Aktualijos

Liberalų sąjūdis ragina koalicijos partnerius nedelsiant sušaukti valdančiųjų partijų koalicinę tarybą ir galutinai išsiaiškinti, ar dabartinė koalicija dar turi galimybių tęsti darbą. „Mes pasisakome prieš bet kokią destrukciją. Tėvynės sąjungos bei Liberalų ir centro sąjungos konfliktas neturi destabilizuoti situacijos Lietuvoje. Tai yra dviejų partijų reikalas.

Kovo 9 dieną, PAG-14 kariai patruliavo Goro provincijos Čacharsados rajono Kurpi kaime, nuo Čagčarano nutolusiame apie 65 kilometrus į šiaurę. Patrulyje dalyvavo PAG-14 vadas pulkininkas Eligijus Senulis, civilinis elemento vadovas Jurgis Stanaitis, JAV vystymo agentūros atstovas Deividas Smithas, Goro provincijos tarybos nariai Fazlhaq Ehsanas ir Haji Ghulam Yahia Raji.

Teoriškai galutiniai ir neskundžiami Lietuvos teismų sprendimai gali būti nevykdomi ir ignoruojami. Į teisininkų aimanas visuomenė reaguoja abejingai ar net priešiškai. Teisingumą pagal Konstituciją Lietuvoje vykdo teismai. Už jų sprendimų nevykdymą numatoma baudžiamoji atsakomybė. Nepaisant to, dalis „galutinių ir neskundžiamų“ sprendimų praktikoje nevykdomi, todėl sukelia visuomenėje įniršį.

Kai prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė atleisti vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, pasipylė įvairios nuomonės, pareiškimai ir prognozės. (papildyta 15:20) Politologas: rinkimai TS svarbiau negu geri santykiai su prezidente ,,Dabar iš esmės jau kyla politinė krizė, gresia valdančiosios koalicijos griūtis, net apie pirmalaikius rinkimus prabilta. Atrodo, įvyko tai, ko niekas turbūt nesitikėjo“, – portalui Balsas.

Šiandien prezidentei palikus vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį savo poste, Seimo pirmininkė Irena Degutienė išreiškė apgailestavimą dėl tokio šalies vadovės žingsnio ir pasiūlė rengti pirmalaikius rinkimus, o liberalcentristų lyderis Algis Čaplikas kaip tik neslėpė džiaugsmo, kad prezidentės palaikymą gavo būtent jo partija ir nevengė kritikuoti Seimo pirmininkės siūlymo.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas netenkinti premjero Andriaus Kubiliaus teikimo atleisti vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį yra logiškas ir nuoseklus, o Seimo pirmininkės siūlymas vasarą rengti pirmalaikius Seimo rinkimus yra emocinė reakcija patyrus politinį pralaimėjimą, mano politologas Lauras Bielinis. „Prezidentės sprendimas yra logiškas ir ji šiuo sprendimu nenužengia už konstitucinių ribų.

Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei nutarus palikti Raimundą Palaitį vidaus reikalų ministro poste, Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis sako neįsivaizduojantis, kaip premjeras Andrius Kubilius galės toliau dirbti su ministru, kuris vykdo savarankišką politiką. „Vyriausybėje negali būti dviejų ministrų pirmininkų“,- Eltai sakė politikas. V. Žiemelio nuomone, šioje situacijoje yra kelios išeitys.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas neatstatydinti vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio yra parama jam ir jo komandai, taip pat smūgis premjerui Andriui Kubiliui arba tylus susitarimas“, – mano politikos apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis. Seimo pirmininkė Irena Degutienė, po prezidentės sprendimo nepritarti premjero A. Kubiliaus teikimui ir neatstatydinti ministro, teigia, kad įmanomi priešlaikiniai Seimo rinkimai. Apžvalgininkas netiki tokia perspektyva.

Prezidentei D. Grybauskaitei nusprendus palikti Vidaus reikalų ministrą R. Palaiytį poste ir pasiūlius politikams savo nesutarimus spręsti Seime, Seimo pirmininkė I. Degutienė prakalbo apie pirmalaikius rinkimus. „Esu sakiusi ir pakartosiu: iš esmės keisti Vyriausybę likus pusei metų iki rinkimų yra žalinga valstybei, todėl nematau kitos išeities, kaip rengti vasarą priešlaikinius rinkimus“, - jos poziciją pirmadienį BNS perdavė patarėjas Dalius Stancikas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nutarė nepritarti premjero Andriaus Kubiliaus teikimui atleisti iš pareigų vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį. Apie šį sprendimą šalies vadovė pranešė spaudos konferencijoje. [papildyta 12:02] Politologo Lauro Bielinio manymu, D. Grybauskaitė žengė nuoseklų žingsnį, nesiblaškydama ir tokiu būdu parodydama, kad ji laikosi savo principinių nuostatų. „Čia savotiškas pavyzdys kitiems politikams, kaip reikia elgtis kritinėse situacijose“, - vertino jis.

Krašto savivaldybių tarnautojai stveriasi už galvų – jei toliau taip gausės prašančiųjų socialinių pašalpų, turimų lėšų pakaks tik iki rudens, rašo „Lietuvos žinios“. Milijonai litų senka pašėlusius greičiu, o taupyti pavyksta nedaug kur. Vilkaviškio rajono biudžete socialinei paramai šiemet numatyta 14,8 mln. litų. Vilkaviškio rajono biudžete socialinei paramai šiemet numatyta 14,8 mln. litų. Į šią sumą įeina ne tik socialinės pašalpos, bet ir kompensacijos bei kitos išmokos.

Sekmadieninis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 22-ųjų metinių iškilmingas minėjimas Seime suglumino ne vieną Kovo 11-osios Akto signatarą, rašo „Lietuvos rytas“. „Taip ir nesupratau, ko mes buvome susirinkę? Kada pagaliau išmoksime švęsti, o ne valstybės švenčių proga verkti ar savo kalbomis vieni su kitais suvedinėti sąskaitas? Juk Lietuvai negresia joks karas“, – išeidamas iš istorinės Kovo 11-osios salės neslėpė nusivylimo signataras Nikolajus Medvedevas.

Apie galimybę pradėti konsultacijas dėl naujos valdančiosios daugumos ir rengti interpeliaciją Vyriausybės vadovui prabilęs Socialdemokratų partijos pirmininkas, o šioje sesijoje ir opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius svečiavosi LTV laidos „Savaitė“ studijoje. Ar nuėjote toliau kalbų? Ar įvyko kokie nors pokalbiai su opozicijos partneriais? Taip, mes buvom susitikę visų opozicinių frakcijų vadovai ir konstatavom, kad mes pasisakom už stabilumą valstybėje.

„Tauta laukė, apsisprendimas skelbti nepriklausomybę buvo, todėl ir reikėjo skelbti“, – prisimindamas lemtingąją 1990-ųjų kovo naktį, portalui Balsas.lt sakė Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys Vladas Terleckas.

Sostinėje prasidėjo žmogaus teisių organizacijų renginiai. Dvi skirtingos eisenos nuo V. Kudirkos ir nuo Lukiškių aikščių pajudėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos link. Vienai vadovavo Nomeda Marčėnaitė, kitai – Arnoldas Lukošius. Eisenų dalyviai atrodo taikiai, neskanduojami šūkiai, nėra ir provokacinio turinio plakatų. Viešąją tvarką palaiko mažesnės pareigūnų pajėgos, nei dieną vykusiuose renginiuose.

Kovo 11-ąją vykusiose eitynes patriotišku pavadinimu „Tėvynei“, kurias rengė Lietuvių tautinio centro ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos atstovai dalyvavo ne tik patriotiškai nusiteikęs jaunimas, bet ir Nepriklausomybės akto signatarai bei žinomi politikai, vienas jų – skandalingais pareiškimais apie seksualines mažumas garsėjantis Petras Gražulis. Žygiuojantis eisenoje naujienų portalo „Balsas.

Sekmadienį istorinėje Seimo Kovo 11-osios salėje iškilmingas paminėta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Posėdyje dalyvavo Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatai - Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės nariai, Ministras Pirminink...

Kovo pradžioje savivaldybės patvirtino bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planus iki 2015 metų. Kaip numatyta Švietimo įstatyme, Lietuvoje bus įtvirtinta nauja mokyklos struktūra - pradinė mokykla, 8 klasių progimnazija, 10 klasių pagrindinė mokykla ir gimnazija - 12 klasių kaimo vietovėse bei 4 klasių didesniuose miesteliuose ir miestuose. Nebeliks vidurinių mokyklų.

Būsiu atvira – 1990-ųjų kovo 11-ąją šioje salėje balsuojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės mano mintyse  nebuvo  jokių minčių apie valstybę po dvidešimties metų. Tuomet džiaugėmės, išgyvenę vieną dieną, savaitę, mėnesį. Tik labai toli, neapibrėžtame horizonte buvo gražus, šviesus Laisvės  vaizdinys.

Nors 1990 metų Kovo 11 įvykiai aprašyti preciziškai, trūksta apibendrinto požiūrio į vėliau nueitą kelią, - mano istorikas Aurimas Švedas. Istorijos politika - Nuo Kovo 11 jau išaugo nauja karta ir vis aktualėja klausimas – kiek ano meto įvykius             atsimenant ir aprašant yra vietos istorikams, o kiek tai dar vis politinio sąskaitų suvedinėjimo laukas? - Naujausioji istorija yra tas laukas, kuriame dirba ne tik istorikai, bet i...

Neatsakingai leptelėta frazė įklampino dar vieną politiką. Naujoji Vyriausybės atstovė Panevėžio apskričiai Rasa Šošič į etikos sargų rankas atidavė rajono politiką Vytautą Rapolą Gritėną. Už tai, kad pristatymo rajono Tarybai metu pats vyriausias jos politikas 73-ejų socdemas pasiteiravo, ar „neatsirado lietuvių“ į tokį postą. Tame rajono Tarybos posėdyje, vykusiame vasario 23 dieną, R. Šošič nedalyvavo ir apie V. R. Gritėno netaktą sužinojo tik iš posėdyje dalyvavusių žurnalistų.

Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja (VTEK) juo­du brūkš­niu už­brau­kė kon­ser­va­to­rių pla­nus į UAB „Rad­vi­liš­kio ši­lu­ma“ di­rek­to­riaus kė­dę pa­so­din­ti eks­me­rą An­ta­ną Če­po­no­nį, šiuo me­tu bend­ro­vė­je įdar­bin­tą rin­ko­ty­ros spe­cia­lis­tu. Di­rek­to­riaus po­sto eks­me­ras ne­ga­lės siek­ti vie­ne­rius me­tus.

Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Ka­ri­nių oro pa­jė­gų (KOP) Avia­ci­jos ba­zės va­dui pul­ki­nin­kui lei­te­nan­tui Vir­gi­ni­jui Ste­po­na­vi­čiui 1990-ai­siais bu­vo 22-eji. Tiek, kiek šie­met Ko­vo 11-ąją su­kan­ka Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bei. Tuos me­tus jo gy­ve­ni­me ski­ria di­de­li pa­si­kei­ti­mai: apie pa­skelb­tą ne­prik­lau­so­my­bę la­kū­nas su­ži­no­jo tar­nau­da­mas Ru­si­jo­je, o šią va­sa­rą tu­rė­tų iš­vyk­ti dirb­ti į Lie­tu­vos at­sto­vy­bę prie ES ir NA­TO Briu­se­ly­je.

Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras rašytojas Kazys Saja, prisiminęs 22-ejų metų senumo įvykius, sako, kad tuomet visi pasirašiusieji šį svarbų Lietuvai dokumentą siekė Lietuvos laisvės nežinodami, kas jiems gali nutikti rytoj. Būtent to dabar rašytojas ir pasigenda, žvelgdamas į politinę Lietuvos areną. Sujungė drąsa ir ryžtas „Noriu pabrėžti, kad tiek Kovo 11-oji, tiek Vasario 16-oji yra dienos, kurias galime lyginti su kūdikio krikštynomis.

Opozicijos lyderis, Seimo Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius sako esąs nustebintas, kad iki šiol nėra įregistruoti planuojami priimti pavasario Seimo sesijoje pagrindiniai įstatymo projektai energetikos srityje. „Dar neteko pamatyti įregistruotų projektų energetikos klausimais, nors apie tai seniai jau kalbama. Vyriausybė vynioja aplink pirštą ne tik kolegas politikus, bet ir visą visuomenę.

Opozicija jau derasi su liberalcentristais dėl naujos koalicijos, bet nei vieni, nei kiti visų savo planų neatskleidžia. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimas sudrebino Vyriausybės pamatus, bet Seimo opozicija teigia, kad santykius pirmiausia turi išsiaiškinti valdantieji. Tik tada opozicijos partijos svarstytų naujos Vyriausybės formavimo klausimą.

Prasidėjus Seimo pavasario sesijai, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius tapo opozicijos lyderiu. Iki šiol šias pareigas, kurios pagal susitarimą perimamos rotacijos principu, ėjo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Valentinas Mazuronis. Apie opozicijos lyderio pasikeitimą šeštadienį, pirmajame pavasario sesijos posėdyje, pranešė Seimo Pirmininko pavaduotojas Erikas Tamašauskas.

Seimo Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcijos nariai Vincas Babilius ir Valdemaras Valkiūnas ketina kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydami ištirti, ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo teisėtumą tyrusi Seimo Antikorupcijos komisija neviršijo įgaliojimų.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, vertindamas Seimo Antikorupcijos komisijos kreipimąsi į Vyriausybę dėl jo atleistų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų, sako, kad Seimo Antikorupcijos komisija užsiima ne savo reikalu. „Mano supratimu, komisija užsiima ne savo reikalu. Šiaip Vyriausybės įstatymuose yra tokia nuostata, kad Vyriausybė galėtų naikinti ministro įsakymą, bet tik tai tuo atveju, jeigu tai prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams.

Į šeštadienį prasidėjusios Seimo pavasario sesijos darbų programą įtraukta per 1000 teisės aktų projektų, skaičiuojant kartu su lydimaisiais. Respublikos Prezidentė į programą pasiūlė įtraukti 16, Vyriausybė – 140 teisės aktų projektų, likusius 539 pagrindinius teisės aktų projektus, o skaičiuojant kartu su lydimaisiais – beveik 700, pasiūlė Seimo komitetai, frakcijos ir Seimo nariai.

Šeštadienį posėdžiavusi Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Vyriausybę, prašydama panaikinti vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio įsakymus, kuriais iš darbo atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas. Komisija taip pat prašo sustabdyti konkursą į FNTT vadovo pareigas.

Prasidedančios Seimo sesijos darbų plano priekyje puikuojasi  Seimo nutarimas dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija Lietuva 2030“ patvirtinimo. Tuo tarpu svarbiausi energetiniai projektai ir energetikos strategija, nors ir įtraukiami į planą – dar nėra registruoti Seime. Pirmiausia - fantazijos Kaip viskas bus Lietuvoje 2030 metais galvojama nutarti per svarstomas kovą-balandį.

Šeštadienį posėdžiaus Seimo Antikorupcijos komisija. Jos posėdis vyks prieš pirmąjį Seimo pavasario sesijos plenarinį posėdį. Oficiali Antikorupcijos komisijos darbotvarkė skelbia, kad planuojama svarstyti kreipimąsi į Vyriausybę. Manoma, kad komisija prašys Vyriausybės panaikinti vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio įsakymus, kuriais iš darbo atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas.

Šeštadienį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, Seime vyks tradicinė gėlių, padedamų ant Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų kapų, perdavimo ceremonija. Bus pagerbtas Anapilin išėjusių Nepriklausomybės akto signatarų ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputato atminimas.

Nuo išgąsčio atsigavusi Šiaulių valdžia vėl perša maksimalius šilumos punktų priežiūros tarifus. Tai paaiškėjo šią savaitę, kai naujus tarifus turėjusiai nustatyti darbo grupei, į kurią įsileisti ir visuomenininkai, pasiūlyta svarstyti 16,5 cento už kvadratinį metrą tarifą. Darbo grupė – tik dėl akių Praėjusiame Šiaulių miesto tarybos posėdyje, į kurį susirinko ir prie Savivaldybės piketavę keli šimtai miestiečių, politikai neišdrįso patvirtinti 16,5 cento už kvadratinį metrą tarifo.

Šį sekmadienį Lietuvoje minėsime kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, jog papildomos poilsio dienos nebus - nedarbo diena nebus perkelta į pirmadienį. Šiais metais taip pat neplanuojama daryti darbo dienomis nedarbo dienų, įsiterpusių tarp šventinių ir poilsio dienų: pvz., jei ketvirtadienį šventė, penktadienis nedarbo diena nebus skelbiamas.

Kalendoriuje dvi datas – vasario 16-ąją ir kovo 11-ąją – skiria tik 24 dienos. Tarp tų 24 dienų yra 72 metų valstybės gyvenimas. Kitais žodžiais tariant – trijų Lietuvos kartų išgyvenimas, praradimai ir pergalės. 22 metai atkurtai valstybei – jaunas amžius. Svarbu kiekvienam iš mūsų suvokti, kad kiekviena diena žmogaus gyvenime paženklinta meile, atsakomybe ir patriotizmu, siekiu padaryti savo aplinkoje maksimaliai, ką tau skyrė bendruomenė, šeima ir valstybė – yra sėkmės garantas.

Kovo 8-ąją Savivaldybės administracijos direktorei Kristinai Vareikienei duobę pabandęs kasti Tarybos narys Viktoras Trofimovas pats į ją ir įkrito. Dovana Moters dieną Už „tvarkietei“ rengiamą interpeliaciją konservatoriai partijos bičiulį išmetė iš miesto Tarybos frakcijos. Nuo vakar V.Trofimovas atsidūrė už valdančiosios daugumos ribų. Tačiau politikas tvirtina neatsisakantis savo ketinimų atstatydinti kartą jau iš posto verstą ir tik per plauką jame išsilaikiusią K.Vareikienę.

Eidamas 66-uosius metus mirė buvęs Seimo narys Saulius Kubiliūnas, skelbia LTV Naujienų tarnyba. Konservatorių partijos narys Seime dirbo 1997–2000 m. S. Kubiliūnas gimė 1947 m. sausio 4 d. Biržų rajono Nemunėlio Radviliškyje. 1964–1969 m. jis studijavo Kauno Politechnikos institute, įgijo radijo inžinieriaus specialybę. 1969–1971 m. S. Kubiliūnas dirbo Klaipėdos žvejybos laivyne radijo navigatoriumi, Klaipėdos uosto radijo centro pamainos inžinieriumi.

Mokytojų profsąjungos bei Švietimo ir mokslo ministerija sėda aiškintis pedagogų reikalavimų, dėl kurių šie grasina surengti neterminuotą streiką.Tačiau prieš porą savaičių įspėjamąjį streiką surengusi viena iš mokytojų profsąjungų prie derybų stalo atvykti atsisakė. Susirinkusios profsąjungos ir ministerijos vadovybė kelias valandas bandė rasti išeitį, kad grasinimai surengti neterminuotą mokytojų streiką nevirstų realybe. Įspėjamąjį signalą švietimo bendruomenė politikams jau yra išsiuntusi.

Ketvirtadienį Seimo narys Vitas Matuzas lankėsi Panevėžio „Nevėžio“ pagrindinėje mokykloje, kur susitiko su pedagogų bendruomene. Į parlamentarą mokytojai kreipėsi po to, kai buvo paviešintas Panevėžio miesto mokyklų tinklo pertvarkos planas. Jame numatyta prie „Vyturio“ progimnazijos prijungti „Nevėžio“ pagrindinę mokyklą.

Finansinės drausmės ir vieningos energetikos politikos svarbą Europos Sąjungos (ES) saugumui pabrėžė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Kopenhagoje vykstančiame neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime. Ministrai penktadienį aptarė ES užsienio politikos prioritetų ir Europos saugumo strategijos klausimus.

1990 m. kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“. Už šį aktą balsavo 124, susilaikė 6 deputatai. Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Neigiamai vertindama Vyriausybės veiklą, partijos „Tvarka ir teisingumas“ valdyba reikalauja premjero Andriaus Kubiliaus ir visos Vyriausybės atsistatydinimo. Tai skelbia šios partijos valdybos priimta rezoliucija dėl politinės padėties šalyje. „Dabartinė valdančioji koalicija nėra įgali tinkamai spręsti svarbiausių valstybės ūkio bei jos visuomenės problemų.

Per 300 organizacijų ir apie 500 fizinių asmenų pasirašė „Memorandumą dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo“. Šiame Lietuvos Prezidentei, Seimui, Vyriausybei, Lietuvos žmonėms ir žiniasklaidai adresuotame dokumente prašoma 2013 metus paskelbti Sveikatos ir sveikatinimo metais. Memorandume, kurį penktadienį spaudos konferencijoje Seime pristatė Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas dr. doc.

Pašaliečiams atrodo, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai stulbinamai prasti ir pavojingai blogėja, rašo įtakingas britų žurnalas „The Economist“. Jis taip pat užsimena, kad Lenkija kišasi į šį rudenį Lietuvoje vyksiančius Seimo rinkimus. Nors valstybes sieja bendra šešių šimtmečių istorija, kivirčai tęsiasi jau seniai ir atrodo nesuprantami, rašoma redakciniame straipsnyje.

Visuomeninės organizacijos kovo 17 d. rengs dar vieną mitingą už teisingumą Lietuvoje, kuriame toliau bus reikalaujama valdžios išviešinti neskaidrius pareigūnų ryšius, ji bus raginama „apvalyti“ teisėsaugą Lietuvoje, bus reiškiami piliečių lūkesčiai teisėsaugai. Mitingas vyks prie Seimo rūmų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovas Donatas Jankauskas nesutinka, kad jo ministeriją galima vadinti „Pašalpų ministerija“, o darbo biržą reikia naikinti, kaip siūlo opozicija. Pasak jo, tikėti valstybės garantijomis verta, o į „Sodrą“ reikia žiūrėti ne tik kaip į būsimą pensijos mokėtoją, bet ir kaip į draudimo kompanija.

Jau tradicija tapusiose patriotiškai nusiteikusio jaunimo eitynėse Kovo 11-ąją šiemet dalyvaus ne tik Lietuvos tautininkai, bet ir svečiai iš Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos,Vokietijos, Italijos, Šveicarijos bei Švedijos. Pilietinės akcijos iniciatoriai sako, kad pagrindinė šiųmečių eitynių tema bus nukreipta prieš emigraciją. Eitynės prasidės sekmadienį 13 val. Vilniaus Katedros aikštėje. Jų dalyviai žygiuos Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės, kur numatytas trumpas mitingas.