Aktualijos

„Lietuvai ir Latvijai būtinai reikia susitarti dėl strateginių pozicijų. Pirmiausia tai yra energetinė nepriklausomybė, dviejų šalių bendra pozicija Europos Sąjungoje, bendri ir dideli infrastruktūros projektai. Kodėl šiandien tarp Latvijos ir Lietuvos kyla ginčai? Juk ne dėl to, kas yra svarbu, pavyzdžiui, archeologams. Juk niekas neneigia, kad būtina plėtoti baltistikos šaką, nes be mūsų valstybių tuo daugiau niekas neužsiims.

Pradėjo veikti nauja programa, leisianti bendruomenėms pačioms nuspręsti, kaip panaudoti valstybės lėšas. Tokiu būdu ji padės sustiprinti bendruomenių veiklą bei įtrauks jas į vietos bendruomenei svarbių sprendimų priėmimą. Pavyzdžiui, jei bendruomenė matys poreikį, už lėšas, gautas iš valstybės, galės tvarkyti vaikų žaidimo aikšteles ar parkus, padėti nepasiturintiems ar neįgaliems bendruomenės nariams, vienišiems seneliams.

Atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovai leido suprasti buvę išmesti, nes kišo nosį į viešųjų pirkimų konkursus, kuriuose figūruoja didžiausi partijų rėmėjai. Partijas remia daug įmonių, nebūtinai dalyvaujančių viešųjų pirkimų konkursuose. O konkursus laiminčios bendrovės oficialiai į partijų sąskaitą perveda apie keliasdešimt tūkstančių litų, nors pirkimo sutarčių pasirašo už šimtus milijonų ar net milijardą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad mokytojai turi teisę į nuomonės raišką, tačiau vis dėlto savo problemas jie spręsti turėtų dialogu, o ne streikuodami. „Bet koks nuomonės reiškimas yra teisėtas Lietuvos valstybėje, ir kiekvienas turime teisę išreikšti savo nuomonę, bet spręsti darbinius santykius visgi siūlyčiau dialogo forma, o ne gatvėje“, – pirmadienį Grigiškėse žurnalistams, paklausta, kaip vertina mokytojų žadamą streiką, sakė šalies vadovė.

Konservatoriai apie jiems metamus šešėlius siūlo teirautis prezidentės Dalios Grybauskaitės. „Apie praneštus tyrimus aš nieko nežinau, o slaptų komentuoti juo labiau negalėčiau, nes informacijos neturiu“, – portalui Balsas.lt sakė Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Seime lyderis Jurgis Razma.

Hamburge oficialiai atidarytas Lietuvos garbės konsulatas, vadovaujamas garbės konsulo Kurto Huberto Bodewigo. 2000-2002 m. K. H. Bodewigas buvo Vokietijos federalinis susisiekimo ir infrastruktūros ministras. Šiuo metu jis yra Hamburge įsikūrusio Baltijos jūros forumo valdybos pirmininkas, taip pat eina Europos Komisijos įgaliotinio jūros klausimais pareigas. K. H. Bodewigas – septintasis šiuo metu veikiantis Lietuvos garbės konsulas Vokietijoje.

Eglės Kusaitės baudžiamąją bylą dėl įžeidimo ir grasinimų nužudyti prokurorą išnagrinėjęs teismas nutarė, kad terorizmu kaltinama mergina trumpąja žinute pavadino Justą Laucių išgama ir parašė: „Anksčiau ar vėliau tu dvėsi, aš atsakau.

Andradienį Vyriausioji Tarnybinės etikos komisija svarstys, ar pradėti tyrimą dėl ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus elgesio. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys Komisijai nurodo, kad A. Kubilius 2009 m. laišku kreipėsi į bendrovės „Gazprom“ vadovą, prašydamas tarpininkauti pervedant AB „Achema“ iš AB „Miežregiongaz“ sistemos į AB „Gazprom eksport“ sistemą.

Premjeras Andrius Kubilius kartoja nenorįs populiarumo, o tauta tenkina jo norą – reitingai dugne. Kas pasikeistų, jei dabartinį premjerą išstumtų opozicija? Ateidama į valdžią Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) žadėjo didelį proveržį įvairiose srityse – nuo energetikos iki mokesčių. Komentuojantieji „kubilizmo“ politiką abejoja, ar proveržis pažengė toliau už koncepcijas, popierinius nacionalinius susitarimus ir savų kadrų susodinimą į patogias vietas.

Įsisiūbavus diskusijai apie šalies taksi verslą, prieš vienos firmos savininką Vytautas Šustauskas atstatė kumščius: „Baikit jūs vogti, o tai snukius išmalsiu!“ Supurtęs visą Lietuvą taksi verslo skandalas persikėlė į pokalbių laidos „Negaliu tylėti“ studiją, kurioje užvirė itin aštri diskusija. Apie sunkumus, kuriuos reikia pakelti taksi vairuotojo antrajai pusei, pasakojo Natalija Gavrišova.

Grupė Seimo narių siūlo Seimui steigti laikinąją tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų nušalinimo motyvus. Pasak Seimo nario Sauliaus Stomos, FNTT vadovų atleidimas, visuomenei negavus informacijos apie jų padarytus prasižengimus, įplieskė skandalą, kuris griauna politinę sistemą ir verčia piliečius abejoti teisingumu.

Nemėgstamiausiais politikais didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai įvardija konservatorių lyderį – premjerą Andrių Kubilių, Lenkų rinkimų akcijų vadovą – europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovą – europarlamentarą Rolandą Paksą. Savaitraščio „Veidas“ pirmadienį skelbiami apklausos rezultatai rodo, kad nemėgstamiausiais juos įvardijo atitinkamai 38,4 proc., 15,2 proc. ir 10,4 proc. respondentų.

Seimo narys Evaldas Jurkevičius kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministrą, prašydamas patobulinti socialinio būsto nuomos sąrašų sudarymo tvarką. Ministerija turės numatyti esmines sąlygas ir aplinkybes, į kurias turi būti atsižvelgiama perrašant asmenis į kitus sąrašus ir nustatant jų eilės numerį. 2008 metais įsigaliojusios nuostatos, numačiusios galimybę asmeniui ar šeimai persirašyti iš vieno sąrašo į kitą, užskaitant visus buvimo ankstesniame sąraše metus iki šiol kursto aistras.

Pirmadienį Lietuvos kariuomenės Logistikos valdyboje Vilniuje vyks Nacionalinės paramos elemento šeštosios pamainos (NPE-6) karių, sugrįžusių iš misijos Afganistane, sutikimo ceremonija. Planuojama, kad ceremonijoje dalyvaus krašto apsaugos viceministras Mykolas Juozapavičius, kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius, Logistikos valdybos vadas pulkininkas Ovidijus Eitminavičius, Logistikos valdybos kariai ir darbuotojai, karių artimieji, kiti svečiai.

Ministerijos ir kitos valstybės institucijos Vyriausybės prašo leisti parduoti beveik 100 nekilnojamojo turto objektų – žemės sklypų, garažų, tarnybinių butų ir kt. Plačiausiai užsimojo Krašto apsaugos ministerija (KAM). Vyriausybė į parduotinų objektų sąrašą įtraukė 97 naujus kandidatus. Tačiau gautos lėšos nepateks į Privatizavimo fondą, kurio pagrindu daugiausiai pildomas Stabilizavimo fondas, o nusės įvairių institucijų darbo sąlygų gerinimui.

Dr. E. Zuroffas, Jeruzalėje esančio S. Wiesenthalio centro vadovas, viešai pasmerkė Vasario 16-osios proga organizuotą tautinio jaunimo eiseną Kaune. „Tai gėdingas būdas švęsti nepriklausomybės dieną. Griežtai kritikuoju ir visuomenės pritarimą šioms eitynėms bei penkių Lietuvos parlamentarų dalyvavimui jose. Reikia pastebėti ir tai, kad nei visuomenė, nei šalies vadovai ar užsienio šalių atstovybės Lietuvoje neišsakė kritikos eitynėms“, – sakė centro vadovas.

Politologas, istorikas Antanas Kulakauskas sakė, kad jį gerokai nustebino Latvijoje vykusio referendumo dėl rusų kalbos statuso pakeitimo rezultatai. „Mane nustebino tai, kad Latvijos gyventojai šį kartą buvo kaip niekad vieningi. Toks procentas balsavusių prieš rusų kalbos statuso pakeitimą gali reikšti tik tai, kad ne tik etniniai latviai, bet ir vietos rusai suprato, kad referendumas yra tik politikų siekis gauti populiarumą.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė Lietuvos parlamento vardu sveikina Latvijos Respublikos piliečius, šeštadienį įvykusiame referendume išsaugojusius savo konstitucinę teisę dėl valstybinės latvių kalbos, ir pabrėžia broliškos latvių kalbos unikalumą ir jos svarbą visam latvių tautinio tapatumo išsaugojimui.

Kultūros fabrikas, dar vadinamas menų inkubatoriumi, – jau brangsta iki 13 milijonų litų. Paaiškėjo, kad Šiaulių valdžia melavo įtikinėdama, kad miestui reikės prisidėti tik dviem milijonais litų. Politikai investicijas į Kultūros fabriką sumąstė pakišti po šilumos tiekimo bendrovės „Šiaulių energija“ biudžetu ir taip padidinti šilumos kainas. Oficialiai skelbiama, kad Kultūros fabriko statybas didžiąja dalimi remia Europos Sąjungos fondai, skyrę iki aštuonių milijonų litų.

Dideliai susidomėjęs perskaičiau kolegos V. Laučiaus straipsnį „Lietuvos intelektualai – prieš liberaliąją demokratiją?“ (www.delfi.lt 2012 m. vasario 15 d.). Neabejoju, kad taip nusiteikusių yra ir pats tokių pažįstu. Tiesiog kilo noras kai ką pasitikslinti ir pasiaiškinti. Ypač toje dalyje, kur pagrindiniu liberaliosios demokratijos priešu laikoma krikščionybė, o „politizuotos krikščionybės ilgesys“ yra pristatomas, kaip tamsybinis idiotizmas ir grėsmė viskam, kas laisva bei vakarietiška.

Visuomenės pasitikėjimą visiškai praradę valdantieji rinkėjus bando patraukti populistiniais pažadais. Bepigu tą daryti, juk priimtus sprendimus įgyvendinti jiems jau nereikės, rašoma „Vakaro žiniose“. Vyriausybė Seimo pavasario sesijai žada pateikti siūlymus, kaip dirbusiems pensininkams kompensuoti prieš keletą metų dėl krizės sumažintas pensijas. Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad kompensacijos turėtų būti pradėtos mokėti nuo 2013 metų, tai yra netrukus po parlamento rinkimų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Vitalijus Gailius nesitikėjo, jog prieš pusmetį uždėtus generolo antpečius teks nusisegti tik todėl, kad neįtiko politikams. Apie įvykius su pareigūnų kalbasi Balsas.lt - Gerbiamas generole, kokia juoda katė perbėgo tarp Jūsų ir Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio? Katė, vardu politika. Matyt, kažkam smarkiai neįtikau, kai mūsų tarnyba ėmėsi kedenti energetikos įmones, atskleidėme daug nusikaltimų dėl mokesčių nuslėpimo.

Valstybės saugumo departamentas (VSD)  nepatvirtino, kad teikė siūlymą vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui panaikinti buvusių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų leidimus dirbti su slapta informacija. Ministras teigė, kad VSD siūlė įvertinti minėtos tarnybos vadovų patikimumą.

Dėl kaimo mokyklų naikinimo vis labiau kritikuojant švietimo reformą, naujienų agentūroje ELTA surengtos spaudos konferencijos „Ar įmanoma pasipriešinti Lietuvos švietimo sistemą griaunančiai reformai?“ dalyviai sutarė, kad ji ne tik sužlugdys ugdymą kaimuose, bet ir dar labiau paskatins lietuvių emigraciją.

Vilniaus meras Artūras Zuokas, palaikydamas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos iniciatyvą, kreipiasi į Premjerą Andrių Kubilių su raginimu kuo greičiau imtis veiksmų ir, panaudojant sėkmės dėl „Achemos“ koncerno interesų gynimo praktiką, tiesiogiai raštu ar kitais būdais kreiptis į koncerno „Gazprom“ ar jo antrinių įmonių vadovybę dėl palankesnių kainų perkant gamtines dujas, naudojamas didžiosios Lietuvos visuomenės dalies aprūpinimui šiluma.

Ministrui Raimundui Palaičiui neseniai atleidus Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktorių Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą, visuomenei nepateikus įtikinamų paaiškinimų, Seimo narys, opozicijos lyderis „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis reiškia susirūpinimą ir teigia, jog tapo nebeaišku, kas iš tiesų vyksta mūsų valstybėje.

Lietuvos Nepriklausomybės dienai skirtos iškilmės vyko Vilniuje, bet dar prieš jas, vos tik atskridęs į Vilniaus oro uostą, Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski) išskubėjo į Jano Sniadeckio lenkų gimnaziją Šalčininkuose. 80 proc. šio rajono gyventojų – lenkai, penktadienio numeryje rašo laikraštis „Rzeczpospolita“. Pasak Lenkijos leidinio, ši išvyka nebuvo suderinta su Lietuvos atstovais. Lietuviai apie ją buvo tik informuoti.

Politikų abejingumas užsienio politikai atrodo graudžiai, o skubėjimas inertiškai pristabdomas tik tada, kai pasipiktina visuomenė, nors tai irgi nutinka gana retai. Buvo apsikvailinta skubiai ir uoliai, neskaičius Europos Konstitucijos sutarties, kuri taip ir neįsigaliojo. Dabar tik visuomenės protestai pristabdė nelabai galvojant pasirašytos antipiratinės prekybos sutarties (ACTA) ratifikavimą.

Politinės partijos, norinčios dalyvauti šį rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, turėtų suskubti Teisingumo ministerijai pateikti savo narių sąrašus. Kol kas iš Lietuvoje šiuo metu įregistruotų 39 politinių partijų tai padarė vos 7. Pagal Politinių partijų įstatymą numatyta, kad visos politinės partijos kasmet ne vėliau nei iki kovo 1 d. privalo Teisingumo ministerijai pateikti savo partijų narių sąrašus.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydamas ištirti, ar šalies premjeras Andrius Kubilius nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų interesų, kai 2009 m. „Gazprom“ vadovybei ir Rusijos vicepremjerui Viktorui Zubkovui rašė laiškus, kreipdamasis dėl AB „Achema“ interesų.

Po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų prireikus formuoti koalicinę vyriausybę, politinių partijų interesai labiausiai turėtų susikirsti dėl Susisiekimo, Energetikos ir Žemės ūkio ministerijų valdymo. Mažiausiai politikams rūpi užsienio reikalai bei krašto apsauga. Tokią išvadą galima daryti apklausus parlamentinių partijų lyderius apie jų vadovaujamų politinių jėgų prioritetus, jei prireiktų formuoti koalicinę Vyriausybę.

Istoriko Egidijaus Aleksandravičiaus teigimu, Vasario 16-oji lietuviams primena tai, ką savo nacionalinių švenčių proga prisimena kiekviena tauta. Tačiau, anot jo, pastaruoju metu ši šventė mums vis dažniau nebėra savaiminė. „Tarsi reikia valdžios, reikia kažkokių didelių autoritetų, kad mumyse ugdytų šventiškumo pojūčius“, – pastebėjo jis. „Nesame mes čia kažkuo ypatingai unikalūs.

1949 m. Vasario 16–osios deklaracija, kurią priėmė Lietuvos partizanų vadai, yra įrodymas, kad nors mūsų šalis buvo okupuota, ji nebuvo nugalėta, teigė šios deklaracijos metinių minėjimo ceremonijos dalyviai. Vilniuje švenčiant Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną prie Krašto apsaugos ministerijos, šalia generolo Jono Žemaičio–Vytauto paminklo, surengta ceremonija, skirta paminėti 1949 m. vasario 16–osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos paskelbimo 63–ąsias metines.

Valstybinės šventės išvakarėse su Seimo vicepirmininku kalbamės ne tik apie Vasario 16-ąją, Lietuvą ir meilę jai. Tiksliau pasakius, mūsų pokalbis nuo negęstančio Vasario 16-osios žiburio nukrypsta iki....arklio, išgelbėjusio gyvybę. Ką jums reiškia Vasario 16-oji? Vasario 16-osios reikšmė tiek man, tiek visiems žmonės yra labai didelė – juk be šios dienos ir Steigiamojo Seimo gegužės 15-osios rezoliucijos nebūtų buvę ir Kovo 11-osios, kurios gyvu liudininku tapau ir aš.

Nors politika ir yra specifinė sritis, reikalaujanti itin didelės patirties, išprusimo ir profesionalumo, kažkodėl ji dažnai pritraukia ne profesionalius politikus, o, atrodytų, net tokios nutolusios nuo politikos šakos kaip sportas atstovus.

Lietuvos ir Lenkijos vadovai ketvirtadienį įvykusio susitikimo metu sutarė koordinuoti šalių pozicijas saugumo politikos klausimais, asmeniškai rūpintis dujų ir elektros jungčių projektų įgyvendinimu. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį susitiko su proginio vizito į Vilnių atvykusiu Lenkijos Prezidentu Bronislawu Komorowskiu. Valstybės atkūrimo dienos minėjime dalyvavusiam B. Komorovskiui šalies vadovė padėkojo už lenkų tautos sveikinimą Lietuvos žmonėms.

Vasario 16–ąją Vilniaus arkikatedroje aukotose iškilmingose šv. Mišiose melstasi už Lietuvą ir visus jos žmones, dėkota už brangią Laisvės dovaną. Šv. Mišiose dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai Dalia Grybauskaitė ir Bronislawas Komorowskis, Prezidentas Valdas Adamkus, Seimo ir Vyriausybės vadovai, kiti politikai, užsienio šalių ambasadoriai, svečiai, gausiai susirinkę tikintieji. Šv.

Lietuvos Valstybės atkūrimo diena Kaune pažymėta Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos organizuota eisena, kurią pradėjo keli šimtai jaunuolių, o pakeliui link miesto rotušės papildė keliskart daugiau įvairaus amžiaus žmonių. Kauno Senosiose kapinėse – Ramybės parke, kur ilsisi daugelio kovotojų už Lietuvos laisvę palaikai, ketvirtadienį susirinko daugiau nei 300 iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių atvykusių jaunuolių.

Lietuva mini Valstybės atkūrimo 94–ąsias metines, prisimena prieš 94 metus Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašiusius signatarus, pagerbia šaliai nusipelniusius šių laikų žmones. Vasario 16–osios rytą Nepriklausomybės Akto signatarai bus pagerbti Rasų kapinėse Vilniuje. Vėliau Prezidentūroje Lietuvai nusipelniusiems žmonėms bus įteikti valstybės apdovanojimai.

Lietuvos ambasada Italijoje Valstybės atkūrimo dieną kviečia pagerbti Romoje palaidoto Nepriklausomybės Akto signataro prelato Kazimiero Stepono Šaulio atminimą. Minint 140-ąsias K. S. Šaulio gimimo metines vasario 16-osios vidurdienį prie signataro kapo Campo Verano kapinėse Romoje bus padėta gėlių, teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Egzistuoja įvairūs teisiniai svertai, kuriais remdamosi valstybinės institucijos galėtų reguliuoti į Lietuvą patenkančių nebetinkamų naudoti ir lietuvių auksarankių vėl gyvenimui prikeliamų automobilių srautus. Tačiau valstybinės institucijos savo darbo neatlieka, konstatuoja Lietuvos autoverslininkų sąjungos prezidentas Petras Ignotas. Kodėl Lietuvoje turime tiek daug senų automobilių? Reikia pripažinti, kad įvairias transporto priemones lietuviai labai mėgsta ir apie jas viską išmano.

Latvijos Saeimos narys Romualdas Ražukas trečiadienį sakė, kad per pastaruosius metus Latvijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo. R. Ražukas vadovauja Saeimos gupei, atsakingai už bendradarbiavimą su Lietuvos Seimu. Jis sakė, kad ryšiai tarp dviejų šalių gyventojų susilpnėjo, o valdantysis elitas nebėra toks atviras kaip anksčiau. Saeimos narys kalbėjo per susitikimą, kurio tikslas – aptarti ataskaitą apie Lietuvos ir Latvijos santykių ateitį.

Nors Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis jau antradienio vakarą viešojoje erdvėje suskubo paskelbti, kad atleidžia vienos sėkmingiausiai ir rezultatyviausiai šalyje dirbusios teisėsaugos institucijos – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovybės žmones – jos vadovą Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą. Trečiadienio rytą R. Palaitis pasirašė įsakymą atleisti abu FNTT vadovus. Kaip žinia, paskirtas naujasis FNTT vadovas.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako, jog antipiratinės prekybos sutartis (ACTA) sutartis ratifikavimui artimiausiu metu tikrai nebus teikiama, nes prieš tai reikia pasikonsultuoti su visuomene. „Bus konsultuojamasi su visuomene, bus šnekama, žiūrima, kaip visa tai atrodo, bus toliau analizuojama ir tik tada bus sprendžiama“, – teigė ministras. R. Šimašius pabrėžė, kad terminas, kada sutartis turi būti ratifikuota, nenustatytas, todėl, jo manymu, pagrindo skubėti nėra.

Žemdirbiams sunku suvokti, kodėl turint išsamius šalies dirvožemių našumo duomenis dirbamą žemę nuspręsta apmokestinti pagal rinkos vertę. Senas žemės vertinimo tradicijas išsaugojusi Lietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, sukaupusių išsamią informaciją apie visos šalies dirvožemius. Neseniai išleista grupės mokslininkų parengta monografija „Lietuvos žemės našumas“, kurioje pateiktas atnaujintas žemės našumo vertinimas.

Vilniaus miesto savivaldybė trečiadienį paskelbė išaiškinimus dėl 507 daugiabučių, kuriuose padidėjusio šilumos suvartojimo priežastys buvo neaiškios. Gauti duomenys bus perduoti Valstybinei energetikos inspekcijai, kuri toliau turi tęsti tyrimą.

Tarp svarbiausių Vyriausybės šių metų Seimo pavasario sesijai teikiamų projektų – pensijų sistemos reforma, energetikos, kovos su korupcija klausimai, nelegalaus darbo draudimo įstatymas, didesnio darbo santykių lankstumo, verslo sąlygų gerinimo klausimai. Iš viso Vyriausybė šiai sesijai teikia 283 teisės aktų projektus – 83 pagrindinius įstatymų projektus ir 193 lydimuosius teisės aktų projektus.

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvą su Valstybės diena sveikina pasaulio lyderiai ir mūsų šalies žmonėms linki sėkmės, taikos bei gerovės. Vasario 16-osios išvakarėse Prezidentė Dalia Grybauskaitė gavo Popiežiaus Benedikto XVI, Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Barako Obamos (Barack Obama), Ispanijos Karaliaus Chuano Karloso, Nyderlandų Karalienės Beatričės, Prancūzijos Prezidento Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy), Portugalijos Prezidento Anibalo Kavako Silvos (Anibal Cavaco Silva), Šveic...

Valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją nuo pat ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro ketvirtadienį mieste bus jaučiamas šventinis šurmulys – aikštėse ir gatvėse vyks minėjimai, koncertai ir eisenos. Kauno studentų, moksleivių bei visuomeninės organizacijos 11 val. organizuoja eiseną nuo Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios bei Kauno įgulos ir eiseną nuo Kauno Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios) į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį.