„Didžioji dauguma labai daug ko nežino. Labai daug klaustukų nežino, labai daug faktų nežino,“ – trečiadienį spaudos konferencijoje tvirtino Socialistinio liaudies fronto lyderis Algirdas Paleckis. Jis sakė dar nesąs pasiruošęs paviešinti svarbių liudininkų pavardes.
Kalbėdamas apie šaltinius, kur tie faktai, neva, yra skelbiami, jis vėl minėjo Vytauto Petkevičiaus, Juozo Kuolelio knygas, rusakalbę spaudą ir liūdėjo, kad žmonės mažai skaito, nes neturi spaudai pinigų.
A. Paleckis kėlė klausimą, kodėl Latvijoje buvo tik penkios, Estijoje nebuvo visai, o Lietuvoje esą per daug aukų. Jų, anot A. Paleckio buvo galima išvengti, o Sovietų Sąjunga būtų pati sugriuvusi. „Lietuvoje kai kurie šachmatininkai skaičiavo kitaip,“ – teigė jis.
Taip pat frontininkas citavo R. Ozolo knygą, kurioje pastarasis kaltina cinizmu tuometinį AT pirmininką Vytautą Landsbergį, kuris, neva, kvietė žmones tik tam, kad „paveiktų amerikonus“.
„Yra liudininkai, kurie matė nuo stogų trasuojančiomis kulkomis šaudančius žmones. Ir jie matė, kad nuo tų trasuojančių kulkų susmukdavo žmones,“ – teigė jis. Jis citavo atskirus Sausio 13–osios bylos nutarties fragmentus, neįvardintus liudytojus, tvirtinusius, kad buvo šaudoma iš namų langų ir nuo stogų, išvadas, kad būta sužeidimų mažo kalibro arba senais ginklais.
Frontininkas reikalavo tirti V. Petkevičiaus ir J. Kuolelio teiginius, taip pat buvusio krašto apsaugos ministro Audriaus Butkevičiaus interviu rusiškai spaudai, kuriuos jis pats neigia. Dar A. Paleckis, kaip svarbų argumentą nurodo tai, kad nepateiktas rašytinis tuometinio SSRS lyderio Michailo Gorbačiovo įsakymas šaudyti.
Paprašytas įvardinti bent vieną konkretaus liudininko, įrodančio, kad „savi šaudo į savus“, pavardę, A. Paleckis to nepadarė. Jis tvirtino esąs ne prokuroras, nors ir užsiminė, kad jam panašias istorijas pasakojo jo partijos nariai. „Jie yra. Šimtas procentų. Klausimas – kada jie sutiks save paviešinti arba kada prokurorai privers juos pasiviešinti. Gavau leidimą paviešinti jų liudijimus, bet negavau leidimo paviešinti jų pavardžių“, – sakė jis ir tvirtino, kad tie žmonės bijo V. Landsbergio ir darbdavių.
Į klausimą – ką pats veikė tų metų Sausio 13–osios įvykių metu – A. Paleckis tvirtino politika nesidomėjęs, tad tik išėjęs iš studentų bendrabučio pasivaikščioti link parlamento.
Algirdas Paleckis pastaruoju metu ypač aktyviai įrodinėja, kad 1991 metų sausį į Televizijos bokšto gynėjus šaudė kažkokie neaiškūs lietuvių provokatoriai. Nors Sausio 13–osios įvykius yra išnagrinėję visų instancijų Lietuvos teismai, o Europos žmogaus teisių teismas yra atmetęs visų nuteistų perversmininkų skundus, A. Paleckis tvirtina, kad teismuose patvirtinta įvykių versija yra „landsbergistinė“.
A. Paleckio atžvilgiu pradėtas tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, nustatantį atsakomybę už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSSR ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą.
Trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl 1991 metais SSRS įvykdytos agresijos prieš Lietuvos Respubliką ir jos gyventojus neigimo. Pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamajame kodekse 170² str. 1 d., buvo įteiktas Lietuvos socialistinio liaudies fronto pirmininkui Algirdui Paleckiui.
