Koronavirusas COVID-19

Asmeniniai gydytojai, kelionės jachtomis, privatūs lėktuvai, atokios vilos, išsipirktos vietos ligoninėse ir maisto, vaistų ir medicininės įrangos atsargos mėnesiams. Taip koronaviruso epidemiją pasitiko turtingieji amerikiečiai ir kiti pasaulio turtingieji iš taip vadinamo 1 proc. „Naujasis koronavirusas neturi nei nacionalinių, nei socialinių sienų.

Pasaulyje mirčių nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 skaičius šeštadienį viršijo 240 tūkst., rodo naujienų agentūros AFP iš oficialių šaltinių renkami duomenys. Naujienų agentūra pažymėjo, kad 85 proc. mirčių įvyko Europoje ir Jungtinėse Valstijose. Visame pasaulyje užfiksuota 240 231 mirtis ir 3 371 435 užsikrėtimo atvejų. Europa yra labiausiai nukentėjęs žemynas, kur užregistruotos 141 475 mirtys iš 1 516 635 užsikrėtusiųjų.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) ir jos padalinyje, reabilitacijos centre „Pušyno kelias“ gegužės 2 d. pradėti tirti medikai dėl galimo užsikrėtimo koronavirusu (COVID-19), kai tą pačią dieną vienam „Pušyno kelias“ pacientui buvo patvirtintas teigiamas koronaviruso testas. Įtariama, kad pacientas galėjo užsikrėsti ligoninėje arba reabilitacijos centre.

Švedijos lankstesnis, ir faktiškai vienintelis toks Vakarų pasaulyje, būdas kovoti su koronavirusu vis dar skaldo kritikus į kelias stovyklas. Vieni giria švedus už jų pasirinkimą suformuoti bendrą imunitetą, kiti kritikuoja dėl abejotino sprendimo, kuris gali nusinešti daug gyvybių. Šiuo metu jau galima išskirti du rodiklius, kurie turėtų nepatikti Anderso Tegnello plano pasekėjams: neįprastai didelis mirtingumo lygis ir abejotina ekonominė nauda.

Ar rudenį Lietuvai smogs antroji Covid-19 banga? Kai kurie mokslininkai užtikrinti – koronavirusas tikrai sugrįš, todėl ruoštis tam būtina jau dabar, o štai sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nusiteikęs optimistiškai – kadangi virusą taip lengvai pavyko suvaldyti šį kartą, gali būti, kad daugiau jis ir nebepasirodys. Ekonomistai perspėja – bus antroji banga ar nebus – antro tokio griežto karantino Lietuvos ekonomika paprasčiausiai nepakels.

Skandinavai mėgsta gyventi pavieniui ir faktiškai nevaikšto į barus, jie daug juokauja apie savo intravertiškumą ir individualizmą. Nepaisant to, sprendžiant iš pasaulinio laimės indekso, būtent šiauriečiai yra vieni laimingiausių pasaulyje. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl jiems nėra būtina socializuotis, o karantino taisyklių laikytis pavyksta faktiškai natūraliai.

Įsisiūbavusi koronaviruso pandemija daugelį ne tik privertė atsisakyti įpročio čiupinėti veidą, bet ir atgrasė nuo noro liestis prie bet kokių paviršių viešose vietose. Viena tokių vietų – daugiabučių laiptinės – čia neišvengiamai tenka tiek prasilenkti su kaimynais, tiek prisiliesti prie rankenų, turėklų. Teiraujamės specialistų, ant kokių paviršių koronavirusai gali išsilaikyti ilgiausiai.

Europos užsikrėtusiųjų naujuoju koronavirusu skaičius viršijo 1,5 mln. ir sudaro kiek mažiau nei pusę visų pasaulyje užregistruotų susirgimo COVID-19 atvejų, šeštadienį pranešė naujienų agentūra AFP, remdamasi oficialių šaltinių duomenimis. Iki 8 val. 50 min. Grinvičo (11 val. 50 min. Lietuvos) laiku paskelbti duomenys rodo, kad Europoje, smarkiausiai COVID-19 pandemijos paveiktame žemyne, nuo protrūkio pradžios buvo užregistruoti 1 506 853 užsikrėtimo atvejai, o 140 260 pacientų mirė.

„Neišgyvensime, jei nepradėsime lengvinti karantino sąlygų – tai yra būtina. Žmonės turi priprasti prie apsaugos priemonių ir taisyklių laikymosi. Tačiau mūsų šalis tikrai nėra paklusni. Pažiūrėkime, kodėl Vokietijoje viskas yra žymiai griežčiau, daugiau apribojimų, bet visi paklusnūs ir jų rodikliai taip pat geresni“, – sako Kauno klinikinės ligoninės vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas gydytojas Darius Varaškevičius.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras praneša, kad 2020 m. gegužės 1 d. vakare nuo koronaviruso sukeltos infekcijos mirė Alytaus miesto gyventojas. Asmuo priklausė 70–80 metų amžiaus grupei. Tai 46-tas mirties nuo šios infekcijos atvejis Lietuvoje. Šalyje paskelbus karantiną žmonės raginami vengti žmonių susibūrimų, esant galimybei dirbti iš namų, bendraujant gyvai išlaikyti atstumą vienas nuo kito, skirti ypatingą dėmesį rankų, paviršių higienai.

Pandemijos metu susidariusios medicininės atliekos deginamos „Toksika“ pavojingų atliekų naikinimo įrenginyje. Nuo karantino pradžios jau sudeginta per 10 tonų įvairių panaudotų medicininių apsaugos priemonių, kuriomis naudojosi su COVID-19 virusu kovojantys medikai bei patikros punktuose dirbantys savanoriai.

Maždaug keturios dešimtys koronavirusu persirgusių žmonių sutiko būti donorais ir paaukojo kraujo plazmos Santaros klinikų Kraujo centre, siekiant efektyviau gydyti šia infekcine liga sergančius žmonės. „Tai yra tikrai dar nedaug, turint omeny tai, kad pasveikusių jau yra apie šešis šimtus, o kraujo donorus aukoti kviečiame nuo balandžio 10 dienos“, – BNS sakė centro atstovė Lina Kryžauskaitė.

Koronaviruso situacija prasidėjus ilgajam savaitgaliui stabili. Naujų susirgimo atvejų vos keliais daugiau nei vakar. O visos šalies mastu nuo šiandienos pradėtas ir atsitiktinių žmonių testavimas. Prie prekybos centrų tautiečiams dalijami kodai, su kuriais jie galės vykti į mobiliuosius punktus ir tikrintis. Tiesa, kol kas tokia galimybe žmonės naudojasi vangiai. Prasidėjus ilgajam savaitgaliui Lietuvoje patvirtinta dar 14 COVID-19 atvejų.

NVSC specialistai šį ilgąjį savaitgalį visose Lietuvos savivaldybėse tikrina, ar nepažeidžiami reikalavimai, nustatyti prekybos, paslaugų teikimo ir kitoms vietoms sušvelninto karantino metu.

Penktadienį į mobiliuosius koronaviruso patikros punktus žmonės registravosi gana aktyviai, BNS informavo Karštosios linijos koordinatorė Greta Beinaravičiūtė. „Registruojasi visi miestai panašiai aktyviai. Turime didesnį srautą nei įprastai nedarbo dieną“, – teigė ji. G. Beinaravičiūtė sako, kad aktyvesnę gyventojų registraciją galėjo nulemti savivaldybių atsitiktiniems žmonėms dalinami kodai, tačiau kiek žmonių su jais jau užsiregistravo, ji teigia nežinanti.

Koronaviruso akivaizdoje „Tauragės žinios“ pristatė naują rubriką – „Pandemijos herojai“. Čia kalbinami žmonės, stovintys priešakinėse kovos su COVID-19 linijose. Pirmoji pašnekovė – Visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė, kuri taip pat yra ir aktyvi šaulė. Šiuo metu biuro specialistai ne tik ima mėginius mobiliajame punkte, bet ir dirba pasienio kontrolės postuose bei saugo visų mūsų užnugarį nuo potencialaus užkrato.

Praėjusią savaitę pranešus apie pirmąjį sėkmingai pagimdžiusios nėščiosios, užsikrėtusios COVID-19, atvejį Lietuvoje, daug kam nuostabą kėlė faktas, kad ką tik prieš gimdymą buvęs teigiamas koronaviruso rezultatas po gimdymo jau buvo neigiamas.

Nors onkologiniams ligoniams teikiama pagalba karantino metu nenutrūko, su jais dirbantys specialistai neslepia, kad nuo kovo pradžios šiems teko sunkiai įgyvendinama užduotis – teikti pagalbą pacientams ypač griežto karantino sąlygomis. Negana to, tęsiantis apribojimams susiduriama ir su naujais iššūkiais.

Vilniuje pradedamas atsitiktinių žmonių testavimas dėl koronaviruso – sostinėje bus ištirti 3 tūkst. žmonių, penktadienį pranešė Vilniaus savivaldybė. „Per tris dienas galės išsitirti iš viso 3 tūkstančiai žmonių. Sostinės savivaldybė kviečia registruotis vilniečius internetu.

Vos prasidėjusi koronaviruso pandemija pirmiausia apsauginėmis veido kaukėmis labiau nei įprasta „apginklavo“ medikus, vėliau – ir kitus visuomenės narius taip siekiant stabdyti viruso plitimą. Nors daugeliui kaukės jau spėjo tapti kasdienybės dalimi, nemažai gyventojų nesupranta, kodėl Lietuvoje iš pradžių rekomenduota, o po to reikalauta ją dėvėti. Ekspertai įspėja, kad kelis kartus dėvima vienkartinė kaukė ar netinkamas elgesys su ja tik padidina riziką užsikrėsti.

Kai ėjau apžiūrėti pirmojo galimai koronavirusu užsikrėtusio paciento, jausmas, žinoma, buvo neįprastas. Matyt, įtampos buvo nemažai. Rengiantis specialią aprangą nutrūko medicininės kaukės raištelis, kepurę negerai užsidėjau... Pasirodo, medikams labai svarbu mokėti ir apsirengti, ir nusirengti. Laimei, iki šiol nė vienam mano apžiūrėtam pacientui COVID-19 diagnozė nepasitvirtino“, – pasakoja jau penkerius metus Suomijoje gydytoju dirbantis klaipėdietis Darius Balčiūnas.

Britų herojus, kurio iniciatyva medikams žmonės suaukojo daugiau nei 30 milijonų eurų, švenčia šimto metų jubiliejų. Iš viso pasaulio jam atsiųsta atvirukų jūra ir jį dar nustebino ir šalies valdžia. Bedfordo mokyklos salę kaip banga užlieja gimtadienio atvirukų jūra. Jų – daugiau nei 125 tūkstančiai. Žmonės iš viso pasaulio siunčia sveikinimus šimtmetį šiandien mininčiam britų herojui Tomui Moree’ui.

Šiandien po pietų Kauno oro uoste vėl nusileido lėktuvas, atgabenęs apsauginės aprangos siuntą Lietuvos medikams, kovojantiems su koronaviruso infekcija (COVID-19). Numatoma, kad šįkart daugiau nei 21 toną sveriančiame krovinyje – vienkartinė apsauginė apranga, apsauginiai skafandrai ir batų apsauga. Šios dienos siunta – tai dar viena dalis įvykdyto asmens apsaugos priemonių užsakymo iš Kinijos.

Turkija leido į Lietuvą eksportuoti 20 užsakytų plaučių ventiliavimo aparatų, BNS penktadienį informavo Užsienio reikalų ministerija. „Šįryt Turkijos užsienio reikalų ministras asmeniškai pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministrui, kad Turkijos Vyriausybė davė leidimą iš Turkijos išvežti plaučių ventiliavimo aparatus. Esame dėkingi už tokį sprendimą“, – BNS penktadienį sakė užsienio reikalų ministro atstovė Rasa Jakilaitienė. Anot jos, dar neaišku, kada krovinys bus išsiųstas į Lietuvą.

Sąmonės netekimas, insultas, smegenų dangos uždegimas: Covid-19, galimai, didina neurologinių komplikacijų atsiradimo riziką. Mokslininkai dar aiškinasi galimų komplikacijų, kurias koronavirusas gali sukelti net ir nepasireiškiant kitiems simptomams, atsiradimo tikimybes.  Tyrimai Strasbūro ir Uhano laboratorijose parodė, kad sunkiai sergančius Covid-19 pacientus dažnai ištinka insultas. „Įvairaus pobūdžio neurologiniai simptomai yra matomi pas 36,4 proc.

Jei kartą pavyko įveikti Covid-19-a infekciją, visai nereiškia, kad nesusirgsite vėl. Tokia nauja Pasaulio sveikatos organizacijos žinutė ragina valstybes visiškai neatsipalaiduoti lengvinant karantino sąlygas. Mat, dar neaišku, kiek visuomenė gali tapti atspari koronavirusui. Tiesa, Lietuva lyginant su Vakarų Europa kol kas tvarkosi gerai. Sergamumo rodikliai pozityvesni nei infekcijos paveiktoje Italijoje ar turtingoje JAV.

Daugelyje šalių nuo karantino įvedimo prabėgus daugiau kaip mėnesiui, bandančių sugrįžti į Lietuvą tautiečių situacija nebėra tokia sudėtinga, kokia buvo pirmosiomis savaitėmis. Vis dažniau į Lietuvą nesugrįžusių žmonių pateiktus pavyzdžius keičia sėkmės istorijos. Viena tokių – iš Didžiosios Britanijos su vyru ir dviem vaikais automobiliu grįžusios Veronikos istorija. Naujienų portalo tv3.lt kalbinta moteris teigė, kad jų kelionė namo niekuo nesiskyrė nuo ankstesniais metais vykusių kelionių.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gegužės 1 d. duomenimis: Patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms: 1399 Sergančių žmonių skaičius: 760 Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID 19 susirgusių žmonių skaičius: 14 Mirusių nuo COVID 19 žmonių skaičius: 45 Pasveikusių žmonių skaičius: 594 Izoliacijoje esančių žmonių skaičius:  531 Paveiktomis teritorijomis laikomos visos šalys SAM primena, kad nuo šiol dėl galimos infekcijos g...

Koronaviruso pandemija neatpažįstamai pakeitė ir vandenų peizažą. Buriuotojai juokauja, kad laivai tiesiog užšalo. Užsitęsus karantinui Lietuvos buriuotojų sąjunga kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerija ir prašo paaiškinti, ar galima buriuoti daugiau nei dviem asmenims, nes didesniems laivams dviejų žmonių įgulos nepakanka. Kokius galvosūkius sprendžia buriavimo profesionalai ir entuziastai? Lygiai prieš metus štai lietuviškoji „Ambersail-2“ jachta skrodė bangas tropiniuose Karibuose.

Ilgąjį savaitgalį dešimtyje šalies miestų atsitiktinai tiriant gyventojus dėl koronaviruso gali būti nustatyta nemažai besimptomių ligos atvejų, teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė. „Yra kalbama labai plačiai, apie tai, kad yra labai daug besimptomių ligos atvejų, ką ir mes stebėjome Nemenčinėje ar slaugos įstaigose atlikus tyrimus, kur teigiami rezultatai nustatomi dažnai profilaktinių tyrimų metu.

Ilgąjį šventinį savaitgalį ministras Aurelijus Veryga siūlo žmonėms nevažiuoti pas mamas, bet išsitirti dėl koronaviruso. Savaitgalį, esant mažam laboratorijų apkrovimui, bus sudaryta galimybė net ir nesiskundžiantiems jokiais simptomais išsitirti – turi užkratą ar ne. Kaip visa tai vyks? Šį ilgąjį savaitgalį besiskundžiantiems simptomais ar įnirtingai reikalauti testo dėl koronaviruso nereikės.

JAV žvalgybos bendruomenė ketvirtadienį pranešė padariusi išvadą, kad pasaulyje išplitęs naujasis koronavirusas yra kilęs iš Kinijos, bet nėra sukurtas žmogaus arba pakeistas genų inžinerijos metodais. „Visa žvalgybos bendruomenė nuosekliai teikė kritiškai svarbią paramą JAV politikos formuotojams ir reaguojantiems į [susirgimą] COVID-19 [sukeliantį] virusą, kuris atsirado Kinijoje“, – sakoma nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro pranešime.

BNS pateikia svarbiausių ketvirtadienio naujienų apie koronaviruso situaciją Lietuvoje apžvalgą: Viruso židiniai. Per parą šalyje patvirtinta 10 naujų COVID-19 atvejų, naujų mirčių neužfiksuota. Didžiausią nerimą kelia viruso plitimas globos namuose – bent po vieną atvejį nustatyta keturiolikoje tokių įstaigų. Antavilių pensionate Vilniaus pakraštyje koronavirusas patvirtintas ketvirtajam darbuotojui. Šioje įstaigoje infekcija anksčiau nustatyta vienuolikai gyventojų.

„Norėtųsi, kad žmonės suprastų, kur mes atsidūrėme, kad situacija yra labai rimta“, – sako VUL Santaros klinikų, vienos iš centrinių įstaigų kovos su COVID-19 fronte, Skubios medicinos centro vadovas dr. Andrius Klimašauskas. Gydytojas visuomenei siunčia svarbų įspėjimą – nepaisant dabar tvyrančios atsipalaidavimo atmosferos, būtina likti susikaupus, nes, priešingu atveju, tai gali vesti į itin blogą situaciją.

Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesoriaus Vytauto Usonio teigimu, jeigu tik šiandien kažkas atvežtų vakciną prieš COVID-19 virusą – tai iš karto prie skiepų nusidriektų eilės. Profesorius teigia, kad nereikia turėti iliuzijų, kad tai įvyks greitai. „Vakcinų kūrimo ir tyrimų laikotarpis įprastai trunka nuo 5 iki 10 metų. Tai yra optimalūs terminai. Kalbant apie COVID-19 grėsmę, tai situacija yra kita.

Lietuvoje koronavirusas iki šiol nustatytas keturiolikoje globos įstaigų, ketvirtadienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. „Šiuo metu 14-oje socialinės globos įstaigų yra nustatyta bent po vieną atvejį“, – spaudos konferencijoje sakė NVSC atstovė Ginreta Megelinskienė.

Vilniaus pakraštyje esančiame Antavilių pensionate koronavirusas nustatytas ketvirtajam darbuotojui, ketvirtadienį paskelbė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Antavilių pensionate COVID-19 teigiamas rezultatas nustatytas jau keturiems darbuotojams ir 11 gyventojų, tai gyventojų skaičius nepakito, darbuotojų – prisidėjo vienu,“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį pranešė NVSC atstovė Ginreta Megelinskienė.

Sveikatos apsaugos ministras, Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga ketvirtadienį pateikdamas naujausią informaciją apie koronaviruso plitimo suvaldymą šalyje ragino ilgąjį savaitgalį leisti atsakingai ir nepamiršti, kad karantinas nėra atšauktas. Kartu jis informavo apie organizuojamus atsitiktinius testavimus. „Šį ilgąjį savaitgalį 10 didžiųjų miestų jų savivaldybių pasirinktose vietose bus atliekami vadinami išplėstiniai testavimai.

Karantino metu gimdyvės baiminasi, kad teks gimdyti be vyro ar partnerio, kurie dėl saugumo į įstaigas šiuo metu neįleidžiami. Medikai rado išeitį: vyrams, kurie nori palaikyti gimdyvę ir dalyvauti gimdyme, yra galimybė surengti video transliaciją ir su gimdyve bendrauti per vaizdo kamerą. Karantino metu sūnaus sulaukęs tėvas patarė gerai apgalvoti, ar tokios transliacijos tikrai reikia pačioje gimdymo palatoje. Jo nuomone, kur kas svarbiau per kameras pabendrauti prieš ir po gimdymo.

Įrodyta, kad tabako rūkymas žalingai veikia žmogaus organizmą, neišvengiamai tai atsiliepia ir širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo organų sistemų veiklai. Rūkantys žmonės dažniau serga išemine širdies liga, turi aukštą kraujospūdį, kraujotakos sutrikimų, serga lėtinėmis plaučių ligomis. COVID-19 gali taip pat pažeisti minėtas organizmo sistemas.

Sostinės pakraštyje esančiame Antavilių pensionate naujų koronaviruso atvejų nenustatyta, užsikrėtę pacientai perkelti į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę. „Naujų atvejų kol kas nenustatyta, bet epidemiologinis tyrimas tęsiamas. Yra dvejonių, ar visi darbuotojai išsityrė, tai epidemiologai dabar dirba šituo klausimu“, – BNS ketvirtadienį sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

Poliklinikos vėl atveria duris pacientams, tačiau, siekiant užkirsti kelią galimam koronaviruso infekcijos (COVID-19) ligos plitimui, kiekviena iš jų turės organizuoti savo darbą pagal pasirengtą ir su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC) suderintą paslaugų atnaujinimo ir teikimo planą.

Veidą dengiančioms kaukėms tapus kasdienybe daug žmonių imasi jas pasigaminti patys. Tačiau specialistai įspėja, kad tam tinka toli gražu ne kiekvienas audinys. Į ką atkreipti perkant ar siuvant medžiaginę kaukę, pataria Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas profesorius Saulius Čaplinskas.

Siekiant atlaisvinti karantiną ir grįžti į normalų gyvenimą, turėtume galvoti apie pakankamai didelės infrastruktūros sukūrimą, kai būtų atsitiktinai testuojama visa Lietuvos visuomenė, ketvirtadienį Vyriausybėje teigė Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas. Pandemijos metu intensyviai konsultuojantis Lietuvos sveikatos sistemos atstovus gydytojas pabrėžė, kad nors su pirmąja epidemijos banga Lietuva susitvarkė neblogai, reikia ruoštis naujiems iššūkiams.

Ukmergės rajono savivaldybės vadovai ketvirtadienį paskelbė, kad koronaviruso plitimas rajone buvo suvaldytas. Administracijos direktorius Darius Varnas pranešė, kad iš 88 užregistruotų koronavirusu užsikrėtusių žmonių 57 jau laikomi pasveikusiais, tarp pasveikusiųjų – ir 27 iš 36 užsikrėtusiųjų medikų. „Dešimt dienų neturime nė vieno užregistruoto COVID-19 teigiamo rezultato.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) balandžio 30 d. duomenimis, per vakar šalyje nustatyta 10 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų, iš viso sergančių žmonių –  751. Patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms siekia 1385, izoliacijoje šiuo metu yra 596 asmenys.

Ilgąjį savaitgalį policijos pareigūnai daugiausiai dėmesio skirs įvažiavimams į kurortines savivaldybes, pajūriams, paplūdimiams, taip pat kapinėms, teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Policija stebės, kaip gyventojai laikosi karantino, ar nesibūriuoja, ar dėvi veido kaukes. „Planas dėliojamas tokiomis kryptimis: didesnį dėmesį skirti kurortinėms vietovėms, savivaldybėms, parkams, pajūriams, paplūdimiams, kapinėms. Ekipažai patruliuos ir magistraliniuose keliuose.

Koronavirusas yra nustatytas iš viso septyniems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, sako vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. „Iš 15 tūkst., mes turime septynis pareigūnus, kuriems nustatyta COVID-19 infekcija“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė. Ji pabrėžė, kad dalis jų užsikrėtė ne tarnybos metu, o nuo artimųjų. Pasak R. Tamašunienės, vidaus sistema yra apsirūpinusi apsaugos priemonėms ir jų pareigūnams netrūko. Koronavirusas Lietuvoje nustatytas 1375 žmonėms.

Ketvirtadienį bus sprendžiama, ar apriboti judėjimą Kretingos rajone esančiame Kartenos miestelyje, sako vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Kartenos katalikiškoje palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje nustatytas naujausias COVID-19 židinys – koronavirusas nustatytas 22 pacientams ir penkiems darbuotojams.  „Jau vakar tie sprendimai su savivaldybe buvo ieškomi.