios priemonės įgyvendinimą.  „Šiaip tai yra sveikintinas sprendimas. Gerai, kad tas galimybių pasas pagaliau priimtas, gerai, kad, atrodo, susitarta, kokias galimybes suteikia šitas pasas.

Panevėžyje nuo girtos moters nukentėjo policijos pareigūnė. Informuojama, kad gegužės 5 d., apie 22 val. 18 min., Panevėžyje, Parko g., bute, moteris pasipriešino pareigūnei. Policininkė gydoma ambulatoriškai. Visiškai girta (3,04 prom.) 21 metų įtariamoji uždaryta į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Prieš kelis mėnesius inicijavę visų rinkimų sistemų peržiūrą, valdantieji konservatoriai nusprendė siūlyti nekeisti esamų Seimo, prezidento ir Europos Parlamento rinkimų sistemų. „Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlo palikti esamą Seimo rinkimų sistemą ir nepereiti prie pilnai proporcinės rinkimų sistemos“, – rašoma ketvirtadienio vakarą išplatintame partijos pranešime. Partija pranešė tokį sprendimą priėmusi po trečiadienį vykusio jos prezidiumo balsavimo.

Šiaurinės ir Centrinės Europos orus lems žemo slėgio sritis. Aukštesnis slėgis liks tik žemyno pietuose. Žemo slėgio sritys didžiojoje žemyno dalyje lems ganėtinai margą debesuotumą, saulėti orai dominuos tiktai pietuose. Dėl to pietuose ir orai bus jau labai šilti, likusioje žemyno dalyje bus gaivu. Dar viena šilumos banga yra toli rytuose. Ketvirtadienį iš dangumi greitai skriejančių žemų debesų lis protarpiais. Galima ir perkūnija.

Prieš keturiolika metų startavusi akcija „Darom“ šiemet keičia formatą: akcijos dalyviai patys turės ne tik rinkti šiukšles, bet ir jas išrūšiuoti, priduoti į atliekų surinkimo aikšteles arba išmesti miesto konteineriuose. Tačiau ne visi galvoja, kad toks formato keitimas yra geras sprendimas. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Bukiškio kaimo seniūnaitis Artūras Semekinas.

Lietuvoje užfiksavus pirmąjį užsikrėtimo atvejį braziliškąja COVID-19 atmaina ekspertai įspėja, kad ji yra viena iš trijų rūpestį keliančių viruso atmainų. Ši mutacija yra atsparesnė vakcinoms, o rizika užsikrėsti ja – keliskart didesnė nei kitomis viruso atmainomis. Braziliškoji koronaviruso atmaina kaip ir britiška, ir Pietų Afrikos Respublikos (PAR) atmainos patenka į vieną iš trijų viruso klasių – susirūpinimo klasę.

Serbijos prezidentas trečiadienį pranešė, kad visi iki gegužės pabaigos nuo COVID-19 pasiskiepiję šalies piliečiai gaus išmokas. Tai būtų pirmoji vakcinavimo už išmokas schema pasaulyje. Ši Balkanų šalis yra įsigijusi milijonus dozių Vakarų, Kinijos ir Rusijos gamintojų vakcinų nuo koronaviruso ir trumpam tapo regioniniu vakcinacijos centru, suteikusi galimybę skiepytis užsieniečiams. Tačiau vakcinavus 1,3 mln. iš 7 mln. Serbijos gyventojų, vakcinacijos tempai pradėjo lėtėti. „Visi.