Koronavirusas COVID-19

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gegužės 5 d. duomenimis: Patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms: 1423 Sergančių žmonių skaičius: 697 Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID 19 susirgusių žmonių skaičius: 4 Mirusių nuo COVID 19 žmonių skaičius: 46 Pasveikusių žmonių skaičius: 678 Izoliacijoje esančių žmonių skaičius:  357 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos gegužės 5 d. 7 val.

Vilniaus miesto savivaldybė sukūrė savo pagalbos planą kovojant su koronaviruso pandemija. Jame dėmesys skiriamas keturioms kryptims: pagalba asmeniui, pagalba verslui, pagalba kultūrai ir galimybių išnaudojimas. „Vilniaus 4x3 planas“ – taip pavadintą dokumentą antradienį pristatė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ir savivaldybės Administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Sušvelninus karantino sąlygas, gegužės viduryje turėtų būti aptinkamas vos vienas užsikrėtimo koronavirusu atvejis per dieną, o iš viso aptiktų sergančiųjų jau bus likę mažiau nei šimtas. Tokias prognozes pateikė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai. Jų parengtas interaktyvus matematinis modelis realią padėtį nuspėjo iki šiol tiksliausiai iš visų, skelbtų Lietuvoje, rašoma pranešime spaudai.

Nors pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika augo, antrąjį ketvirtį numatomas dviženklis smukimas, prognozuoja Finansų ministerija. Taip pat ministerija praneša, kad balandį, kaip rodo preliminarūs duomenys, į valstybės biudžetą surinko trečdaliu mažiau pajamų, nei planavo. „Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį vis dar augo 2,6 proc. Taigi situacija yra tikrai geresnė negu vidutiniškai Europos Sąjungoje. Tačiau tikrai neturėkime iliuzijų.

Nuo balandžio pabaigos šalies savivaldybės įpareigotos atverti darželių duris dirbti privalančių tėvų vaikams. Nors pirmąją savaitę darželiuose buvo vos po vieną kitą vaiką, šią savaitę didžiosios šalies savivaldybės fiksuoja srauto padidėjimą nuo pusantro iki daugiau nei trijų kartų.

Gydymo įstaigos atveria duris planinių konsultacijų ir operacijų laukiantiems gyventojams. Tačiau nuo šiol vykstantiems operacijos ir gydymo į ligoninę – naujas reikalavimas: visi tokie pacientai privalo atlikti koronaviruso tyrimą. Tyrimą gyventojai jau gali atlikti mobiliuose koronaviruso patikros punktuose. Sveikatos apsaugos ministerija neslepia svarstanti tokį pat reikalavimą taikyti ir platesniam pacientų ratui, tarkime, norintiems tik gydytojo konsultacijos.

Anarchija grožio salonuose. Epidemiologai pašiurpę – dažniausiai taisyklių nesilaikoma būtent ten. Stilistai atkerta – padoriai apkirpti su apsauginėmis pirštinėmis, deja, įmanoma, toli gražu ne visada. Be to, tampa akivaizdu, kad karantino taisyklės tautiečiams neberūpi.  Vis daugiau žmonių po viešas vietas slampinėja su kaukėmis pasmakrėse ar iš jų laisvai kyšančiomis nosimis lyg tarp kitko prisidengus tik burną.

Naujų koronaviruso atvejų Lietuvoje skaičiai nuteikia optimistiškai, tad dažnai visuomenėje iškyla klausimas – galbūt  artėjame link pabaigos? Kaip vertinti dabartinę koronaviruso plitimo situaciją šalyje, kalbėjome su epidemiologe Daiva Razmuviene. Laba diena, tai kaip vertint situaciją po ilgojo savaitgalio? Vieną parą buvo nustatyti tik 4 atvejai, kitą – 9. Tai gal jau geri dalykai? Manau, kad praėjusi savaitė, gegužės 1-oji, rezultatus parodys po kokių 10–14 dienų.

Tarptautinės pastangos kuriant vakciną nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 turi sudaryti tokias sąlygas, kad ši vakcina būtų prieinama visoms šalims, per vaizdo konferenciją, skirtą lėšoms kovai su pandemija rinkti, pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Siekiame paspartinti tiriamąjį darbą dėl gydymo metodų ir vakcinos, nors žinome, kad tam prireiks laiko.

BNS pateikia svarbiausių pirmadienio naujienų apie koronaviruso situaciją Lietuvoje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą patvirtinti devyni nauji koronaviruso atvejai. Visi aktyvūs viruso židiniai yra socialinės globos, slaugos arba sveikatos priežiūros įstaigose. Naujausiame židinyje reabilitacijos centre „Pušyno kelias“ Vilniuje infekcija per savaitgalį ir pirmadienį patvirtinta šešiems pacientams ir dviem darbuotojams.

Besitęsiant Covid-19 pandemijai ir dėl to gilėjant neapibrėžtumui dėl ekonominės ateities, Finansų ministerija skaičiuoja, kad šiųmečiame valstybės biudžete atsivers didesnė skylė nei per prieš dešimtmetį išgyventą krizę. Dėl to gyventojai atsargiai žiūri į savo ir šalies finansinę padėtį ateityje bei skuba taupyti.

Lietuvos ligoninėse dėl koronaviruso gydoma 114 žmonių, 14 iš jų guli Intensyvios terapijos skyriuose, ketvirtadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. „Ligoninėse šiuo metu gydoma yra 114 asmenų, reanimacijoje – 14, ventiliuojami – aštuoni, su deguonies kaukėmis yra 26 asmenys“, – per spaudos konferenciją sakė NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė. Lietuvoje iš viso nustatyta 1419 koronaviruso atvejų, mirė 46 žmonės.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė informavo, kad šiuo metu stacionare gydoma 114 pacientų, o visi židiniai susiję su socialinės globos ir slaugos namais. „Reanimacijoje šiuo metu yra 14, ventiliuojamų – 8, su deguonies kaukėmis – 26 pacientai. Taip pat nuo karantino pradžios Lietuvoje izoliacijoje buvo 1063 asmenys“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė ji.

Siekiant užkirsti kelią tolimesniam koronaviruso infekcijos plitimui, prevenciškai bus tiriami parduotuvių bei kitų prekybos vietų darbuotojai, tiesiogiai aptarnaujantys pirkėjus, praneša sveikatos apsaugos ministerija.  Jiems laboratoriniai tyrimai bus atliekami Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nustatyta prioriteto tvarka.

Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministras, Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga pateikdamas naujausią informaciją apie koronaviruso plitimo suvaldymą šalyje pranešė, kad karantiną planuojama tęsti dar dviem savaitėms. Kartu jis įvertino ir savaitgalį vykdytus atsitiktinius testavimus. Paklaustas, ar jau galima galvoti apie karantino atšaukimą, ministras nebuvo linkęs skubėti dėl tokio sprendimo.

Baltijos šalyse iki pirmadienio vidurdienio iš viso patvirtinti 4018 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų, 46 mirtys užfiksuotos Lietuvoje, 55 – Estijoje, 16 – Latvijoje, rodo BNS iš oficialių institucijų surinkti duomenys. Lietuva: patvirtinta 1419 atvejų, atlikti 144 tūkst. 29 tyrimai, mirė 46 žmonės. Latvija: patvirtinti 896 atvejai, atlikti 65 tūkst. 464 tyrimai, mirė 16 žmonių. Estija: patvirtinti 1703 atvejai, atlikti 55 tūkst. 784 tyrimai, mirė 55 žmonės.

Estijoje per pastarąją parą nustatyti trys nauji užsikrėtimo koronavirusu SARS-CoV-2 atvejai, pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Teigiami buvo 0,5 proc. iš 580 pastarąją parą atliktų testų koronaviruso infekcijai COVID-19 nustatyti. Iš trijų naujai nustatytų užsikrėtusiųjų du yra sostinės Talino, o trečiasis – Hyjumos salos gyventojas. Pirmadienio rytą Estijos ligoninėse buvo gydomi 77 koronavirusu užsikrėtusių pacientų. Šešiems iš jų taikomos intensyviosios terapijos priemonės.

Latvijoje per pastarąją parą nustatyta 17 naujų koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų – dvigubai daugiau negu ankstesnę dieną, pirmadienį pranešė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras. Šie užsikrėtimo atvejai buvo nustatyti atlikus 1 219 COVID-19 testų. Nuo protrūkio pradžios Latvijoje buvo ištirti 65 464 ėminiai, COVID-19 patvirtinta iš viso 896 žmonėms. Iki šiol šalyje 348 žmonės, pasveiko, 16 pacientų mirė. Per pastarąją parą dėl COVID-19 hospitalizuoti du žmonės.

Pandemija keičia ne tik kasdienį mūsų gyvenimą, bet ir nusistovėjusią tvarką darželiuose. Anksčiau vaikai į darželį būdavo priimami, jei jiems pabėgdavo nosis ar sukosėdavo. Panašu, kad koronaviruso situacija gali ilgam pakeisti šias higienos taisykles ir darželiuose net po karantino atšaukimo gali tekti laikytis griežtesnių reikalavimų.

Milijonai europiečių nuo pirmadienį gali naudotis karantino priemonių sušvelninimu, įskaitant labiausiai koronaviruso epidemijos Europoje paveiktą Italiją, po dviejų mėnesių atšaukusią dalį izoliacijos priemonių. Romos gyventojai galėjo pasidžiaugti saulėta diena, pagaliau išėję iš namų į pasaulį, visiems laikams pasikeitusį dėl pandemijos, per kurią koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 3,5 mln. žmonių.

Rusijoje antrą dieną iš eilės per parą buvo nustatyta daugiau kaip 10 tūkst. naujų koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų, pirmadienį pranešė Informacijos centras koronaviruso padėčiai stebėti.    „Per praėjusią parą Rusijoje patvirtinta 10 581 koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejis 82-uose regionuose. Be klinikinių simptomų užregistruoti 5 352 atvejai (50,6 proc.), Maskvoje – 5 795 atvejai“, – rašoma centro pranešime.

Koronaviruso COVID-19 sukeltas pasekmes Lietuvos gyventojai gali jausti dar ne vieną dešimtmetį. „Ilgalaikis priverstinis karantinas, ribotas fizinis aktyvumas ir neteisinga mityba gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų protrūkį, jei lietuviai nesirūpins jų prevencija“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytoja kardiologė Milda Kovaitė.

Vilniuje, reabilitacijos centre „Pušyno kelias“, koronavirusas nustatytas iš viso septyniems žmonėms, du iš jų – įstaigos darbuotojai, BNS pirmadienį sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė. „Vienam asmeniui patvirtinus koronavirusą, atlikti tyrimai ir nustatyti dar šeši užsikrėtimo atvejai. Du iš jų yra darbuotojai, visi kiti – pacientai“, – teigė R. Lingienė. Anot jos, šiuo metu ištirta per 70 asmenų – tiek darbuotojų, tiek pacientų.

Kvėpavimo takų simptomai pasireiškia tiek sergant naujuoju koronavirusu (COVID-19), tiek astma. Tačiau tai yra skirtingos ligos ir jų gydymas skiriasi. Sergant lėtinėmis plaučių ligomis, pavyzdžiui, astma, prisidėjusi COVID-19 infekcija gali lemti sunkesnes komplikacijas, prastesnę ligos prognozę. Astma sergantiems pacientams, ypač kuriems nustatytas kvėpavimo nepakankamumas, taip pat kyla didesnė rizika užsikrėsti COVID-19, todėl jie turi žinoti, kaip elgtis šios pandemijos laikotarpiu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gegužės 4 d. duomenimis, koronaviruso infekcija Lietuvoje plinta nedideliu mastu. Patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms: 1419 Sergančių žmonių skaičius: 733 Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID 19 susirgusių žmonių skaičius: 9 Mirusių nuo COVID 19 žmonių skaičius: 46 Pasveikusių žmonių skaičius: 638 Izoliacijoje esančių žmonių skaičius:  357 SAM primena, kad nuo šiol dėl galimos infe...

Sušvelninus karantiną ir leidus veikti visoms parduotuvėms, tarnybos fiksuoja pažeidimus, kuomet pardavėjai nereguliuoja pirkėjų srautų arba gudrauja ištraukdami dezinfekcinį skystį tik tuomet, kai ateina tikrintojai. „Pažeidimai tokie, kad parduotuvėse nereguliuojamas pirkėjų srautas, turgavietėse žmonių srautai tiesiog yra per dideli, nesilaikoma vieno metro atstumo eilėse, nėra informacijos prie vartų turguose, prie įėjimų į parduotuves.

Vaizdai, kai poliklinikose nutįsdavo eilės, o laukiamajame stoviniuoja dešimtys žmonių, buvo tik prieš karantiną. Dabar susirgus net šeimos gydytojui pirmiau prašoma tik skambinti. Tačiau ką daryti, jei susirgote ir konsultacija jums yra būtina? Sumanūs medikai rado išeitį ir susibūrė į projektą „MEDo“ – pacientus nemokamai konsultuoja internetu ir stengiasi padėti visais negalavimų klausimais.

Nuo pirmadienio verslai gali teikti paraiškas gauti kompensaciją patalpų nuomai, pirmadienį Vyriausybėje pranešė laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Nuo šiandien 15 val. bus galima teikti paraiškas daliniam nuomos mokesčio kompensavimui. Pirmiausia tai yra svarbu toms įmonėms, kurių veikla buvo uždrausta dėl karantino. Tai tos įmonės galės pasinaudoti 50 proc. nuomos mokesčio kompensacija. Taip pat yra sąlyga, kad bent 30 proc.

Draudimas iš šalies išvykti panaikinamas – nuo pirmadienio kirsti Lietuvos sieną bus galima be jokių apribojimų. Bet norinčius paturistauti valdžia įspėja, kad grįžus į Lietuvą teks saviizoliuotis dviem savaitėms. Užsieniečiai į šalį nebus įleidžiami, tačiau su latviais ir estais tariamasi, kad Baltijos šalių gyventojai galėtų laisvai judėti per valstybių sienas ir atostogauti.

Nekilnojamuoju turtu karantino metu susidomėję ir su paskola jį pirkti norintys gyventojai suglumo – dalis bankų prašo didesnio nei 15 proc. pradinio įnašo. Vis dėlto patys bankai teigia skolinimo politikos karantino metu nekeitę, tik bandantys užtikrinti, kad paskolų prašantys gyventojai ekonominės įtampos metu bus pajėgūs grąžinti savo skolas. Tiesa, karantino metu bankai praneša sulaukiantys kur kas mažesnio susidomėjimo būsto paskolomis.

Viena dažniausių naujojo koronaviruso COVID-19 komplikacijų, kuri pacientą gali nuvaryti ir į kapus, – plaučių uždegimas. Užsienio spauda jau nuo viruso protrūkio pradžios ne kartą skelbė apie sunkiausius ligos atvejus, kai žmonės neįveikdami ligos tiesiog uždūsdavo. Vis dėlto VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila pastebi, kad kol kas šio koronaviruso „elgsena“ ne itin išsiskiria iš kitų plaučius pažeidžiančių virusų.

Lietuvoje šeštadienį pranešta apie septynis naujus koronaviruso atvejus, sekmadienį – keturis – tai mažiausias dienos skaičius nuo kovo vidurio. Visi didieji židiniai susiję su slaugos ir globos namais. Naujausias nerimą keliantis atvejis užfiksuotas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės reabilitacijos centre „Pušyno kelias“, kur infekcija savaitgalį patvirtinta šešiems pacientams.

Pacientas, kuris gydėsi Rostove (Rusija) nuo koronaviruso ir tapo pirmąja auka nuo šio virusinio susirgimo, buvo medikas iš Kinijos vardu Zhangas Jun-Fengas. 34-erių daktaras-reabilitologas Rusijoje dirbo su vaikais, sergančiais cerebriniu paralyžiumi. Prasidėjus epidemijai, jis grįžo iš Kinijos ir apsistojo pas vieno iš savo paciento tėvus, tačiau nuo viruso išsigelbėti vis tiek nepavyko.

Sergantieji kardiovaskulinėmis ligomis karantino metu jaučia itin didelį nerimą – jie ne tik yra priskiriami prie didesnės rizikos grupės patirti komplikacijų užsikrėtus COVID-19 infekcija, bet ir baiminasi dėl tokiam ilgam laikui nutrūkusių planinių sveikatos paslaugų. Gydytojai savo ruožtu primena, kad šiuo metu visiems, pajutusiems neįprastus širdinius simptomus, reikėtų nedelsti kreiptis pagalbos.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) padalinyje, reabilitacijos centre „Pušyno kelias“ šiandien patvirtinti dar 5 nauji užsikrėtimo koronaviruso atvejai. Pirminiais duomenimis, visi užsikrėtę asmenys yra pacientai. Vakar, pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistų sudarytą su pacientu sąlytį turėjusių reabilitacijos centro darbuotojų ir pacientų sąrašą, buvo paimti 74 asmenų tepinėliai iš kurių 5 nustatyti teigiami.

Koronaviruso pandemijos kelias Rusijoje buvo panašus į kitų šalių patirtį: neigimą keičia baimė, gal net ir neviltis. Covid-19 pagilina įtampas ir apnuogina politines ir ekonomines problemas, išbandydamas institucijų veikimo galią ir legitimimuą, o taip pat – pasitikėjimą nacionaline vadovybe.

Nors vis pabrėžiama, kad koronavirusinės infekcijos simptomai panašūs į peršalimo ar gripo, specialistai primena – šiuos susirgimus lydinti sloga tikrai nėra dažnas COVID-19 simptomas. Negana to, daug dažniau šiuo metu varvanti nosis vargina ne dėl infekcinių ligų, o kaip reikiant įsibėgėjusio pavasarinės alergijos sezono. Be to, šylant orui vis daugiau laiko leidžiant gamtoje panašūs į peršalimą simptomai gali užklupti ir įsisegus erkiniu encefalitu užkrėstai erkei.

Vyriausybė dar kartą švelnina karantino sąlygas – gydymo įstaigos galės atlikti planines operacijas ir teikti konsultacijas ligoniams. Tiesa, prieš atverdamos duris pacientams ligoninės ir poliklinikos privalės garantuoti tiek darbuotojų, tiek pacientų saugumą. Įsigalioja ir daugiau naujovių – už miestelių ir kaimų dėvėti apsauginių kaukių nebereikės, jei šalimais nėra kitų žmonių. Karantino metu durys į polikliniką atsiveria ne visiems pacientams.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gegužės 3 d. duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1410 patvirtintų COVID-19 ligos atvejų.  Sergančių žmonių skaičius šiuo metu yra 727. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID 19 susirgusių žmonių skaičius padidėjo 4. Nuo COVID-19 mirė 46 žmonės. Iš viso pasveiko 635. O save izoliuoja 397 žmonės. Per vakar dieną buvo ištirti 3408 ėminiai dėl įtariamo koronavirusu.

Asmeniniai gydytojai, kelionės jachtomis, privatūs lėktuvai, atokios vilos, išsipirktos vietos ligoninėse ir maisto, vaistų ir medicininės įrangos atsargos mėnesiams. Taip koronaviruso epidemiją pasitiko turtingieji amerikiečiai ir kiti pasaulio turtingieji iš taip vadinamo 1 proc. „Naujasis koronavirusas neturi nei nacionalinių, nei socialinių sienų.

Pasaulyje mirčių nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 skaičius šeštadienį viršijo 240 tūkst., rodo naujienų agentūros AFP iš oficialių šaltinių renkami duomenys. Naujienų agentūra pažymėjo, kad 85 proc. mirčių įvyko Europoje ir Jungtinėse Valstijose. Visame pasaulyje užfiksuota 240 231 mirtis ir 3 371 435 užsikrėtimo atvejų. Europa yra labiausiai nukentėjęs žemynas, kur užregistruotos 141 475 mirtys iš 1 516 635 užsikrėtusiųjų.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) ir jos padalinyje, reabilitacijos centre „Pušyno kelias“ gegužės 2 d. pradėti tirti medikai dėl galimo užsikrėtimo koronavirusu (COVID-19), kai tą pačią dieną vienam „Pušyno kelias“ pacientui buvo patvirtintas teigiamas koronaviruso testas. Įtariama, kad pacientas galėjo užsikrėsti ligoninėje arba reabilitacijos centre.

Švedijos lankstesnis, ir faktiškai vienintelis toks Vakarų pasaulyje, būdas kovoti su koronavirusu vis dar skaldo kritikus į kelias stovyklas. Vieni giria švedus už jų pasirinkimą suformuoti bendrą imunitetą, kiti kritikuoja dėl abejotino sprendimo, kuris gali nusinešti daug gyvybių. Šiuo metu jau galima išskirti du rodiklius, kurie turėtų nepatikti Anderso Tegnello plano pasekėjams: neįprastai didelis mirtingumo lygis ir abejotina ekonominė nauda.

Ar rudenį Lietuvai smogs antroji Covid-19 banga? Kai kurie mokslininkai užtikrinti – koronavirusas tikrai sugrįš, todėl ruoštis tam būtina jau dabar, o štai sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nusiteikęs optimistiškai – kadangi virusą taip lengvai pavyko suvaldyti šį kartą, gali būti, kad daugiau jis ir nebepasirodys. Ekonomistai perspėja – bus antroji banga ar nebus – antro tokio griežto karantino Lietuvos ekonomika paprasčiausiai nepakels.

Skandinavai mėgsta gyventi pavieniui ir faktiškai nevaikšto į barus, jie daug juokauja apie savo intravertiškumą ir individualizmą. Nepaisant to, sprendžiant iš pasaulinio laimės indekso, būtent šiauriečiai yra vieni laimingiausių pasaulyje. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl jiems nėra būtina socializuotis, o karantino taisyklių laikytis pavyksta faktiškai natūraliai.

Įsisiūbavusi koronaviruso pandemija daugelį ne tik privertė atsisakyti įpročio čiupinėti veidą, bet ir atgrasė nuo noro liestis prie bet kokių paviršių viešose vietose. Viena tokių vietų – daugiabučių laiptinės – čia neišvengiamai tenka tiek prasilenkti su kaimynais, tiek prisiliesti prie rankenų, turėklų. Teiraujamės specialistų, ant kokių paviršių koronavirusai gali išsilaikyti ilgiausiai.

Europos užsikrėtusiųjų naujuoju koronavirusu skaičius viršijo 1,5 mln. ir sudaro kiek mažiau nei pusę visų pasaulyje užregistruotų susirgimo COVID-19 atvejų, šeštadienį pranešė naujienų agentūra AFP, remdamasi oficialių šaltinių duomenimis. Iki 8 val. 50 min. Grinvičo (11 val. 50 min. Lietuvos) laiku paskelbti duomenys rodo, kad Europoje, smarkiausiai COVID-19 pandemijos paveiktame žemyne, nuo protrūkio pradžios buvo užregistruoti 1 506 853 užsikrėtimo atvejai, o 140 260 pacientų mirė.

„Neišgyvensime, jei nepradėsime lengvinti karantino sąlygų – tai yra būtina. Žmonės turi priprasti prie apsaugos priemonių ir taisyklių laikymosi. Tačiau mūsų šalis tikrai nėra paklusni. Pažiūrėkime, kodėl Vokietijoje viskas yra žymiai griežčiau, daugiau apribojimų, bet visi paklusnūs ir jų rodikliai taip pat geresni“, – sako Kauno klinikinės ligoninės vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas gydytojas Darius Varaškevičius.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras praneša, kad 2020 m. gegužės 1 d. vakare nuo koronaviruso sukeltos infekcijos mirė Alytaus miesto gyventojas. Asmuo priklausė 70–80 metų amžiaus grupei. Tai 46-tas mirties nuo šios infekcijos atvejis Lietuvoje. Šalyje paskelbus karantiną žmonės raginami vengti žmonių susibūrimų, esant galimybei dirbti iš namų, bendraujant gyvai išlaikyti atstumą vienas nuo kito, skirti ypatingą dėmesį rankų, paviršių higienai.