Aktualijos

Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, apsilankę Vilniaus poliklinikose, taip jomis pasibaisėjo, kad paliko jas likimo valiai. Iš pradžių buvo nuspręsta pasitelkti ekspertus, kurie patartų, kaip išvaikyti eiles, kaip panaikinti nelegalias priemokas. Tačiau seimūnai nusprendė nebesitepti rankų. Suaktyvėjimo kaip nebūta „Po to išvažiuojamojo posėdžio nieko daugiau ir nebuvo padaryta. Kiekvienas sau susirašėme negeroves, kurias pamatėme poliklinikose.

Ši byla išskirta iš teisme ketvirtadienį jau pradėtos nagrinėti bemaž pusę milijono litų pradanginusios buvusios Seimo kasininkės Reginos Petkelienės ir buvusios Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterės Olgos Goluskaitės bylos. Įtarimai šioje byloje kol kas yra pareikšti tik D. Petrauskienei ir D. Špakauskienei. Neatmetama, kad įtariamųjų gali būti ir daugiau. Pirmiausia užsimenama apie tuos Seimo pareigūnus, kurie privalėjo pastebėti didelį grynųjų pinigų trūkumą.

Lietuva neblokuoja siūlymo Europos Sąjungoje (ES) dar kartą įvesti vizų draudimą Baltarusijos valdžios atstovams. Vizų apribojimas turi būti taikomas tik tikslinei Baltarusijos piliečių grupei, teigia prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas. „Lietuva neblokuoja jokių sankcijų dabar, kai jos yra svarstomos ES institucijose.

Sausio 16-osios antrąsias metines taikiame mitinge Vilniuje ruošęsi paminėti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovai paskutinę minutę stabtelėjo. Negavę leidimo rengti mitingo prie Seimo rūmų, jie iš pradžių planavo surengti piketą, bet vėliau atsisakė ir to.

Ūkio ministras Dainius Kreivys penktadienį išplatintame pranešime teigia neturįs turto už 170 milijonų litų.Taip jis sureagavo į žiniasklaidoje skelbiamą informaciją. Pranešime ministras pabrėžia, jog deklaruoja savoturtą bei viešuosius ir privačiuosius interesus, kaip tai numato šalies įstatymai. „Bet kokios kalbos apie mano turto tariamas vertes yra laužtos iš piršto. Pildau deklaracijas, kaip tai numato įstatymas ir tai darysiu ateityje.

Pakeisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pavaldumą trukdo įstatymų spragos, pareiškė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. Pasak jo, Vidaus reikalų ministerijoje dėl FNTT pavaldumo diskusijos nevyksta, tuo tarpu ar kas nors daroma kitose institucijose, R. Palaitis teigė neturįs žinių. „Norint pakeisti FNTT pavaldumą, reikia keisti įstatymą. Vadinasi, galutinis sprendimas turės būti Seime.

Abejingumu kai kurioms byloms garsėję prokurorai trečius metus savo iniciatyva nerimsta dėl politikierių apsižodžiavimo tribūnose. Klausėsi mišių ir dainų Pasak profesionalaus politiko ir revoliucionieriaus, Vieningojo lietuvių nacionaldarbininkų sąjūdžio (VLNDS) vado, 28 metų šiauliečio Mindaugo Murzos, bendraminčių vadinamo Mindaugu Gervaldu, nedidelis žodžių mūšis įvyko 2008-ųjų vasarą.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis prognozuoja, kad jau šiais metais apie 1 mln. gyventojų turės asmens tapatybės korteles ir dėl to artimiausiu metu bus galima pradėti įgyvendinti elektroninį balsavimą. Pirmąją šių metų savaitę, palyginti su tuo pat metu 2009-aisiais, asmens tapatybės kortelių išėmimas padidėjo 45 proc. Šiuo metu asmens tapatybės korteles su elektroniniu parašu turi apie pusę milijono piliečių.

Pirmadienį Krašto apsaugos savanorių pajėgos minės 20-ąsias įkūrimo metines. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, įvyks iškilminga Savanorių pajėgų vėliavų būrių rikiuotė. Dalyvauti renginyje kviečiami valstybės vadovai, Seimo nariai, Lietuvos kariuomenės vadovybė, visuomeninių ir pilietinių organizacijų bei asociacijų atstovai bei kiti garbingi svečiai. Minėjimas prasidės šv. Mišiomis Lietuvos kariuomenės pagrindinėje Šv. Ignoto bažnyčioje.

Lietuvoje surengta neformali Europos ir Šiaurės Amerikos užsienio ir saugumo politikos strategų diskusija. Politikų, politologų, diplomatų ir analitikų susitikimas penktadienį ir šeštadienį vyksta Trakuose. Jame bus analizuojama Europos Sąjungos (ES) ir NATO veikla, Rytų ir Vakarų santykiai bei pagrindiniai strateginiai iššūkiai, kuriuos euroatlantinei bendruomenei teks spręsti 2011 metais.

Praėjusių metų antrąjį ketvirtį prasidėjęs BVP augimas rodo nuosmukio pabaigą ir naujo ekonominio ciklo pradžią, tačiau auganti infliacija gali pakišti koją euro prisijungimui prie euro zonos 2014 m., skelbia bankas „Swedbank“. „2012 m. Mastrichto kriterijų patenkinti gali būti sudėtinga. Ne dėl to, kad kainos augs labai smarkiai, bet dėl to, kad pats Mastrichto kriterijus bus žemame lygyje. Tikėtina, kad 2012 m. bus bent trys euro zonos narės, kuriose infliacija bus apie 0 proc.

Ūkio ministerija į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą grąžino virš 1,77 mln. litų 2010 m. sutaupytų ir nepanaudotų valdymui skirtų lėšų. „Sunkmečio sąlygomis visi turi taupyti ir nepanaudotas lėšas grąžinti į valstybės biudžetą“, – sakė ūkio ministras Dainius Kreivys. Dalį sutaupytos sumos – apie 0,7 mln. litų – sudaro Ūkio ministerijos lėšos, skirtos darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo mokesčiams. Taip pat buvo sutaupyta pinigų perkant prekes ir paslaugas.

Artėjant savivaldos rinkimams partijos bando atsukti visuomenei gražiai nupudruotą veidą. Kas vyksta už uždarų durų, žmonėms nedemonstruojama. Tačiau liberalams nepavyko nuslėpti, kokiais nešvariais metodais partijos nariai kaunasi dėl vietos eilėje prie valdžios. Jauna liberalų partijos narė Karolina Aleksandra Lukaševičiūtė apkaltino savo labiau patyrusį kolegą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narį, verslininką Vidmantą Martikonį uzurpavus sostinės liberalų skyrių.

Sunkiose derybose darbdavių ir profsąjungų atstovai preliminariai susitarė nuo liepos 1 d. minimalią algą didinti nuo 800 iki 900 litų, o neapmokestinamųjų pajamų dydį nuo 470 iki 530 litų ir laukia Vyriausybės pozicijos, rašo „Verslo žinios“. Jei siūlymui pritars ir ministerijų atstovai, minimali mėnesinė alga (MMA) turėtų didėti nuo liepos 1 d. Skaičiuojama, kad dirbantys už MMA į rankas turėtų gauti vidutiniškai 100 litų daugiau, o valstybės biudžetui tai neturėtų didesnės įtakos, kadangi t...

Ar ūkio ministras Dainius Kreivys – verslo genijus, kuriam pavyko pralobti per itin trumpą laiką? Pats politikas ketvirtadienį apie galimą savo praturtėjimą kalbėtis atsisakė. Šią savaitę viešai paskelbta, kad ūkio ministras ir jo šeima esą valdo turto už 170 mln. litų. Dar prieš keletą metų D. Kreivys tegalėjo pasigirti maždaug 5,4 mln. litų turtu. Negana to, tapęs ministru, jis skubiai pardavė dalį turėtų bendrovių akcijų. Ir vėl keistas sutapimas – vėliau jos bankrutavo.

Lietuva – šalis, įgijusi gynybos planus, bet to pakankamai neįvertinanti arba bent jau to neparodanti, kaip ir poreikio skirti užtektinai dėmesio savo pačios saugumui, priekaištaujanti partnerėms dėl solidarumo išdavystės, bet pati kitoje situacijoje besielgianti ne ką geriau, turinti potencialą ir kartu bėdų dėl korupcijos, iki šiol neužtikrintos energetinės nepriklausomybės.

Šiandien vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis gyrėsi, kaip efektyviai pavyko užbaigti apskričių reformą ir kiek milijonų dėl to valstybė sutaupys. Tačiau biurokratų skaičius apskritims išnykus beveik nesumažėjo, kai kuriems padidėjo net atlyginimai, tad ir finansinė jų išlaikymo našta mokesčių mokėtojams liks. Sutaupys katino ašaras 2009 m. apskričių viršininkų įsteigtoms įstaigoms ir vykdomoms programoms finansuoti buvo skirta beveik 712 mln. litų.

Lietuva oficialiai perėmė pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). Austrijos sostinėje Vienoje surengtoje ceremonijoje Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis sako, kad dabar svarbu užkirsti kelią naujiems konfliktams, praneša LTV „Šiandien“. Lietuva metus pirmininkaus organizacijoje, kuri Šaltojo karo laikais buvo įkurta jo ledams tirpdyti, kaip tiltas tarp Rytų ir Vakarų.

Rusijos atstovas prie ESBO kritikavo mėginimus „primesti vienašališką istorinių įvykių supratimą“ tarptautinėse organizacijose. Anvaras Azimovas tai pareiškė ESBO Nuolatinės tarybos specialiajame posėdyje po to, kai naujasis ESBO pirmininkas, Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis priminė tragiškų Sausio 13-osios įvykių Vilniuje metines ir pasiūlė pagerbti aukų atminimą tylos minute.

ESBO pirmininkas, Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis neatmeta Europos Sąjungos šalių sankcijų Baltarusijai tikimybės. Negana to, šių sankcijų taikymas, anot jo, gali būti neišvengiamas. Lietuvos URM vadovas tai pareiškė ketvirtadienį per spaudos konferenciją Vienoje. „Kol kas baltarusiai turi laiko apsigalvoti ir žengti atitinkamus žingsnius, - sakė ministras.

Tuniso teritorijoje vykstant masiniams susidūrimams, šalies sostinėje nuo sausio 13 dienos paskelbus komendanto valandą, uždarius dalį kelių, Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) Lietuvos piliečius prašo rimtai apsvarstyti kelionės į šią šalį būtinumą. Taip pat patariama nevykti į Sacharos regionus piečiau Es Sabria, El Borma kryptimi ir vengti pasienio su Alžyru.

Popiežius Benediktas XVI perdavė žinią lietuvių tautai, mininčiai Sausio 13-osios agresijos metines. Šventasis Tėvas per savo sekretorių atsiuntė žinią Vilniaus arkivyskupui metropolitui kardinolui Audriui Juozui Bačkiui, ji perskaityta iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seime.

Prieš dvidešimt metų, 1991 metų sausį, prie parlamento ir kitų svarbių objektų liepsnojo laužai, budėjo daugelio miestų, miestelių ir kaimų praktiškai tik ryžtu išsaugoti laisvės ir nepriklausomybės siekį apsiginklavę Lietuvos gyventojai. Tarp jų buvo ir šiaulietis Algimantas Končius, Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos savanoris, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio narys, palikęs namuose kelių mėnesių dukrelę.

Pasekmių viešajam saugumui gali turėti ne visuomenės noras rengti protestus, o politikų sprendimai neleisti to daryti. Tokios nuomonės laikosi vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, praneša ministerija. „Demokratinėje valstybėje turi būti užtikrinta visuomenės teisė išsakyti savo nuomonę dėl kiekvieno valdžios sprendimo ar susidariusios situacijos.

Lietuvių kilmės JAV senatorius Richardas J. Durbinas, apsilankęs iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime, pažymėjo, jog Jungtinės Valstijos visada palaikė ir palaikys Lietuvos laisvės siekį, kadangi visos šalys, didelės ir mažos, turi teisę būti laisvos, ir JAV niekada nepateisins to, kad didžioji valstybė galėtų dominuoti arba palaikyti kitą mažesnę valstybę savo šešėlyje.

Jei Lietuva nebūtų Europos Sąjungos narė, tankai galėtų atvažiuoti ir šiandien, mano Rusijos interneto portalo „Kavkazskij uzel“ žurnalistas Dmitrijus Florinas. Dmitrijus Florinas sako, kad neapykanta kaimynams madinga Rusijoje. Asmeninio albumo nuotr. – Kokia dabar žodžio laisvė Rusijoje? Kokia ji praėjus 20 metų po sovietų režimo žlugimo, kokios tendencijos? – Žodžio laisvė Rusijoje šiandien stipriai skiriasi regioniniu pagrindu.

Ketvirtadienį Seimas iškilmingai paminėjo Laisvės gynėjų dienos 20-metį. Kreipdamasi į Sausio 13-osios įvykių dalyvius, žuvusiųjų artimuosius, Seimo narius ir visus Lietuvos žmones Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė linkėjo visiems vienybės ir tikėjimo. Seime Kovo 11-osios salėje vykusio iškilmingo minėjimo „Mūšis už Tautų laisvę“ dalyvius pasveikino Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

Pats pirmasis išrinktas vadovauti atkurtajai patriotinei sukarintai tarpukariu gimusiai organizacijai – Lietuvos šaulių sąjungai – kaunietis Gediminas Jankus teigia, kad kiekvieno 1991 m. tragiškojo sausio įvykių dalyvio pareiga kalbėti apie tai, kas buvo. Ir tie teisingi liudijimai turi tapti istorija. Nors kai kurie gėdingi to meto antiherojai vis mėgina ją perrašyti, bandydami klastoti faktus bei spekuliuoti melu.

Artėjant savivaldos rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje su Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovais aptarti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės klausimai.

Minint Laisvės gynėjų dienos 20-metį Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė reiškia įsitikinimą, kad kaltieji tikrai bus nubausti. „Pagerbdami žuvusiųjų atminimą tikime, kad kaltieji tikrai bus nubausti. Tuo nevalia abejoti. Laikas tarnaus tiesai ir teisingumui. Nusikaltimams prieš žmogiškumą ir tautos laisvę senaties nėra“, – sakė Lietuvos prezidentė Seime vykstančiame iškilmingame minėjime. Šalies vadovė pakvietė kurti tokią Lietuvą, už kurią kovojome Sausio 13-ąją.

Lietuvos diplomatai Rusijoje sausio 12 dieną apsilankė vietoje, kur pastatytas paminklas, skirtas KGB darbuotojams pagerbti, ir patvirtino žiniasklaidoje apie jį pasirodžiusią informaciją. Lietuvos užsienio reikalų ministerija per Lietuvos ambasadą Rusijoje išreiškė protestą ir perdavė atitinkamą notą Rusijos užsienio reikalų ministerijai. Lietuvos diplomatai išsiaiškino, kad paminklas buvo pastatytas dar 2007 metais. Lietuvos institucijoms anksčiau ši informacija nebuvo žinoma.

Visuomenininkai neabejoja, kad jeigu šiandien Lietuvoje pasikartotų 1991 metų sausio 13-osios įvykiai, žmonės pamirštų nepasitenkinimą dėl sumažintų algų ar pensijų, vėl susivienytų ir stotų ginti vienos iš brangiausių nematerialių vertybių – savo šalies. Nors kai kurie lrt.lt pašnekovai pastebi, kad šiandien patriotiškai nusiteikusiųjų būtų mažiau nei anuomet, prie Televizijos bokšto ir Seimo gynėjų, anot jų, vis tiek netrūktų.

Tą naktį tauta nemiegojo. Vieni budėjo prie Parlamento, televizijos, kur šiltais kūnais formavo „barikadas“, kiti budėjo namie, pasirengę, jeigu reikės, šokti į pagalbą. Nesuspėjo. Net buvę šalia. Žaibu aplėkė žinia apie aukas. Jų buvo trylika, žuvusių po tankais ar nuo šūvių. Likusiems gyviems gynėjams toji žinia lyg kulka pataikė tiesiai į širdį, likusiems prie radijo, transliuojančio nakties tragedijos aidus, graužte graužėsi iki skausmo lyg tikra skeveldra. Į širdį ir į atmintį.

Nuo tada, kai lemtingąją Sausio 13-ąją beginkliai žmonės stojo prieš sovietų tankus ir automatus, prabėgo lygiai 20 metų. Tuomet dėl savo ir savo šalies laisvės daugelis buvo pasiryžę paaukoti gyvybes. O kaip būtų šiandien? Jonui Bezarui ėjo 33-eji. Iš Raudėnų (Šiaulių raj.) į Vilnių apginti Lietuvos laisvės 1991 metų sausio 12-ąją važiavo aštuoniese. Į Joną kelis kartus prie televizijos bokšto kruvinąją sausio 13-osios naktį buvo nutaikytas tanko vamzdis.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė kviečia Lietuvos žmones Sausio 13-osios rytą uždegti žvakutes žuvusiųjų už Laisvę atminimui pagerbti. Ketvirtadienį, sausio 13-ąją, 8 val. ryto žvakutės nušvies ir visus Seimo langus. „Minime sovietų agresijos ir kovos už laisvą Lietuvą dvidešimtmetį.

1988-1991 metais į atgimstančias Lietuvos kovas už Nepriklausomybę nuo pat pradžių aktyviai įsitraukė kelininkai. Lygiai prieš dvidešimt metų – 1991-ųjų sausio 13-ąją – prie Seimo pradėjo dygti barikados. Iš jų ir iš žmonių gyvatvorės išdygusi siena okupantams, kaip vėliau paaiškėjo, buvo neįveikiama. Barikadų atsiradimas didelei daliai Nepriklausomybę atkūrusios tautos ir šiandien yra paslaptis, kuri kiek atskleista tik pastaraisiais metais.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje nusprendė įsteigti kultūros atašė pareigybę diplomatinėje atstovybėje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nutarimas įsteigti Lietuvos kultūros atašė pareigybę JAV įsigalioja nuo šių metų vasario 1 dienos.

„Tėvas niekada nebuvo nusivylęs Lietuva! Niekada!" – įsitikinęs kompozitorius ir dainininkas Jonas Sakalauskas. Per šiandien Vilniaus televizijos bokšto tunelyje vyksiančius renginius jis pristatys savo kūrinį „Noctis“, taip pagerbdamas neseniai po sunkios ligos išėjusio anapus tėvo laisvės gynėjo Antano Sakalausko atminimą.

Sausio 13-osios perversmininkų bylą tyręs prokuroras Kęstutis Betingis „Balsas.lt savaitei“ atskleidė nežinomus tragiškų įvykių užkulisius. Kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių dvidešimtmečio išvakarėse viename populiariausių Vilniaus knygynų tarp daugybės mažiau pasiekiamų leidinių aptikau giliai užkištą vieno svarbiausių kaltinamųjų istorinėje byloje Juozo Kuolelio prisiminimų knygą „Pro kalėjimo grotas“. „Spaudos rūmai turėjo degti, tai buvo vienas iš planų – organizuoti gaisrą, jį nufilmuoti...

Lietuvos diplomatai Rusijoje sausio 12 dieną apsilankė vietoje, kur pastatytas paminklas, skirtas KGB darbuotojams pagerbti, ir patvirtino žiniasklaidoje apie jį pasirodžiusią informaciją. Lietuvos užsienio reikalų ministerija per Lietuvos ambasadą Rusijoje išreiškė protestą ir perdavė atitinkamą notą Rusijos užsienio reikalų ministerijai. Lietuvos diplomatai išsiaiškino, kad paminklas buvo pastatytas dar 2007 metais. Lietuvos institucijoms anksčiau ši informacija nebuvo žinoma.

Visai neseniai į Lietuvai labai svarbių metinių iškilmes būtų važiavęs Lenkijos prezidentas. Net į ne tokias reikšmingas šventes į Vilnių vykdavo Bronislavo Komorowskio pirmtakai. Dabar, iš visko sprendžiant, mūsų šaliai nepaprastai svarbiame renginyje Lietuvos sostinėje atstovaus Seimo pirmininko pavaduotoja, rašo trečiadienio numeryje Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita„ apžvalgininkas Jerzy Haszczynskis. Pasak jo, tai atrodo kaip bausmė Lietuvai už blogą elgesį su lenkų mažuma.

Praėjusių metų vasario mėnesį Ministrui Pirmininkui viešint JAV, įtakingas JAV senatorius, Senato daugumos (demokratų) lyderio pavaduotojas Richardas J. Durbinas mielai priėmė Andriaus Kubiliaus kvietimą atvykti į Lietuvą. Tuomet lietuvių kilmės senatorius premjerui nuotaikingai sakė, kad jeigu bus pavaišintas plokštainiu, tai būtinai atvyks į Lietuvą.

Nuo vasario 1 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko komandoje keičiasi dvi viceministrės – Audronė Morkūnienė ir Skirma Kondratas. A. Morkūnienę pakeis Audrius Bitinas, socialinių mokslų daktaras, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto darbo teisės ir socialinės saugos katedros docentas, šiuo metu esantis ir „Sodros„ tarybos nariu.

Vyriausybė neskuba svarstyti rentos skyrimo Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlei Kristinai klausimo. Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, netikslinga šiuo metu Ministrų Kabinetui būtų priimti kokį nors sprendimą prieš Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą. Dar prieš Naujuosius metus socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas žadėjo, kad dėl rentos skyrimo K. Brazauskienei Vyriausybė apsispręs iš karto po švenčių, klausimas bus prioritetinis Vyriausybės darbotvarkėje.

Į misiją Afganistane išlydėta Lietuvos kariuomenės Nacionalinės paramos elemento penktoji pamaina (NPE-5). Išlydėtuvių ceremonija trečiadienį vyko Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose. Pamainos vadui pulkininkui leitenantui Sauliui Rožėnui buvo perduota Lietuvos valstybinė vėliava, į misiją išvykstančius karius palaimino Karinių oro pajėgų kapelionas majoras Virginijus Veilentas. Po ceremonijos kariai išskrido į misijos vietą.

Laisvės gynėjų dieną, sausio 13–ąją, dėl pasak jų, paminamų demokratinių vertybių prie Seimo rūmų piketuos medikų atstovai. Be specialaus leidimo susirinkti į protestą gali devyni asmenys. Būtent tiek baltais chalatais vilkinčių Lietuvos medikų profesinės sąjungos narių ketina sustoti prie Parlamento rūmų ketvirtadienį tuo metu, kai bus iškilmingai pakeliama Valstybės vėliava.

„Didžioji dauguma labai daug ko nežino. Labai daug klaustukų nežino, labai daug faktų nežino,“ – trečiadienį spaudos konferencijoje tvirtino Socialistinio liaudies fronto lyderis Algirdas Paleckis. Jis sakė dar nesąs pasiruošęs paviešinti svarbių liudininkų pavardes. Kalbėdamas apie šaltinius, kur tie faktai, neva, yra skelbiami, jis vėl minėjo Vytauto Petkevičiaus, Juozo Kuolelio knygas, rusakalbę spaudą ir liūdėjo, kad žmonės mažai skaito, nes neturi spaudai pinigų.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė kviečia Lietuvos žmones Sausio 13–osios rytą uždegti žvakutes žuvusiųjų už Laisvę atminimui pagerbti. Ketvirtadienį, sausio 13–ąją, 8 val. ryto žvakutės nušvies ir visus Seimo langus. „Minime sovietų agresijos ir kovos už laisvą Lietuvą dvidešimtmetį.

Artėjant 20-osioms Laisvės gynėjų dienos – Sausio 13-osios – metinėms, galima atsigręžti į dabartinius 20-mečius, nepriklausomybės vaikus, užaugintus jau išsikovojus laisvę. Daugelis jų netrykšta patriotizmu taip, kaip prieš 20 metų jų tėvai, ir, jei rytoj reikėtų eiti dar kartą ginti šalies nepriklausomybės, dalis jaunuolių abejotų, ar verta tą daryti.