Komentarai ir analizė

 Šių metų sausį eksportas į Rusiją buvo net 38 proc. mažesnis nei prieš metus. Panašios tendencijos ir visoje NVS rinkoje – eksportas į šias šalis susitraukė 30,7 proc. Visa tai galėtų priminti 2009-ųjų pradžią, tačiau yra vienas „bet“ ‒ Lietuvos eksportas į kitas svarbias rinkas sėkmingai auga. Šis eksporto į Rytus susitraukimas yra ne nepakankamo Lietuvos įmonių konkurencingumo, o Rusijos ekonominių bėdų padarinys.

 Turiu keletą britų draugų, bet nė vienas jų nesiveržia į Lietuvą. Prireikus saulės važiuoja į Egiptą ar Ispaniją, krepšinio nemėgsta, alaus turi savo. Išsiilgę egzotikos renkasi Tolimąją Aziją arba Lotynų Ameriką. Net tai, kad Lietuva yra Europos geografinis centras, niekam nerūpi. Tad ką jiems pasiūlyti? Tiesą sakant, porą bičiulių galiausiai prikalbėjau mano gimtąjį kraštą aplankyti.

Isterija dėl Norvegijoje iš lietuvių šeimos paimto vaiko jau kiek aprimo. Tai yra jau visai neblogai, žinant lietuvių nenumaldomą pomėgį rengti raganų medžioklę ten, kur burtais iš tolo nė nekvepia: violetinė psichozė „ko nori mergaitė“, baisieji chemtrailai ir pasaulio gelbėtojai su acto garinimu, su protu susipykusių supermamų kliedesiai dėl skiepų ar kova su pimpačkiukais blogio pakalikais, kurie supertėvams kelia gašlias asociacijas.

Sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės Prekybos ir pramonės rūmų išduota pažyma dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aklai pasikliauti nevertėtų. Sudarant verslo sandorius ir aprašant sąlygas, kada sandorio šalis gali būti atleista nuo civilinės atsakomybės už sutarties neįvykdymą, gan įprasta, kad į sutarties tekstą šalys perkelia Civilinio kodekso nuostatą, reglamentuojančią nenugalimos jėgos aplinkybę.

Vis dar pasitaiko situacijų, kai įpėdiniai mano, jog tam, kad paveldėtų mirusiojo turtą, pakanka vien būti sutuoktiniu, vaiku ar „turėti testamentą“ ir noro paveldėti. Tokio manymo galima pasekmė – mirusiojo turtas jums nepereis arba pereis kitiems įpėdiniams.

Rūta Vainienė Dar dvi savaites gyvensim rinkimų temomis. Pirmasis turas sako – liberalai ant bangos. Negali su tuo nesutikti. Štai Liberalų sąjūdis padvigubino savo atstovų skaičių savivaldybėse. Vilniuje antrajame ture kausis ne koks oficialiai kairysis su dešiniuoju, o du liberalai. Kad nesiveltume į diskusiją apie pavadinimus, pakalbėkime apie turinį.

 „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis Paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį atlyginimų augimas įgavo pagreitį – privačiame sektoriuje jie buvo net 5,7 proc. didesni nei prieš metus. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo dvigubai – nuo 354 iki 714 eurų. Ar gali per antrąjį dešimtmetį atlyginimai dar kartą padvigubėti ir kas gali paskatinti šį procesą? Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip sunkiai pasiekiama svajonė.

Žiūrint į rinkimų rezultatus akivaizdu, kad didžiausią pagrindą švęsti turi Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS), – rinkėjų skaičius išaugo nuo 6,42 proc. praėjusiuose rinkimuose iki maždaug 15 proc.

Šiomis dienomis Valstybės gynimo tarybos paskelbta iniciatyva Lietuvoje grąžinti šauktinių kariuomenę sukėlė nemažai triukšmo. Vieni palaiko, kiti teigia, kad tai tik paskatins jaunimo emigraciją. O gal kaip tik ne, gal suteiks progą viso pasaulio lietuviams įrodyti savo patriotizmą? Iki šiolei patriotizmas buvo įrodinėjamas daugiausia žodžiais ir ženklais.

 „VSD ragina Lietuvos žurnalistų bendruomenę nepasiduoti galimoms Rusijos provokacijoms, o pastebėjus tyčinius ar įtartinus propagandos skleidimo veiksmus, bandymus daryti finansinę įtaką ar siekius paveikti rengiamos informacijos turinį prašo informuoti Valstybės saugumo departamentą – telefonu Vilniuje (5) 2124720, elektroniniu paštu – [email protected].“ – toks pranešimas išplito ir po socialinius tinklus.

Nutarus įsigyti būstą, reikėtų nepagailėti pastangų ir išsiaiškinti ką ir iš ko perkate, ar neįsigysite būsto su suvaržymais arba „gyventojais“, kurių po to negalėsite iškeldinti, ir pan. Priešingu atveju, galite įsigyti ne tik būstą, bet ir su juo susijusių problemų, turėti neplanuotų išlaidų arba dar blogiau – sumokėję dalį ar visą būsto kainą – būsto neturėti ar negalėti juo naudotis.

 Europa pavojingai balansuoja ant totalinio karo, jeigu Ukrainoje nepavyks pasiekti paliaubų, ir totalinio ekonominio nuosmukio, jeigu Graikijai teks pasitraukti iš euro zonos, ašmenų. O lietuviai pešasi dėl „50 pilkų atspalvių“ ir dalinasi į filmą dievinančius ir filmo nekenčiančius.

Algimanta Pabedinskienė Rinkimai ar ne rinkimai, bet negalima priešrinkiminiam politikavimui naudotis žmonių sunkesne socialine padėtimi ir kaltinti juos tyčiniu veltėdžiavimu. Kai tokiais kaltinimais svaidosi opozicija (nors ir deklaruodama sveiką protą, bet neišgirsdama keletą kartų kartotų aiškinimų) galima būtų nutylėti – kai neturi ką pasiūlyti, kritikuoti parasčiau.

Savivaldybių tarybų rinkimai šiuo metu eskaluojami dviem aspektais. Iš vienos pusės yra aptariama dalyvaujačių kandidatų viešoji komunikacija, iš kitos - šių metų naujovė Lietuvoje - merų rinkimai tiesioginiu būdu. Tai akivaizdžiai rodo, kad didėja visuomenės poreikis atkreipti dėmesį ne tik į rinkimus kaip į dalyvių - aktyvių ir pasyvių - žaidimo lauką, bet vis dažniau jam suteikti ir instrumentinį atspalvį - analizuoti rinkimų vykdymo mechanizmus.

Vakar užtrukau darbe. Atsidusau pro langą pastebėjęs, kad po Vilnių migruoja sausakimši autobusai. Atsidusau, susikroviau daiktus, išjungiau šviesas biure, užrakinau duris ir nukulniavau į artimiausią Vilniaus viešojo transporto stotelę. Žmonių lūkuriavo nedaug, vos keli. Pasižiūrėjau į laikrodį, mečiau žvilgsnį į autobusų grafiką. Ore išgirdau klausimą: „Gal žinote, kiek valandų?“ Apsidairiau, vyriškis klausė ne manęs.

 Rūta Vainienė Tai jau pradeda pabosti. Kaip kasmet koks nors aiškiaregis prognozuoja pasauliui pabaigą, taip kasmet politikai sukrunta įvedinėti visuotinį turto, pajamų, o kai kas ir – išlaidų deklaravimą. Štai ir vėl, eilinį kažin kelioliktą kartą sukurta darbo grupė, kuri nagrinės, kokiomis gi čia priemonėmis sudeklaravus ir suinventorizavus visų Lietuvos gyventojų turtą ir pajamas.

 Sovietinę okupaciją šlovinančios skulptūros ant Vilniaus Žaliojo tilto stovi, nes nėra pakankamai jomis nepatenkintų vilniečių, kurie jas nuverstų, kaip vokiečiai Berlyno sieną. Mano nuomone, jas seniai reikėjo išvežti, bet nesunkiai paaiškinu, kodėl taip nebus. Tiesiog pavėluota Kai buvo paskelbta, kad šitų bjaurybių likimą spręs didelių ir gudrių ekspertų kompanija – buvo aišku, kad viskas baigsis būtent taip, kaip ir baigėsi.

 Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, liberalas Ką gi, po Minsko vėl girdime pareiškimus iš mūsų Rytų kaimynės – suprask, Rusija čia ne prie ko. Gal šios šalies vadovai net Minske nesilankė, tik kažkas Aliaksandro Lukašenkos nešiojamą kavą kibirais gėrė?.. Ar daugiau nei 15 valandų „derybos“ Minske, kad ir tokiu keistu formatu, kad ir ne visai su ES įgaliojimais, duos bent kokių apčiuopiamų rezultatų? Ar nuo vasario 15-osios? Tai dar pamatysime.

Kristijonas Kaikaris, INFOBALT prezidentas Pastaruoju metu užvirė nemažai diskusijų apie e. balsavimą, o naujausiomis žiniomis – jis galimas jau kitų metų Seimo rinkimuose. Tad, regis, dauguma yra vienos nuomonės – e. balsavimas reikalingas, tačiau tik gerai prieš tai pasiruošus.

Diskusijos ir ginčai dėl Graikijos gelbėjimo plano po truputį įgyja neįtikėtiną įtampą. Po nesėkmingo trečiadienio euro zonos finansų ministrų susitikimo tampa aišku, kad, nors laikas kapsi ne Graikijos naudai, ši šalis visai nėra linkusi nusileisti.

 Žinia, Didžiosios Britanijos valdžia labai rūpinasi skriaudžiamais ir pažeidžiamais savo visuomenės nariais. Prie tokių priskiriamos vienišos mamos ir mušamos moterys. Jeigu priklausai vienai iš šių kategorijų, o ypač jei abiem, – pirmumo teisė gauti socialinį būstą garantuota.

Alexandre’o Dumas romane santūrusis Atas apimtam minties apie „vienintelę išeitį – nusižudyti“ d’Artanjanui yra sakęs – „šitą kvailystę tu suspėsi padaryti visada“. „Nebėra kitos išeities“ – po atsinaujinusio Rusijos smogikų (ar jų karine technika ir instruktoriais bei atostogaujančių rusų karinių dalinių savanoriais aprūpintų vietos separatistų karinių junginių, – pasivadinkite, kaip kam arčiau širdies) puolimo pastarosiomis savaitėmis viešąją erdvę vis aktyviau užpildo ir nuomonė, ...

Dainius Paukštė Šventės išvakarėse norėtųsi kalbėti tik apie gerus dalykus. Tačiau tuomet tik apgaudinėtume save. O tai prie gero tikrai nieko neatvestų. Po emigracijos piko 2010 metais, kai Lietuvą paliko apie 83 577 žmonės, 2013 ir 2014 metais emigracija iš Lietuvos beveik grįžo prie emigracijos vidurkių ir siekė apie 38 000 žmonių kasmet. Daugiamečiai emigracijos vidurkiai nuo 1990 metų siekia maždaug po 37 000 emigrantų kasmet. Taigi, daugiamečio emigracijos vidurkio dar nepasiekėm.

 Euro zonoje šią savaitę bus skelbiamas 2014 metų ketvirtojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo rodiklis. Prognozuojama, kad dėl paspartėjusio privataus vartojimo euro zonos BVP augo 0,4 proc., palyginti su trečiuoju ketvirčiu (trečiąjį ketvirtį fiksuotas 0,2 proc. augimas). Didžiosios ekonomikos augo Manoma, kad didžiausios euro zonos ekonomikos Vokietijos BVP ketvirtąjį ketvirtį augo 0,4–0,5 proc.

 Šiomis dienomis tapome neįprastai didelio tarptautinio sujudimo dėl karo Ukrainoje liudininkais. Pasaulio didžiųjų valstybių pirmieji asmenys, atgalia ranka nustūmę savo šalių degančius politikos klausimus į stalčių, šnektelėjo telefonu ir skubiai sėdo į lėktuvus, skrendančius Kijevo, Maskvos, Miuncheno bei Vašingtono linijomis. Pagrindinis klausimas darbotvarkėje – būti ar nebūti visuotiniam karui Ukrainoje? Kol kas Europai ir Rusijai šis karas tėra vietinio pobūdžio.

 Žiniasklaidos paviešintas įvykis, kuriame girdėti skriaudžiamo vaiko verksmas, mūsų šalyje priimamas itin jautriai. O jei jis sklinda iš svetur, iš sočios bei laimingos Norvegijos, ir jį lydi vaiko netekusios motinos emigrantės ašaros, tai sukelia ilgai nerimstančias atjautos bangas.

Jaunimas – pati pasyviausia visuomenės dalis, kalbant apie dalyvavimą rinkimuose. Nėra jokių priežasčių teigti, jog padėtis pasikeis ir kovo 1 dieną. Ką daryti, kad situacija pagerėtų? Jauniems žmonėms demonstruojant pasyvumą, didelė dalis politinių organizacijų taip pat nesistengia dėl jų interesų, nes žino, kad naudos iš to negaus. 2012 metais vykusiuose Seimo rinkimuose pati neaktyviausia rinkėjų grupė buvo nuo 18 iki 24 metų – šio amžiaus rinkėjų aktyvumas siekė vos 16 proc.

 Aurelija Stancikienė Kai Norvegija atima iš lietuvių šeimos vaiką ir perduoda auginti ne lietuviams, ji iš Lietuvos atima jos pilietį. Per daug naivu būtų tikėtis, kad ne lietuvių šeimoje užaugęs vaikas panorės būti Lietuvos piliečiu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 13 straipsnį „Lietuvos valstybė globoja savo piliečius užsienyje. Draudžiama išduoti Lietuvos Respublikos pilietį kitai valstybei, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nenumato kitaip.

 „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis Rusijos rublis per metus prarado maždaug pusę vertės euro atžvilgiu, o jos ekonomika šiemet pasiners į gilią recesiją. Nedaug geresnėje situacijoje yra ir kitos kaimyninės ekonomikos. NVS rinkai pernai teko net trečdalis viso Lietuvos eksporto.

Turbūt ne vienam gyvenančiam čia, Lietuvoje, godu matyti, kaip svetur išvažiavę dirbti tautiečiai, grįžę iš Anglijos ar Norvegijos, leidžia pinigus į kairę ir į dešinę, perka prabangias prekes ir mėgaujasi „turtuolišku“ gyvenimu. Tuo mėgaujasi darbininkai, o čia net aukštesnės kvalifikacijos darbus dirbantys žmonės gyvena nuo algos iki algos sverdami kiekvieną pirkinį.

 Seime patyliukais kelią skinasi grandiozinė reforma sveikatos srityje. Po pateikimo pritarta įstatymo projektui, kuriuo siūloma sugriauti dabar veikiančią draudimo pagrindais pagrįstą žalos pacientams atlyginimo sistemą ir sukurti naują – biurokratinę. Lyg dar trūktų biurokratų, numatoma įsteigti biudžetinę įstaigą – Nacionalinę pacientų saugos tarnybą. Ir tada jau ne teismas, o valdininkai užsiiminėtų žalos pacientams atlyginimo reikalais. Bet pradėkime nuo pradžių.

Euro zonoje šią savaitę laukiama kelių svarbių rodiklių – gruodžio mėnesio PMI gamybos indekso bei mažmeninės prekybos rodiklių paskelbimo. Prognozuojama, kad mažmeninė prekyba euro zonoje gruodį, palyginti su lapkričiu, augo 0,3 proc. Spartų mažmeninės prekybos augimą skatina žemos energetinių produktų kainos bei dėl to sparčiau augančios realios gyventojų pajamos.

VL žurnalistas Albinas Čaplikas Tik naivuoliai gali patikėti, kad už sveikatą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis dėl nepatyrimo prisivirė košės, kurią šią savaitę turėjo srėbti jo kolegos skubiai sušauktame Europos Tarybos Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje.

Prieš euro įvedimą Lietuvos žiniasklaida mirgėjo straipsniais, kad su euru Lietuva pateks į euro zonos rojų. Bet nepraėjo nė mėnuo, straipsnių rašytojai savo honorarų gal nė nespėjo pragerti, o euras smuko į rekordines žemumas. Tačiau kažkas juk turi išlošti, nebūna taip, kad pralaimi visi.

Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2013 m. ketvirčiu, šalies BVP ūgtelėjo 2,4 proc., o per visus metus – 2,9 proc. Šios žinios bent jau kol kas pristabdė pesimistinių scenarijų braižymą po to, kai Rusija ėmė bausti sankcijomis Europos Sąjungos gamintojus ir patyrė savo ekonomikos byrėjimą. Pasidžiaugę tuo, kas jau įvyko, susimąstykime apie tai, kas mūsų laukia artimiausioje ateityje.

Pasibaigus metams ir prasidėjus naujiems, daugybė įmonių bruzda planuodamos veiklą, nustatydamos individualius tikslus bei vertindamos darbuotojus. Vienose įmonėse tai daroma nuoširdžiai, kitose žinant, kad tokia praktika ir nieko nepakeisi – pildomi dokumentai, rašomi rašinėliai apie kompetencijas, ir pasakojama, kad buvai kiek geresnis, nei iš tikrųjų esi. Dar įdomiau, kai veiklos valdymo procesai iki šiol turi atestacijos pavadinimą arba jos prieskonį.

 Artėjantis naujas Europos Sąjungos paramos periodas ir džiugina, ir neramina ūkininkus. Dabartinėje 2014-2020 metų kaimo plėtros programoje užverti visi keliai žemės ūkio technikos ir įrengimų įsigijimo finansavimui – ūkininkai nebegali įsigyjamos technikos užstatyti bankui, o lizingo išlaidos yra netinkamos finansuoti. Jau pusę metų valstybės įstaigų koridoriais ir kabinetais vaikšto raštai, raginantys spręsti tokią situaciją, tačiau kol kas iš mirties taško nepajudėta.

Europos Komisija ragina Europos Sąjungos valstybes nares atsakingai įvertinti demografinius iššūkius ir strategiškai, sistemiškai bei kompleksiškai spręsti kylančias problemas. Mokslinių tyrimų ir plėtros (ang. R&D) darbams Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasitelkė geriausius Lietuvos mokslininkus, kurie nešališkai turėjo peržiūrėti visą esamą socialinę sistemą ir pateikti racionaliausius siūlymus ilgalaikei perspektyvai. Minėto darbo ėmėsi prof.

Sekmadienį įvykę Graikijos parlamento rinkimai baigėsi taip, kaip ir buvo nuogąstauta – daugumą parlamente užsitikrino radikali kairiųjų pažiūrų partija „Syriza“, vedama aštriai nusiteikusio Alexis Tsipras. Pirmadienis prasidėjo plačiomis diskusijomis apie tai, kokią įtaką politiniai pokyčiai Graikijoje darys euro zonos pozicijai fiskalinės drausmės atžvilgiu bei finansų rinkoms.

Atrodo jau daug prikalbėta ir prirėkauta apie nykštukinio prancūzų laikraštėlio keverziotojų meną ir už jį,nuo pasipiktinusių musulmonų, į pakaušius susirinktą šviną. Dar neįvertintas nebent rinkodarinis efektas. Dabar menkučio, Prancūzijos mastais, paraštės popiergalio leidėjų verslas turi puikų šansą augti. Po pasaulį laksto susipriešinę demonstrantai, leidinys verčiamas į kitas kalbas – gyvenk ir žvenk. Galvojant šiek tiek ciniškai – galima įžvelgti net ir verslo planą.

Įvedus eurą Lietuvoje tautiečiai masiškai plūsta apsipirkti į Lenkiją, nes ten maisto produktų kainos mažesnės. O kaip Londone? Juk čia lenkiškų parduotuvių nė kiek ne mažiau negu lietuviškų. Gal ir jose pigiau? O lenkų ir lietuvių skonis juk nelabai skiriasi – ir tie, ir tie mėgsta dešrą, raugintus kopūstus, kefyrą ar varškę. Paskatinta Lietuvoje įsiliepsnojusio ginčo dėl maisto kainų, sumaniau pasižvalgyti po lietuviškas ir lenkiškas parduotuves Londone.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį oficialiai paspaudė pinigų spausdinimo mašinos įjungimo mygtuką. Plačiai diskutuota ir po slankstelį išnarstyta programa reiškia, kad per artimiausius pusantrų metų, iki 2016 metų rugsėjo, ECB kas mėnesį supirks po 60 mlrd. eurų vertės skirtingų valstybių ir įmonių skolos vertybinių popierių. Tokiu būdu ECB didins savo balansą bei į rinką išleis naujai sukurtą pinigų masę.

 Susidaro įspūdis, kad politinės partijos Lietuvoje kai kuriose srityse atrodo teoriškai ir praktiškai išsekusios ir nebeturinčios naujesnių požiūrių. Jaučiasi savotiška stagnacija. Ką rekomenduoti partijoms vadybos ir viešojo administravimo srityse artėjant rinkimams, į ką atsižvelgti ir ką akcentuoti? Svarbiausia yra kūrybiškai pritaikyti tradicinio hierarchinio valdymo modelio ir naujosios viešosios vadybos stipriąsias puses.

 Su nusivylimu sausio 19 d. žiūrėjau vakaro žinias, transliuotas per Lietuvos televizijas apie tai, kad „Migracijos departamentas prie vidaus reikalų ministerijos kelia grėsmę valstybės saugumui“. Taip viešoje erdvėje gaminama sensacija. Kalbu apie skandalą dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo (ar vis tik neišdavimo?) rusų mafijos bosams.

Tvarka ir teisingumas, Darbo partija - ak, kokie skambūs žodžiai, tik kas už jų slepiasi? Kratos partijų būstinėse, dokumentų poėmiai, pareikšti kaltinimai dėl galimai vykstančios prekybos poveikiu, teismų nuosprendžiai ir kaltinimai dėl sukčiavimo stambiu mastu... Nekompetetingi ar korumpuoti ministrai, skubiai keičiami nepartiniais. Mentalitetas tarybinio ūkio veikėjo – veži karvėms pašarą, du maišus numesk prie savo kiemo tvoros.

 Albinas Čaplikas Naftos kaina pasiekė seniai regėtas žemumas, o populiariausio benzino A95 kaina artėja prie 1 euro už litrą. Kiek dar džiaugsimės šia žinia? Saudo Arabijos princas Al-Validas ibn Talalas šią savaitę pareiškė, kad naftos kaina, tikėtina, jau niekada nepakils aukščiau 100 dolerių už barelį. „Bank of America Merrill Lynch“ prognozių duomenimis, „Brent“ rūšies naftos kaina jau artimiausiomis savaitėmis nusileis iki 40 dolerių už barelį.

Prieš savaitę Lietuvos radijo laidoje turiningai pasikalbėjome su Rolandu Paksu apie po mano kreipimosi į Europos Parlamento (EP) pirmininką Martin Schulz pradėto tyrimo rezultatus. Vakar gi R. Paksas pranešė, kad kreipėsi į Generalinį prokurorą dėl mano išsakytų teiginių. Man toks žingsnis kvepia tuščiu politikavimu, nes įtikinėjimas pradėti ikiteisminį tyrimą grindžiamas tuo, kad ponas Paksas ir jo vadovaujama partija turi aukštą pasitikėjimą visuomenėje.

Rūta Vainienė Artėja rinkimai ir politikų meilė žmonėms vėl liejasi per kraštus. Vis tik ne visus žmones jie myli vienodai. Įprasta manyti, kad politikai nepakankamai rūpinasi skurstančiais Lietuvos gyventojais ir juos prisimena tik per rinkimus. Politikai iš tiesų skurstančiais rūpinasi ne visai taip, kaip derėtų. Tačiau yra ir kita kategorija žmonių, kurių politikai neprisimena niekada. Neprisimena, nors būtent iš jų kišenės ir patys duoną valgo, ir kitus maitina.

Kovo 1 dieną kartu su savivaldybių tarybų rinkimais pirmą kartą bus tiesiogiai renkami savivaldybių merai. Nuo šiol ne vietos tarybai, o savivaldybių gyventojams suteikta teisė meru išsirinkti tą politiką, kuris, jų nuomone, geriausiai atstovaus savivaldybių gyventojų interesams, iš kurio bus galima pareikalauti ir daugiau atsakomybės.