Teismui neradus nusikaltimo sudėties, politikui panaikinta kardomoji priemonė neišvykti.
Pasibaigus teismo posėdžiui Socialistinės liaudies fronto lyderis įteikė valstybės kaltintojui, prokurorui Egidijui Šleiniui notą, prašydamas Sausio 13-osios byloje apklausti ne kareivį Michailą Golovatovą, o tuometinį Komunistų partijos lyderį Michailą Gorbačiovą. Tačiau rašto prokuroras nepriėmė teigdamas nesąs kompetentingas spręsti tokius klausimus ir paragino nunešti į Generalinės prokuratūros, kur tiriama baudžiamoji bylą, priėmimo skyrių.
Prokuroras teigė dar nežinąs, ar skųs teismo sprendimą: Manau, jog A. Paleickis pareiškė ne nuomonę, o teiginį apie Sausio įvykius sakydamas, jog saviškiai šaudė į savus“.
Triumfuojantis A. Paleckis tikino, jog nugalėjo ne jis, o žodžio laisvė: „Manau, prokurorai neišsigąs ir sugebės atskleisti tiesą Sausio 13 – osios byloje“.
Nusikaltimo sudėties nėra
A. Paleckį išteisinęs teisėjas teigė neradęs nusikaltimo sudėties A. Paleckio žodžiuose: „Kalbėdamas per radiją teisiamasis rėmėsi rašytiniais šaltiniais. Nenustatyta, kad A. Paleckis šiurkščiai sumenkino ar kitaip įžeidė žuvusiųjų už Lietuvos laisvę artimuosius“.
Teismo nuomone, radijo laidoje kalbantis politikas neneigė agresijos prieš Lietuvą, tik išsakė rašytiniuose šaltiniuose nurodytus teiginius: „Neradus nusikaltimo sudėties A. Paleckis yra išteisinamas, jam panaikinama kardomoji priemonė – neišvykti“.
Ankstesniuose teismo posėdžiuose Vilniaus miesto apylinkės prokuroras E. Šleinius pasiūlė nuteisti A. Paleckį lygtinai atidedant bausmės atlikimą.
Pasigirdo plojimai
Teisėjui paskelbus išteisinamąjį nuosprendį salėje pasigirdo plojimai. A. Paleckiui įteiktos gėlės, lauke jį sveikino partijos bičiuliai.
Bylos duomenimis, A. Paleckis kaltinamas viešai pritaręs tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, juos neigęs ar šiurkščiai menkinęs.
Kaltinamajame akte teigiama, jog tiesioginės radijo laidos „Raktas“ metu, turėdamas tikslą neigti ir šiurkščiai menkinti 1991 m. sausio 11 – 13 dienomis, Lietuvos Respublikos teritorijoje SSRS vykdytos agresijos prieš Lietuvos Respublikos gyventojus metu įvykdytus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, tyčia, užgauliu ir įžeidžiančiu būdu viešai pareikšdamas: „O kas buvo sausio 13 – ą prie bokšto? Ir kaip dabar aiškėja, saviškiai šaudė į savus“, neigė ir šiurkščiai menkino įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos teismų sprendimais ir Lietuvos Respublikos teisės aktais pripažintą 1991 m metų SSRS agresijos prieš Lietuvos Respublikos faktą, jos metu SSRS įvykdytus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus prieš Lietuvos Respublikos gyventojus, ir tokiu užgauliu ir įžeidžiančiu viešu pasisakymu įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeistų kovoje dėl atkurtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės išsaugojimo, atminimą ir jų artimuosius.
Netobulas kodeksas
A. Paleckio gynėjas Jurij Binevič teisme kalbėjo, jog kaltinamajame akte yra nepagrįstai išplėsta A.Paleckiui inkriminuojama veika, nes Baudžiamojo kodekso straipsnyje nenurodyta, kad yra baudžiama už įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos teismų sprendimais ir Lietuvos Respublikos teisės aktais pripažintą 1991 m. metų SSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką fakto neigimą ar šiurkštų menkinimą.
Anot J. Binevič, teisiamasis radijo laidos metu neneigė, kad prie Vilniaus televizijos bokšto ir kitose Lietuvos Respublikos vietose veikė SSRS karinės pajėgos, ir nelaikė karinių pajėgų prie Vilniaus televizijos bokšto buvimo faktą nesvarbiu.
„Baudžiamas asmuo turi viešai pritarti, neigti ar šiurkščiai menkinti ne „SSRS įvykdytus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus prieš Lietuvos Respublikos gyventojus“, o agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkius ar sunkius nusikaltimus“, - kalbėjo advokatas.
Anot jo, A. Paleckio pasisakyme 2010 m. lapkričio antrą dieną radijo laidos metu nėra tam tikro konkretumo apie nustatytus faktus – savo pasakymu jis nepritarė, nepalaikė konkrečių SSRS karinių pajėgų ir kolaborantų atstovų veiksmus, vykdant labai sunkius ar sunkius nusikaltimus.
Konstitucija gina teisę į nuomonę
Kaip ne vieną kartą buvo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarimuose, sakė A.Paleckio gynėjas, Lietuvos Konstitucija gina asmens teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas: “Teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įvertinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje, kuri, kaip ir ją aiškinanti bei detalizuojanti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika yra sudėtinė Lietuvos teisės dalis“.
A. Paleckio palaikyti atvyko dešimtys šalininkų (nuotr. Fotodiena.lt/Dmitrijaus Radlinsko)
A. Paleckio palaikyti atvyko dešimtys šalininkų (nuotr. Fotodiena.lt/Dmitrijaus Radlinsko)
Taip pat skaitykite:
Sausio 13-osios neigimo byloje bus paviešintas SSSR prokurorų tyrimas
Sausio 13-oji ir A. Paleckio byla: šokiruojantys liudytojų parodymai
