Aktualijos

Tarptautinės organizacijos skambina pavojaus varpais – antsvorio ir nutukimo mastas įgauna pagreitį. Ne ką geresnė situacija ir Lietuvoje – kas penktas žmogus yra nutukęs. Gydytojų žinia visuomenei – nutukimas yra tokia pati liga kaip visos kitos, tad ją būtina gydyti, o ne stigmatizuoti nutukusį žmogų net pavadinant jį apsileidusiu ar tinginiu. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje antsvoris ir nutukimas pasiekė epidemijos mastą – serga jau beveik 60 proc. asmenų.

Lietuvos regionų partija, anksčiau nutarusi nekelti savo kandidato gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose, nusprendė paremti dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos kandidatūrą. Partija po šeštadienį vykusio tarybos posėdžio taip pat pranešė, jog jos sąrašą Europos Parlamento rinkimuose ves vicepirmininkė, Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė.

Kaune po metus trukusio remonto praėjusių metų gruodžio 15-ąją oficialiai atidarytas aukščiausias tiltas mieste. Buvo teigta, jog daugelio pamėgta pasivaikščiojimų vieta tapo patogi visiems, tačiau praėjus vos dviem savaitėms po Trijų mergelių tilto atidarymo pasimatė brokas, kuris akis kauniečiams bado ligšiol. Atidarius Trijų mergelių tiltą Kauno miesto savivaldybė išdidžiai skelbė, jog pagrindinis akcentas – tilto danga – po remonto skirtingomis spalvomis žyminti pėsčiųjų ir dviračių takus.

Kai auditorijoje prabyla Roberta Orlauskaitė, viskas nuščiūva. Ne tik dėl to, kad ši jauna moteris yra puiki oratorė, bet ir dėl to, kad jos pasakojimas apie tragišką avariją Rodo saloje, amžiams pakeitusią gyvenimą, priverčia labai pamąstyti, kiek kiekvienas savyje turime atsparumo ir gebėjimo prisitaikyti prie tokio gyvenimo, koks jis yra. Kartais gal nelabai teisingo.

Kilus abejonėms dėl premjerės Ingridos Šimonytės rinkiminio šūkio panašumo į Rusijos prezidento Vladimiro Putino buvusios kampanijos devizą, premjerės prezidentinio rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė pabrėžia, kad  „agresijos imperatoriui“ negali priklausyti žodžio monopolio teisė.

Verslininko Antano Boso namą savivaldybę paskelbė pastatytu nelegaliai, todėl ruošiasi jį griauti. Bosas nusprendė šia situacija pasinaudoti ir prisiteisti ne tik griovimo, bet ir sodybos statymo išlaidas.  Prieš keletą savaičių Lietuvos Aukščiausiajam teismui paskelbus neskundžiamą nutartį, kad žinomas Klaipėdos verslininkas, buvęs Seimo narys Antanas Bosas turės nugriauti savo namą Vilniaus rajone, taika ir ramybe – nekvepia.

Šokėjos ant ledo Margaritos Drobiazko bylą dėl atimtos Lietuvos pilietybės įstrigo teisme – nors skundas teismui buvo paduotas dar pernai spalį, jis kol kas neišnagrinėtas, byloje net nepaskirtas posėdis. Teismas teigia, kad taip atsitiko dėl labai didelio darbo krūvio.

Prokuratūra nutraukė tyrimą dėl trukdymo LGBTIQ  mitingui šalia Martyno Mažvydo bibliotekos Vilniuje, nenustačiusi, kad šie veiksmai galėtų būti vertinami kaip įžūlus elgesys. Vis dėlto prokurorai perdavė tyrimo medžiagą policijai, kuri toliau aiškinsis šį incidentą. Kelios dešimtys LBGTIQ bendruomenės atstovų pernai rugsėjį protestavo prieš diskriminacinio pobūdžio Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatą, kuria remiantis ne kartą buvo apribota su LGBTIQ bendruomene susijusi informacija.

Į darbą be pateisinamų priežasčių neatvykęs darbuotojas šiurkščiai pažeidžia savo pareigas. Toks nepasirodymas darbe laikomas pravaikšta, darbdavys pravaikštą fiksuoja ir už ją neišmoka atlyginimo. Vis dėlto toks darbuotojų elgesys gali sukelti ir rimtesnių pasekmių. Kokių pasekmių gali turėti neatėjimas į darbą naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja portalo „cvonline.

Penktadienį paskelbtas konservatorių kandidatės į prezidentus Ingridos Šimonytės rinkiminis šūkis daugelį privertė suklusti. „Stipri prezidentė – stipri šalis“ beveik sutampa su Rusijos prezidento Vladimiro Putino 2018 m. rinkimų kampanijos šūkiu.  „Stiprus prezidentas. Stipri Rusija“, – taip 2018 m. V. Putinas rinkosi kreiptis į rusus.

Skaitytojas Šarūnas į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi prašydamas tarpininkavimo tarp dėl itin prastos kelio dangos kenčiančių gyventojų ir Vilniaus miesto savivaldybės. Pasak vyro, Justiniškėse, Helsinkio gatvėje, gyvenantys vilniečiai negali patekti į tam tikrus gyvenamojo rajono kvartalus dėl netvarkomo kelio.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad kad Lenkijoje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karius į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju.  „Aš turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas.

11 tūkstančių – tiek ūkininkai pardavė karvių per praėjusius metus. Pasitraukė iš ūkininkavimo per 3000 pieno gamintojų. Karves mėsai ir kaimyninių šalių ūkiams parduodantys Lietuvos pieno gamintojai sako tiesiog nebegalintys išsilaikyti. Esą pieno supirkimo kainos Lietuvoje žemiausios, išmokos – mažiausios. O dėl to ūkininkai kaltina šalies valdžią. Ir jei situacija nesikeis, ūkininkai prognozuoja visišką šalies pieno sektoriaus krachą.

Kinijos propaganda įsismelkė į dalies lietuvių galvas – tokią išvadą padarė tyrėjai, kurie analizavo visuomenės požiūrį į Kiniją ir santykius su ja. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų įsitikinę, jog draugiški santykiai su Kinija būtų naudingi ir patiems kinams, ir lietuviams. Lietuviai taip pat mano, kad mūsų šaliai nederėtų kištis į kinų vidaus politikos reikalus ir apskritai Lietuva yra per maža, kad galėtų stoti į konfrontaciją su pasauline galybe.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad kad Lenkijoje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karius į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju.  „Aš turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) skelbia, jog penktadienį fiksuotas visų laikų kovo 1-osios šilumos rekordas – Druskininkuose termometrų stulpeliai pakilo iki beveik 14 laipsnių. „Tokios šiltos pirmosios kalendorinio pavasario dienos mūsų šalyje dar nebuvę. Remiantis preliminariais duomenimis, išmatuotas naujas kovo 1-osios aukščiausios oro temperatūros rekordas. Druskininkuose sušilo net iki +13,9 °C“, – „Facebook“ paskyroje šeštadienį pranešė LHTM.

Už krašto apsaugą atsakingi pareigūnai garsiai kalba apie dronų pajėgumų vystymą ir plėtrą, tačiau su dronais praktiškai dirbantys savanoriai rėžia atvirai: kol Lietuva leidžia milijonus bepiločiams orlaiviams su vakarykštėmis technologijomis, mūsų kariai asmeniškai skambina instruktoriams ir prašo mokymų. Dronų pilotas Povilas Stankūnas su dronais dirba 6 metus.

Penktadienio naktį Lietuvai uždarius Raigardo ir Lavoriškių pasienio kontrolės punktus (PKP), šeštadienio rytą prie Medininkų ir Šalčininkų PKP nusidriekė kelių šimtų vilkikų eilės abiejose sienos pusėse. Medininkuose išvažiuoti iš Lietuvos laukia beveik 500 krovininių automobilių, tuo metu Šalčininkuose – apie 300, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). „Medininkuose yra palaukimo aikštelė su 350 vietų, ji užsipildžiusi. Prie jos dar eilėje yra 145 vilkikai.

Psichologė Danutė Gailienė – atvira: okupacijos sukelta trauma lietuvius dar vis veikia, o ypač tuos, kurie jos patys nėra patyrę, palikuonis. Pasak ekspertės, ją gydyti padėtų autoironija, vertėtų ir atsisakyti jausmingumo.  Pasak knygos „Ką jie mums padarė“ autorės, Vilniaus universiteto profesorės D. Gailienės gilinantis į lietuvių elgesį, būtina prisiminti, kad esame traumuota visuomenė. O traumos, pasak jos, keliauja iš kartos į kartą.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui pareiškus, kad karo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvai, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lenkijos įstatymai tokios pareigos išties nenumato. O toks teiginys šokiravo politikus – teigia nesuprantantys, kaip tokie formalumai per du metus nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios nebuvo išspręsti.

Dar neseniai atliktas tyrimas atskleidė šokiruojančią tiesą: beveik pusė lietuvių gyvena nuo algos iki algos, o socialinės atskirties skalėje renkame 35 balus, kas reiškia, kad Europos Sąjungoje esame antri nuo galo. Seimo narys Algirdas Sysas tvirtina, jog priiminėjami vyriausybės sprendimai netenkina paprastų žmonių poreikių, o labiau atliepia elito ir įvairių interesų grupėms, o kalbos apie pagalbą skurstantiems taip ir lieka kalbomis.

 Lietuvos pasienyje su Baltarusija per pastarąją parą apgręžti du neteisėti migrantai, šeštadienį skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tarnybos duomenimis, padidėjęs migrantų srautas išlieka Latvijos ir Lenkijos pasienyje su Baltarusija: Latvijos pareigūnai penktadienį apgręžė 16, Lenkijos kolegos ketvirtadienį – 61 migrantą. Šiemet VSAT į Lietuvą iš Baltarusijos neleistinose vietose neleido patekti iš viso 33 neteisėtiems migrantams.

Lenkijos ūkininkams blokuojant kelia pasienyje su Lietuva ir su pareigūnais detaliai tikrinant vykstančius vilkikus, situacija išlieka įprasta, eilės nesiformuoja, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). „Šiuo metu jokių problemų nekyla, eismas vyksta sklandžiai, eilės nesiformuoja“, – BNS šeštadienį informavo VSAT atstovas Giedrius Mišutis.

Vokietijos mokslininkai tikina atradę akmeninę sieną Baltijos jūros dugne, kurią žmonės galėjo sustumti prieš daugiau nei 10 tūkstančių metų. Nors tyrėjai sako, kad teks atidengti jūros dugno sluoksnius ir dar gerokai ištyrinėti vietą, gali būti, jog sustumti akmenys buvo kaip spąstai medžiojamiems šiauriniams elniams. Vos keli kilometrai nuo Baltijos jūros pakrantės Vokietijoje, jūros dugne, maždaug 21 metro gylyje, slypi tūkstančių metų senumo istorinis paminklas – akmeninė siena.

Prekybos žmonėmis aukas Lietuvoje reikia aktyviau informuoti apie jų teises, joms turi būti užtikrinama nemokama teisinė pagalba ir atitinkamos kompensacijos, nurodoma Kovos su prekyba žmonėmis ekspertų grupės (GRETA) vertinimo ataskaitoje. Joje nurodoma, kad Lietuva, visų pirma, yra prekybos žmonėmis aukų kilmės šalis, tačiau pastaraisiais metais ji vertinama ir kaip valstybė, kurioje galiausiai atsiduria šio nusikaltimo aukos.

Nekasdienis 50-metės pumpėniškės pomėgis. Moteris pavasarį pasitinka meistraudama namukus sugrįžtantiems paukščiams. Jos rankų darbo inkilai ne bet kokie, padailinti, kad medyje atrodytų nenuobodžiai. Pumpėniškė juokauja, kad gyvenimo draugas jau įprato, kai parduotuvėje ji suka ne į suknelių, o varžtelių skyrių. Namo rūsyje pumpėniškė pasitikdama pavasarį meistrauja – gamina inkilus. Moteris puikiai įvaldžiusi profesionalius įrankius. Sako, su jais lengviau darbuotis.

Bažnyčia turi aiškią nuomonę apie abortus, tai – nuodėmė. O žmogaus teisių gynėjai pabrėžia, kad dėl stipriai katalikiškos visuomenės viešoje erdvėje girdime tik atgailaujančias moteris. Tos, kurioms toks sprendimas pagerino gyvenimą – nutildytos. Nutildytos istorijos Abortas – itin nepatogi tema. O blogiausia, sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė, kad ji labai retai aptariama. „Tų istorijų mes nežinom, negirdim“, – įsitikinusi ji.

Lenkijos ūkininkams blokada Lietuvos ir Lenkijos pasienyje kelia klausimų ir dėl Lietuvos nacionalinio saugumo, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Didžiausias mūsų susirūpinimas yra tai, kad tiek blokada Ukrainos ir Lenkijos pasienyje, tiek ir blokada Suvalkų koridoriuje iš esmės tiesiogiai siejasi su nacionaliniu saugumu“, – penktadienį LRT laidai „Dienos tema“ sakė ministras.

Reaguodamas į Lietuvos kariuomenės raminimus, kad „karo šiandieną nebus“, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis akcentuoja, kad svarbiausia atsakyti į klausimą, kaip šalis ruošiasi galimai grėsmei ateityje. „Turbūt apie poryt ir yra pagrindiniai klausimai, kuriuos ir aš keliu. Kad atsispiriant nuo situacijos Ukrainos fronte, kurios jau pusę metų, ko gero, negalima pavadinti gerėjančia ar bent jau stabilia, yra nepalanki Ukrainai. Ir tas nepalankumas yra ne dėl ukrainiečių kaltės.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad kilus ginčams dėl diplomatinių paskyrimų, jis dėjo maksimalias pastangas išspręsti susiklosčiusią situaciją ir prezidentui Gitanui Nausėdai pateikė bent 10 kandidatų užimti ambasadoriaus Lenkijoje poziciją. „Dabar turbūt pamesčiau net skaičių, kiek įvairių kandidatų, siekiant išeiti iš situacijos, esu pateikęs prezidentui. Daugiau nei 10“, – penktadienį LRT televizijai sakė G. Landsbergis.

Per pastaruosius metus įvykus kelioms didelio masto dingusių žmonių paieškoms bei dažnai socialinėje erdvėje matant gyventojų pagalbos šaukimąsi dėl be žinios dingusių artimųjų, gali atrodyti, kad tokių atvejų – vis daugiau. Nors neretai paieškų rezultatai būna teigiami, tačiau netrūksta situacijų, kai žmonės būna įviliojami į prekybą žmonėmis, būna išvežti ir įkalinti arba tiesiog savo noru pradangina save ir niekada nebepasirodo artimiesiems.

Šalies vadovo posto siekianti premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad daugiau panašumų turi su Laisvės partijos kandidatu Dainiumi Žalimu nei su dabartiniu prezidentu Gitanu Nausėda. Visgi, pasak I. Šimonytės, prezidentiniai rinkimai D. Žalimui yra tik galimybė pasirodyti prieš Europos Parlamento (EP) rinkimus. „Požiūriu į daugelį klausimų aš tikrai turiu daugiau panašumo su juo (D. Žalimu – ELTA) nei kada nors turėjau su Gitanu Nausėda.

Gavęs dovanų kuponą 4-ioms gitaros pamokoms, nusprendė pradėti groti. Atsisakęs tęsti pamokas, ne tik buvo informuotas, kad privalo susimokėti 120 eurų už bendrovės suplanuotas pamokas, bet pasipylė ir grasinimų lavina.

Po pusantrų metų tylos aplinkos ministras Simonas Gentvilas pristatė taisykles, kaip naujuose namuose turės būti įrengiamos priedangos. Pasak ministerijos, priedangos privalomai turės būti įrengtos daugiaaukščiuose verslo centruose, gyvenamuose daugiabučiuose, kad žmonės kilus nelaimei galėtų pasislėpti nuo oro pavojaus. Dalis vilniečių net nežinojo, kad jų požeminiai garažai civilinės saugos specialistų buvo pažymėti kaip priedangos.

Vieną gyventoją nustebino darželyje pamatytas vaizdas – Ignalinos atominė elektrinė platina darbo skelbimus, skatinančius darbintis įmonėje. Su portalu tv3.lt susisiekusi skaitytoja klausė, ar įstatymai nedraudžia tokių darbo skelbimų kabinti darželiuose. Savo ruožtu Ignalinos elektrinė teigia, kad Valstybinės darbo inspekcijos teigimu, įstatymai nenumato, kokiose vietose draudžiama kabinti darbo skelbimus.

Pildosi didžiausias Vladimiro Putino košmaras: tūkstančiai rusų atėjo atsisveikinti su opozicionieriumi Aleksejumi Navalnu, omonininkų pašonėje žmonės skanduoja „Putinas – žudikas ir karui – ne“. Lenkijos ūkininkų akcija Lietuvos pasienyje – žemdirbiai protestuoja dėl pigių grūdų iš Ukrainos ir įtaria, kad Lietuvoje vyksta machinacijos. Ūkininkai žada protestuoti visą savaitę, o pareigūnai perspėja dėl kelionių Lenkiją.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad prie Lietuvos pasienio blokadą surengusių Lenkijos ūkininkų tikėjimas, kad ukrainietiški grūdai nelegaliai grįžta į šalį, yra neparemtas realybe. Anot jos, jeigu ukrainietiški grūdai būtų nelegaliai įvežami į Lenkiją, jie „nusėstų“ tranzito metu, o ne būtų grąžinami iš Lietuvos.   „Man įdomesnis klausimas yra, kiek tai truks. Nes aš teigiu, kad problema yra išsigalvota.

Praėjusią savaitę daug kas, tarp jų krašto apsaugos ministras, kritikavo atsargos generolo leitenanto Beno Hodgeso mintis apie tai, kad Lietuva turėtų būti pasirengusi kariauti 2 savaites su tais pajėgumais, kurie yra Lietuvoje.   Apie tai Edmundas Jakilaitis kalbėjo ir su mūsų šalies premjere Ingrida Šimonyte laidoje „Dėmesio centre +“.  Kalbant apie Lenkiją. Hodgeso teiginyje praslydo viena labai svarbi mintis.

Reaguodama į galimas grėsmes ir provokacijas iš Baltarusijos, Lietuva uždaro dar 2 pasienio punktus su Baltarusija. Iš šešių punktų du buvo uždaryti pernai vasarą, o nuo kovo mėnesio užsidaro dar du – Lavoriškių ir Raigardo. Vidaus reikalų ministrė sako, kad toks sprendimas priimtas dėl saugumo, kontrabandos ir sankcionuotų prekių vežimo. Bet neviešai politikai kalba, kad to reikia, nes į Lietuvą plūstančių baltarusių srautas jau kelia galvos skausmą mūsų tarnyboms.

Trečias kartas nemelavo – prezidentas Nausėda ir užsienio reikalų ministras Landsbergis galiausiai susitarė dėl 14-os ambasadorių skyrimo. Tiesa, jokių pavardžių ministras neatskleidžia, o prezidentūra susitikimo apskritai nekomentuoja. Politologai svarsto – kol neišgirdome pavardžių, klausimą vadinti visiškai išspręstu dar anksti.

Jūra kėsinasi į Kuršių Neriją. Pakilęs vanduo pasiglemžė kone 30 metrų paplūdimio, išplovė kopas, nusinešė šimtus tonų smėlio ir atidengė seniai visų pamirštus takus. Neringos valdžiai ir nacionalinio parko specialistams gamtos pokštai jau nebejuokingi, tad jie vis garsiau kalba apie paplūdimių pildymus smėliu kaip Palangoje. O tam prireiks milžiniškų lėšų, kurių kurorto biudžetas neturi.

Į kavos pagėrimą su prezidentu Nausėda parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius nusprendė prasibrauti per užpakalines duris – išgirdęs, kad Prezidentas savo rėmėjams už parašą siūlo sudalyvauti loterijoje Raskevičius leidosi į laimingo parašo medžioklę ir sako laimės paukštę pagavęs. Parėmė Nausėdą 15 tūkstantuoju. Apie tai išgirdęs Prezidentas ėmė abejoti ir neskuba Raskevičiui žadėti pasimatymo prie kavos – žada dar tikrinti parlamentaro parašo autentiškumą.

Vien piniginę baudą gavęs šimtatūkstantinius kyšius Kaune ėmęs buvęs savivaldybės valdininkas Vilius Šiliauskas nuo kalėjimo neišsisuks. Apeliacinis teismas jį nusiuntė už grotų trejiems metams ir 4 mėnesiams. Teismo neįtikino Šiliausko gailestis. Bus konfiskuotas ir ketvirtis milijono eurų kyšio, kurį jis paėmė iš „Autokaustos“ vadovo ir slapstė stiklainiuose.

Buvęs Centro poliklinikos vadovas Zdislavas Skvarciany iš darbo buvo atleistas neteisėtai, jam už priverstinę pravaikštą turės būti sumokėta 61 tūkstančiai 398 eurų, penktadienį paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismas. Tačiau Z. Skvarciany nebus grąžinamas atgal į pareigas. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra negalutinis ir gali būti skundžiamas. Z. Skvarciany prašė grąžinti jį atgal į pareigas ir priteisti jam 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Apie vieną iš sunkiausių virusinių infekcinių ligų – erkinį encefalitą – visuomenėje kalbama dažnai ir daug, o poreikis tai daryti neblėsta, kadangi sergamumas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Pavojus užsikrėsti šia liga išlieka beveik visus metus, o didžiausią piką sergamumas pasiekia, kai šiltuoju metų laiku žmonės renkasi laisvalaikį leisti gamtoje, kur gausu ligą platinančių erkių.

Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, turintys Laisvės gynėjo Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūno teisinį statusą, kritikuoja krašto apsaugos sistemos vadovų sprendimus. Pasak jų, didelį susirūpinimą kelia tai, kad tiek Lietuvos kariuomenės, tiek Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybė ignoruoja NATO ekspertų siūlymus ir gynybos prioritetus.

Kandidatai į prezidentus jau renka parašus, dalis jų jau surinko. Jų reikia surinkti mažiausiai 20 tūkstančių, kad galima būtų tęsti kovą dėl šalies vadovo posto.

Nepasiekę susitarimo su premjeru Donaldu Tusku, Lenkijos ūkininkai nuo penktadienio pradeda iš dalies blokuoti kelią Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. Protesto organizatorius Karolis Pieczynskis tikino, kad Lenkijos protestuotojai tikrins, kas vilkikais vežama per Lietuvos-Lenkijos sieną. Kaip teigia Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas, konkrečių duomenų, kad už ūkininkų protestų slypėtų Rusija, nėra, nors akcija gali būti išnaudota propagandai.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VTAĮT) skelbia, kad praėjusią savaitę į Rusiją iš Lietuvos be tėvo žinios išvežti mažamečiai vaikai yra ne pirmas, juolab, ne vienintelis toks atvejis šiemet. Pasak VTAĮT atstovės Alinos Žilinaitės, per pirmus du šių metų mėnesius tarnyba iš viso sulaukė trijų kreipimųsi dėl keturių į Rusiją be vieno iš tėvų žinios išvežtų vaikų. Kol kas dokumentai pastarosios šalies tarnyboms buvo išsiųsti tik dėl vieno atvejo, praneša tarnyba.