Aktualijos

Seimas, pernai gruodį atmetęs opozicijos siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl banko „Snoras“, ketvirtadienį dar kartą ketina spręsti, ar tokiai iniciatyvai pritarti. Praėjusį antradienį vieno balso persvara parlamentarai pritarė šiai iniciatyvai po pateikimo.

Rusijos valdžia neseniai vėl pakartojo, kad Baltijos šalyse pažeidžiamos rusų teisės, o nusiskundimai, kad čia vyrauja rusofobija ir neva „demonizuojama“ Rusija, skamba dažnai. Tokius teiginius mėgsta kartoti rusų politikai ir diplomatai, šefuojantys jiems patinkančių partijų suvažiavimus bei kitokius renginius. Rusofobijos termino neapibrėžia jokie tarptautiniai dokumentai, bet jis dažnai skamba iš įvairių tribūnų.

Bankrutavus „Snorui“ paaiškėjo, kad milijoninius indėlius banke laikė ne tik verslininkai, bet ir šalies ligoninės, poliklinikos, greitosios pagalbos stotys. Ligoninių turtus tirs auditas. Tačiau teisės aktų, kiek ligoninės sąskaitose gali turėti neišleistų pinigų, nėra. Tad politikai neatmeta, kad dėl tokio taupymo gali nukentėti gydytojų algos ar net pacientai, todėl ligoninėms rengiama tvarka, kiek ir kam ateityje šios galės taupyti.

Lietuvoje su oficialiu vizitu lankosi NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. Vizito metu svečias susitiks su Prezidente Dalia Grybauskaite, Seimo Pirmininke Irena Degutiene, Ministru Pirmininku Andriumi Kubiliumi, užsienio reikalų ministru Audroniumi Ažubaliu, krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene. Ketvirtadienio rytą Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos vadovą Prezidentūroje priims Prezidentė D. Grybauskaitė.

Seimo valdantieji konservatoriai ir jų kompanionai parlamentinės komisijos sukūrimą „Snoro“ banko žlugimui tirti laiko žala valstybei. Kodėl politikai atkakliai nenori sužinoti tiesos apie „Snoro“ banko žlugimą? Valstybė indėlininkams jau išmokėjo 4 mlrd.

Pamenu, kada vieną sykį man dar gyvenant Lietuvoje ir lankant vidurinę mokyklą sustreikavo troleibusų vairuotojai, atsisakę tądien dirbti. Koks tuomet buvo to streiko tikslas ir pasekmės, tikrai nebepamenu, bet atsimenu tiek, kad niekas tąsyk nepyko, jog vėlavom į mokyklą (nors tiesa sakant man, jaunai mergaitei, kažin ar tai išvis rūpėjo). Visgi Kaunas juk ne toks ir didelis, tai ir sustojus visuomeniniam transportui beveik visiems įmanoma nusigauti iki reikiamos vietos kad ir pėstute.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino antradienį išrinktą naująjį Europos Parlamento pirmininką Martiną Schulzą. „Su malonumu prisimenu mūsų sėkmingą ankstesnį bendradarbiavimą. Mane ypač džiugina Jūsų nuoširdus entuziazmas ir ketinimas aktyviai dirbti siekiant atkurti visuomenės pasitikėjimą Europos integracijos procesu. Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai 2013 metais.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė sudaryti darbo grupę neteisėtų priemokų sveikatos priežiūros įstaigose problemai spręsti. Tokį sprendimą priimti paskatino pastaruoju metu padažnėję pacientų skundai dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigose imamų neteisėtų priemokų už sveikatos priežiūros paslaugas, kurios apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

Teismui neradus nusikaltimo sudėties, politikui panaikinta kardomoji priemonė neišvykti. Pasibaigus teismo posėdžiui Socialistinės liaudies fronto lyderis įteikė valstybės kaltintojui, prokurorui Egidijui Šleiniui notą, prašydamas Sausio 13-osios byloje apklausti ne kareivį Michailą Golovatovą, o tuometinį Komunistų partijos lyderį Michailą Gorbačiovą.

Parlamentaras R. Žemaitaitis pažėrė neeilinės kritikos premjero ir jo partijos atžvilgiu. Viešėdamas Gardamo mokykloje, R. Žemaitaitis dalyvavo pilietinio ugdymo pamokoje. Kaip rašo lrytas.lt, parlamentaras premjerą A. Kubilių išvadino debilu. Be to, R. Žemaitaitis pabrėžė, kad konservatoriams reikia išspardyti užpakalius ir keptuve išdaužyti „snukius“. „Tiksliai jo kalbos neatkartosiu, bet nuskambėjo ir žodžiai „pederastas“, „lesbietė“. Seimo narius jis vadino kvailiais.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja paskyrė Jolantą Gasparavičienę, o Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėju – Marių Steponaitį. Valstybės vadovė trečiadienį pasirašė atitinkamą dekretą ir priėmė teisėjų priesaikas. „Teisėjo darbas trunka 24 valandas per dieną, 7 dienas per savaitę. Jūs turite tapti teisingumo pavyzdžiu kiekvienam žmogui. Linkiu vadovautis ne tik įstatymo raide, bet ir jo dvasia. Nepamirškite, kad įstatymai kuriami žmogui.

Branduolinės jėgainės statybos Visagine projektas juda, tačiau apie jo kryptį oficialūs asmenys kalba gana miglotai. Pernai Lietuvos Vyriausybė paskelbė baigusi itin miglotą „strateginio investuotojo“ į Visagino atominės elektrinės (VAE) atrankos projektą ir net pasirašė preliminarų susitarimą su reaktorių gamintoju. Miglų skraistę tai praskleidė ne itin daug.

Susirūpinusi dėl Jungtinių Tautų draudimo Lietuvai parduoti taršos leidimus, Socialdemokratų partijos frakcija kviečia pasiaiškinti aplinkos viceministrą Aleksandrą Spruogį. Tikimasi, kad viceministras ketvirtadienį Socialdemokratų partijos frakcijoje pateiks visą su šiuo klausimu susijusią informaciją. „Pagal tarptautinį Kioto protokolą Lietuva, kaip ir kitos šalys, turi teisę parduoti nepanaudotus apyvartinius taršos leidimus.

Kauno apygardos prokuratūros prokurorai prašė teismo piktnaudžiavimu tarnyba įtariamą Kauno vicemerą socialdemokratą Kęstutį Kriščiūną bei dviejų savivaldybės įmonių vadovus Algimantą Puidoką bei Tomą Pilvinį suimti trim mėnesiams. (Papildyta 14.00) Kauno vicemerą K. Kriščiūną leido suimti mėnesiui. (Papildyta 13.01) Teigiama, kad prie teismo rūmų atvyko medikai. (Papildyta 11.45) A. Puidokas sulaikytas iki vasario. (Papildyta 11.11) Teisėjas atsisakė skirti suėmimą T. Pilviniui.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) kartu su šalies diplomatinėmis atstovybėmis ir konsulinėmis įstaigomis pirmąjį šių metų ketvirtį ketina surengti aštuonias konsulines išvažiuojamąsias misijas.

Terorizmu įtariama klaipėdietė Eglė Kusaitė kreipėsi į Rusijos federacijos Aukščiausiąjį teismą. Ji reikalauja panaikinti Maskvos srities teismo nuosprendį, kuriuo ji ir juos tariami bendrininkai Apti ir Aišat Magmadovai pripažinti kaltais dėl neva rengto teroro akto. Vilniaus apylinkės pirmasis teismas atidėjo bylos nagrinėjimą dėl tariamo grasinimo nužudyti Generalinės prokuratūros prokurorą Justą Laucių, nes su byla nebuvo spėjęs susipažinti naujasis E. Kusaitės advokatas.

Dėl Aplinkos ministerijos aplaidumo Lietuva šiemet nesugebės parduoti net Apyvartinių taršos leidimų: tai Lietuvai gali kainuoti bent 500 mln. litų, rašo „Vakaro žinios“. Anot specialistų, dar rimčiau įstrigs daugelis aplinką tausojančių projektų, namų renovacija, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas. Kai kurie seimūnai jau įteikė ministrui reikalavimą pasiaiškinti bei rasti kaltuosius, kurie atlygintų nuostolius.

Kad gyvename keistoje ir liūdnoje visuomenėje, liudija ne tik retai besišypsantys veidai, bet ir negailestingi skaičiai. Ne vienas ir ne du, bet visas būrys faktų rodo – visuomenė rimtai serga. „Žmogaus studijų centro“ atlikta studija leidžia giliau pažvelgti į šios ligos priežastis. Lietuvos visuomenė serga. Ir po truputį miršta. Nuomonės nepiršime. Pateiksime skaičius ir lenteles, kad skaitytojas kaip tyrinėtojas galėtų pažvelgti į Lietuvos fenomeną objektyviu, nešališku žvilgsniu.

Vyriausybės rengiamą mįslingąjį C planą Seimo opozicija prilygina gaivalinei nelaimei. Visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, didesni degalų ir alkoholio akcizai bei 2 proc. didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM)... Šiuos mokesčius Vyriausybė patvirtins, jei artimiausiais mėnesiais ekonominė situacija prastės.

Jeigu Seimo rinkimai būtų vykę praėjusių metų gruodį, sėkmingiausi jie būtų buvę dviem opozicinėms partijoms – Darbo ir Socialdemokratų. Nesėkmingiausi iš dabartinių valdančiųjų – konservatoriams su krikščionimis demokratais. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gruodžio 20–30 dienomis naujienų agentūros ELTA užsakymu atliktos apklausos duomenimis, už Darbo partiją būtų balsavę 19 proc. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Lietuvoje reziduojančiais ir Lietuvai akredituotais užsienio šalių ambasadoriais aptarė Lietuvos vidaus ir užsienio politikos aktualijas. Tradiciniu tapęs susitikimas šiemet buvo jau trečiasis D. Grybauskaitės šalies vadovės kadencijoje.

Parlamentarai neeilinėje sesijoje antradienį  po pateikimo pritarė opozicijos siūlymui sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos likviduojamame banke „Snoras“ išaiškinimo.

Seimo neeilinėje sesijoje antradienį Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas informavo parlamentarus apie banko bankroto proceso eigą. ,,Kad tas pasekmes likviduotume su mažiausiais nuostoliais, būtinos bendros pastangos“, – sakė jis pabrėžęs, kad vienintelis jo atvirumo stabdys – ikiteisminis tyrimas.

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) minėjo 21–ąsias įkūrimo metines. Minėjimo renginiai antradienį Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje prasidėjo kovinės vėliavos įteikimu atkurtai rinktinei ir geriausios metų pajėgų kuopos paskelbimu. Vėliavą rinktinei ir kalaviją geriausiai karių savanorių pėstininkų kuopai įteikė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. „Mums smagu tradiciškai susirinkti ten, kur viskas prasidėjo – Nepriklausomybės aikštėje.

Seimas „palaimino“ liberalcentristų lyderio, Seimo vicepirmininko Algio Čapliko siūlymą politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių vykdomiems pirkimams netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Antradienį po pateikimo už tokį Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektą balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo 9, susilaikė 6 parlamentarai. A. Čapliko nuomone, viešiesiems pirkimams taikomi terminai yra nesuderinami su politinės kampanijos terminais.

Seimas, priėmęs naujos redakcijos Elektros energetikos įstatymą, atsisakė įstatymu apriboti elektros energetikos įmonių pelną. (Papildyta 14.55) Pelno normos atsisakymą inicijavęs Kęstutis Masiulis portalui Balsas.lt aiškino, kad tai esą paskatins konkurenciją. ,,Per kelerius artimiausius metus elektros energijos kainai tai neturės jokios įtakos, o vėliau kaina Lietuvos vartotojams turėtų mažėti.

Iš šiuo metu sostinėje esančios 21 seniūnijos ketinama palikti 5, įsikūrusias toliausiai nuo miesto centro, bei įsteigti 11 biurų, kuriuose dirbs savivaldybės departamentams atskaitingi darbuotojai, teikiantys paslaugas gyventojams. Toks seniūnijų pertvarkos planas po savaitės bus teikiamas svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai.

Kauno teisėsaugos pareigūnai kreipsis į teismą, prašydami suimti miesto vicemerui Kęstučiui Kriščiūnui. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai pirmadienį sulaikė  Kauno vicemerą, jo visuomeninę padėjėją, Kauno miesto savivaldybei priklausančių įmonių „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktorių ir „Panemunės butų ūkio“ direktorių. Teigiama, kad K. Kriščiūnas galėjo naudotis tarnybine padėtimi.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pareiškia, kad STT: atliekamas tyrimas Vidaus reikalų ministerijoje nėra susijęs su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovu. „Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija neva šiuo metu STT atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumento suklastojimo gali būti susijęs su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovu – tėra subjektyvus informacijos interpretavimas“, – teigia STT.

Konstituciniam Teismui (KT) išaiškinus, kad kai kurios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, valdantieji ir opozicija siūlo savo šios problemos sprendimo būdus. Antradienį Seimui planuojama pateikti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą, kurį parengė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys ir Seimo narys, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) įstojusi Rusija iki rudens turi laiko ratifikuoti paskutiniuosius susitarimus. Manoma, kad šių metų rugsėjį paaiškės, kaip klostysis verslas naudotais automobiliais prekiaujantiems Lietuvos verslininkams, tarp kurių nemažą šios rinkos dalį valdo tauragiškiai. Pastarieji šiandien tikina, jog jų verslas merdi, esą dirbama tik tam, kad būtų palaikytas pulsas, ir gyvenama viltimi, kad Rusija sumažins muitus bei atvers milžinišką šios šalies rinką.

Kauno savivaldybėje jau porą mėnesių buvo tyliai svarstoma, kada į areštinę paklius vicemeras socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas. Bet politiką parklupdė ne milijonų litų vertės projektai, o nenoras pačiam apmokėti sąskaitas, rašo „Lietuvos rytas“. STT seklių rankose pirmadienį atsidūrė ne tik 42 metų K.Kriščiūnas, bet ir jo visuomeninė padėjėja, taip pat aktyvi socialdemokratė 51 metų Z. Zalagėnaitė.

Antradienį prasideda neeilinė Seimo sesija. Plenariniai posėdžiai planuojami sausio 17 ir 19 dienomis. Į darbų programą įtraukti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų projektai, šalies vadovės vetuoti Kėdainių ir Panevėžio laisvųjų ekonominių zonų įstatymų projektai, Elektros energetikos įstatymo pataisos, Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įstatymo projektas, Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektas.

Naujoji Vengrijos konstitucija akcentuoja tradicines krikščioniškas vertybes, todėl šią konstituciją palaikyti verta. Lietuva turėtų sekti Vengrijos pavyzdžiu - mažiau kalbėti apie bausmes, draudimus ir skatinti pozityvius procesus, tokius kaip Konstitucijos pataisos, susiejančios šeimą ir santuoką, priėmimas. Vengrijos keliu turėtų pasukti ir Europa, mano parlamentaras Egidijus Vareikis.

Praėjusią savaitę Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumento klastojimo Vidaus reikalų ministerijoje, ministras tikina, kad dėl to nė vienas pareigūnas trauktis neketina. Tačiau Lietuvos televizijos naujienų tarnybos žiniomis, postą gali tekti palikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovui. Vidaus reikalų ministras šią savaitę žadėjo pranešti, ar pasitiki FNTT direktoriumi.

„Šiandien apie 13 val. aš, eilinis Lietuvos pilietis, laukiau eilėje banke. Prieš mane su banko klientų aptarnavimo specialiste už uždarų stiklinių ir permatomų durų bankines operacijas vykdo vyras (matau tai per stiklines duris). Po kurio laiko durys atsidarė ir aš išvydau banko padalinio tarpduryje galvą nunarinusį ir akis į grindis įsmeigusį finansų viceministrą Rolandą Kriščiūną“, – rašo portalo Balsas.lt skaitytoja M. J. (Bankas ir padalinio adresas redakcijai žinomi – red. past.

Stiprinant tarptautinius transporto ryšius, šią savaitę susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio vadovaujama delegacija lankysis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vizito metu numatytuose susitikimuose su valdžios ir verslo atstovais bus tariamasi dėl Lietuvos ir JAV jūrų uostų bendradarbiavimo, NATO krovinių tranzito, galimo JAV įmonių dalyvavimo statant Klaipėdos giliavandenį uostą. „Svarbiausias mūsų vizito tikslas – padidinti JAV ir NATO krovinių srautą Klaipėdos uoste.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako, kad, norint, jog daugiau nepasikartotų tokie atvejai, kai už kalėjime mirtinai sumuštą sūnų iš Lietuvos jo tėvai prisiteisė per 100 tūkst. litų, reikia reformuoti kalėjimų struktūrą. „Iš tikrųjų Strasbūro teismas priėmė galutinį sprendimą dėl atvejo, kuris buvo 2000 metais, kai asmuo įkalinimo įstaigoje dėl sumušimo mirė ir teismas konstatavo, kad valstybė ne viską padarė, kad būtų suteikta teisinė ir medicininė pagalba ir įvykis ištirtas laiku.

Rusų laikraštis „Komsomolskaja pravda“ (KP) organizavo pokalbių laidą „1991-ųjų Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje: operacija ar provokacija“ su Michailu Golovatovu, buvusiu specialiosios paskirties „Alfa“ būrio vadu, kuris dalyvavo šturmuojant Televizijos bokštą ir Lietuvos radijo ir televizijos pastatus Vilniuje. KP sutiko išskirtinai naujienų portalui Balsas.lt leisti tiesioginiame eteryje užduoti kelis klausimus žmogui, kurio veiksmams abejingų Lietuvoje nėra. Balsas.

Nors Algirdo Paleckio vadovaujamas Socialistinis liaudies frontas (SLF) kvietė ateiti paminėti 2009-ųjų metų Sausio 16-osios  įvykius, atėjo vos keli žmonės,  atvažiavo ir policijos mikroautobusas su specialiomis riaušių malšinimo priemonėmis. Nešini plakatais prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos susirinko vos keturi žmonės. Atėjo ir SLF lyderis Algirdas Paleckis.

Šią savaitę Seimas rinksis į neeilinę sesiją. Plenariniai posėdžiai planuojami sausio 17 ir 19 dienomis. Į darbų programą valdantieji ir opozicija pasiūlė įtraukti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų projektus, šalies vadovės vetuotus Kėdainių ir Panevėžio laisvųjų ekonominių zonų įstatymų projektus, Elektros energetikos įstatymo pataisas, Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įstatymo projektą, Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektą.

Nuo pirmadienio pradedamas jaunuolių šaukimas į bazinius karinius mokymus. Šiemet į bazinius karinius mokymus (BKM) bus pakviesta 700 karių. Karių šaukimai vyks kas mėnesį iki gruodžio 17 dienos. Mokymuose gali dalyvauti visi privalomosios pradinės karo tarnybos neatlikę 18-38 metų Lietuvos piliečiai, atitinkantys nustatytus išsilavinimo, sveikatos, kitus reikalavimus. Dvylikos savaičių trukmės BKM vyksta Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje.

Siūloma įtvirtinti nuostatą, kad, net ir atliekant supaprastintus viešuosius pirkimus, būtų laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, taikomų atplėšiant vokus su pasiūlymais. Tokį Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Petras Gražulis.

Šventus šeimos ir tautos postulatus savo Konstitucijoje įtvirtinusi Vengrija įsiutino šiandienius ES ideologus. „Kaip neįsiutins, jei tiek pastangų buvo įdėta siekiant ištrinti iš europiečių sąmonės pamatines krikščioniškąsias bei tautines vertybes, kuriomis rėmėsi pirmieji ES kūrėjai“, – interviu „Respublikai“ sakė Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Algirdas Patackas. – „Sugaišau visą naktį, kol suradau Konstitucijos tekstą anglų kalba. Jis yra tarsi slepiamas.

„Dovanokit, tai tikrai ne lietuviška knyga. Kaip galima Lietuvoje kalbėti apie sovietmetį ir nieko nesupriešinti?“, – teištarė fotomenininkas Antanas Sutkus, dar sklandydamas fotografijos istorikės Margaritos Matulytės neseniai išleistos monografijos „Nihil obstat: Lietuvos fotografija sovietmečiu“ lapus. Pasak garsaus fotografo, M. Matulytė sugebėjo pasakyti objektyvią tiesą apie sunkų sovietinį laikotarpį.

Lietuva sąžiningai bendradarbiauja su NATO ir nėra pagrindo kokiam nors nepasitikėjimui, teigia NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas kitą savaitę atvyksiantis į Lietuvą. Pastaruoju metu vis daugiau nerimo Aljansui kelia mažėjančios jo narių išlaidos gynybai. Lietuva neskiria NATO pageidaujamų 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Tačiau A. F. Rasmussenas LTV laidai „Pasaulio panorama“ tvirtino, kad Lietuva sąžiningai bendradarbiauja su NATO ir yra patikima Aljanso partnerė.

Rusijos disidentas Segejus Kovaliovas, tapęs pirmuoju Seimo įsteigtos Laisvės premijos laureatu, tvirtina, kad Rusijai reikia Vakarų „paramos ir spaudimo“, kaip kad yra sakęs kitas žymus žmogaus teisių gynėjas Andrejus Sacharovas. Tačiau, anot S. Kavaliovo, bėda ta, kad protokolas dabar yra svarbiausia Vakarų vertybė, o kitos prisimenamos tik skambiose kalbose. Nenuilstančio žmogaus teisių gynėjo Sergejaus Kovaliovo nėra reikalo pristatinėti.

Lietuvos gyventojų skaičius mažėja. 2011 metų pabaigoje šalyje buvo 3 mln. 199  tūkst. gyventojų ir tai yra 1,4 proc. (45, 3 tūkst.) mažiau negu 2011 metų pradžioje. 85 proc. bendro mažėjimo sudaro neto migracija (daugiau žmonių emigruoja nei imigruoja), o neigiama natūrali kaita (daugiau mirė nei gimė) tesudaro 15%. Lietuvoje žodis „emigracija“ jau kelerius metus sukelia itin daug emocijų, diskusijų ir pasipiktinimo.

Šiemet gerai besimokantys studentai pirmą kartą atgavo už studijas sumokėtus pinigus – kas dalį, o kas ir visus. Vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu „Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo tvarkos aprašu“ studentai, įstojusieji į valstybės nefinansuojamas vietas, po dvejų studijų metų galėjo gauti finansinę kompensaciją, prilygstančią įmokos už mokslą dydžiui. Toks kompensacijos mechanizmas leidžia geriausiems už mokslą mokantiems studentams atgauti sumokėtą studijų įmoką.