Koronavirusas COVID-19

Nors dar tik pradėjus įsibėgėti pandemijai imta svarstyti, kokia gi galėtų būti jos tolesnė eiga, vienos prognozės mokslininkai negali pateikti iki dabar. Galbūt turėsime antrą bangą, o gal – tik mažesnius „pabangavimus“ – tokią frazę jau ne kartą kartojo tiek valdžios atstovai, tiek medikai. Vis dėlto vienas realių scenarijų, kad koronavirusaas taps „antru gripu“, nuo kuriuo turėsime saugotis kiekvienais metais.

Sausio mėnesį Kinijos valdžia į karantiną Hubėjaus provincijoje uždarė 50 milijonų žmonių. Nuo tada daugelis liberalių demokratijų kovoje su naujuoju koronavirusu pačios ėmėsi agresyvių autoritarinių priemonių.

BNS pateikia svarbiausių savaitgalio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą: Viruso plitimas. Savaitgalį patvirtinta viena mirtis ir 18 užsikrėtimo virusu atvejų. Mirtis ir penki užsikrėtimo atvejai susiję su didžiausiu infekcijos židiniu – Vilniaus miesto klinikine ligonine Antakalnyje. Virusu taip pat užsikrėtė keturi Antavilių pensionato globotiniai, du židiniu tapusio namo Vilniaus Pergalės gatvėje gyventojai, taip pat du Vilniaus Santaros klinikų darbuotojai.

Pandemija pasirodė ne viena. Po 2020-ųjų koronaviruso epidemijos planetą žada užgriūti gaisrai, potvyniai, prastas derlius ir „bibliniai“ skėrių antskrydžiai. Gamtos stichijos neturtingoms šalims reikš badą, o Europai ar JAV sukels rimtas problemas, perspėja meteorologai ir tarptautinės organizacijos, rašoma BBC. Pasaulinis vandenynas yra sušilęs taip, kaip niekada anksčiau, o Europoje ir JAV vis aiškiau rodosi sausra.

Planines sveikatos paslaugas atnaujina ir privačios gydymo įstaigos. Jos pabrėžia, kad svarbiausias prioritetas šiandien – pacientų saugumas, tačiau kartu neslepia, kad įgyvendinant naujus reikalavimus kyla ir nemažai iššūkių, o dalis paslaugų atrodys kitaip ilgą laiką. Jau nuo praėjusio pirmadienio po truputį atnaujinanti dėl karantino laikinai apribotų planinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą paskelbė ne viena privati gydymo įstaiga.

Naujasis koronavirusas gali išlikti vyrų spermoje net ir po to, kai šie pasveiksta, skelbiama Šangčiu (Kinija) miesto ligoninės medikų ataskaitoje. Tai vienas iš galimų įrodymų, kad Covid-19 platinamas ir lytiniu keliu.  Mokslininkai ištyrė 38 pacientus epidemijos Kinijoje įkarštyje sausio ir vasario mėnesiais. Apie 16 proc. jų savo sėkloje turėjo koronaviruso pėdsakų, rašoma moksliniame žurnale „JAMA Network Open“, kurį cituoja CNN.

Pandemijos akivaizdoje kai kurios šalys pradėjo svarstyti, kaip greičiau pritaikyti bazinių pajamų modelį, kuomet didelė dalis gyventojų susiduria su finansiniais sunkumais. Apie tokios finansinės paramos modelio aktualumą kalba ne tik kai kurie ekonomistai, bet ir popiežius Pranciškus.  Suomijoje gegužės mėnesio pradžioje kaip tik buvo paskelbti šioje šalyje dvejus metus vykdyto socialinio besąlyginių bazinių pajamų  (BBP) eksperimento rezultatai ir išvados.

Lietuvoje šeštadienį nuo koronaviruso mirė dar vienas ligos židiniu tapusios Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnyje pacientas, šioje ligoninė taip pat nustatyti trys nauji ligos atvejai, BNS informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė. „Mirtis buvo nustatyta iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės.

Balandžio 27 d. medicinos darbuotojų profesinės šventės proga Vilniaus miesto savivaldybė visiems 16 tūkst. sostinėje dirbantiems medikams padovanojo po 25 eurų vertės dovanų korteles „Vilnius myli medikus“. Šią sumą medikai gali išleisti apsilankydami miesto kultūros įstaigose ar viešojo maitinimo vietose.

Lietuvoje per parą patvirtinti 7 nauji koronaviruso atvejai, bendras skaičius išaugo iki 1541, sekmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Šiuo metu koronavirusu vis dar serga 482 žmonės, o 997 laikomi pasveikusiais. Izoliacijoje šiuo metu yra 294 asmenys. Nuo koronaviruso mirė 56 žmonės, šeši koronavirusu užsikrėtę žmonės mirė dėl kitų priežasčių. Šalies laboratorijose per parą ištirti 4686 ėminiai, bendras ištirtų ėminių skaičius siekia 228 tūkst.

Šių dienų išgyvenamą krizę galima prilyginti tik karo būsenai, tvirtina Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, psichiatras Martynas Marcinkevičius. Jo teigimu, pasąmoningai baimė susirgti ir numirti yra didžiausia žmogaus patiriama baimė. Kita vertus, jis įžvelgia ir galimą teigiamą krizės poveikį.

Rusijos, kuri pastarosiomis savaitėmis tapo viena iš pažeidžiamiausių Covid-19 šalių, širdies ir kraujagyslių ligų gydytojas Aleksejus Fedorovas pateikė savo darbo praktinius pastebėjimus. Medikas patvirtina jau anksčiau kolegų iš kitų šalių iškeltą hipotezę, kad šis koronavirusas yra labiau kraujagyslių, o ne plaučių liga, o taip pat, kad skonio ir uoslės praradimas yra vienas pagrindinių Covid-19 simptomų.

Koronavirusas šeštadienį nustatytas antram „Rimi“ gamybos padalinio darbuotojui, praneša prekybos centras. „Kaip ir vakar teigiamą koronaviruso testą gavęs, antrasis darbe nesilankė nuo praėjusio penktadienio, gegužės 8 d. Darbuotojas įvardino vieną artimą kontaktą.  Iki šiandien iš viso nustatyta penkiolika artimų kontaktų, su kuriais bendravo vakar teigiamą COVID testą gavęs „Rimi“ gamybos padalinio darbuotojas. Papildomai aštuoni darbuotojai saviizoliavosi savo noru.

Gydytojai ir slaugytojai nekantriai laukia jau balandį pažadėtų didesnių algų. Tačiau kol kas išvydę algalapius medikai nedžiūgauja, mat valdžios pažadėti dosnesni pinigai pasiekė ne visus. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga aiškina, kad už algų padidėjimą atsakingi ligoninių vadovai. Vieni jų tikina dar negavę pinigų iš Valstybinės ligonių kasos, kiti jau susiderėjo su profsąjungomis dėl atlyginimų didinimo.

Maskvos CSKA klubas pasidalijo liūdnomis naujienomis. Skelbiama, kad mirė komandos gydytojas Romanas Abželilovas. 44 metų vyro gyvybė užgeso dėl koronaviruso sukeltų komplikacijų. Intensyvioje priežiūroje R. Abželilovas buvo nuo gegužės 1-osios dienos. Du metus CSKA dirbęs medikas turėjo žmoną ir du vaikus. Rusijoje užfiksuota daugiau nei 260 tūkst. koronaviruso susirgimo atvejų. Dar daugiau nei 2,4 tūkst. žmonių neteko savo gyvybių.

Kraujasiurbiai vabzdžiai, tokie kaip uodai ar erkės, kurie pabudo atėjus beveik vasariškai šilumai, negali perduoti naujojo koronaviruso sukėlėjų. Tai vargu ar įvyktų net ir tuo atveju, jeigu koronavirusas mutuotų ir pradėtų veikti pačius vabzdžius, kaip kai kurios kitos virusinės infekcijos, kurias uodai gali perduoti žmogui, tvirtina ekspertai. Žmogaus kraują uodai ir erkės naudoja savo gyvybei palaikyti ir dauginimosi procesui.

Vyresniojo amžiaus šveicarams, dar šių metų kovą izoliuotiems Covid-19 pandemijos metu, vėl buvo leista matytis su savo anūkais ir anūkėmis. Šalies valdžia nusprendė, kad vaikai iki 10 metų negali perduoti viruso suaugusiems, o tai reiškia, kad ir nekelia grėsmės savo vyresniems giminaičiams.

Karantinas visame pasaulyje sukaustė turizmo sektorių. Pandemijos įkaitais tapo ir savo keliones suplanavę arba gaudyti paskutinės minutės pasiūlymus linkę lietuviai. Nors pamažu kalbama apie tai, kad situacija turėtų pasitaisyti, tačiau artimiausiais mėnesiais planuoti atostogas užsienyje atrodo itin rizikinga. Nepaisant to, lietuviai nėra linkę nuleisti rankų. Dalis jų iki šiol nepraranda vilties, kad anksčiau suplanuotos kelionės rugpjūčio mėnesį įvyks.

Italija nuo birželio pradžios vėl įsileis turistus ir nebereikalaus, kad atvykėliai privalomai dvi savaites izoliuotųsi, šeštadienį pranešė šalies vyriausybė, spartinanti dėl koronaviruso epidemijos įvestų karantino priemonių atšaukimą.  Italijos ekonomiką paralyžiavusį karantiną premjeras Giuseppe Conte įvedė kovo pradžioje, siekdamas sustabdyti COVID-19 pandemijos, šalyje iki šiol nusinešusios daugiau nei 31 500 žmonių gyvybių, plitimą.

„Karantino atlaisvinimas ir galvojimas, kad taip greičiau susiformuos imunitetas, nežinau, ar yra teisingas“, – teigia vieno iš kovos su COVID-19 epicentrų – Kauno klinikinės ligoninės – Infekcinių ligų skyriaus vedėja Estela Tamašauskienė. Anot gydytojos, jaunesnio amžiaus žmonės, kurie neturi lėtinių ligų, galėtų eiti į darbus, kažkur susitikti atviroje erdvėje, tačiau vyresniems asmenims, tiems, kurių sveikata yra silpnesnė, net ir panaikinus karantiną rekomenduojama saugoti save.

Latvijoje per praėjusią parą patvirtinti 27 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, dauguma jų – Marsnėnų socialinės globos centre Priekulės savivaldybėje šalies pietvakariuose, pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras.  Koronavirusas nustatytas keturiems šios įstaigos darbuotojams ir 17 klientų.  Iš viso Latvijoje vakar ištirti 1 946 ėminiai.  Praėjusią parą Latvijoje dėl koronaviruso infekcijos nebuvo paguldytas nė vienas naujas pacientas.

Rusija šeštadienį paskelbė, kad per parą šalyje nustatyta 9,2 tūkst. užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų – mažiausiai nuo gegužės 1-osios, bet infekcija COVID-19 pareikalavo 119 žmonių gyvybių – daugiausiai nuo protrūkio pradžios. Ankstesnis paros koronaviruso aukų rekordas nustatytas penktadienį, kai mirė 113 žmonių, kuriems buvo patvirtinta COVID-19. Daugiausiai naujų mirties atvejų užregistruota Maskvoje – sostinėje liga pareikalavo 74 žmonių gyvybių.

Ukrainoje per praėjusią parą nustatyti 528 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, o nuo šios ligos mirė 21 pacientas, šeštadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. „Ukrainoje per pastarąją parą nustatyti 528 nauji susirgimo koronavirusine infekcija atvejai, įskaitant 49 vaikus ir 92 medicinos darbuotojus“, – šeštadienį ryte surengtoje spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas.

Lietuvoje karantino metu nužudyta dvigubai daugiau žmonių nei pernai tuo pačiu metu. Kai kurie specialistai teigia, kad mirčių gali daugėti ir dėl pora mėnesių riboto lankymosi poliklinikose, ligoninėse, atšauktų planinių operacijų. Gavę šviežiausią statistiką apie mirčių skaičių kovą ir balandį, demografai sako, kad šioks toks mirčių padaugėjimas yra, tačiau jis dar neturėtų gąsdinti – jie tai prilygina natūraliam svyravimui.

Labai įkyri problema visiems akiniuotiems žmonėms: vos tik užsidedate ant veido kaukę, akiniai iškart pradeda rasoti. Galima kiek nori reguliuoti kaukės aukštį, vis tiek retai kada pavyksta nutaikyti „teisingą“ būdą.  Anglijos karališkojo chirurgų koledžo leidinyje pateikiamas paprastas ir efektyvus patarimas, kurį praktiškai pritaiko patys medikai, dirbantys ekstremaliomis sąlygomis ir neturintys laiko ir galimybių nuolat reguliuoti akinių aukštį.

Per penktadienio dieną Lietuvoje patvirtinta 11 naujų susirgimų Covid-19, praneša Sveikatos apsaugos ministerija. Taip pranešama, kad pasveiko dar 23 žmonės. Iš viso Lietuvoje užfiksuota 1534 koronaviruso atvejų, šiuo metu serga 485 žmonės, 55 mirė. Pasveikusiais laikomi 988 asmenys.

Sušvelninus karantino sąlygas ir daugiau tėvų pradėjus dirbti, dalis vaikų jau lanko darželius. Tačiau dauguma liko namuose. Tėvams reikėjo kaip reikiant pasukti galvą, kur palikti atžalas ir dalis jų samdosi aukles. Auklių agentūrų vadovių teigimu, karantino metu jų poreikis sumažėjo, nes daugiau tėvų patys prižiūrėjo savo vaikus. Auklėms taip pat teko priprasti prie naujų darbo sąlygų, apsaugos priemonių, o kai kurios net pasiryžo išvykti su klientų šeimomis į jų sodybas.

Lietuvos kelionių organizatorė „Kidy Tour“ negavo Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) leidimo vykdyti skrydžius iš Vilniaus į Oslą, Dubliną, Londoną bei atgal. „Kidy Tour“ kompanijos „Avion Express“ lėktuvais skrydžius turėjo vykdyti gegužės 16-20 dienomis, tačiau LTSA įmonę informavo, kad dėl COVID-19 situacijos Dublino, Oslo ir Stanstedo oro uostuose nusprendė nesuteikti leidimo vykdyti skrydžius.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), atsižvelgdama į švelnėjančias karantino sąlygas, nuo šiol prie vandens telkinių leidžia lankytis nebe po du, o po penkis žmones, išskyrus šeimas. Taip pat sušvelninti reikalavimai dėl nosį ir burną dengiančių kaukių dėvėjimo. Anot ministerijos, dėvėti kaukes paplūdimiuose nebėra privaloma, išskyrus atvejus, kai juose veikia atviros ar uždaros prekybos vietos, vyksta renginiai. Vis dėlto, dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones – rekomenduojama.

Lietuvoje mirė dar 2 žmonės kuriems buvo nustatyta Covid-19 infekcija. Abu užsikrėtė besigydydami Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje Antakalnyje. Visuomenės Sveikatos centras dėl pažeidimų nustatytų šioje ligoninėje planuoja kreiptis į prokurorus. Esą ši ligoninė nesusitvarko su Covid-19 infekcija, paslaugas teikia nesaugiai. Vilniaus miesto klinikinę ligoninę Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, jau kuris laikas vadina didžiausiu likusiu koronaviruso židiniu Lietuvoje.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį paskelbė tirianti galimą ryšį tarp COVID-19 ir reto uždegiminio sutrikimo, nuo kurio mirė ar sunegalavo kai kurie vaikai Europoje ir JAV. Pastarosiomis savaitėmis keliose šalyse buvo pranešta, kad kai kuriems vaikams pasireiškė uždegiminis sutrikimas su simptomais, panašiais į retos Kawasaki (Kavasakio) ligos simptomus.

Prancūzijoje mirė devynmetis, kuriam pasireiškė Kawasaki (Kavasakio) ligai būdingi simptomai, kurie, kaip manoma, yra susiję su naujojo koronaviruso infekcija, penktadienį pranešė jo gydytojas. Tai pirmas toks vaikų mirties atvejis Prancūzijoje, nors jų jau yra pasitaikę Niujorke ir Londone.  Vaikas mirė nuo „neurologinio pažeidimo, susijusio su širdies sustojimu“, pranešė Marselio ligoninės „La Timone“ vaikų intensyvios terapijos skyriaus vadovas Fabrice'as Michelis.

Visame pasaulyje nustatytų užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų skaičius penktadienį perkopė 4,5 mln., rodo COVID-19 statistiką skelbiančio portalo „Worldometers“ duomenys. Remiantis jais, nuo viruso mirė jau daugiau kaip 300 tūkst. žmonių. Dar per 1,7 mln. pacientų pasveiko – tai yra, daugiau nei 35 proc. asmenų, kuriems buvo diagnozuota ši infekcija. Šiuo metu COVID-19 serga daugiau kaip 2,5 mln. žmonių.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvos rodikliai Europos šalių kontekste atskleidžia tinkamą koronaviruso (COVID-19) infekcijos valdymą mūsų šalyje, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai. Sergamumas Lietuvoje yra 54 atvejai 100 tūkst. gyventojų, kai tuo tarpu Liuksemburge sergamumas šiuo metu siekia 600, Islandijoje – 509,7, o  Ispanijoje – 489,5 atvejų 100 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) kaip rimtą riziką įvardija koronaviruso protrūkį sostinės Naujosios Vilnios bendrabutyje, tačiau pasigenda Vilniaus savivaldybės iniciatyvos čia įrengiant patikros punktą. Kaip spaudos konferencijoje sakė NVSC Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė, ketvirtadienį nustatytas jau trečiasis koronaviruso Pergalės gatvės bendrabučio gyventojui. „Taip, be jokios abejonės, yra židinys.

Penktadienį, ryte gavus tyrimo rezultatus, koranavirusas patvirtintas vienam iš sostinėje, Žirmūnuose, esančioje „Rimi“ veikiančios centrinės virtuvės darbuotojui. Jis jokių infekcijos simptomų nejautė nei prieš tyrimą, nei jaučia dabar – testą pridavė, pasinaudojant LR Sveikatos apsaugos ministerijos suteikta galimybe pasitikrinti prekybos centrų darbuotojams, rašoma „Rimi“ pranešime spaudai.  „Rimi“ išplatino kvietimą atlikti testą ir nuolat primena darbuotojams apie šią galimybę.

Dėl nustatytų pažeidimų Vilniaus klinikinėje ligoninėje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) kreipsis į prokuratūrą, sako centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.

Kazino ir lošimo automatų salonai nekeičia planų nuo pirmadienio atnaujinti veiklos, tačiau dėl nustatytų laiko apribojimų į darbą pakvies ne visus savo darbuotojus. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) penktadienį detalizavus reikalavimus šio sektoriaus veiklai per karantiną, lošimo namus „Casino Admiral“ Lietuvoje valdančios įmonės VSGA vadovas Evaldas Inčikas sako, kad įmonė pasiruošusi darbui.

Karantino metu ir tris mėnesius po jo nebus taikomas reikalavimas vaikams darželiuose ir mokyklose turėti galiojantį Mokinio sveikatos pažymėjimą, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. „Kaip puikiai žinom, dalis planinių apsilankymų vis dar lieka apriboti, tai gali sudaryti tam tikrų sunkumų patenkant pas gydytoją.

Pateikus pavyzdį, kad Slovėnija paskelbusi pandemijos pabaigą po to, kai pastarąsias dvi savaites buvo nustatoma mažiau nei 7 atvejai, ir paklaustas, pagal kokius kriterijus Lietuva galėtų skelbti epidemijos pabaigą, ministras tokias galimybes vertino be entuziazmo. „Tai įdomus paskelbimas. Bet norėčiau priminti, kad ekstremalią situaciją pasiskelbėme dar iki nustatant 7 atvejus, žinodami, kad ji yra aplinkui.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė, kaip nuo pirmadienio dar labiau sušvelninus karantino sąlygas turės dirbti grožio salonai, sporto klubai, vaikų būreliai, lošimo salonai. Nuo pirmadienio jau anksčiau duris atvėrę grožio salonai galės teikti daugiau paslaugų – plaukų, veido, kūno ir nagų priežiūros, tatuiravimo, ilgalaikio makiažo, papuošalų vėrimo, soliariumo ir kitų. Grožio specialistai įpareigojami teikti paslaugas taip, kad klientui būtų skiriamas ne mažesnis kaip 10 kv.

Vyriausybei praėjusią savaitę patvirtinus pagalbos paketą nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam turizmo verslui, apie 10 mln. eurų žadama skirti ir medikų atostogoms Lietuvoje.   Pasak laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einančio energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, kuriama sistema, pagal kurią medikai nuo rudens už 200 eurų galės pailsėti Lietuvoje, o už paslaugas sumokės valstybė.

Situaciją Lietuvoje COVID-19 pandemijos metu įvertinę didžiausių Lietuvos gydymo įstaigų vadovai spaudos konferencijos metu pabrėžė, kad jau išmokta ne viena pamoka, tačiau atsipalaiduoti dar negalima. „Santaros klinikos gyvena įprastu darbo režimui, jau įpratome gyventi ir dirbti su dviem pacientų srautais. Jau nuo vakar dienos atnaujinome planinių paslaugų teikimą iki 50 proc. Tai – gera žinia tiek sostinės, tiek regiono gyventojams.

„Per karantiną verčiau kentėti dantų skausmą, nei prašytis skubios pagalbos privačioje klinikoje už tokią kainą“, – sako su naujienų portalu susisiekusi skaitytoja Vaida (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – aut. past.). Vaida teigia, kad nulūžus dančiui kentė skausmą, todėl kreipėsi į privačią odontologijos kliniką, kuri karantino metu teikia skubią pagalbą.  „Už vizitą sumokėjau 170 eurų.

Pateikdama naujausią epidemiologinę informaciją Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė pranešė apie dar vieną mirtį nuo COVID-19 infekcijos. Taip pat mirė dar vienas koronavirusu užsikrėtęs asmuo. Jie abu buvo gydomi Vilniaus klinikinėje ligoninėje. „Vienas pacientas šiandien mirė, į statistiką jis bus įtrauktas rytoj. Asmuo Vidaus ligų skyriuje.

Koronavirusui pažeidus sergančiojo plaučius neišvengiamai prireikia pacientui padėti kvėpuoti pasitelkus deguonies terapiją arba dirbtinę plaučių ventiliaciją (DPV). Visgi esama situacijų, kai ir toks pagalbos būdas yra bevaisis. Tuomet paskutiniu bilietu išplėšti gyvenimą sergančiajam tampa speciali trumpalaikė kraujotakos palaikymo sistema. Deja, šalyje tokių aparatų viso labo turime septynis – ką tik Santaros klinikos gavo dovanų vieną modernų aparatą.

Klaipėdos hospise liko septyni sergantys pacientai, jų būklė patenkinama, sako Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis. Klaipėdos miesto savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje penktadienį medikas tvirtino, kad sprendimas sergančiuosius COVID-19 palikti hospise, o neužsikrėtusius perkelti, suvaldant protrūkį pasiteisino. „Liko tik septyni teigiami, 22 yra neigiami, šiandien po pietų kartojame tyrimus, vyksta mūsų gydytojai.

Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gegužės 15 d. duomenimis, per vakar buvo patvirtinta dvigubai daugiau nei vakar – 12 naujų COVID-19 infekcijos atvejų.

„Globaliu požiūriu mūsų susidūrimas su Covid-19 išsivystė į pandemiją, kuri turi labai daug pasekmių tiek sveikatai, tiek ekonomikai, bet mokslo požiūriu tai, matyt, nieko naujo. Ir ateityje mūsų laukia nauji susitikimai su virusais“, – penktadienį Vyriausybėje kalbėjo biochemikas profesorius Virginijus Šikšnys. Jo teigimu, šiuo metu pasaulyje išbandoma apie 100 įvairių vakcinų nuo naujosios infekcijos, tačiau nežinomųjų apie virusą vis dar išlieka daug.